Organizacijos tapatybė yra ne tik modernios organizacijos, kuri siekia pristatyti save, savo patirtį ir požiūrį į auditorijas, valdymo strategija, bet ji sukuria ir bendrumo bei supratimo jausmą tarp darbuotojų, padeda jiems pažinti organizaciją ir nuosekliai siekti savo ir bendrų tikslų. Taip pat ji padeda organizacijai aiškiai ir nuosekliai bendrauti su išorinėmis jai svarbiomis grupėmis. O virtualioje organizacijoje stipri tapatybė nėra sukuriama arba ją sukurti ir palaikyti yra labai sunku: jos darbuotojai retai bendrauja tiesiogiai ir neturi stipraus bendradarbiavimo jausmo, virtuali organizacija neturi fizinės vietos, o kartais net ir aiškios organizacijos struktūros. Taip pat jai sunku sukurti stiprią savo kultūrą, kasdieniu darbu įdiegti darbuotojams jos viziją ir misiją. Visi šie aspektai formuoja organizacijos tapatybę, kuri padeda organizacijos aiškumo ir apibrėžtumo pamatus – tai ypač svarbu norint sukurti skaidrią organizaciją. Tyrimo objektas – virtualių organizacijų tapatybės vadybos problemos. Darbo tikslas – išanalizavus teorines tapatybės valdymo prielaidas išsiaiškinti virtualių organizacijų tapatybės valdymo galimybes ir vadybos problemas. Darbo uždaviniai: išanalizuoti organizacijos tapatybės vadybos ypatumus ir kaip ji yra formuojama; išanalizuoti virtualios organizacijos sampratą, klasifikacijas ir charakteristiką; išsiaiškinti virtualių organizacijų tapatybės formavimo galimybes ir ypatybes; nustatyti virtualių organizacijų tapatybės vadybos problemas... [toliau žr. visą tekstą] / Organization identity is not only the strategy of management in modern organization, which goals is to introduce itself, it‘s experience and point of view to it‘s interest groups, but also the identity creates a sense of community and understanding between coworkers. It also helps them to know the organization better from the inside and to reach both individual and organizational goals consistently. Also the identity lets clearly and consistently communicate with external groups of interests. But in a virtual organization strong identity is not created or it can be done in hard work and to mantain it is not easy as well: coworkers usually do not communicate directly and do not have a strong cooperation sense, the virtual organization does not have physical location, sometimes there is even absense of clear organizational structure. It is also very difficult to create it‘s strong culture, incorporate it‘s mission and vision in everyday work. All these aspects form identity of the organization which helps to buil the basic for a clarity and certainty – this is particularly important in order to create a transparent organization. The paper‘s object – identity management problems or the virtual organization. A goal of the paper is to ascertain possibilities of the identity management of the virtual organization. Tasks of the paper: to analyze features of organization‘s identity management and how is beeing formed; to ascertain the meaning of the virtual organization... [to full text]

Šio magistro darbo tikslas – paanalizuoti tapatybės problemą Jono Meko dienoraščiuose. Pagrindiniai uždaviniai yra aptarti, kas apskritai yra tapatybė, kokias tapatybės rūšis išskiria įvairūs mokslininkai; panagrinėti, kaip tapatybė atskleidžiama J. Meko knygoje „Žmogus be vietos. Nervuoti dienoraščiai��� bei jo kino dienoraščiuose „Prarasta, prarasta, prarasta“, „Rojus dar neprarastas“ ir kt. Taip pat dienoraščiai nagrinėjami kaip autobiografija. Asmens tapatybė yra daugiasluoksnė, susidedanti iš įvairių socialinių, kultūrinių, etninių dalykų. Asmens Aš yra refleksyvus projektas, t.y. tapatumas nėra pastovus, o kintantis. Asmens biografiją galima prilyginti asmens tapatumui, nes jis formuojasi per laiką. Ribinėse situacijose žmogui tapatybė iškyla kaip problema. J. Meko dienoraščiuose galima išskirti socialinės, tautinės