Darbe analizuojami skirtumai tarp Lietuvos vaiko apsaugos teisės aktų ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų bei keliamas klausimas, ar Lietuvos teisinė vaiko apsauga nuo smurto užtikrina Jungtinių Tautų keliamus tikslus dėl fizinių bausmių draudimo. Išnagrinėtos fizinio smurto rūšys bei formos nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Atlikta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Europos žmogaus teisių konvencijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijų nuostatų analizės. Nustatytas fizinės bausmės ir fizinio smurto teisinis santykis. Magistro darbe taip pat atskleista, ar fizinių bausmių reglamentavimas nepažeidžia privataus šeimos gyvenimo teisės. Pateikiama teisinės vaiko apsaugos problematika Lietuvoje. Aptariamas baudžiamasis ir administracinis teisinis vertinimas. Problemos sprendimui pagrįsti išnagrinėta Lietuvos teismų praktika. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos dėl fizinių bausmių draudimo reglamentavimo Lietuvoje. / Having analysed the differences between the child protection legislation in Lithuania and the United Nations Child Rights Convention, in the paper it has been revealed that Lithuania does not implement the objectives set by the United Nations on banning of corporal punishment. The study has revealed that in the national domestic law Lithuania has not banned corporal punishment by law. The concept of corporal punishment is not defined neither by a framework of child’s rights nor by domestic violence laws in Lithuania. Having examined all issues, it is concluded that the corporal punishment is violation of human dignity and the right to bodily integrity and the inviolability, because it contradicts the provisions of European Convention on Human Rights.

The dissertation assesses how the state is building the relationships with the child as an individual who has rights. It obtains knowledge how children as a social group and as individuals are supported by Lithuanian social policy. The study reveals the construction of one of the main contexts of humanistic pedagogies, when in the analysis of relationships between children and adults children are in the centre. Research aim is to ground theoretically and to asses empirically the meaning of the social-educational contexts of child’s rights and policy in development of understanding of Lithuanian welfare state and to demonstrate it as a paradigm of new knowledge. This is an interdisciplinary qualitative study based on a postmodern paradigm of phenomenology which analyse social educational contexts of child’s policy and rights in the development of Lithuanian welfare state in the first decade of Independence 1990-2001 and compares with six OECD countries: Sweden, Norway, Denmark, Germany and the United Kingdom. The analysis is based on Esping-Andersen's typology of welfare states. The study has reveled that the pattern of Lithuanian welfare regime does not correspond the exact regime in Esping-Andersen's typology of welfare states from the perspective of children's policy. The development of Lithuanian children's policy demonstrates lack of understanding of a child as an individual and creates a weak background for child-oriented social-educational reconstructions. The study has... [to full text]

Šiuolaikinės visuomenės požiūrį į šeimą lemia kintantys vyro ir moters socialiniai vaidmenys: nuo tradicinio, kai vyras laikomas šeimos maitintoju, o moteris rūpinasi vaikais ir namų ruoša, pereinama prie egalitarinio (pranc. egalitaire – lygybė), kai abu sutuoktiniai (partneriai) yra ekonomiškai aktyvūs, dalijasi namų ruošos darbus bei vaikų priežiūra, kartu priima sprendimus. Nepaisant to, ar šeima yra egalitarinė, ar tradicinė, pagal bendras šeimai priskiriamas funkcijas ji atlieka vieną svarbiausių – socializacijos – funkciją. Tyrimų, kaip šeimos instituto pokyčiai veikia vaikų socializaciją, nėra daug, todėl ir buvo nuspręsta magistro baigiamajame darbe ištirti tėvų požiūrį į vaikų socializaciją egalitarinėje šeimoje. Šeimos institutas Lietuvoje dabar išgyvena pereinamąjį laikotarpį, o šeimose egalitarinės nuostatos sutuoktinių (partnerių) vaidmenų klausimais dažnai susipina su tradicinėmis, patriarchalinėmis nuostatomis, todėl šiame darbe svarbiausiu kriterijumi, atskiriančiu egalitarinę šeimą nuo tradicinės, laikomas abiejų tėvų ekonominis užimtumas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad egalitarinėse šeimose tėvai per mažai laiko praleidžia kartu su vaiku. Dėl ilgos darbo trukmės atsiradęs nuovargis ir sutrumpėjęs laikas, skirtas pareigoms šeimoje atlikti, turi neigiamos įtakos šeimos gyvenimo kokybei ir vaikų socializacijai. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindiniai skyriai, kiekvienas skyrius turi poskyrius. Baigiamajame darbe yra 8 poskyriai; bendros viso... [toliau žr. visą tekstą] / Modern society's attitude towards family is changing due to a man’s and a woman's social roles: from the traditional, where the man is breadwinner and the woman takes care of children and household chores, to the egalitarian (in French egalitaire - Equality), where both spouses (partners) are economically active, share household chores and children care, make decisions. Despite whether the family is egalitarian or traditional, from all common family functions, it accomplishes the most important - the socialization function. There are not many researches, how the changes of family institute affect children's socialization, and therefore, it was decided to investigate parent’s attitude towards children's socialization in an egalitarian family in this Master’s Work. Family institute is now going through a transitional period in Lithuania. The egalitarian provisions of the roles of spouses (partners) have often been intertwined with the traditional, patriarchal roles and so, in this work a key criterion for separating the egalitarian family from a traditional one, is both parents' economic employment. The results of this work showed that in the egalitarian families parents spend not enough time with their children. Due to long working hours the tiredness and shortage of time for the family duties, have negative influence on family life and children's socialization. Master's work consists of three main parts, each part has subsections. The final work consits of eight... [to full text]

Teisinis švietimas, kuris skatintų pozityvią tėvystę, pirmiausia turėtų būti neatsiejamas nuo vaiko teisių apsaugos. Šiuo metu didžioji dalis visuomenės pateisina smurto panaudojimą kaip auklėjimo priemonę, pagrindinė to priežastis - žinių trūkumas ir bausmės už smurtavimą išvengiamumas (Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2009). Todėl vis labiau plėtojama vaiko teisių kontrolė, apsauga, skatinama atsižvelgti į vaiko teises, jas žinoti ir nepažeidinėti. Požiūris į vaiką yra esminis, veiksnys tiesiogiai susijęs su suaugusiųjų elgesiu su vaiku, jo poreikių patenkinimu, nes tik suaugusiųjų dėka yra įgyvendinamos vaiko teisės (Kairienė, 2007). Tačiau tam reikia žinoti svarbiausius teisinius šaltinius, apsaugančius vaiką: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko teisių konvencija. Todėl teisinis švietimas, ypač vaiko teisių klausimais, gali būti traktuojama kaip pozityvios tėvystės prielaida. Jei tėvai būtų labiau informuoti apie teisinius dalykus, pozityvi tėvystė būtų daug sparčiau plėtojama ir įgyvendinama, nes tai užkirstų kelią smurtui prieš vaikus ir nepriežiūrai, taip pat nekiltų tiek daug klausimų, nesusipratimų susidūrus su teisiniais niuansais. Išsamiau tyrinėjant tema išryškėja tokie pagrindiniai probleminiai klausimai: Kodėl teisinis švietimas reikšmingas pozityviai tėvystei? Kaip skatinti tėvus domėtis, žinoti ir užtikrinti savo vaiko teises, pareigas šeimoje, mokykloje ir kitoje socialinėje aplinkoje... [toliau žr. visą tekstą] / Legal education, which should promote positive parenthood, ought not to be isolated from the protection of the rights of the child. At present the majority of the society justifies corporal punishment as a means of upbringing. The cause of this phenomenon is both the lack of understanding and the fact that parents are rarely punished for using corporal punishment. (The Institute of Supervision of Human Rights, 2009). Therefore, the rights of the child control, protection is being expanded, the society is encouraged to pay attention to the child’s rights, to be aware of them and not to violate them. The approach to the child is an essential factor which is directly linked with the way adults treat the child, the fulfillment of their needs, since the child’s needs are fulfilled only with the help of adults (Kairiene, 2007). In order to understand the fact one must know the most important legal documents defending the rights of the child: The Constitution of the Republic of Lithuania, the Law of the Protection of the Child’s rights of the Republic of Lithuania, Convention on the Rights of the Child. That is why juristic education, on the rights of the child in particular, should be treated as the assumption for positive parenthood. If parents were better informed about legal topics, positive parenthood would be implemented much faster since that would prevent child abuse and neglect as well as misunderstandings related to legal matter. If we have a closer look at the subject... [to full text]

