Darbas yra skirtas idividualiam darbui, koreguojant deviantinį paauglių, elgesį tirti. Tyrimo uždaviniai – išsiaiškinti paauglių, turinčių deviantinio elgesio sutrikimų (DES), asmenybės ypatumus; nustatyti priežastis, lemiančias paauglių DES; DES individualaus darbo metodika; pateikti rekomendacijas individualiam darbui su deviantiško elgesio paaugliais. / The thesis is a result of the research of the individual work aimed at the correction of the deviant behaviour among teenagers. The goals of this research are to identify the personal qualities of the teenagers with deviant behaviour disorders (hereinafter – the DBD), to determine the causes of the DBD among teenagers; to outline the methodology and recommendations for the individual work with the teenagers exhibiting the DBD. To tackle the aforementioned goals, the deviant behaviour concept, the factors conditioning the deviant behaviour among teenagers and the family role in the development of the deviant behaviour among teenagers were analyzed on the basis of the respective science literature, laws and other legislation.

Technologinis ugdymas yra vieną iš galimybių mažinti moksleivių delinkventinio elgesio riziką. Šiuolaikinis technologinis ugdymas turi būti suvokiamas kaip procesas, kuriame integruojama kūryba, kūrybinės idėjos bei jų praktinis įgyvendinimas, formuojami įgūdžiai, gebėjimai, vertybės, supratimas, užkertamas kelias žalingiems įpročiams. Toks požiūris padeda ugdyti nevykdytoją, o smalsią, mąstančią, kūrybingą, iniciatyvią ir atsakingą asmenybę. Modernus, naujas ugdymo turinys tiesiogiai siejasi su naujausiomis technologijomis, o šios vis labiau lemia ugdymo metodus ir priemones. Nuo mokinio suinteresuotumo mokomuoju dalyku, mokymo metodu priklauso jo elgesys, vertybinių nuostatų susiformavimas bei jo kaip asmenybės raiška visuomenėje. Technologijų dalyko mokytojui tenka svarbus vaidmuo moksleivį paruošti gyvenimui, padėti suvokti savo galimybes ir pasirinkt profesiją. Šią mokomąją discipliną apima ne tik įvairių technologijų pažinimą jo taikymą, bet ir asmens psichinių pažinimo ir vertybinių savybių ugdymo, kaip gyvenimo įgūdžių ugdymą, stengiamasi tobulint socialinio bendravimo įgūdžius ugdant atsakomybę ,atjautą,pasitikėjimą savimi ir atsparumą rizikos veiksnių poveikiui. / Technological education is one of the ways to reduce the risk of delinquent students. Modern technology education must be seen as a process, which integrates art, creative ideas and their practical implementation, the skills, abilities, values, understanding, preventing harmful behavior. Such an approach helps to develop nevykdytoją and curious-looking, creative, proactive and responsible individual. Modern, a new curriculum directly related to the latest technology, but this is increasingly based on educational methods and tools. From the educational dimension of student interest in the subject, teaching method depends on the behavior of the formation of values and personality of its expression in society. Technology specialist teachers play an important role to prepare the student for life, to help realize their potential and chosen profession. This training includes not only the discipline of the various technologies applied his knowledge, but knowledge of mental and personal qualities and values education as a life-skills education, efforts to develop social interaction skills, developing responsibility, compassion, confidence and resilience to risk factors.

