The non-formal adult (25-64 year olds) education in public and private teaching sectors on the basis of social and human capital, including both learners’ and non-formal education organizers’ situation is analyzed in this dissertational research. The specific purpose of this dissertation is seen through the reality that non-formal adult education is more oriented towards the expectations of employers for their employees’ better qualification(s) while placing the possibilities for personal growth and self-expression aside (i.e. escaping from human capital and putting the social capital into the first place). Also, the manifestations of social stratification in these processes are captured as well, by stressing such aspects as: the education of adult learners, the age factor and the sectors where adults work. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) human capital remains more oriented towards social capital accumulation in the public and private sectors of non-formal adult education; ii) the differences between non-formal adult education public and private teaching sectors are rather slight. / Disertacijoje analizuojamas neformalusis suaugusiųjų (25-64 metų amžiaus) švietimas žmogiškojo ir socialinio kapitalo aspektu valstybiniame bei privačiame mokymo sektoriuose besimokančiųjų ir neformalųjį švietimą organizuojančių institucijų lygmenis. Formuluojama problematika, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas, kaip vienas svarbiausių asmens sėkmingo veikimo visuomenėje, tenkinant jo/jos pažinimo, lavinimosi bei saviraiškos poreikius garantų, yra daugiau orientuotas į esamų darbdavių lūkesčius darbuotojų kvalifikacijai tobulinti/kelti, akivaizdžiai atsiejant individo saviugdos/asmenybės tobulėjimo bei saviraiškos galimybes (kitaip tariant, atitrūkstama nuo žmogiškojo kapitalo į pirmąją vietą iškeliant socialinį). Taip pat šiame procese pastebimos ir socialinės stratifikacijos apraiškos, ypač išskiriant besimokančiųjų grupių išsilavinimo, amžiaus bei sektorių, kuriuose dirbama, aspektus. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti ir ginamieji teiginiai, kad: a) neformaliajame suaugusiųjų švietime valstybinio ir privataus mokymo sektoriuose žmogiškasis kapitalas išlieka orientuotas į socialinio kapitalo kaupimą ir b) skirtumai tarp neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančių valstybinio ir privataus mokymo sektorių yra nežymūs.

Disertacijoje analizuojamas neformalusis suaugusiųjų (25-64 metų amžiaus) švietimas žmogiškojo ir socialinio kapitalo aspektu valstybiniame bei privačiame mokymo sektoriuose besimokančiųjų ir neformalųjį švietimą organizuojančių institucijų lygmenis. Formuluojama problematika, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas, kaip vienas svarbiausių asmens sėkmingo veikimo visuomenėje, tenkinant jo/jos pažinimo, lavinimosi bei saviraiškos poreikius garantų, yra daugiau orientuotas į esamų darbdavių lūkesčius darbuotojų kvalifikacijai tobulinti/kelti, akivaizdžiai atsiejant individo saviugdos/asmenybės tobulėjimo bei saviraiškos galimybes (kitaip tariant, atitrūkstama nuo žmogiškojo kapitalo į pirmąją vietą iškeliant socialinį). Taip pat šiame procese pastebimos ir socialinės stratifikacijos apraiškos, ypač išskiriant besimokančiųjų grupių išsilavinimo, amžiaus bei sektorių, kuriuose dirbama, aspektus. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti ir ginamieji teiginiai, kad: a) neformaliajame suaugusiųjų švietime valstybinio ir privataus mokymo sektoriuose žmogiškasis kapitalas išlieka orientuotas į socialinio kapitalo kaupimą ir b) skirtumai tarp neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančių valstybinio ir privataus mokymo sektorių yra nežymūs. / The non-formal adult (25-64 year olds) education in public and private teaching sectors on the basis of social and human capital, including both learners’ and non-formal education organizers’ situation is analyzed in this dissertational research. The specific purpose of this dissertation is seen through the reality that non-formal adult education is more oriented towards the expectations of employers for their employees’ better qualification(s) while placing the possibilities for personal growth and self-expression aside (i.e. escaping from human capital and putting the social capital into the first place). Also, the manifestations of social stratification in these processes are captured as well, by stressing such aspects as: the education of adult learners, the age factor and the sectors where adults work. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) human capital remains more oriented towards social capital accumulation in the public and private sectors of non-formal adult education; ii) the differences between non-formal adult education public and private teaching sectors are rather slight.

