Pasaulio globalizacijos procesas, Lietuvos švietimo integracija į Europos Sąjungos erdvę kelia naujus reikalavimus ir mokyklų vadovams. Šiandien reikalingi aukščiausios kvalifikacijos vadybos specialistai: Kompetentingi, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių, nuolat tobulinantys savo kvalifikaciją bei vadybinius gebėjimus, galintys daryti įtaką kaitos procesams savo mokyklose. Nesusitariama kokių kompetencijų reikia ir reikės ateityje, kai kalbama apie švietimo įstaigų vadovų gebėjimų ir kompetencijų tobulinimo būdus. Suvokiant mokyklos vadovų atestacijos svarbą gerinant švietimo kokybę kyla probleminiai klausimai: Kokie motyvacijos tipai įtakoja plėsti kompetencijas? Kokias kompetencijas mokyklos vadovai norėtų tobulinti? Ir pats svarbiausias klausimas: Koks ryšys tarp motyvacijos tipų ir kompetencijų, pateiktų mokyklos vadovų atestacijos kriterijuose? Ieškant atsakymo į šiuos klausimus dėmesys krypsta į kompetencijos tobulinimo poreikį, motyvaciją, mokymosi motyvus, kvalifikacijos kėlimą skatinančius veiksnius. Tyrimo problema: Nesutariama kokių vadybinių kompetencijų reikia ir reikės, kai kalbame apie švietimo įstaigų vadovų mokymosi motyvaciją, kompetencijų tobulinimą atestacijos procese. Tyrimo objektas: Mokyklos vadovų motyvacijos ir kompetencijų tobulinimo sąsajos. Tyrimo tikslas: Atskleisti mokyklos vadovų motyvacijos ir kompetencijų tobulinimo sąsajas atestacijos procese. Tyrimo uždaviniai: •Apžvelgti šiuolaikinės mokyklos tobulinimo sampratą, vadybinės kaitos procese... [toliau žr. visą tekstą] / The process of world globalization, integration of the Lithuanian education into the space of the European Union set new requirements for school managers. Today the management specialists of top qualification are necessary today: competent persons, who have necessary knowledge and skills, who are continuously improving their qualification and managing skills, and who are able to influence shift’s processes in their schools. It is not agreed what competences are and will be needed in the future with regard to managers of educational institutions (PPRC, 2007). As the importance of certification of school managers is understood for the improvement of educational quality, the problematic questions arise: what types of motivation affect improvement of qualifications? What competences would the school managers like to improve? And the most important question: what is the connection between the types of motivation and competences provided in the certification criteria of school managers? When the answer to this question is being searched for, the attention is directed to the need for improvement of competences, its motivation, learning motives, and factors, which affect the rise of qualification. Problem of the research: it is not agreed what competences are and will be needed in the future with regard to the learning motivation of the managers of educational institutions, and improvement of competences in the certification process. Object of the research: links of improvement of... [to full text]

The theoretical part of the paper discusses the experience of educating extremely capable children in Lithuania and abroad, it also analyses the aspects of capable children‘s perception. In the research section of the paper the artistic – creative and perceptive – sociocultural competences of an 5 – 7 year old child are analysed. The study of the sources of referente has revealed that a highly capable child is likely to display the following qualities: curiousity, liveliness, keenness for exploration, creativity and sensitivity for beauty. The results of the research support the hypothesis that capable children have notable pecularities of perceptive – sociocultural competence: they tend to be intenested in technologies, they are originali n their way of thinking, have broad interests and are especialy good in logical thinking; they also quickly understand new information and use it skillfully.