Vaikai sudaro penktadalį visų Lietuvos gyventojų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę teko susidurti su daugybe problemų: tai plintanti narkomanija, alkoholizmas, pornografija, bedarbystė ir kt. Dėl to daugėja Lietuvoje be priežiūros paliktų vaikų, kuriems reikalinga globa. Bešeimiai vaikai globojami šeimose, šeimynose, įvairiose valstybinėse globos įstaigose. Palankiausia vaikui – būti globojamam darnioje šeimoje. Tik šeimoje gali vykti pilnavertė vaiko socializacija, kai žmogus, gyvendamas tarp žmonių, natūraliai perima jų patirtį, elgesį, papročius. Globojant vaikus šeimoje kyla daug problemų. Kaip, kokiais būdais auklėti vaikus šeimoje, iš kur pasisemti patirties, kad būtų pasiektas teigiamas galutinis rezultatas, ir yra šio darbo problema. Tyrimo objektas – vaikų auklėjimo ypatumai ir būklė vaikus globojančioje šeimoje. Tyrimo tikslas – atskleisti auklėjimo ypatumus bei auklėjimo būklę šeimose, savanoriškai globojančiose vaikus. Šio darbo uždaviniai: apžvelgti vaikų globos raidą bei dabartinę jos padėtį Lietuvoje; ištirti vaikų auklėjimo būklę bei jų auklėjimo ypatumus vaikus globojančioje šeimoje; išsiaiškinti teikiamą šeimoms pagalbos mastą ir jos poreikį; nustatyti šeimos narių tarpusavio santykius; nustatyti socialinių darbuotojų bei pedagogų požiūrį į šias šeimas. Šiame darbe panaudoti kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Interviu metodu buvo apklaustos keturios šeimos, globojančios vaikus. Taip pat anketų pagalba buvo apklausta 30 specialistų – socialinių pedagogų ir... [toliau žr. visą tekstą] / About 20% of all inhabitans in Lithuania are children. After getting back the independence Lithuania faced with many difficulties: pervasive drug addiction, alcoholism, pornography, unemployment and etc. Thats why the number of unattended children which need our care is increasing nowdays. Children which are left by their parents are usually in care of other families and different state and private Foster Homes. The best thing is then the child is fostered in harmonious family. Only in a family the child can have the total socialization, when a person is in communication with other family member he naturally obserbs their experience, behaviour, tradicions and language. People who have fosterchildren usually have a lot of difficulties. The main problem of the reseach work is in what ways to bring up children, how to get experience on purpose to achieve the final positive rezult. It means total socialization of the child in society. The main subject of the reseach work ie the peculiarities and state of parenting in families which have fosterchildren. The aim of the reseach work is to show the peculiarities and state of parenting in families which voluntarily have fosterchildren. The pieces of the work are: to review the development of fosterage and its recent state in Lithuania, to survey the situatio and peculiarities of fosterchildren bringing up in families, to see how such families are supported to know what support they need most of all, what support they lack to find... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas Individualiosios psichologijos teoriniu požiūriu pagrįstos tėvų mokymo programos STEP (angl. Systematic Training for Effective Parenting; Dinkmeyer, McKay, Dinkmeyer, 1997) efektyvumas. Mokymo efektyvumo rodikliais pasirinkti auklėjimo stiliaus ir suvokimo apie vaiko elgesį bei tėvų žinių apie auklėjimą pokyčiai. Darbe siekiama išsiaiškinti, ar grupių dalyvių ir vadovų sociodemografinės charakteristikos ir/ ar dalyvavimo STEP programoje veiksniai yra susiję su tėvų mokymo efektyvumu. Taip pat keliama prielaida, kad STEP programos efektyvumui įtakos turi ir grupių dalyvių ir vadovų gyvenimo stilius pagal A. Adler. Empirinėje darbo dalyje pristatomi 2011-2012 m. atlikto trijų etapų tyrimo rezultatai. Apibendrinus tyrimo duomenis nustatyta, kad STEP programa yra efektyvi siekiant suteikti tėvams žinių apie