Šiame darbe analizuojamas aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei šių priemonių taikymo statistiniai duomenys. Darbe aptariami bendri užimtumo rėmimo sistemos bruožai – subjektų ratas, kuriam taikomos užimtumo skatinimo priemonės, institucijos, turinčios įgaliojimus šioje srityje, istoriniu aspektu apžvelgiama Lietuvos užimtumo rėmimo sistema, analizuojamos atskiros aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, aptariamas užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas, bei bendri kelių konkrečių užimtumo rėmimo programų bruožai, aptariami pagrindiniai šio instituto finansavimo šaltiniai ir finansavimo tvarka bei analizuojami Lietuvos darbo biržos pateikiami aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo statistiniai duomenys. Magistro darbe gilinamasi į atskiras aktyvias darbo rinkos politikos priemones, jų teisinio reglamentavimo subtilybes, pranašumus ir trūkumus. Darbe pateikiama svarstymų ir siūlymų šių priemonių teisinio reguliavimo pakeitimams, kad būtų pasiektas aukštesnis jų efektyvumo lygis. Darbe analizuojami nacionaliniai bei Europos Sąjungos teisės aktai užimtumo rėmimo srityje, darbo teisės mokslininkų teiginiai, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo praktika. / The topic of the work is The legal regulation of active labour market policy measures and employment programmes in Lithuania. The work analyses the regulation of these means in legal acts of the Republic of Lithuania and the statistical data of their application. The work discusses general characteristics of engagement support system - the circle of subjects, the engagement support means are being applied to, institutions, having authorisations in this sphere, Lithuanian engagement support system is viewed in the historical aspect, separate political means of active labor market are analysed, legal regulation of engagement support programs and common characteristics of several concrete engagement support programs are discussed, main financial sources and order of financing are discussed and statistical data of active labor market politics means appliance provided by Lithuanian labor office are discussed. This work of Master's studies analyses separate active means of labor market politics, subtleties of their legal regulation, advantages and disadvantages. The work provides ponderings and suggestions concerning the amendments of these legal regulations in order to achieve the higher level of their efficiency. The work analyses legal acts in the national and European Union scale in the sphere of engagement support, statements of labor law scientists, practice of appliance of active labor market politics means.

Tyrimo objektas – Marijampolės apskrities kaimo gyventojų švietimas ir konsultavimas didinant jų verslumą. Tyrimo dalykas – kaimo gyventojų verslumo švietimo ir konsultavimo poreikiai. Darbo tikslas - įvertinus kaimo gyventojų švietimo ir konsultavimo įtaką jų verslumui, parengti Lietuvos kaimo gyventojų švietimo ir konsultavimo, orientuoto į jų verslumo didinimą, modelį. Uždaviniai: 1. Išanalizavus mokslinę literatūrą, apibendrinti kaimo gyventojų verslumo sampratą. 2. Išanalizuoti švietimo ir konsultavimo reikšmės didinant kaimo gyventojų verslumą teorinius aspektus. 3. Išanalizuoti 2007-2013 metų laikotarpio Europos Sąjungos ir nacionalinės kaimo plėtros politikos kryptis ir priemones, skirtas kaimo gyventojų verslumui didinti. 4. Atlikti kaimo gyventojų verslumą įtakojančių veiksnių bei švietimo ir konsultavimo poreikių tyrimą Marijampolės apskrityje ir parengti kaimo gyventojų švietimo ir konsultavimo, orientuoto į verslumo didinimą, modelį. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros, dokumentų bei teisės aktų analizė (kontent analizė), kokybinis tyrimas ir jo analizė (pusiau standartizuota anketinė apklausa), statistinių duomenų analizė ir loginis modeliavimas ir kiti metodai. / Research object is the education and consulting of rural inhabitants to increase enterprise of Marijampole region. Research subject is education and consulting needs of rural inhabitants to increase their enterprise. Research aim – is estimating the education and consulting influence of rural inhabitants for their enterprise and to design the model of rural inhabitant’s education and consulting of Lithuania, oriented to their enterprise increase. Objectives: 1. Analyzing scientific literature, to summarize the enterprise of rural inhabitant’s conception. 2. To analyze the education and consulting importance of rural inhabitants to increase their enterprise, theoreticals aspects. 3. To analyze European Union and national aspects and expedients of rural development politics in the 2007-2013 years period, committed to increase enterprise of rural development. 4. To make survey of rural inhabitant’s education and consulting needs to increase enterprise and design the model of rural inhabitant’s education and consulting in Marijampole district, oriented to enterprise increase. Research methods used in the work are studying analysis of literature sources, documents and law deeds analysis (content analysis), qualitative research and analysis, filing of data and their statistical analysis, logical modelling and other methods.