Šio darbo tikslas yra išanalizuoti specialistų parengimą kokybiškam bendravimui su pacientu. Tuo tarpu, darbo problema - siekiant kokybiškų odontologijos paslaugų teikimo, vienas iš garantų – kokybiškas specialistų parengimas. Suformulavus darbo temą, išryškėjo temos aktualumas. Iš visų žmogaus savybių gebėjimas bendrauti yra pats svarbiausias. Kadangi specialistų bendravimas yra specifinis, tai be tinkamo bendravimo neįmanomas joks profesinis pasirengimas ir tobulėjimas, negalima jokia kuriamoji veikla. Svarbu pažįmėti, jog tik bendraudami žmonės gali ugdyti kitus ir tobulinti save, mokyti ir mokytis. Todėl, ypač aktualu, rengti specialistus gebančius sukurti darnius santykius su pacientais, palaikyti darnią atmosferą gydymo procese. Tad jau studijų metu būtina ugdyti būsimųjų specialistų-odontologų bendravimo kompetenciją, kuri yra optimalaus jų bendravimo su pacientais, kolegomis pamatas. Tinkamas bendravimo procesas yra gydymo dalis, kadangi pacientui reikia patarimo, nuraminimo, rekomendacijos ar draugiško pokalbio, todėl medikas privalo ne tik puikiai išmanyti gydymo techniką, bet ir palaikyti tinkamą bendravimą su pacientu. Tačiau efektyvus tarpusavio bendravimas įvyksta ne visuomet. Todėl svarbu išsiaiškinti efektyvaus bendravimo palaikymo būdus specialisto darbe. Išanalizavus lietuvių ir užsienio autorių literatūrą bei atlikus empirinį tyrimą, darbo pabaigoje buvo pateiktos apibendrintos išvados. Specialistų bendravimo kompetencijos ugdymas turi remtis saviugda... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this project is to analise specialists' training qualitative communication with patients. While, the problem – if we seek to give qualitative services in odontology, one of the quarantee is specialists' qualitative training. Formulation of the theme of the thesis revealed the relevance of the subject. Ability to communicate is the most important of all human abilities. Since specialists' communication is specific, therefore no professional training or improvement, no creative activity is possible without proper communication. It should be noted that through communication only people can develop others and improve themselves, teach and learn. Therefore, it is very important to train specialists capable of establishing harmonious relations with patients, sustaining harmonious atmosphere during treatment process. Thus, as early as during the studies, communication competence of future specialists – dentists, which forms optimum basis for their communication with patients, colleagues, must be developed. Proper process of communication is a part of treatment, since patients need advice, comfort, recommendation or friendly conversation, therefore a doctor must not only have excellent knowledge of treatment technique but also be capable of maintaining proper communication with the patient. But effective mutual communication does not always take place. Therefore, it is important to discuss and determine ways of effective communication maintenance in specialist’s work... [to full text]

Magistro darbo santrauka Magistro darbe atlikta teorinė pedagogų pasirengimo ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių, analizė. Iškelta hipotezė, kad bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai nuvertina savo kompetencijas tenkinti aukštesniųjų klasių mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir tai didele dalimi lemia nepakankamas pastangas ugdyti šiuos mokinius. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti pedagogų poţiūrį į kompetencijas tenkinti aukštesniųjų klasių mokinių poreikius. Atlikta statistinė (aprašomoji daţnių, procentų) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 180 bendrojo lavinimo mokyklų aukštesniųjų klasių pedagogų, ugdančių aukštesniųjų klasių mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Empirinėje dalyje nagrinėjama: pedagogų pasirengimas ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių; pedagogų nuomonės apie mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą; jų suvokiamus šių mokinių ugdymo tikslus ir patiriamas problemas; pedagogų profesinių kompetencijų įsivertinimas; pedagogų profesinės saviugdos poreikiai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Mokinius, turinčius specialiųjų poreikių, mokytojai laiko lygiaverčiais mokyklos bendruomenės nariais, o mokinių individualių ugdymosi poreikių tenkinimą – svarbiausiu jų mokymo bruoţu. Tačiau mokymo(si) pasiekimai, mokytojų nuomone, labiausiai priklauso nuo šeimos ir paties vaiko. 2. Dauguma pedagogų, ugdydami specialiųjų poreikių mokinius, siekia formuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The paper deals with the theoretical analysis of the teachers’ preparedness to educate the pupils with special educational needs. It was brought up the hypothesis that general education school teachers devalue their competences to satisfy the special educational needs for the senior pupils and that is the basic influence to bear on incomplete efforts to educate these pupils. The research was fulfilled using the results of the inquest. It’s goal – to survey teachers’ attitude towards the competence to meet the requirements for senior pupils with special educational needs. The analysis of the statistic (descriptive rate, percentage) data was done. 180 general education school teachers, working with the senior pupils with special educational needs, participated in this research. In empirical part are analyzed: teachers’ preparedness to work with the pupils with special educational needs; teachers’ opinion about the education of the pupils with special educational needs; their comprehensible educational goals and accident – prone problems teaching these pupils; the self – evaluation of teachers pedagogical professional competences; teachers’ professional self – education needs. The most important empirical conclusions that were drawn are: 1. Teachers consider the pupils with special educational needs as the equal members of school community; the satisfaction of pupils’ individual educational needs is hold as the main feature of their teaching. But the achievements of... [to full text]