ir kultūrinės tapatybės problemas. Socialinę tapatybę galima būtų apibrėžti kaip priklausymą tam tikrai socialinei grupei. Menininkas visa savo esme yra lietuvis ūkininkas, tačiau tas supratimas yra problemiškas, nes jis gyvena ne kaime, ne Lietuvoje, jis neturi ūkio. J. Meko savęs, kaip ūkininko, apibrėžimas yra iliuzinis. Autoriaus tautinę identifikaciją galėtume priskirti moderniajam nacionalizmo tipui. Panaudodamas ikimodernųjį etninį paveldą, bendros praeities pojūtį, „pirmykščius“ etninius ryšius kaip subjektyvų pagrindą, jis stengiasi išsaugoti savo tautinę tapatybę. Meko kultūrinė tapatybė yra susiformavusi iš lietuvių ir pasaulio kultūrų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this master’s paper is to analyze identity problem in the diaries of Jonas Mekas. The main objectives are to discuss what identity is in general, what kinds of identity are distinguished by scholars; to analyze how the identity is revealed in the book by J. Mekas “A man without a place. Nervous diaries” as well as in his cinema diaries “Lost, lost, lost”, “Heaven is not lost” and others. Also the diaries are analyzed as an autobiography. Individual’s identity is multi-layered, comprising of various social, cultural, ethnical components. Individual’s “I” is a reflexive project, i.e. identity is unstable and changing. Individual’s biography can be compared to his identity because it forms in the period of time. In limitary situations identity arises as a problem for a man. In J. Mekas diaries social, national and cultural identity problems are distinguished. Social identity can be described as dependence to particular social group. An artist in all his nature is Lithuanian farmer, but this understanding is problematic because he lives nor in the countryside, nor in Lithuania and he does nor own a farm. The description of J. Mekas as a farmer is illusory. Author’s national identity could be attributed to the type of modern nationalism. He tries to save his national identity through using pre-modern ethnic heritage, the sense of common past, and primitive ethnic relationships as a subjective basis. Mekas’ cultural identity is formed out of Lithuanian... [to full text]

Šiame darbe kalbėsiu apie 1994 metų genocidą Ruandoje – tris mėnesius trukusį įvykį, kurio metu viena žmonių grupė išžudė nuo 500 tūkst. iki milijono kitos grupės narių . Tutsių ir nuosaikiųjų hutų genocidas Ruandoje beveik sutapo su įvykiais Bosnijoje ir Hercogovinoje, kai Srebrenicos miestelyje serbų karinė grupuotė sušaudė beveik dešimt tūkstančių musulmonų vyrų. Žinoma, tarp šių dviejų įvykių tiesioginio ryšio nėra, išskyrus tai, kad genocidus vykdė žmonės, kurie dešimtmečiais taikiai gyveno vienas kito kaimynystėje. Štai čia ir kyla klausimai, kuriuos kelia visi genocido tyrinėtojai: kodėl žmonės dalyvauja masiniuose žudymuose?, kodėl tam tikru momentu nesuveikia smurtą stabdantis mechanizmas? Šio darbo tikslas ištirti genocidą Ruandoje kultūriniu aspektu ir pateikti šio įvykio interpretaciją atsižvelgiant į Rene Girardo smurto teoriją. Girardo smurto teorija, kuomet kalbama apie kolektyvinio smurto ir socialinės organizacijos sąryšius, šiandien yra vienu autoritetingiausių (Desmond, Kavanagh 2003:239). Savo veikale “Smurtas ir sakralumas” (La Violence et le sacré) Giradas teigia, jog smurtas yra neišvengiamas (Girard 2000:8-9). Jis egzistuoja kiekvienoje visuomenėje ir yra neatskiriama jos dalis. Pirmykštėse žmonių bendruomenėse, kur nėra teisinių ar valstybinių institucijų, bręstantis ir bendruomenės solidarumui grasinantis smurtas (konfliktai, kerštas) yra neutralizuojamas religiniais aukojimais – t.y. potenciali ar aktuali agresija yra nukreipiama į auką, „atpirkimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this work I am talking about the genocide in Rwanda (1994) applying the Rene Girard theory of mimetic violence.