Šis tyrimas skirtas atskleisti etikos ir biologijos mokytojų, įgyvendinančių „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą“ (toliau RŠLU), profesinio tobulėjimo poreikius Kauno vidurinėse mokyklose ir gimnazijose. Išanalizavus mokslinę pedagoginę, psichologinę, metodinę literatūrą nagrinėjamos problematikos aspektu, buvo suformuluoti reikalavimai, kurie reikalingi įgyvendinti RŠLU programą. Atskleidžiama mokytojų žinios vykdyti RŠLU programą, tiriamųjų vertybinės nuostatos šeimos, kontracepcijos ir užsimezgusios gyvybės atžvilgiu. Tyrime dalyvavo 69 mokytojai iš 34 Kauno vidurinių mokyklų ir gimnazijų. Pagrindiniai tyrimo metodai – anoniminė anketinė apklausa (tyrimo ataskaitos anketos dalis adaptuota S. Ustilaitės ir kt.) ir testas. Testą – anketą pildė etikos ir biologijos mokytojai. Mokytojai, įgyvendinantys RŠLU programą, privalo gebėti atskirti tokius sąvokų apibrėžimus kaip lytiškumas, lytinis švietimas, lytinis ugdymas ir lytiškumo ugdymas, taip pat turi žinoti lytinio ir lytiškumo ugdymo principus, amžiaus tarpsnių psichologiją, tėvų vaidmenį lytinio ir lytiškumo ugdyme ir kaip turi būti pateikiamos ugdytiniams žinios apie kontracepciją. Tyrimo duomenys rodo, jog ne visi respondentai turi pakankamai specifinių žinių, reikalingų įgyvendinti RŠLU programą. Didžioji dauguma respondentų (65%) negeba atskirti lytiškumo sąvokos nuo lyties apibrėžimo, taipogi lytinio švietimo, lytinio ugdymo ir lytiškumo ugdymo sąvokų. Didžioji dauguma respondentų (68%) nežino kaip turėtų... [toliau žr. visą tekstą] / This research is aimed to reveal improvement needs of ethics and biology teachers who implement “preparation for family and sexuality education program” (hereafter PFSE) in Kaunas high schools and gymnasiums. After traversed scientific pedagogical, psychological, methodical literature based on problematic consideration aspect, needs were formed which are essential for PFSE program implementation. Detectable knowledge needed to implement PFSE program, respondent valuation attitude to family, contraception and life forming aspect. 69 teachers from 34 Kaunas high schools and gymnasiums took part in this investigation. Main investigation methods – anonymous questionnaire survey (research report questionnaire part is adapted by S. Ustilaitė and others) and test. Test was completed by ethic and biology teachers. Teachers who implement PFSE program have to manage to separate such definitions as sexuality, sexual education, sexual upbringing and sexuality upbringing, also have to know sexuality and sexual principles, age phase psychology, role of parents in sexuality and sexual education, and how information about contraception has to be revealed. Results of investigation educe that not all respondents have enough specific knowledge which are needed to implement PFSE program. Mayor parts of respondents (65%) are not able to separate sexuality concept from sex definition also sexual upbringing and sexuality upbringing meanings. Most part of respondents (68%) does not know how... [to full text]