Šiuolaikiškas pasaulis su kiekviena diena keičiasi, tobulėja, pateikia vis naujus problemų sprendimo būdus. Švietimas įsipareigoja neatsilikti nuo naujovių, priimti besikeičiančio pasaulio iššūkius. Tokia padėtis daro įtaką ne tik ugdymo procesui ir jo organizavimui, bet žinoma ir visos švietimo įstaigos valdymui. Informacinės technologijos leidžia pateikti informaciją visuomenei apie jų vadovaujamą mokyklą internete, leidžia sudominti tuos, kurie nori mokytis jų ugdymo įstaigoje. To pasekoje atsiranda galimybės modernizuoti švietimo valdymą, gerinti mokyklų bendruomenių bendravimą. Besikeičiant švietimo įstaigoms, organizacinis ir administracinis darbas turėtų taip pat tapti šiuolaikiškesnis, kuriame būtų taikomos elektronin÷s priemonės ir metodai. Švietimo įstaigų vadovai tampa pagrindiniais dalyviais, iš kurių tikimasi naujovių diegimo ir palaikymo strategijos įgyvendinimas. Kitaip tariant mokyklai tampa reikalingas toks vadovas, kuris turi įgūdžių, sugebėjimų, žinių ir supratimą, kurių reikia įgyvendinant valstybinę strategiją mokykloje ir gerinant švietimo kokybę. Taip pat atsiranda būtinybė skatinti tobulinti informacines kompetencijas mokyklos vadovą, pagrindžiant informacinių technologijų galimybes, jų įtaką švietimo sistemai. Atsižvelgiant į tai, buvo iškelta problema – kokios yra bendrojo lavinimo mokyklų vadovų IT kompetencijos, kokie jų gebėjimai taikyti jas vadybinėje praktikoje, kokie galimi šių kompetencijų tobulinimo būdai. Tyrimo tikslas - ištirti bendrojo... [toliau žr. visą tekstą] / The modern world is changing every day, improving, give the new challenge. Education must keep pace with innovation, accept the challenges of a changing world. This situation affects not only the educational process and its organization, but of course all the educational institutions and governance. Information technology enables the public to provide information on the Internet led by the school, allowing interest to those who want to learn the educational institution. As a result, allows to modernize the management of education, to improve communication between school communities. Changing educational institutions, organizational and administrative work should also become more modern with the use of electronic tools and techniques. Educational institutions are the major players, which is expected to support innovation and strategy. In other words, the school is required for such a leader who has the skills, abilities, knowledge and understanding needed to implement the state strategy for school improvement and educational quality. Also, there is a need to promote the development of information competencies Head of the School in support of information technology capabilities and their impact on the education system. In this context, it was raised - what are the general education competencies of IT managers what their managerial skills to apply them in practice, what the possible ways of improving skills. Objective of the study - to examine general education competencies of... [to full text]

Sparti socialinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo kaita kelia iššūkius Lietuvos švietimui. Ji neaplenkia ir pradinio ugdymo sistemos: įtakoja pradinio ugdymo specialybės studentų rengimą bei pradinio ugdymo pedagogų profesinę veiklą. Kad pedagogai gebėtų tenkinti visuomenės poreikius, sėkmingai ugdyti pradinių klasių moksleivius, yra itin svarbios pedagogų profesinės kompetencijos. Jas tyrę mokslininkai (Šalkauskis, 1992, Laužackas, 1999, Neifachas, 2006, Jurašaitė, 2006 ir kt) teigia, kad kompetentingi ir atsidavę savo darbui pedagogai- tai pagrindinė sąlyga siekiant ugdymo kokybės. Tyrimo objektas- Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto pradinio ugdymo specialybių studentų ir pradinio ugdymo pedagogų kompetencijos. Tyrimo tikslas- ištirti pradinio ugdymo specialybių studentų ir pedagogų profesines kompetencijas. / Rapid changes in social, economic and cultural life set new challenges to education in Lithuania. Primary education system is not left behind as well: preparation of primary education speciality students and professional activities of primary education educators are influenced. Professional competences of educators are very important so that educators could meet the needs of society, successfully educate pupils attending primary classes. Scientists who had been researching them (Šalkauskis, 1992, Laužackas, 1999, Neifachas, 2006, Jurašaitė, 2006, etc.) claim that competent educators who were devoted to their work were the major condition seeking for education quality. The Object of the Research- Competences of primary education speciality students of Faculty of Education of Šiauliai University and primary education educators. The Goal of the Research- to analyse professional competences of primary education speciality students and educators.

