Nagrinėjant civilinės metrikacijos problemą buvo svarbu paţiūrėti į buvusią tuo metu teisinę padėtį. Tam tikslui buvo nagrinėjami visi nuolatinėse Pirmosios Respublikos konstitucijose esantys straipsniai liečiantys šeimą, jos padėtį. Taip pat naudotasi ir kitais įstatymais, nagrinėti Pilietybės, Pavardţių keitimo įstatymai. Nereikėtų pamiršti ir kitos srities – baţnyčios ir valstybės santykių. Lietuva priėmusi krikštą tapo katalikiška šalimi, kur laikui bėgant minėtos konfesijos atstovai sudarė daugumą gyventojų. Buvo jaučiama nemenka katalikų dvasininkų įtaka valstybės gyvenime: švietime, politiniame gyvenime. Gerus santykius tarp abiejų pusių galėtų iliustruoti tokie faktai, kaip 1919 m. Vatikano pripaţinimas Lietuvą de facto, vėliau ir pripaţinimas de jure, uţmegzti diplomatiniai santykiai ir konkordato pasirašymas. Siekis įteisinti civilinę metrikaciją skatino laisvamanius veikti. Vienas ryškiausių tokių kovotojų buvo laisvamanybės sąjūdţio vienas iš įkvėpėjų dr. J. Šliūpas. Ši neeilinė asmenybė ieškojo įvairių kelių, per kuriuos būtų galima paspartinti civilinės metrikacijos įvedimą Pirmojoje Respublikoje. Dr. J. Šliūpas rašė memorandumus, laiškus aukštiems valstybės pareigūnams, kitiems ţymiems visuomenės veikėjams, kurie galėtų paspartinti civilinės metrikacijos įvedimą Pirmojoje Lietuvos Respublikoje. / While investigating the problem of civil registry it was important to refer to legal situation of that period. For this purpose all the articles of permanent constitutions of the First Republic about family and its status have been analysed. In addition, other laws have been referred to, the Laws on Citizenship and Changes of Surnames have been used as well. The other sphere also should not be forgotten – relationship between the church and the state. Having adopted the Christianity, Lithuania became a catholic country when in the course of time the representatives of the mentioned confession formed the majority of the population. Quite strong influence of Catholic priests upon state’s life was felt: in education, political life. Good relationships between the both parties could be illustrated by the following facts – recognition of Lithuania de facto by the Vatican in 1919, later recognition as de jure, established diplomatic relations and signing of the concordat. The aspiration to legalise civil registry stimulated the free-thinkers to take actions. One of the strongest fighters was one of the inspirers of free-thinkers’ movement – dr. J. Šliūpas. This extraordinary personality was searching for various ways how to accelerate the implementation of civil registry in the First Republic. Dr. J. Šliūpas was preparing memoranda, letters to high state officials, other significant public figures who could accelerate the implementation of civil registry in the First Republic of... [to full text]

The subject of study covers the institute of carriers’ liability governed by two international legal acts, namely, SMGS and CIM. The work analyses the four main civil liability clauses established in each of them and identifies the commonalities and differences of legal regulation. Relying on the experience in the international regulation of carriers’ liability in other modes of transport as well as on the analysis of SMGS, CIM and SMGS/CIM, the need for developing a new uniform system of rail carriers’ liability is investigated and a draft new legal act governing international carriage by rail is proposed. This research relies on the regulation of carriers’ liability in air, sea or road transport only to the extent to which this helps in finding more advanced models of carriers’ liability, in comparing such models, and in adapting them to carriage by rail. A detailed analysis of other modes of transport could be the subject of another research, therefore, this study does not dwell on such analysis. / Šios disertacijos tyrimo objektas – vežėjo civilinės atsakomybės institutas, reglamentuojamas dviejų skirtingų tarptautinės teisės aktų – 1951 metų Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) ir 1999 metų Vienodųjų tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklių (CIM). Pirmoje