Teisinis švietimas, kuris skatintų pozityvią tėvystę, pirmiausia turėtų būti neatsiejamas nuo vaiko teisių apsaugos. Šiuo metu didžioji dalis visuomenės pateisina smurto panaudojimą kaip auklėjimo priemonę, pagrindinė to priežastis - žinių trūkumas ir bausmės už smurtavimą išvengiamumas (Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2009). Todėl vis labiau plėtojama vaiko teisių kontrolė, apsauga, skatinama atsižvelgti į vaiko teises, jas žinoti ir nepažeidinėti. Požiūris į vaiką yra esminis, veiksnys tiesiogiai susijęs su suaugusiųjų elgesiu su vaiku, jo poreikių patenkinimu, nes tik suaugusiųjų dėka yra įgyvendinamos vaiko teisės (Kairienė, 2007). Tačiau tam reikia žinoti svarbiausius teisinius šaltinius, apsaugančius vaiką: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko teisių konvencija. Todėl teisinis švietimas, ypač vaiko teisių klausimais, gali būti traktuojama kaip pozityvios tėvystės prielaida. Jei tėvai būtų labiau informuoti apie teisinius dalykus, pozityvi tėvystė būtų daug sparčiau plėtojama ir įgyvendinama, nes tai užkirstų kelią smurtui prieš vaikus ir nepriežiūrai, taip pat nekiltų tiek daug klausimų, nesusipratimų susidūrus su teisiniais niuansais. Išsamiau tyrinėjant tema išryškėja tokie pagrindiniai probleminiai klausimai: Kodėl teisinis švietimas reikšmingas pozityviai tėvystei? Kaip skatinti tėvus domėtis, žinoti ir užtikrinti savo vaiko teises, pareigas šeimoje, mokykloje ir kitoje socialinėje aplinkoje... [toliau žr. visą tekstą] / Legal education, which should promote positive parenthood, ought not to be isolated from the protection of the rights of the child. At present the majority of the society justifies corporal punishment as a means of upbringing. The cause of this phenomenon is both the lack of understanding and the fact that parents are rarely punished for using corporal punishment. (The Institute of Supervision of Human Rights, 2009). Therefore, the rights of the child control, protection is being expanded, the society is encouraged to pay attention to the child’s rights, to be aware of them and not to violate them. The approach to the child is an essential factor which is directly linked with the way adults treat the child, the fulfillment of their needs, since the child’s needs are fulfilled only with the help of adults (Kairiene, 2007). In order to understand the fact one must know the most important legal documents defending the rights of the child: The Constitution of the Republic of Lithuania, the Law of the Protection of the Child’s rights of the Republic of Lithuania, Convention on the Rights of the Child. That is why juristic education, on the rights of the child in particular, should be treated as the assumption for positive parenthood. If parents were better informed about legal topics, positive parenthood would be implemented much faster since that would prevent child abuse and neglect as well as misunderstandings related to legal matter. If we have a closer look at the subject... [to full text]

Darnaus vystymosi švietimo prielaidos BPD 2.4 priemonės projektuose. Raktiniai žodžiai: darnus vystymasis, darnaus vystymosi švietimas, BPD 2.4 priemonė, mokymasis visą gyvenimą. Darnaus vystymosi siekis – užtikrinti tinkamą asmens gyvenimo kokybę, siekti visuomenės gerovės ir saugumo, išmintingai derinant ekonomikos, socialinės raidos bei aplinkos apsaugos uždavinius. Išsilavinimas yra vienas svarbiausių faktorių, nuo kurio priklauso žmogaus ir visuomenės pasirengimas ir motyvacija spręsti daugialypes darnaus vystymosi problemas. Švietimui, visuomenės informavimui, įvairių sričių specialistų kvalifikacijos tobulinimui čia tenka ypatingas vaidmuo. Kadangi visuomenės darnaus vystymosi koncepcija yra dinamiška, jos įgyvendinimo modeliai yra nuolat plėtojami priklausomai nuo įgytų žinių ir patirties: darnus vystymasis yra nuolatinio mokymosi vyksmas. Todėl visos veiklos, prisidedančios prie mokymosi visą