Žmogiškųjų išteklių vadybos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes pagrindinis dėmesys yra skiriamas švietimo įstaigoms – gimnazijai X ir vidurinei mokyklai Y. Tarp šių institucijų egzistuoja esminis skirtumas - gimnazijose mokymas yra labiau pagilintas, moksleiviams keliami aukštesni išsilavinimo reikalavimai, suteikiamos platesnės mokymosi galimybės ir perspektyvos nei vidurinėse mokyklose. Pedagogų atrankos lyginimas ir analizė dviejose skirtingose vidurinio mokslo institucijose yra aktualus būdas palyginti ir nustatyti, kaip darbuotojų atrankos procesas skiriasi šiuose dviejuose įstaigų tipuose. Ankstesni autoriai (Aleksiūnaitė, 2009; Puslienė, 2011; Popendikytė-Stonienė, 2011; Petravičienė, 2011; Krasauskaitė, 2009), rašę darbus panašiomis temomis, gilinosi į darbuotojų atrankos specifiką kitose srityse: pašte, savivaldybėse, tarptautinėse įstaigose, atranka buvo tyrinėjama ir socialiniu aspektu. Tačiau nei vienas autorius netyrė švietimo įstaigų, nebuvo analizuojamos atskiros ir konkrečios mokslo institucijos. Būtent gimnazijų ir vidurinių mokyklų pedagogų atranka, palyginimas ir analizė yra nauja ir nepaliesta sritis. Tyrimo problema yra pateikiama teiginiu – nekokybiška, nesėkminga atranka sąlygoja prastą personalą (prastus pedagogus). Tyrimo objektas yra Vilniaus gimnazijos X ir vidurinės mokyklos Y personalas. Darbo tikslas – nustatyti, ar gimnazija X taiko efektyvesnę, kokybiškesnę atranką nei vidurinė mokykla Y. Darbe formuluojami 3 uždaviniai:... [toliau žr. visą tekstą] / The Master‘s work in Human Resource Management is relevant as an undivided attention is given to educational organisations – Gymnasium X and High School Y. There is a substantial difference between these institutions – teaching is more intense, higher educational standards for students are raised, wider educational possibilities and perspectives are offered in gymnasiums compared to high schools. The comparison and analysis of teacher selection in the two different educational institutions is a relevant way to compare and determine the difference in teacher selection processes in the two types of educational institutions. Previous authors (Aleksiūnaitė, 2009; Puslienė, 2011; Popendikytė-Stonienė, 2011; Petravičienė, 2011; Krasauskaitė, 2009) who have written works in similar subjects, have put more attention to other spheres of employee selection: posts, municipalities, international organisations, the selection process was analysed using the social aspect. There were no authors who would analyse educational institutions, there were no separate and concrete educational organisations analysed. Namely, the selection, comparison and analysis of gymnasium and high school is a new and unnafected sphere. The problem of research is presented using a proposition - ineffective, unsuccessful selection process determines poor personnel (poor teachers). The object of research is the personnel of Vilnius Gymnasium X and High School Y. The objective of research is to determine if Gymnasium... [to full text]