dalyje analizuojamos SMGS sukurtos vežėjo geležinkeliais civilinės atsakomybės sąlygos. Antroje dalyje nagrinėjamos vežėjo civilinės atsakomybės pagal CIM nuostatas sąlygos. Atskirai išanalizavus CIM bei SMGS aktų turinį, trečioje disertacijos dalyje vertinama šių tarptautinių dokumentų esminiai panašumai bei skirtumai atsakomybės reguliavimo srityje. Disertacijoje koncentruotai pateiktas minėtų aktų palyginimas laikantis darbe naudojamos struktūros, t.y. atskirai palyginamos vežėjo civilinės atsakomybės sąlygos. Ketvirtojoje dalyje aptariami CIM/SMGS bendrojo važtaraščio bruožai, jo taikymo praktika, teisinės prezumpcijos, galimybė naudotis elektronine važtaraščio forma bei galimų pretenzijų nagrinėjimas. Penktojoje dalyje nagrinėjama galimybė sukurti bendrą CIM/SMGS teisinę sistemą, kuri ne tik suderintų šias konvencijas tarpusavyje, tačiau ir įtvirtintų naujas teisės normas, atsižvelgiant į kitų vežimo būdų (oru, jūra, keliais) tarptautinį reglamentavimą. Šioje dalyje koncentruojamasi į pasiūlymus dėl būsimo vieningo akto tarptautiniuose pervežimuose geležinkeliais, akcentuojant teisinės civilinės atsakomybės reglamentavimą.

Valstybės civilinės deliktinės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlyginimo sąlygas reglamentuoja CK 6.272 straipsnio 1 dalis. Šios normos pagrindu Lietuvos teismuose pareiškiama nemažai ieškinių, todėl pagrindinė nukentėjusiojo garantija gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, - tinkamas normoje numatytų atsakomybės sąlygų aiškinimas ir taikymas teismų praktikoje. Atlikta pastarųjų metų teismų praktikos analizė atskleidė, kad teismų praktikoje pastebimas neteisėtų veiksmų sampratos plėtimas. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neteisėtų veiksmų sąrašas nelaikomas baigtiniu. Civilinėje byloje sprendimas dėl veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, nagrinėjant, ar yra pagrindas atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, priimamas nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas procesinis veiksmas buvo skundžiamas baudžiamajame ar administraciniame procese. Išteisinamasis teismo nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo neteisėti. Teismų praktika nacionaliniu lygmeniu sąlygojo, jog esant teisės į teismą per kuo trumpiausią laiką pažeidimui, galimybė reikalauti žalos atlyginimo pagal LR CK 6.272 straipsnį 1 dalį yra laikoma teisinės gynybos priemone... [toliau žr. visą tekstą] / Provisions of state's liability in the cases of damage resulting either from unlawful conviction, or unlawful arrest, as a measure of suppression, as well as from unlawful detention, or application of unlawful procedural measures of enforcement, or unlawful infliction of administrative penalty - arrest - are contained in Article 6.272 part I of the Civil Code. This provision is the legal basis for many lawsuits that are submitted to Lithuanian courts. Therefore, the proper interpretation of the provisions provided by the law in court practice is the main guarantee for the aggrieved person to receive just compensation for the damage. The analysis of courts' practice of late years reveals that the concept of unlawful actions has been broadened. The list of actions envisaged in Article 6.272 part I of the Civil Code is not finite. The decision of lawfulness or unlawfulness of actions in a civil case while analyzing existence of right to the compensation of damage in accordance with Article 6.272 part I of the Civil Code is taken irrespective of the fact whether the aggrieved person lodged a complaint of particular procedural decision in criminal or administrative proceedings. The decision, by which the person has been acquitted, is not a presumption to declare in a civil case that the whole criminal proceedings, as well as certain actions of officers in pre-trial investigation, were unlawful. Court's practice stipulated that in case of the breach of "reasonable time" requirement... [to full text]