Darnaus vystymosi švietimas (DVŠ) – tai visą gyvenimą trunkantis procesas ir yra daug platesnis negu formalusis švietimas, apimantis formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą. Darnaus vystymo švietimas remiasi integraliu aplinkosaugos, ekonominės plėtros ir socialiniu visuomenės vystymosi požiūriu. Mokyklai tenka didelė atsakomybė parengti mokinius gyvenimui, suteikti jiems žinių, įgūdžių ir vertybių kurti darnią ateitį, išlaikant galimybę ir ateinančių kartų gerovei. Darbo tikslas – atskleisti darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo prielaidas Lietuvos švietime. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo prielaidas švietimui, sukuriant jų įgyvendinimo mokykloje modelį. 2. Išanalizuoti ir palyginti vidurinės mokyklos pedagogų ir švietimo ekspertų požiūrį ir pasirengimą įgyvendinti darnaus vystymosi strategijos nuostatas. Tyrimo metodai: darnaus vystymosi strateginių dokumentų analizė, mokslinės literatūros analizė, švietimo dokumentų analizė, anketinė apklausa, interviu, statistinė duomenų analizė. Tyrime remiamasi darnaus vystymosi strateginėmis nuostatomis „Darbotvarkė 21“ ir Rio deklaracija (1992), Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komiteto Darnaus vystymosi švietimo strategija (2005), Nacionaline darnaus vystymosi strategija (2003). Šiame kontekste analizuojama darnaus vystymosi koncepcija. / Education for sustainable development (ESD) becomes a lifelong learning process which continues all the lifetime and incorporates formal, non-formal education and informal learning. Education oriented to sustainable development is grounded by integral attitute to social and economic development as well as environment. A huge responsibility goes to school and teachers who have to prepare the pupils for life increasing their awareness, knowledge, skills and values needed to create sustainable future and well-being for the future generations. The principal purpose of this paper is to reveal the preconditions of Sustainable Development strategy implementation in Lithuanian school. The main research tasks are: • To carry out the analysis of the concept of Sustainable development on the basis of ES and Lithuanian strategical documents study. • To determine teachers’ point of view on SD, their readiness and competence to apply SD ideas into the curriculum. Later the points of view of teachers’ and the experts of education were compared. The following methods were applied in this paper: • Literature and document analysis; • Empirical survey; • Theoretical modelling. The paper is based on the scientific literature analysis, main strategical documents of ES and Lithuania analysis as well as documents of Lithuania’s Education analysis. On this basis a questionnaire of research is being modelled. The empirical research is carried out to determine the teachers’ point of view on SD and... [to full text]

Throughout the Europe, special attention is paid to the development, provision and design of electronical services. Experience of foreign countries proposes that e-education plays a significant role both in social development and the development of country or its regions in economical, cultural and other aspects. Goal of work: to analyze the influence of the provided services of e-education to the social development in the municipal level.

Pastaruoju metu šalyje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, susiduriama su viena opiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Lietuvos ekonomistų teoretikų nuomone, pasiekęs tam tikrą lygį – 6 ℅, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Tad valstybė įgyvendindama užimtumo politiką, siekia sudaryti teisines sąlygas lanksčiau ir tinkamiau reaguoti į neišvengiamus rinkos pokyčius, palengvinant darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių, kartu užtikrinant jų socialinę apsaugą nedarbo atveju. Analizuojant literatūrą tema „Socialinės asmenų garantijos nedarbo atveju“, suformuotas šio magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti valstybės vykdomos užimtumo skatinimo politikos funkcijos – socialinė bedarbių apsauga – įgyvendinimą, jos efektyvumą neužimtų gyventojų grupei. Nedarbo atžvilgiu valstybės vykdomos darbo rinkos politikos priemonės yra dvejopo pobūdžio: aktyvios ir pasyvios. Tad atskirose šio darbo dalyse nagrinėjami įvairūs instrumentai, kurių pagalba suteikiama valstybės parama nedarbo atveju. Pirmojoje dalyje aptariama socialinių garantijų samprata nedarbo atveju, darbo rinkos politikos priemonių klasifikacija: pasyvi ir aktyvi. Antrojoje - pateikiama bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų, profesinio mokymo ir neformalaus švietimo analizė. Trečiojoje šio darbo dalyje stengiamasi atskleisti ir išanalizuoti socialinės apsaugos sistemoje sukurtas ir įtvirtintas remiamojo įdarbinimo priemones: 1) įdarbinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Recently our society is confronted with one of the sorest problems of the world, with unemployment, after the ominous economic situation has created in the country. According to the Lithuanian economists-theorists, this phenomenon, having reached a certain level, 6 %, influences negatively the unemployed themselves, the society and the state. Thus, the state, implementing the occupation policy, seeks for creation of the legal conditions more flexibly and for appropriate reaction towards the inevitable changes at the market by making adaptability of employees towards the changes at the market easier and simultaneously by securing their social security in case of unemployment. While analyzing the literature on the theme “Social guarantees of the persons in case of unemployment”, the author fixed the purpose of the present master’s final thesis, to investigate implementation of the function, executed by the state in the sphere of the occupation stimulation policy, the social security of the unemployed, and its efficiency in the group of unemployed inhabitants. As regards unemployment, the measures of the labor market policy, taken by the state, are of the dual nature, active and passive. Thus, various tools, assigned for providing the state support in case of unemployment, are analyzed in separate parts of the present thesis. The author considers the concept of social guarantees in case of unemployment and classification of the measures of the labor market policy: pasive, active... [to full text]