Magistro baigiamąjame darbe nagrinėjama asmens tapatybės nustatymo Internete samprata bei praktinis realizavimas, analizuojama ar pakankamai teisiškai reglamentuota, taip pat ar yra būtinumas kriminalizuoti asmens tapatybės klastotę Internete, atribojant ją nuo paprasto sukčiavimo. Pagrindinis tyrimo tikslas - išanalizuoti teisinius ir praktinius asmens tapatybės Internete buvimo, slėpimo ir klastojimo aspektus, nurodyti pagrindines teisines problemas, su kuriomis susiduriama siekiant išlikti anonimiškam, o taip pat pateikti išvadas ir siūlymus kaip tobulinti teisinį reguliavimą. Darbe iškelta hipotezė, kad asmens tapatybės nustatymo internete samprata bei praktinis realizavimas yra neaiški ir nepakankamai teisiškai reglamentuota, taip pat reiktų kriminalizuoti asmens tapatybės klastotę elektroninėje erdvėje, atribojant ją nuo paprasto sukčiavimo, nepasitvirtino šiais aspektais: Lietuvoje nėra atskirai išskirta ir kriminalizuota asmens tapatybės klastotė Internete, tačiau to ir nereikia, kadangi visiškai užtenka šiuo metu galiojančių teisės aktų. Lietuvoje teisinė bazė pilnai reglamentuota ir pakankama, kad tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, padaromas elektroninėje erdvėje. Dabartinis Lietuvoje veikiantis teisinis reguliavimas nėra pritaikytas anonimiškumui elektroninėje erdvėje, todėl siūlytina derinti šiuo metu galiojančias prekybos ir paslaugų taisykles prie elektroninės komercijos keliamų poreikių. Didžiausią dėmesį skirti anonimiškų vartotojų, ypatingai tų... [toliau žr. visą tekstą] / Master work examines the concept of online identity and the practical implementation, analysis, or enough legally regulated, including whether there is the need to criminalize identity fraud in the Internet banned it from a simple fraud. The main purpose of the study - to examine the legal and practical identity online presence, evasion and fraud aspects of major legal problems encountered in order to survive in anonymous, as well as the conclusions and proposals for improving the legal regulations. The paper put forward a hypothesis that a person's identity online and practical realization of the concept is unclear and not legally regulated, should also be criminalize identity fraud in cyberspace banned it from a mere fraud, failed the following aspects: Lithuania does not separately distinguished, and criminalized identity forgery Internet, however, and it is not necessary, because sufficient current legislation. Lithuania legal basis for a fully regulated and sufficient suitably qualified criminal acts committed in cyberspace. Current Lithuania acting regulation is not adapted to the anonymity of cyberspace, and therefore propose to combine the existing marketing and service rules for electronic commerce needs are. Focus on the anonymity of users, particularly those using electronic means, protection of the rights. It is also proposed to create an entirely new regulatory framework to govern completely anonymous transactions for the needs, but also specify the rights... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama tikrovės (de)mitologizacija ir tapatybės paieškos Herkaus Kunčiaus romane „Ornamentas” (2002 m.), Kazio Sajos apsakymų rinkinyje „Nebaigtas Žmogus“ (2003 m.) ir Vidmantės Jasukaitytės romane „Kai mes buvome vilkai” (2007 m.). Minėti tekstai išleisti postsovietiniu laikotarpiu, gausiame permainų ir netikrumo. Analizei šie kūriniai pasirinkti todėl, jog šie autoriai – skirtingų kartų atstovai, todėl buvo įdomu apžvelgti, kaip jų kūryboje atskleistos individo tapatybės paieškos, kokius esminius dalykus jie akcentuoja, kaip mitologizuoja ar demitologizuoja tikrovę. Tekstai analizuojami taikant sociokritinį, mitopoetinį metodus ir postkolonializmo sąvokas. Šie metodai pasirinkti atsižvelgus į tekstuose vaizduojamą Lietuvos laikmetį – sovietinę ir postsovietinę Lietuvą. Analizuojant minėtus tekstus svarbus klausimas apie mito apraiškas šiuolaikiniame pasaulyje, jo santykį su šiuolaikiniu žmogumi ir jo gyvenimu. Šiandieninis mokslininkas stengiasi suprasti mitą, jį iššifruoti, nevertina jo kaip švento ir besąlygiškai teisingo pasakojimo. Išsiveržus iš mito jėgos atsiranda galimybė tikrajam švietimo procesui ir susidaryti tapatybei, atitinkamai specializavus mokslą, meną ir moralę. Literatūros tekstai pateikia skaitytojui pramanytus pasaulius, bet kartu ir demistifikuoja tikrovę, kurioje gyvena skaitytojas, išryškindami gyvenamos tikrovės mitologizuotą, fiktyvią prigimtį. Tikrovės transformacijos ir permainos literatūros tekstuose visuomet yra... [toliau žr. visą tekstą] / This paper explores the attempts of contemporary Lithuanian prose writers to (de)mythologize reality and construct identity in (post)Soviet Lithuania as manifest in Herkus Kunčius' novel Ornament („Ornamentas“) (2002), Kazys Saja's short story collection Unfinished Man („Nebaigtas žmogus“) (2003), and Vidmantė Jasukaitytė's novel When We Were Wolfs („Kai mes buvome vilkai“) (2007). These