In Litauen hat sich die wissenschaftliche Doktrin in der Frage der Zivilhaftung für den Schaden, bei der Erteilung der Dienstleistungen von Gesundheitspflege für Person, nicht herausgebildet, die sich nicht eingebürgerte Gerichtspraxis ist auch nicht reichlich, diese Beziehungen reglamentieren nicht genügend eingehend die nationalen und internationalen Rechstakte. Die Besonderheiten der Haftung für den Schaden, bei der Erteilung der Dienstleistungen von Gesundheitspflege für Person, entscheiden die Art und Besonderheiten der Entstehungsgrundlagen der Rechtsbeziehungen, die bei der Erteilung der Dienstleistungen von Gesundheitspflege für die Person, entstehen, sowie die Art und Besonderheiten der Teilnehmer dieser Beziehungen und mit ihnen verbundenen Pflichten und Rechte. Bei der Anwendung der Haftung von Behandlungsanstalten für den Schaden, bei der Erteilung der Dienstleistungen von Gesundheitspflege für die Person, wird auf die Regel der persönlichen Verantwortung des anzustellenden Mitarbeiters für den mit Schuldhandlungen gemachten Schaden vom Mitarbeiter gestützt. Die Verantwortung der Ärzte ist die berufliche Verantwortung, bei deren Anwendung strengere Vorsichts-, Aufmerksamkeits- und Sorgfaltforderungen gestellt werden. Das entscheiden die Besonderheiten bei der Feststellung der Ungesetzlichkeit der ärztlichen Handlungen sowie Schuld.

As every breach of a contract not only conditions destabilization of business relations, but also causes a social conflict, and an aggrieved party must be compensated for damage incurred in connection with non-performance or defective performance of obligations under the contract. A breach of a private interest as a result of non-performance or defective performance of a contract gives grounds for contractual civil liability to arise. As the compensatory function is the main function of civil liability, only proper implementation of it can guarantee protection of the breached interests of the parties and restore the stability of business relations. Thus, in order to restore the balance of legal relations, it is necessary to have a good knowledge of the legal regulation of damages in contractual relations. This research work gives a comprehensive analysis of legal regulation of damages in contractual relations in the Republic of Lithuania, as well as peculiarities and problems of regulation of this institution. Contractual liability is researched as one of the forms of civil liability, different from tortious liability; it is also discussed which of these two forms of civil liability should be applied in different stages of pre-contractual relations. The essence of damages as one of the forms of contractual liability is disclosed by studying the types of damage that are compensated for in case of breach of a contract, differences between damages and penalties, conditions for... [to full text]

Darbo tikslas – ištirti darbų ir civilinės saugos integravimo į švietimą būklę ir pateikti siūlymus darbų ir civilinės saugos mokymui gerinti. Darbo eigoje buvo nustatyta, kad Lietuvoje kasmet daugėja nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis. Į darbo rinka patenka ne tik asmenys pabaigę profesines ar aukštąsias mokyklas, bet ir daug jaunuolių pabaigusių tik pagrindinę ar vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą. Mėginta išsiai����������kinti, koks bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių, kolegijų ir universitetų studentų žinių lygis darbų ir civilinės saugos srityje. Pabandyta įvertinti Europos Sąjungos DSS integravimo į švietimo sistemą modelio taikymo galimybes. Nustatyta, kad net 30 proc. apklaustų bendrojo lavinimo mokinių pasibaigus šiems mokslo metams planuoja įsidarbinti. Prieita prie išvados, kad mažiausiai (nepakankamai) žinių civilinės ir darbų saugos srityje turi bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai, o daugiausiai (pakankamai) – universiteto studentai. Mokinių ir studentų žinios priklauso nuo to, kada paskutinį kartą vyko užsiėmimai. Paaiškėjo, kad yra darbų ir civilinės saugos temų, kurioms reikėtų skirti didesnį dėmesį. Darbe pateiktos rekomendacijos darbų ir civilinės saugos mokymui gerinti. Reikšminiai žodžiai: darbuotojų sauga ir sveikata, civilinė sauga, švietimas, mokymas. / Das Ziel dieser Arbeit ist die Situation zur Integrierung des Arbaits- und Zivilschutzes