gyvenimą kokybės gerinimo, sykiu kuria prielaidas darnaus vystymosi nuostatoms įgyvendinti. Magistro baigiamasis darbas susideda iš keturių dalių dalių: Pirmoje dalyje apibrėžiamas švietimo vaidmuo įvairaus lygmens darnaus vystymosi strateginiuose dokumentuose. Antroje - nagrinėjamos mokymosi visą gyvenimą strateginės nuostatos, atskleidžiamos jų sąsajas su Lietuvos švietimo prioritetais. Trečioje - nurodomi tyrimo metodai ir suformuluojami tyrimo kriterijai. Ketvirtoje – pateikiami BPD 2.4 priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ projektų paraiškų analizės... [toliau žr. visą tekstą] / Prerequisites for sustainable development of education in the projects of SPD 2.4 facility. Key words: Sustainable Development, Education for Sustainable, SPD 2.4 Facility, Lifelong Learning. The goal of sustainable development is ensuring the proper quality of individual life, seeking for public safety and welfare by wisely coordinating economic, societal development and environmental tasks. Education is one of the key factors determining the preparation and motivation of individual and society on solving the multifaceted problems of sustainable development. Education, public notification, and qualification improvement of specialists in various fields here plays a special role. As the concept of sustainable development of society is dynamic, its models of implementation are being continuously advanced depending upon the level of gained knowledge and experience: sustainable development is a process of continuous learning. Therefore every activity contributing to the quality improvement of lifelong learning likewise generates prerequisites for implementation of sustainable development provisions. The Master Final Thesis consists of four parts: The first part contains a description of education in strategic documents of sustainable development of different levels. The second part contains the analysis of strategic provisions of lifelong learning and their links with Lithuanian educational priorities. Methods of research and research criteria are specified in the third part... [to full text]

Visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, gyvenamosios vietos ar amžiaus, turi galimybę mokytis jiems patogioje aplinkoje: švietimo institucijose, darbe, namuose. Toks pagrindinis Mokymosi visą gyvenimą strategijos siekis, kur švietimas įvardijamas kaip neatskiriamas žmogaus palydovas nuo jo gimimo iki gilios senatvės. Svarbiausi per paskutinius 10 metų atlikti tyrimai liudija apie didelį šalies visuomenės bei mokslininkų dėmesį vaikų išsilavinimui ir jį įtakojantiems vidiniams bei išoriniams veiksniams. Jau nuo XX amžiaus Lietuvos bei kitų šalių sociologai nuolat akcentavo, kad būtent tėvų išsilavinimo (ir bendras sociologinis-kultūrinis) lygis dažniausiai lemia jų norą bei pasirengimą suteikti vaikams aukštąjį išsilavinimą. Darbas reikšmingas teoriškai ir praktiškai, nes tėvų išsilavinimo, kaip vieno svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių mokymąsi, įtaka ( svarba, reikšmė?) Vilniaus miesto Užupio gimnazijoje netyrinėta. / All citizens independently from their social status, residential area or age have a possibility to study in comfortable surroundings: educational institution, work, home. This is the main objective of life-long learning where education must go along with a person from his/her birth to old age. The most important research done in ten years time shows our society and scientists’ great attention to children education and inner and outer factors which affect it. Since the 20th century Lithuanian and foreign sociologists have emphasized that parents’ education (and general socio-cultural) level often affects their wish and readiness to give their children higher education. The work is significant both theoretically and practically because the influence of the factors has not been studied in Vilnius Užupis high school.