texts were published in the post-Soviet period, marked by radical changes and a high degree of uncertainty. They have been chosen as the focus of this analysis because their authors belong to three different generations, which allows for a comparison of the different ways of representing an individual's search for identity as well as of mythologizing or demythologizing reality. The analysis is based on sociocritical and mythopoetic methods and also draws on relevant postcolonial concepts. These methods have been chosen with regard to the setting of the selected texts, namely, Lithuania in the Soviet and post-Soviet periods. In the analysis of the selected texts, the aim is to foreground the significance of the myth in the contemporary world, particularly with regard to the contemporary individual and his/her life. A contemporary scholar seeks to understand and decipher the myth, as opposed to treating it as a sacred truthful story, to be taken for granted. Casting aside the sacred power of the myth allows for a real educational process as well as for a formation of identity if... [to full text]

The dissertation deals with theoretical problem: it seeks to resolve the issues of what determines the competition of identity ideologies, what its manifestations are and what variations of demonstration of belonging and separateness of the population in a particular city of the South-Eastern Baltic Sea region can be created by this competition. The city of Klaipėda and the 20th century are taken as spatial and temporal boundaries of the study, thereby realising that the processes of the competition of identity ideologies which took place in Klaipėda were more general and incidental to many cities of particular South-Eastern Baltic Sea region. This is regarded as the case analysis in a comparative context, which aims at producing generalizations, limited by one case empirical data, of phenomena generic to many cities of the South-Eastern Baltic Sea region, and thereby to contribute to generalization of competition of identity ideologies incidental to multiple cases on the basis of a single case. The objective of the doctoral dissertation is to disclose the influence of the competition of the main consolidating identity ideologies in the public communication space of the city of Klaipėda on the identity of inhabitants of this city in the 20th century and formulate the pattern of the competition of such identity ideologies in the city of the South-Eastern Baltic Sea region on the ground of empirical data. In attaining this objective, the dissertation: 1) analyses the semantics... [to full text] / Disertacijoje sprendžiama teorinė problema: ja siekiama atsakyti į klausimą, nuo ko priklauso, kaip reiškiasi ir kokias gyventojų prisiskyrimo ir atskirumo demonstravimo variacijas konkrečiame Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste gali sukurti tapatybės ideologijų konkurencija. Tyrimo erdvinė ir chronologinė apimtis yra apribota Klaipėdos miestu XX amžiuje, sykiu suvokiant, kad Klaipėdoje vykę tapatybių ideologijos konkurencijos procesai buvo bendresni, pasireiškę ir kituose Pietryčių Baltijos jūros regiono miestuose. Tai yra atvejo analizė lyginamajame kontekste, kuria siekiama pateikti vieno atvejo empirine medžiaga apribotus apibendrinimus apie reiškinius, būdingus daugeliui Pietryčių Baltijos jūros regiono miestų, ir šitaip vieno atvejo pagrindu prisidėti prie tapatybės ideologijos konkurencijos, būdingos daugybei atvejų, apibendrinimo. Disertacijos tikslas yra atskleisti pagrindinių konsoliduojančių tapatybės ideologijų konkurencijos Klaipėdos miesto viešojoje bendravimo erdvėje įtaką šio miesto gyventojų tapatybei XX amžiuje ir empirinės medžiagos pagrindu suformuluoti tokių tapatybės ideologijų konkurencijos Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste modelį. Joje nagrinėjamas Klaipėdoje aktualizuotas nacionalistinių tapatybės ideologijų reikšminis turinys ir šių ideologijų simbolinio ir ritualinio palaikymo viešojo bendravimo erdvėje būdai 1918–1939 m., 1945–1988 m. ir po 1988 m.; yra nustatomi tapatybės ideologijų, kurios buvo palaikomos Klaipėdoje, konkurencijos... [toliau žr. visą tekstą]

Kėlėme probleminį klausimą, kokią patirtį įgyja jaunieji sportininkai ir ar ji skiriasi lyginant amžiaus ir lyties apektais. Bakalauro darbe reikia ištirti skirtingo amžiaus krepšininkų teigiamos ir neigiamos patirties raišką amžiaus ir lyties aspektais.Nustatyti skirtingo amžiaus krepšininkų asmeninės patirties raišką (tapatybės formavimasis, iniciatyvumas, bendrieji gebėjimai, tarpasmeniniai santykiai, socialiniai įgūdžiai, bendravimas su vyresniaisiais. / We formulated the problem question: what experience is gained by young sportsmen and does it differ from the experience gained by more experienced basketball players. The aim and objectives: to investigate the expression of different age basketball players’ positive and negative experience in age and sex aspects.