in die Bildung zu erforsehen und Vorschläge zur Besserung des Arbeits- und Zivilschutsunterrichtts zu ertailen. Bei der Einschätzung der bestenden Lage wurde es festgestellt, dass die Aahl der Unglückfälle am Arbeitsplatz und Berufserkrankungen in Litauen jährlich zunimmt. Zum Arbeitsmarkt gelangen nicht nur Personen mit Berufs- und Hochschulausbildung, aondern auch viele Jungenlichen, die nur eine Haupt- oder Mittelschule absolviert habem. Es wurde versucht das Nivean von Kenntnissen der Schüler in den allgemeinbildenden Schulen und Berufsschulen und der Studenten an den Kolegien und an den Universitäten im Bereich des Arbaits- und Zivilschutzes festzustellen. Es wurden auch die Verwendungsmöglichkeiten des Sicherhait und Gesundhaitsschutz bei der Arbeit Models von der Europäischen Union zur Eingliederung des Arbeits- und Zivilschutzes in die Bildung erwogen. Es wurde folgendes festgestellt, wenn dieses Schuljahr zu Ende ist, möchten sogar 30 Prozent von befragten Schülern arbeiten. Man ist zu Ergebnis gekommen, dass die Schüler in den allgemeinbildenden Schulen (die wenigsten) ungenünende und die Studenten an den Universitäten (die meisten) ausreichende Kenntnisse im Bereich des Arbeits- und Zivilschutzes haben. Das hängt auch davon ab, wann die Schüler und Studenten das letzte Mal unterriehtet worden waren. Es ist unter anderen klar geworden, dass es einige Arbeits- und... [to full text] / Das Ziel dieser Arbeit ist die Situation zur Integrierung des Arbaits- und Zivilschutzes in die Bildung zu erforsehen und Vorschläge zur Besserung des Arbeits- und Zivilschutsunterrichtts zu ertailen. Bei der Einschätzung der bestenden Lage wurde es festgestellt, dass die Aahl der Unglückfälle am Arbeitsplatz und Berufserkrankungen in Litauen j��hrlich zunimmt. Zum Arbeitsmarkt gelangen nicht nur Personen mit Berufs- und Hochschulausbildung, aondern auch viele Jungenlichen, die nur eine Haupt- oder Mittelschule absolviert habem. Es wurde versucht das Nivean von Kenntnissen der Schüler in den allgemeinbildenden Schulen und Berufsschulen und der Studenten an den Kolegien und an den Universitäten im Bereich des Arbaits- und Zivilschutzes festzustellen. Es wurden auch die Verwendungsmöglichkeiten des Sicherhait und Gesundhaitsschutz bei der Arbeit Models von der Europäischen Union zur Eingliederung des Arbeits- und Zivilschutzes in die Bildung erwogen. Es wurde folgendes festgestellt, wenn dieses Schuljahr zu Ende ist, möchten sogar 30 Prozent von befragten Schülern arbeiten. Man ist zu Ergebnis gekommen, dass die Schüler in den allgemeinbildenden Schulen (die wenigsten) ungenünende und die Studenten an den Universitäten (die meisten) ausreichende Kenntnisse im Bereich des Arbeits- und Zivilschutzes haben. Das hängt auch davon ab, wann die Schüler und Studenten das letzte Mal unterriehtet worden waren. Es ist unter anderen klar geworden, dass es einige Arbeits- und... [der volle Text, siehe weiter]

Pagrindinė kliūtis taikyti valstybei civilinę atsakomybę ilgą laiką buvo valstybės imuniteto (arba suvereno imuniteto, arba įstatymų leidėjo imuniteto) doktrina, kuri neleidžia taikyti valstybei deliktinės atsakomybės už viešojoje srityje atliktus veiksmus. Šis principas kildinamas iš anglų karalių teisės. Šiandien imuniteto egzistavimą bandoma teisinti valstybės turto apsaugos svarba, siekiu užtikrinti valdžių padalijimo principo veikimą, institucijos, turinčios kompetenciją nagrinėti bylas prieš valstybę (ar įstatymų leidėją), nebuvimu, adekvačių teisių gynimo būdų egzistavimu, išrinktų valdžios atstovų pozicijos stiprinimu bei tradicija. Viduramžiška imuniteto doktrina yra nesuderinama demokratinių valstybių principais, tad turi būti visiškai pašalinta. Lietuvos Teismų praktika šios doktrinos egzistavimo Lietuvoje nepripažįsta. Įstatymų leidėju paprastai laikomas subjektas, kuriam suteikta galia pareikšti galutinę ir neginčijamą valią dėl įstatymo priėmimo. Lietuvoje įstatymų leidėju laikomas Parlamentas bei Tauta. Įstatymų leidėjo kompetenciją ir diskreciją riboja Konstitucijoje nustatyti bei prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai. Tarptautinių sutarčių