vaiko auklėjimą, skatinant retesnį motinų autoritarinio ir viską leidžiančio auklėjimo stilių naudojimą ir vaiko elgesio kaip mažiau nepriimtino suvokimą. Poveikis išlieka stabilus 3-4 mėn. laikotarpiu. Tyrimo rezultatai parodė, kad motinų amžius, išsilavinimas, gimimo eiliškumas, tikslinio vaiko gimimo eiliškumas ir motinų dalyvavimas su partneriu bei programos namų darbų atlikimo dažnumas yra susiję su STEP programos efektyvumu. Nustatytas ir mokymo efektyvumo motinoms ryšys su grupių vadovų gimimo eiliškumu, vadovų mokymų lygiu ir patirtimi taikant Individualiosios psichologijos principus ir įgyvendinant STEP programą. Rezultatų analizė atskleidė... [toliau žr. visą tekstą] / The doctoral dissertation aimed to evaluate the efficacy of the Adlerian parent education program STEP (Systematic Training for Effective Parenting; Dinkmeyer, McKay, Dinkmeyer, 1997). Changes in parenting style and parental perception of child‘s behavior as well as knowledge on parenting were measured as indicators of education efficacy. The effect of various program participant- and leader-related characteristics and participation in the program factors for these changes were explored. The significance of Adlerian lifestyle dynamics as reflected in lifestyle themes for predicting the education efficacy were also assessed. In the empirical section of the dissertation, the results of the research study with pre-, post-test assessment and follow-up carried out in 2011-2012 are presented. The findings showed that the STEP program is efficacious for increasing knowledge on parenting, decreasing maternal authoritarian and permissive parenting style and maternal perception of the target child’s emotionally charging behavior. The follow-up assessment three to four months later indicated that the changes were stable. The results also indicated that maternal age, education, birth order position, target child’s birth order position and participation with a partner, homework assignments completed are significant for the efficacy of the STEP program with mothers. The significant relationships of efficacy of the STEP program with mothers were revealed with program leader’s birth order... [to full text]

Informacijos apie asmens sveikatos būklę konfidencialumas yra svarbi įstatymų saugoma vertybė. Tačiau teisės doktrinoje, teisės aktuose ir teismų praktikoje pri¬pažįstama, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nėra absoliuti. Kai ribojama asmens teisė į privatų gyvenimą, toks ribojimas turi būti numatytas įstatymų lygmenyje ir ad hoc analizuojama, ar toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, siekiant ap¬saugoti teisėtą tikslą. Darbe yra nagrinėjami ir vertinami informacijos apie asmens sveikatos būklę atskleidimo tretiesiems asmenims atvejai, identifikuojami pažeidimai ir pateikiamos rekomendacijos, kokių teisinių priemonių įgyvendinimas padėtų tinkamai užtikrinti asmens teisę į šią privataus gyvenimo sritį. Darbe pristatoma asmens sveikatos informacijos konfidencialumo samprata, aprašoma, koks yra asmens, kaip paciento, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą reglamentavimas Lietuvoje, pristatoma šalių praktika, identifikuojami sveikatos informacijos konfidencialumo principo ribojimai, pateikiami atvejai, kuomet informacija apie asmens sveikatos būklę yra atskleidžiama pažeidžiant teisės aktus, taip pat vertinami atvejai, kai galimai ultra vires įstatymų leidėjas priima įstatymus, kurie prieštarauja LR Konstitucijai ir tarptautinėms sutartims. Darbe yra išsikeliamos dvi hipotezės: H1 – Lietuvoje be paciento sutikimo atskleidžiant informaciją apie paciento sveikatos būklę draudimo įstaigoms pažeidžiama asmens teisė į privatų gyvenimą; H2 – Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / Confidentiality of personal health information is an important value which is protected by The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, Constitution of the Republic of Lithuania and other laws. However, the right to confidentiality is not recognized as absolute in the doctrine of law, legislation and legal cases. When there is the restriction of confidentiality of personal health information, it is necessary to emphasize the principle of necessity to protect a legitimate target which is necessary in a democratic society. It is important to notice that every restriction must be provided at the level of a piece of legislation. In the paper there is