The aim of the dissertation research is to identify the features of Lithuanian educational system affecting social inequality in the direction to stimulation or reduction. The role of education regarding social inequality is one of the most controversial objects of scientific discussions. Is education an effective foundation of society emancipation, equal wrights and social mobility, or on the contrary, it enhances the current structure of the society? It is an open question for scientific discussions. Researches show that education connect in itself two contradictional elements: on the one hand, it is one of the most widely acknowledged social “elevators” helping to rise by the steps of social status, on the other hand, education also has the function of mobility control. Many researches revealed that correlations between education and social status of a man in different countries are different. Thus the role of education with respect to social inequality is directly connected with social, economical and cultural specificity of the country. The dissertation research employs tools of qualitative research, and they allow describe the relationship between education and social inequality as well as identify concrete features of education system that diminish or/and increase social inequality in specific socio-cultural and economic conditions in Lithuania. The composition of the research sample includes the levels of national politics and self-government, institution (education... [to full text] / Disertacijos tikslas - identifikuoti Lietuvos švietimo sistemos bruožus, paveikiančius socialinę nelygybę jos skatinimo arba redukavimo kryptimi. Švietimo vaidmuo socialinės nelygybės atžvilgiu yra vienas prieštaringiausių mokslinių diskusijų objektas. Ar švietimas iš tiesų yra efektyvus visuomenės emancipacijos, lygių galimybių bei socialinio mobilumo pamatas, ar atvirkščiai – linkęs išlaikyti esamą socialinę visuomenės struktūrą dar šiandien yra atviras mokslinėms diskusijoms klausimas. Tyrimai rodo, jog švietimas savyje apjungia du prieštaraujančius pradus – viena vertus, jis yra vienas plačiausiai pripažintų socialinių „liftų“, padedančių pakilti socialinio statuso laipteliais aukštyn kita vertus, švietimas atlieka ir mobilumo kontrolės funkciją. Dauguma tyrimų atskleidė, jog skirtingose šalyse koreliacijos tarp išsimokslinimo ir užimamo statuso yra skirtingos. Taigi, švietimo vaidmuo socialinės nelygybės atžvilgiu, tiesiogiai siejasi su šalies socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu specifiškumu. Disertaciniame tyrime taikytos kokybinio tyrimo priemonės kaip tik ir leido aprašyti švietimo ir socialinės nelygybės sąryšius bei identifikuoti konkrečius švietimo sistemos bruožus, mažinančius ir/arba didinančius socialinę nelygybę specifinėmis Lietuvos sociokultūrinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Sudarant tyrimo imtį kryptingai buvo apjungtas nacionalinės politikos ir savivaldos lygmuo, institucinis (švietimos ir kitos socialinės institucijos) bei individualus lygmuo (mokytojai... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe teoriniu aspektu analizuojama e. švietimo samprata. Teoriniu aspektu aptariami informacinės visuomenės raidos ir vystymo Lietuvoje bei Europos Sąjungoje ypatumai, elektroninio švietimo raidos tendencijos, įvertinama e. švietimo reikšmė ir Europos Sąjungos politika elektroninio švietimo plėtros kontekste. Elektroninio švietimo diegimo Mažeikių rajone situacijos ir plėtros galimybių analizė išryškino nemažą e. švietimo diegimo Mažeikių rajone problemų. Pagrindiniais veiksniais, labiausiai trukdančiais e. švietimo plėtrai laikytini: e. švietimo finansavimo trūkumas ir savivaldybės iniciatyvos stoka plėtojant e. švietimą, tai patvirtina ir gana žemas Mažeikių rajono švietimo institucijos kompiuterizacijos lygis, bei palyginti siauras teikiamų e. švietimo paslaugų spektras. E. švietimo diegimo plėtros galimybės sietinos su aktyvesniu viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimu skatinant e. švietimo diegimą Mažeikių rajono mokymosi įstaigose, aktyvesne Mažeikių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva ieškoti alternatyvių e. švietimo finansavimo galimybių. / This master’s final paper is theoretical aspects of e.education. Theoretical point of view. Information society and development in Lithuania and the European Union, features, e-education development trends of e-assessment educational value, and the European Union's policy on e-education development in context. E-education deployment Mažeikiai situation in the area and development potential analysis revealed a significant e Education Mažeikiai installation problems in the area. The main factors, the most prejudicial e educational development to be considered: e lack of education funding and lack of initiative in developing local e- education is supported by relatively low Mažeikių region level computerization of educational institutions, and relatively narrow of e education spectrum. E. implementation of education development opportunities due to increased public and private sector cooperation in promoting e- Education Mažeikiai deployment area educational institutions more active in the Mažeikiai region Municipality initiative to seek alternative e education funding.