pagrindu, pavyzdžiui, EŽTK, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti pagrindines teises asmenims, esantiems jos jurisdikcijoje. Įstatymas, pažeidžiantis tokią tarptautinę sutartį, laikytinas neteisėtu, tačiau nacionalinė teisė jokiai institucijai nėra suteikusi kompetencijos tikrinti įstatymų atitikimą tarptautinėms... [toliau žr. visą tekstą] / A main let to apply tort liability to the state is the principle of sovereign immunity (or state immunity; or legislator immunity), derived from Medieval English law, which says that government is immune from tort liability. Today remains of sovereign immunity doctrine usually is justified by: the importance of protecting government treasuries; separation of powers; the absence of authority for suits against the government; the existence of adequate alternative remedies; strengthening the position of elected politicians; and tradition. The doctrine of immunity is inconsistent with the main principles, recognized by democratic countries, so has no place in democracy and should be repealed entirely. The legislator is a subject, who has a right to make a final and unchallenged decision in the law making process. In Lithuania there are two legislators: the Parliament (Seimas) and the Nation. Competence and discretionary powers of legislature are limited by the Constitution and obligations of the state under the international and European Community law. By international contracts, such as European Convention of Human rights, Lithuania is obliged to confer the main rights to individuals in its jurisdiction. The national law that violates such provisions must be held unlawful, but there are no national institutions that have a competence to state that violation. Individuals may get remedy only if the European Court of Human Rights states the violation; in the same judgment the Court... [to full text]

Nenugalimos jėgos aplinkybės jau nuo senovės Romos laikų pripažįstamos civilinės atsakomybės netaikymo pagrindu. Nepaisant to, išsamus šio instituto reglamentavimas bei analizavimas įvairiose valstybėse prasidėjo tik XIX – XX a. Lietuvos teisinėje sistemoje, force majeure taip kaip ši doktrina suprantama užsienio šalių bei tarptautiniuose teisės aktuose, įstatymo lygiu pirmą kartą įtvirtinta 2000 m. liepos 18 d. priimtame naujajame LR CK. Kadangi civilinės atsakomybės netaikymas asmens, neįvykdžiusio prisiimtų įsipareigojimų ar padariusio žalą atžvilgiu, yra išimtis iš bendrosios taisyklės, todėl tam tikrų aplinkybių pripažinimas nenugalima jėga reikalauja detalaus teorinio pagrindimo. Atsižvelgiant į tai, darbe analizuojamos nenugalimos jėgos instituto susiformavimo aplinkybės, Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių teisės aktuose vartojamos force majeure sąvokos reikšmės, būdingi požymiai, atskleidžiami šios doktrinos praktinio taikymo ypatumai. Darbe formuluojama hipotezė, grindžiama įvairių Lietuvos ir užsienio autorių moksliniais darbais, kitų valstybių teisės aktais, teismų praktika. / -. / Die Umstände von Force-majeure sind seit der alten römischen Zeit als Grundlage der Nichtanwendung von Zivilhaftung anerkannt worden. Ungeachtet dieser Tatsache ist die ausführliche Reglementierung und Analyse dieses Instituts in verschiedenen Staaten erst im XIX-XX Jh. im litauischen Rechtssystem angefangen, force majeure so als diese Doktrin wird in den internationalen und ausländischen Rechtsakten auf dem gesetzlichen Niveau das erste Mal am 18. Juli 2000 im neuveröffetlichten Zivilgesetzbuch der Republik Litauen zugrundegelegt . Da die Nichtanwendung der Zivilhaftung gegenüber der Person, welche die angenommenen Verpflichtungen nicht erfüllt oder den Schaden zufügt, ist die Außnahme aus der Allgemeinbestimmung, deshalb die Anerkennung entsprechender Umstände als Force-majeure verlangt die detailierte theoretische Begründun. In Verbindung mit dieser Tatsache werden in der Arbeit die Formierungsumstände von Force-majeure-instituts, die Bedeutungen des Begriffes force-majeure in den Rechtsakten der Republik Litauen und der ausländischen Staaten, charakteristische Merkmale analysiert , die Besonderheiten der praktischen Anwendung von dieser Doktrine dargelegt.