The aim of the research was to disclose expression of personal and sport related competences in the process of young football players’ development (self-development). The main statements on defense are: 1. Social and sport related factors, stimulating to choose football sport and corresponding to 12 to 18 aged pupils’ personal and group interests, assist the players in development (self-development) of personal and sport related competences. 2. Yearly training program of young football players (aged 15 to 18) is of positive effect on the players’ sport related competences expression: ability to perform movements and possess a ball, ability to perform technique and tactic actions in competitions, altogether developing player’s personal and sport-minded individuality. 3. Purposeful training loads improve adaptation of body functional systems. The model of young football players education, integrally embracing yearly training structure and content, its implementation in training sessions and competitions, supplements current theoretical basis and discloses new practical possibilities in improvement of young football players’ preparation under optimal creative-like interaction between an athlete and a coach. / Disertacijoje siekiama ištirti Lietuvos jaunųjų (12–18 metų amžiaus) futbolininkų asmeninių ir sportinių kompetencijų raišką ugdymo(si) procese ir tuo remiantis pagerinti ir tobulinti jaunųjų futbolininkų rengimą. Tikslas – atskleisti asmeninių ir sportinių kompetencijų raišką jaunųjų futbolininkų ugdymo(si) procese. Pagrindiniai ginamieji teiginiai: 1. Socialiniai ir sportiniai veiksniai, kurie skatina rinktis ir treniruotis futbolą, atitinkantys 12–18 metų mokinių asmeninius ir grupinius interesus, padeda ugdyti(s) asmenines ir sportines kompetencijas. 2. 15–18 metų futbolininkų vienerių metų rengimo programa pozityviai veikia sportinių kompetencijų raišką: gebėjimą atlikti judesius ir valdyti kamuolį, gebėjimą atlikti technikos ir taktikos veiksmus varžybose, o kartu ugdo ir žaidėjo asmenybę bei sportinę individualybę. 3. Kryptingi treniruočių fiziniai krūviai gerina organizmo funkcinių sistemų adaptaciją. Jaunųjų futbolininkų ugdymo modelis, integraliai apimantis metų treniruotės struktūrą ir turinį, jo realizavimą pratybose ir varžybose, papildo teorines žinias ir atskleidžia naujų praktinių galimybių, kaip tobulinti jaunųjų futbolininkų rengimą esant optimaliai sportininko ir trenerio kūrybinei sąveikai ir jų kompetencijų raiškai.

Aukštojo mokslo institucijos dar nėra pilnai pasirengę virtualaus mobilumo (toliau VM) įgyvendinimui - nėra priimti visuotinai suderinti sprendimai kaip institucija, studentai ir dėstytojai turėtų pasiruošti VM, neaišku, kokių kompetencijų reikia dėstytojams, siekiant efektyviai organizuoti VM bei kokias galima įgyti studijuojant VM būdu. Siekiant konceptualizuoti VM fenomeną aukštajame moksle, išanalizuojant pagrindinius jo komponentus ir atskleidžiant jų tarpusavio sąsajas, darbe keliami šie pagrindiniai tyrimo klausimai - kaip virtualus mobilumas apibrėžiamas aukštajame moksle? Ar reikalingas VM aukštojo mokslo institucijoms ir kodėl? Kaip dėstytojai ir institucijos gali pasirengti ir įgyvendinti VM aukštojo mokslo institucijose? Pirmojoje disertacinio darbo dalyje nagrinėjama VM sąvoka, aptariami VM ir panašių terminų skirtumai, atskleidžiami pagrindiniai VM fenomeno aukštajame moksle komponentai. Antrojoje dalyje detalizuojama empirinio tyrimo metodologiją. Trečiojoje - aptariami empirinių tyrimų rezultatai, patvirtinantys fenomeno kompleksiškumą, VM komponentų tarpusavio priklausomybę bei VM dimensijas, pagrindžiančias VM įgyvendinimą aukštajame moksle. / Higher education institutions are not fully prepared for virtual mobility (further VM) implementation – there is no common framework, methodology of preparation, and the set of competences to possess in order to implement VM efficiently, and to be acquired during VM. With the aim to conceptualize the virtual mobility phenomenon in higher education, analyzing its main components and revealing their relationships, the following research questions were raised: how is virtual mobility in higher education defined? Why is it necessary to implement VM in HE? How can teachers and institutions prepare for and implement VM? The first part of the dissertation focuses on the VM concept analysis, differences between VM and similar concepts, and the key VM components. The second part reveals the empirical research methodology by connecting the research questions with the chosen research methods. The third part discusses empirical research findings, which verify the complexity of the phenomenon, the interrelationships of the components, and the VM dimensions permeating VM implementation in HE.

Mémoire numérisé par la Division de la gestion de documents et des archives de l'Université de Montréal