Darbo temos aktualumą lemia tai,kad neformalusis darnaus vystymosi švietimas vieno rajono savivaldybės lygmeniu dar mažai tyrinėtas. Kadangi pokyčiai visose gyvenimo srityse reikalauja atitinkamų išsilavinimo pkyčių, švietimo sistemos institucijos turi siekti naujos tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo kokybės.Darbo tikslas – išanalizuoti neformalų ugdymą Mažeikių rajono švietimo institucijose darnaus vystymosi kontekste. Nagrinėjama tema nėra kol kas teoriškai pakankamai pagrįsta: nėra tinkamos tyrimo metodikos, kuri leistų nustatyti neformaliojo ugdymo kokybę ir jo tiekėjų kompetenciją. Darbe bandoma pagrįsti neformaliojo ugdymo uždavinius, stiprybes ir galimybes ekonominio sunkmečio sąlygomis. Galiausiai išryškinamos silpniausios neformaliojo ugdymo sritys ir pabrėžiama, kad daug dalykų būtina pakeisti tam, kad netolimoje ateityje neformalusis švietimas taptų pripažinta visos švietimo sistemos sritimi. / The relevance of the work is determined by the fact that non-formal and proportional development of education has not been explored enough on the level of municipality of only one district. Since the changes in all spheres require variations of appropriate background, education institutions must aspire after new training of both formal and non-formal quality. The goal of the work is to investigate the process of informal education and to reveal the factors that determine its quality and expansion. Unfortunately, the analyzed theme is not motivated enough in the abstract: there are not any appropriate methodology of providing the research that enable to estimate the quality of informal training and the competence of its providers as well. Moreover, according to the circumstances of this economical crisis, the problems, positive sides and potentialities of non-formal training are attempted to validate in brief in this research. Finally, the weak areas of non-formal training are clearly defined and it is emphasized that plenty of things should be changed in purpose to admit that informal education must become an established part of all education system in the nearest future.

Baigiamojo darbo aktualumą lemia tai, kad kiekvienam iš mūsų turi rūpėti kaip mūsų žmonės ir valstybė gyvens ateityje. Tai nusako darnaus vystymosi 3 lygiaverčiai komponentai (aplinkos apsauga, ekonominis bei socialinis vystymasis). Darnaus vystymosi principai bei darnaus vystymosi švietimo idėjos mokykloms visai naujas dalykas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kaip darnaus vystymosi švietimo programa suprantama ir įgyvendinama Mažeikių rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Darbe atskleisti strateginio planavimo principai, darnaus vystymosi koncepcijos esmė, darnaus švietimo vystymosi idėjos ir įvertinta Mažeikių rajono bendrojo lavinimo mokyklų įtraukimo į darnaus švietimo vystymosi strateginio planavimo procesą svarba. Mokyklų strateginiai planai buvo kuriami dažniausiai taip, kaip kam suprantama, neatsižvelgiant į kokybę ir tikrąją paskirtį. Paskutiniais metais buvo atkreiptas dėmesys į strateginio planavimo kokybę. Tyrimo rezultatai rodo, kad mokyklos palaipsniui įsijungia į darnaus vystymosi švietimo strateginio planavimo procesą. Mokyklose turi dirbti kompetetingi mokytojai, o mokiniai turi žinoti savo pareigas. Mokytojai mano, kad numatytos darnaus vystymosi švietimo nuostatos iki tikimosi laiko 2015 metų bus iš dalies įgyvendintos. Apibendrinant galima teigti, kad darnaus vystymosi švietimo principai ir konkretūs jų raiškos būdai dar nepakankamai veiksmingi ar tik pradedami taikyti Mažeikių rajono bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo procese. / The relevance of this work is determined by the fact that every one of us must be concerned on how our people and state are going to act in the future. It is defined by three sustainable components of equal value (environmental protection, economical and social development). The concepts of sustainable development and educational ideas of sustainable development for schools are totally new for them. The goal of the research is to analyze how the program of sustainable development of education is understood and put in practice at comprehensive schools in Mažeikiai district. The concepts of strategy planning, the core of sustainable development of conception and the ideas of sustainable development of education are discussed in this work. The strategy planning at schools was mostly generated how it was individually understood ignoring its quality and the real purpose. The attention to the quality of strategy planning has recently been made. The results of the research indicate the fact that schools integrate gradually into the process of sustainable development of education of strategy planning. Qualified teachers should work at schools and students must know their obligations well. Teachers consider that the guidelines of sustainable development of education will partly have been realized by 2015. In summary, it is possible to maintain that sustainable development of educational principles and the concrete way of their expression are not effective enough or they are only being... [to full text]