Biotechnologijų vystymasis medicinai buvo didelis žingsnis į priekį, ir viena iš priežasčių kodėl atsirado egzistencinės žalos atlyginimo ieškiniai dėl neteisėto gimimo ir neteisėto gyvenimo. Neteisėto gimimo atveju tėvai siekia kompensacijos dėl nenorimo ar neplanuoto vaiko gimimo, neteisėto gyvenimo – neįgalus vaikas siekia kompensacijos už tai, kad jis toks gimė. Tokie ieškiniai yra ginčytini, kadangi jie suponuoja tokiomis teisėmis kaip teisė negimti, nėra kriterijų kuriais remiantis būtų galima pateikti neteisėto gimimo ar neteisėto gyvenimo ieškinį bei apskaičiuoti egzistencinę žalą. Todėl įrodyti tokią žalą yra pakankamai sunku. Darbe buvo apžvelgtas žalos atlyginimo Lietuvoje institutas, ypatingą dėmesį skiriant neturtinės žalos atlyginimui, ir nustatyta, kad esama tvarka nėra liberali, todėl galimybė pateikti tokį ieškinį Lietuvoje ir gauti kompensaciją lygi nuliui. / Development of technologies has been a giant step forward for medicine and one of reasons, why suits of recovery of „existential damage” because of the wrongful birth or wrongful life arose. In claims for wrongful birth parents are seek compensation for the birth of unplanned or unwanted child and in claims for wrongful life – disabled child is seek compensation for the fact, that he is born disabled. Such suits are controversial, because they deal with such rights like right not to be born. There are no criterions for the recovery of “existential damage” under which it would be possible to bring an action of this damage, because of wrongful birth and wrongful life. It is rather difficult to prove “existential damage”. This article deals with the institute of recovery of damage, giving the biggest attention to recovery of moral damage. It was ascertained, that present order is not liberal, and to suit in Lithuania and to get award there is no any possibility.

Pirmoje dalyje išnagrinėti žalos asmeniui atlyginimo principai,antroje dalyje - sveikatos priežiūros įstaigų civinės atsakomybės draudimo problemos. Trečioje darbo dalyje nagrinėtos turtinės žalos asmeniui atlyginimo problemos, susijusios su išlaidų būtinumo fakto bei subjektų, kuriems gali būti mokamas žalos atlyginimas, nustatymu.Ketvirtoje darbo dalyje nagrinėtos neturtinės žalos atlyginimo problemos, penktoje ir šeštoje darbo dalyse - teorinės gydytojų kaltės nustatymo bei ikiteisminio ginčų sprendimo institucijos įterpimo problemos žalos atlyginimo mechanizme. Pabaigoje, pateikiant nuorodas į įstatymus, parodyta, kiek ilgai gali užtrukti ginčas dėl žalos atlyginimo. / In the firs part of this work, principles of individual damege has bees studied briefly. On the second part has been studied problems of medical facilities civil liability insurance. In the third part, individual property damage compensation has been studied in relation to identification of necessary expenses and subjects who can get damage compensation.In the third part has been studied moral damage compensation problems.In the fifth and sixth parts of this work, theoretical problems on damage made by medical personnel have been demonstrated as well as problems caused by insertion of pretrial dispute solving institution in the mechanism of damege compensation.In conclusion, with reference to the legislation, an example has been provided to show how long dispjute for damage compensation can last.