analyzed and evaluated the cases of the disclosure of personal health information to third parties, identified violations and made recommendations what legislative measures should be implemented to ensure the patient's right to private life. In the paper there has set the following objectives: to analyze the current situation in Lithuania what there is the regulation of the patient's right to privacy; to present the practice of different countries about patient's right to privacy; to carry out a theoretical analysis by comparing the various scientific researches on the personal health privacy; to determine what is the restrictions for the principle of medical confidentiality; to identify privacy problems while disclosing personal health information; to reveal when information is disclosed in accordance... [to full text]

Darbe atlikta teorinė ekologinio vaiko pažinimo ir vertinimo modelio sampratos, raiškos dokumentuose, vaikų raidos ypatingumų ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių įvertinimo pokyčių analizė. Empirinėje darbo dalyje nagrinėjami prioritetai, kuriuos teikia specialistai vertindami ir ugdydami vaiką, tėvų pasirengimas teikti informaciją apie savo vaiką, ekologinio požiūrio taikymo prioritetai ir teorinių nuostatų į vaiko pažinimą raiška praktikoje. Iškeltos hipotezės, kad specialistų teorinės nuostatos į vaiko pažinimą ir ugdymą grindžiamos ekologinio sisteminio modelio elementais, kurie praktikoje gali būti keičiami tradiciniu vaiko vertinimo modeliu bei, kad specialistų diskusijos grupėje, refleksijos bei tinkamas teorinis ir praktinis pasirengimas leidžia pažinti vaiką šeimos kontekste. Anketinės apklausos bei sutelktos grupės metodais atliktas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti specialistų nuostatas į vaiko pažinimą, vertinimą ir ugdymą, šių nuostatų raišką praktikoje bei jų sąsajas su ekologiniu sisteminiu požiūriu, ir pateikti vaiko pažinimo šeimos kontekste praktinį modelį. Atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių, Kruskal- Wallis neparametrinio testo) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 112 darželių ir 39 ankstyvosios reabilitacijos tarnybų specialistai bei 106 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Vertindami ir ugdydami ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaiką, turintį specialiųjų poreikių, specialistai... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of the ecological systemic model conception and it‘s expression in the official documents, as well as the changes in the process of identification and assessment of children special needs/special educational needs have been analyzed and presented in the master thesis. In the empirical part of the paper the professional priorities in childs‘ assessment and education, parents preparedness to share information with professionals about their child, priorities of ecological approach used, as well as attitudes towards the child in a practice have been analyzed and described. Hypothesis has been formulated that theoretically the professionals‘ attitudes towards a child, towards the recognition of his/her developmental peculiarities as well as towards the training are based on the elements of ecological systems approach. However in the educational practice the elements of ecological model can be combined with the elements of traditional child‘s estimation model. Discussions in a focus groups, reflections and relevant theoretical and practical preparedeness enable professionals to know the child in the context of his/her family. The research has been based on the methods of questioning in written as well as on focus group method. The main purpose of the inquiry was to evaluate professionals’ attitudes towards the assessment and the education of the child as well as the expression of these attitudes in the practice and their links with ecological systemic... [to full text]