Šiame darbe aptariamos vartotojų internete tykančios grėsmės, susijusios su tapatybės vagystėmis. Aptariamos slaptažodžių žvejybos bei MITM atakos ir jų veikimo principai. Problemos sprendimui siūloma naudoti vieną iš biometrijos dalių - klavišų paspaudimo analizę. Pagrindinis darbo tikslas - atlikus tyrimą nustatyti, ar galima naudojant klavišų paspaudimo analizės metodą sėkmingai sumažinti tapatybės vagystės tikimybę. Pateikiami tyrimo rezultatai naudojant skirtingai veikiančias programas, naudojančias klavišų paspaudimo analizės metodą. Analizuojama, kaip klavišų paspaudimo analizės panaudojimo galimybė kinta keičiant tam tikras analizės sudedamąsias dalis. / This paper analyzes vulnerabilities that internet users face on the internet, which are related to identity theft. Phishing and MITM attacks and their principals are described. For solving this problem is suggested one part of biometrics-Keystroke analysis. Goal of this paper is to analyze possibility to reduce probability of these attacks by using Keystroke analysis. The results of using different types of programs using Keystroke analysis are presented. Analysis off how possibility of usability to use Keystroke analysis differs by changing different parts of Keystroke analysis.

Tautinių mažumų klausimas Lietuvoje dažniausiai minimas politiniame kontekste kaip tam tikra konflikto išraiška, kuomet nesutarimai nagrinėjami tik paviršutiniškai ta prasme, jog jų priežastingumas maskuojamas stereotipais grįstu mąstymu ir tokio mąstymo formų palaikymu. Lietuvos žiniasklaidoje daugiausiai galima atrasti publikacijų apie tas tautines mažumas, kurios yra didžiausios, o mažosioms skiriama labai mažai dėmesio. Tačiau tai nereiškia, jog smulkiosios tautinių mažumų bendrijos nesusiduria su problemomis, kylančiomis tiek dėl bendros šalies politikos nukreiptos jų atžvilgiu, tiek ir dėl vietos valdžios sprendimų ar netgi dėl tarpusavio bendravimo ypatumų. Todėl svarbu ngrinėti šias bendrijas tiek mikro lygmenyje tiek ir bendrame šalies kontekste. Juolab, jog tyrimų šioje srityje yra atlikta labai mažai. Šiam tyrimui įtakos turėjo tai, jog buvo siekiama atskleisti konkrečių tautiniu pagrindu susiformavusių bendrijų atstovų patirtis, tačiau tai vienas iš pirmųjų tokių tarpdisciplininių bandymų todėl jame remiamasi tiek sociologų, tiek istorikų, tiek filosofų įžvelgomis. Vienas tokių – Pierre Bourdieu, kurio pasiūlyta kapitalų teorija šiame darbe taikoma plačiausiai. Ši teorija siejama su vokiečių bendrijų veikla ir kasddieninėmis praktikomis, kurių pagalba palaikoma šios tautinės mažumos tapatybė Lietuvoje. Tyrimo metu atskleista, jog šią temą galima pavadinti problemiška net keletu aspektų. Pirmiausiai svarbu atsižvelgti ir įvertinti tai, jog ši tema susijusi su tam... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania the question of ethnic minorities is frequently mentioned as an expression of some sort of conflict in political context, when the controversies are analysed only passingly. In the sense that this question's causality is disguised with stereotypes based reasoning and the support of this kind of thinking. In the media most publications can be found on the largest ethnic minorities, while smaller ones receives little attention. However this does not mean that smaller ethnic minorities do not face the problems arising as a result of a general national policy. It is directed towards them, as well as on local government decisions. Or even on the characteristics of their intercommunication. Research is limited in this area therefore it is important to study those communities in the micro level as well as in the national context. This study aims to