Tyrimo objektas – delinkventinio elgesio paauglių prevencijos vadybinės galimybės bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti delinkventinio elgesio paauglių prevencijos vadybines galimybes bendro lavinimo mokykloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės paauglių delinkventinio elgesio pasireiškimo formos bendrojo lavinimo mokykloje; 2. Išanalizuoti prevencijos priemonių ir būdų naudojimą sprendžiant paauglių delinkventinio elgesio problemas bendro lavinimo mokykloje; 3. Išanalizuoti delinkventinio elgesio paauglių prevencijos vadybines galimybes bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo hipotezės Tikėtina, kad pedagogams neužtenka žinių ir kompetencijų dirbant su delinkventinio elgesio paaugliais bendrojo lavinimo mokykloje. Tikėtina, kad delinkventinio elgesio paauglių prevencijos vadybinės galimybės nėra pilnai realizuojamos bendrojo lavinimo mokyklose. Išvados 1. Pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklose paauglių delinkventinio elgesio pasireiškimo formos yra necenzūrinių žodžių vartojimas, tyčiojimasis, alkoholio vartojimas, rūkymas, namų darbų neatlikimas ir atsikalbinėjimas. 2. Nustatyta, kad prevencinės veiklos formavimas yra aktualus, siekiant užkirsti kelia delinkventiniams paauglių nusižengimams mokyklose. Tiriamųjų nuomone, svarbiausi žingsniai, planuojant prevencinę veiklą, yra poreikių nustatymas, veiklos metodų parinkimas ir kvalifikacijos kėlimas. Labiausiai inicijuojama veiklos forma vaiko gerovės grupėje - individualūs pokalbiai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – managerial possibilities of prevention of delinquent behavior of teenagers in primary education schools The goal of research – to analyze the managerial possibilities of prevention of delinquent behavior of teenagers in primary education schools The aims of research: 1. To find out what are the main expressive forms of delinquent behavior of teenagers in primary education schools. 2. To analyze the usage of preventive methods in solving the problem of delinquent behavior of teenagers in primary education schools. 3. To analyze the managerial possibilities of prevention of delinquent behavior of teenagers in primary education schools. The hypothesis of research It is believed that teachers do not have enough knowledge and competence in their work with teenagers who express delinquent behavior in primary education schools. It is believed that managerial possibilities of prevention of delinquent behavior of teenagers are not fully used in school. Conclusion 1. The main forms of delinquent behavior of teenagers in primary education schools include the usage of vulgarisms, bullying, alcohol usage, smoking, failure to do homework, and talking back. 2. It is found, that forming a preventive activity is topical in stopping a delinquent behavior of teenagers in schools. According to researchers, the most important steps in planning a preventive activity are determining the needs, picking the right methods for activity, and raising the qualification... [to full text]

Šeima – svarbiausia terpė, kurioje vaikas gali sėkmingai augti ir vystytis. Tai yra pirmoji aplinka, perteikianti tam tikrus elgesio modelius, kuriuos įsisąmonina ir perima vaikas. Pripažįstama, kad šeimoje formuojasi ne tik socialus, bet ir asocialus vaikų elgesys, kuris yra smerkiamas, nepriimtinas ir traktuojamas kaip deviantinis. Šeimoje yra gana daug nepalankių asmenybės formavimosi sąlygų. Tenka pripažinti, kad nepilnamečių deviantinio elgesio formavimuisi turi įtakos šeimos tipas ir aplinka. Išsiaiškinta, kad nepriimtinu elgesiu pasižymintys vaikai yra ne tik iš socialinės rizikos, nedarnių bei struktūriškai nepilnų šeimų, bet ir iš darnių bei emigrantų šeimų, kurios Lietuvoje yra pakankamai mažai tyrinėtos. Nepageidaujamas vaikų elgesys gali atsirasti ir dėl tėvų auklėjimo klaidų. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, bausmių pobūdis bei jų griežtumas, netinkama vaikų elgesio kontrolė ir priežiūra neabejotinai sąlygoja deviantinio elgesio formavimąsi. Akivaizdu, kad kuo daugiau nepalankių veiksnių vienu metu veikia vaiko asmenybę, tuo didesnė elgesio nukrypimų tikimybė. Todėl savaime suprantama, kad deviantinio elgesio pamatas yra šeima, prie kurio vėliau prisijungia mokykla, draugai, žiniasklaida ir kt. Magistro baigiamajame darbe, remiantis moksline literatūra, Lietuvos teisės aktais, statistikos bei ESPAD tyrimų duomenimis, supažindinama su deviantinio elgesio samprata, pateikiama nepilnamečių deviantinio elgesio apraiškos Lietuvos visuomenėje bei išanalizuojama... [toliau žr. visą tekstą] / Family is the most important environment for the successful growth and development of the child. It is the first environment transmitting particular behaviour models which the child assimilates and takes over. It is accepted that family influences not only social behaviour but asocial one as well, which is denounced, unacceptable and treated as deviant. There are distinguished a lot of unfavourable personality development conditions in the family. It must be admitted that the type and environment of the family may influence the formation of the teenagers’ deviant behaviour. It was ascertained that children whose behaviour is unacceptable commonly come from asocial, problematic, disharmonious and not full in structure families. Also it should be admitted that the formation of deviant personality is influenced by the family of emigrants, but there are few analyses in this sphere in Lithuania. Unwanted behaviour may also appear because of the parents’ upbringing mistakes. The formation of deviant behaviour is influenced by the relationships between parents and children, the kind of punishment and its severity, inappropriate control of child’s behaviour. It is obvious that the more unfavourable factors influence the child’s personality at one time; the bigger chance of the deviant behaviour appears. Consequently, the basis of the deviant behaviour comes from the family, and later this behaviour is influenced by school, friends, mass media and etc. In this final master’s work with... [to full text]