1950 m. Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas rinkinys teisių ir laisvių (teisė į gyvybę, kankinimų draudimas, teisė į teisingą teismą, teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir kt.), taikomų kiekvienam, esančiam valstybės, ratifikavusios šią Konvenciją, jurisdikcijoje. Tačiau čia nėra išskiriamos vaikų, kaip specifinės socialinės grupės, reikalingos didesnės apsaugos, teisės. Visgi remiantis tuo, kad EŽTK įtvirtintos teisės taikomos „kiekvienam“, teigtina, kad jos taikomos ir vaikams. Šiame darbe autorė siekia atskleisti, kokios teisės yra užtikrinamos vaikams EŽTK 8 straipsnio plotmėje, taip pat tam tikrus, iš šių teisių kylančius, probleminius aspektus. Siekiant šio tikslo, ypač didelis dėmesys skiriamas EŽTT jurisprudencijai, kadangi remiantis šio Teismo praktika ne tik nustatomas tam tikrų teisių turinys ir jo kaita, bet ir atskleidžiama vaiko teisių apsaugai aktuali problematika. Pirmoje šio darbo dalyje bandoma apibrėžti, kas apskritai yra vaikystė, kodėl teisiškai svarbu nustatyti tiek aukštutinę, tiek žemutinę vaiko amžiaus ribas bei koks yra vaiko teisinis statusas. Nagrinėjama įvairi mokslinė literatūra bei įvairūs tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai atskleidė, kad daugiausia problemų kyla nustatant žemutinę vaiko amžiaus ribą, kadangi šis klausimas tiesiogiai susijęs su abortų reguliavimu. Pagal kai kurių valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, teisinį reguliavimą, matyti, kad neretai civilinėje teisėje... [toliau žr. visą tekstą] / The 1950's Convention of European Council on Human Rights and Fundamental Freedoms establishes a set of rights and fundamental freedoms (the right to life, prohibition of torture, the right to a fair trial, the right to respect for private and family life etc.) applicable to everyone within the jurisdiction of the state that ratified the Convention. Children are a very specific social group, which needs greater protection. However their rights are not distinguished in the Convention. On the basis that the rights enshrined in the ECHR are applicable to „everyone“, it may be maintained that those rights can be applicable to children as well. The author of this work aims to reveal the rights that are guaranteed for children in the context of the article 8 of the ECHR. To this end, particular attention is paid to the jurisprudence of the ECtHR. According to the case law of this Court, it can not only be determined the contents and evolution of specific rights, but also relevant problematic issues for the protection of the rights of a child can be revealed. In the first part of this work the author attempts to define a childhood, to identify both the upper and lower limits of the child's age and the child's legal status. By examining different scientific literature and various international and national legislations it was revealed that most of the problems arise in determining the lower limit of the age of a child, since this issue is directly related to the regulation of... [to full text]

Šiame darbe atliekama lyginamoji LTSR ir LR vykdytos šeimos politikos analizė. Analizuojamos tokios sritys, kaip šeimos ir šeimos politikos sampratos pokyčiai, aptariama kaip pakito šalies ekonominė – politinė sąranga. Taip pat išskiriama kokios egzistavo pagrindinės demografinės problemos LTSR ir kokios demografinės problemos yra aktualios LR, kaip pasikeitė vertybinės nuostatos šeimos atžvilgiu. Analizuojant pačią šeimos politiką apimamos tokios sferos, kaip šeimos paramos priemonės ( išmokos, pašalpos, pensijos, būsto įsigijimo ir darbinės lengvatos, atostogos), jaunosios kartos ugdymas ( vaiko teisių užtikrinimas, ugdymas ikimokyklinėse įstaigose ir mokykloje), aptariami šeimos teisės pokyčiai ( santuokos, ištuokos, turtinių ir asmeninių santykių tarp tėvų ir vaikų bei kitų artimų giminaičių reglamentavimas). / This paper presents the comparative analysis of the family policy of the Lithuanian Soviet Socialist Republic and the Republic of Lithuania. It analyses such fields as the changes in the conception of family and family policy, discusses what changes the national economic and political framework underwent. Morcover, the paper determines what major demographic problems existed in the Lithuanian Soviet Socialist Republic and what demographic problems are current in the Republic of Lithuania and, in addition, how value-related attitudes changed in respect of family. The analysis of the family policy itself covers other spheres, such as family assistance instruments (benefits, allowances, pensions, privileges for housing acquisition and occupational privileges, vacations), education of the young generation (sefeguarding the chlidren’s rights, education at the pre-school establishments and schools), and overviews the changes in the family policy (regulation of marriage, divorse, property and personal relations betwee the parents and children or other close relatives).