In European countries, people, whatever the socio-economic group or nationality they belong to, men or women, the young or the elderly without distinction, should be guaranteed the right to health as well as its promotion and support measures (Javtokas, 2009). Personal health promotion reflects the general idea stating that in order to enhance health it is necessary to change the way of life (Tones, Tilford, 1994; Donev et al., 2007). In this era of radical modernity related to the increased personal anxiety and uncertainty, there appear new alternative ways to enhance a person’s health: taking a variety of medications, trying different diets, engaging in traditional and non-traditional forms and ways of physical education (Cavill et al., 2006). In turn, physical education specialists and health educators bring out the importance of exercise encouraging a person to understand the social value and significance of their health promotion and physical development (Schneider and Becker, 2005; Netz et al., 2005). It is widely recognized that a major health risk factor associated with a person’s lifestyle, is low physical activity, the importance of which for human health has been shown in numerous scientific studies. They have emphasized the positive interface between active leisure time physical activity and a range of health indicators (Kalėdienė et al., 1999; Domarkienė, 2000; Borodulin, 2006; Kallings, 2008; Klumbienė, 2008, Gill et al., 2010; Weiler et al., 2010). The... [to full text] / Visuotinai pripažįstama, kad esminis sveikatos rizikos veiksnys, susijęs su asmens gyvensena, yra mažas fizinis aktyvumas, kurio svarba žmogaus sveikatai yra įrodyta daugelyje mokslinių studijų. Jose pabrėžiama pozityvi aktyvios fizinės veiklos laisvalaikiu sąsaja su įvairiais sveikatos rodikliais (Kalėdienė ir kt., 1999; Domarkienė, 2000; Borodulin, 2006; Kallings, 2008; Klumbienė, 2008; Gill et al., 2010; Weiler et al., 2010). Nekelia abejonių faktas, kad dažnai deklaruojama sveikatos stiprinimo idėja yra tiesiogiai susijusi su gyvensenos ypatumais, kuriuos lemia tiek atskiro individo požiūris į savo sveikatą, tiek įvairūs išoriniai veiksniai, visų pirma gyvenimo sąlygos. Savaime suprantama, daugiausia dėmesio stiprinant žmonių sveikatą turėtų būti skiriama įvairiose sveikatos ugdymo (sveikatinimo) programose. Šių programų pagrindinis tikslas turėtų būti asmens elgesio keitimas panaudojant žiniasklaidos ir individualaus poveikio priemones (Van der Bij et al., 2002; Rise, 2004; Roux et al., 2008). Reiškiama nuomonė, kad supažindinus gyventojus su aktyvaus gyvenimo būdo principais, propaguojant ir skatinant pastovų jų realizavimą, tobulinant fizinę parengtį, pagerėtų ir žmonių gyvenimo kokybė (Aхвердова, Maгин, 2002; Taylor et al., 2002; Netz et al., 2005; Kallings, 2008; Miller, Miller, 2010). Kita vertus, kada kalbama apie fizinį aktyvumą laisvalaikiu kaip apie asmens visapusiškos gerovės sąlygą bei ligų profilaktikos veiksnį labiau akcentuojama jo reikšmė vaikystės ir... [toliau žr. visą tekstą]

Vienos svarbiausių šių dienų švietimo kaitos sąlygų – kūrybiškas tinkamų užduočių pateikimas mokykloje, naujų mokymo(si) santykių ir pedagoginės veiklos formų paieška bei ugdytinių kompetencijų ugdymas(is) ir plėtojimas. Improvizacija būdinga liaudies kūrybai bei kai kurioms profesionalioms meno šakoms: muzikai, poezijai, teatrui. Muzikos improvizacija gali būti fiksuojama garso įrašu, bet negali būti pakartota. Magistro darbo „Muzikinės improvizacijos naudojimo ypatumai 5–8 progimnazijos klasių neformaliajame švietime“ tikslas – ištirti 5–8 progimnazijos klasių muzikinės improvizacijos naudojimo neformaliajame švietime ypatumus. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: atskleisti muzikinės improvizacijos ir neformaliojo švietimo sintezės problematiką; išsiaiškinti mokinių ir mokytojų požiūrį į muzikinę improvizaciją; ištirti muzikinės improvizacijos naudojimo ypatumus neformaliojo švietimo veikloje; nustatyti moderniųjų technologijų naudojimą improvizuojant. Tyrimo objekas – muzikinės improvizacijos naudojimas neformaliajame švietime. Tyrimas buvo vykdytas III etapais: I etapas – anketinė mokytojų ir mokinių apklausa. Anketa muzikos mokytojams buvo siekiama išsiaiškinti mokytojų požiūrį į muzikinės improvizacijos naudojimą neformaliajame švietime. Mokytojų apklausoje dalyvavo 17 Vilniaus mieto progimnazijose neformaliajai veiklai vadovaujančių mokytojų. Anketa, skirta neformaliąja muzikine veikla užimtiems mokiniams, buvo siekta surinkti informaciją, kurią... [toliau žr. visą tekstą] / Some of the most important conditions of nowadays education change are creative presentation of the appropriate tasks in school, discovery of new learning relations and pedagogic forms and development and cultivation of students’ competencies. Improvisation is a characteristic of folk art, as well as of some professional arts industries: music, poetry and theater. Musical improvisation can be recorded by audio, but can not be repeated. The purpose of master thesis “Features of Musical Improvisation Application in non-formal Education of 5 – 8 Progymnasium Grades” is to explore the features of musical improvisation use in non-formal education of 5 – 8 progymnasium grades. To achieve this goal the following objectives have been set: identify problems of musical improvisation and non-formal education synthesis, ascertain students’ and teachers’ attitude towards musical improvisation, examine the features of musical improvisation use in non-formal education activities, and determine the use of high-tech while improvising. Research object – use of musical improvisation in non-formal education. The study was carried out in III phases. Phase I – Questionnaire survey for teachers and students. Questionnaire for teachers was used to ascertain teachers' attitude towards the use of musical improvisation in non-formal education. 17 teachers, who are leading non-formal education activities in Vilnius city progymnasiums, participated in this questionnaire. Questionnaire for students was... [to full text]

The investigation of state economic policy in the context of integration processes in the EU is becoming more important, particularly as regards ground-taking and preventing possible negative effects for the separate EU countries. It is also clear that there is a lack of adequate theoretical models and solutions for responding to modern challenges, which would allow to evaluate complexly the efficiency of state economic policy of the EU countries in different phases of preparation, grounding, and implementation. Therefore this doctoral dissertation is devoted to the efficiency of state economic policy in the context of integration processes in the EU. The research is focussed on a theoretical study and identification of the factors of efficiency of state economic policy, as well as the identification of potential measures of performance of state economic policy of EU countries in the context of integration processes in the EU; it provides for a macrosimulation model, allowing to evaluate the impact of the identified factors on the efficiency of state economic policy of the EU countries, it also evaluates the impact of the identified factors on the efficiency of state economic policy in selected for research EU countries and offers recommendations regarding the directions of the implementation of state economic policy for increased efficiency of state economic policy of EU countries in the long term perspective. / Vis svarbesni tampa valstybės ekonominės politikos tyrimai integracinių procesų ES kontekste, ypač siekiant pagrįsti ir neleisti pažeisti atskirų ES šalių interesus. Taip pat akivaizdu, kad šiuo metu stokojama šiuolaikiniams iššūkiams adekvačių teorinių modelių ir sprendimų, skirtų kompleksiškai vertinti ES šalių valstybės ekonominės politikos efektyvumą įvairiose šios politikos rengimo, pagrindimo ir įgyvendinimo stadijose. Todėl ši daktaro disertacija skirta valstybės ekonominės politikos efektyvumui integracinių procesų ES kontekste. Tyrimo metu atlikus teorinę studiją identifikuoti valstybės ekonominės politikos efektyvumo veiksniai, identifikuotos ES šalių galimos valstybės ekonominės politikos vykdymo priemonės integracinių procesų ES kontekste, sukurtas makrosimuliacinis modelis, leidžiantis įvertinti identifikuotų veiksnių poveikį ES šalių valstybės ekonominės politikos efektyvumui, įvertintas identifikuotų veiksnių poveikis tyrimui atrinktų ES šalių valstybės ekonominės politikos efektyvumui bei pasiūlytos valstybės ekonominės politikos vykdymo kryptys ES šalių valstybės ekonominės politikos efektyvumui ilgalaikėje perspektyvoje padidinti.