reveal the experience of community. These communities had formed on specific ethnicity representatives. Yet this is one of the first such inter-discipline attempts to analyse this question so it is based on insights of sociology, history and philosophy. One of those insights is the capital theory by Pierre Bourdieu and this study has applied this theory the most. The theory is associated with activities and everyday practise of German community through which this ethnic minority's identity is being maintained. This study reveals that the topic is problematic according to several aspects. First of all, it is important to... [to full text]

Šio magistrinio darbo pavadinimas „Kolektyvinės tapatybės formavimas SSRS ir ES: ekonominio veiksnio įtaka“. Istorinės ribos apima laikotarpį nuo SSRS susikūrimo iki šių dienų aktualijų, žodis "formavimas" nurodo analizuojamo proceso t��stinumą. Pagrindinė darbo analizės ašis – kolektyvinė tapatybė. Darbo pagrindinis tikslas yra įvertinti ES kolektyvinio tapatumo formavimo perspektyvumą, remiantis Sovietų Sąjungos patirtimi ir nustatyti ekonominio veiksnio ryšį su kolektyvinio tapatumo formavimo procesu. Siekiant užsibrėžtų tikslų, reikia atlikti šiuos išsikeltus uždavinius: visų pirma, reikia išsiaiškinti kaip yra konstruojamas kolektyvinis tapatumas, kokie veiksniai tai lemia ir kokia yra ekonominio veiksnio reikšmė kolektyvinio tapatumo formavimui; antra, reikia išanalizuoti SSRS kolektyvinio tapatumo formavimo trūkumus; trečia, reikia išanalizuoti ES kolektyvinio tapatumo formavimo ypatumus bei į perspektyvą nukreiptą formavimo politiką, įvertinant ekonominio veiksnio svarbą; ketvirtą, reikia palyginti ES ir Sovietų Sąjungos kolektyvinio tapatumo formavimo specifiką, remiantis gautais duomenimis, padaryti išvadas. Darbe yra keliamos šios hipotezės: 1. ekonominis veiksnys yra svarbus kolektyvinio tapatumo formavimo procese; 2. kolektyvinio tapatumo formavimo specifika SSRS ir ES turi sąryšio taškų, tai yra - juos įtakoja tie patys veiksniai; 3. ES turi daugiau perspektyvų suformuoti kolektyvinį tapatumą nei SSRS. Darbe taikomi tyrimo metodai: analitinis – aprašomasis... [toliau žr. visą tekstą] / The title of this master thesis is “Formation of Collective Identity in USSR and EU: Impact of Economic Factor“. It defines historical period from USSR foundation till nowadays. The main aspect according to which these multinational blocks are analyzed is collective identity. Special efforts are given to analyze factors which have impact to collective identity formation, but the biggest attention is paid to analyze importance of economic factor. Identity – the sense of dependence. This concept at one time contains as the connective as also separative elements. This is a result of identification process which helps to define human or group exceptional indications. As individual or collective identity formation problems are widely discussed in today’s society discourses. Its importance is comprehensible as to the individual as also to the communities behavior motivation. The perception of identity allows to know better your historical or cultural roots, and also to know yourself and others better. But the concept of identity is so wide and variant, that it leaves a lot of place to the following discussions. This work appoints a lot of attention to collective identity forming and it’s specific. Actuality of the topic remains also in today’s political discourses undisputed – if we clear, how to construct common identity it would emerge a possibility to evaluate, what main mistakes in it forming maid USSR and what perspectives in common identity constructing has EU. This... [to full text]