Elgesio problemos vaikystėje kelia sunkumų ir pačiam vaikui, ir šeimai, ir darželio auklėtojoms, ir vaiko bendraamžiams. Atsižvelgiant į įvairius amžiaus tarpsnius, ikimokykliniame amžiuje vaikai yra agresyviausi. Didžioji dalis vaikus auginusių šeimų ar darželio auklėtojų gali pateikti daug pavyzdžių, kai tam tikros vaikų elgesio problemos buvo laikinos – atsirado ir, vaikui augant, praėjo. Vaiko pažintinė, socialinė ir emocinė raida ikimokykliniame amžiuje yra labai sparti, todėl dažnai tolimesnis vaiko vystymasis gali ir sustiprinti, ir sušvelninti nepageidaujamą vaiko elgesį. Tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad vaikystėje atsiradę elgesio sunkumai labai dažnai numato sunkumus ar netgi sutrikimus paauglystėje ar jau vaikui suaugus. Todėl ypač svarbu atpažinti, įvertinti ir kuo skubiau įveikti vaiko bei visos šeimos gyvenimą trikdančias elgesio problemas. Ikimokyklinis vaikų amžius - 3-5 gyvenimo metai – yra ypatingas. Šiuo gyvenimo tarpsniu jie pradeda pasitikėti kitais žmonėmis, esančiais už šeimos ribų; įgauna nepriklausomybės ir savikontrolės, mokosi perimti iniciatyvą ir įsitvirtinti socialiai priimtinais būdais. Baigiamojo magistro tikslui pasiekti, iškelti tokie uždaviniai: 1. Atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų harmoningo elgesio raišką; 2. Atskleisti socialinės pedagoginės pagalbos poreikį, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų harmoningą elgesį; 3. Nustatyti taisyklių reikšmę vaiko harmoningam elgesiui šeimoje ir... [toliau žr. visą tekstą] / Behavior problems in childhood cause trouble to children, their family members, nurseries and peers. Considering different ages, children of pre-school age tend to be the most aggressive. Timely and relevant assistance of a specialist helps to avoid unwanted consequences of behavior, sets up foundation for successful development of personality. Harmonious behavior – is considered to be sustainable behavior when a child feels calm emotionally and treats others according to behavior norms accepted in the society. The majority of families who raised children or nurseries may recall a number of instances when particular children’s behavior problems were temporary: problems occurred and children outgrew them. Cognitive, social and emotional development in pre-school age is rapid; therefore, further development of children may influence unwanted children’s behavior not in only in a positive but in a negative way as well. However, research suggests that behavior problems that occurred in childhood usually result in troubles and even disorders in teen-age stage or when children become adults. Accordingly, it is very important to recognize, consider and immediately tackle the behavior problems affecting children’s and their family lives. Pre-school age, i.e. 3-5 years, is special. At this age they start building up trust in other people outside the family, gain independence and self-control, learn take on the initiative and establish a position in socially acceptable ways. ... [to full text]

Šiuolaikiniame informacijos amžiuje išsiplėtė žiniasklaidos erdvė, kuri daro poveikį nepilnamečiams. Paaugliai labiau pasiduoda televizijos laidų įtakai, dėl nepakankamai stabilios vertybių sistemos, dažnai tapatinamos gyvenimiškosios realybės ir meninės kūrybos. Stebėdami filmų herojų agresiją, paaugliams gali formuotis polinkis delinkventiniam elgesiui, kurį vėliau gali naudoti tarpusavio santykiuose srityje: bendraujant su pedagogais, bendraamžiais, kitais visuomenės nariais. Siekiant mažinti delinkventinio elgesio formavimosi apraiškas socialiniai pedagogai naudoja įvairius socialinio darbo metodus (individualus, grupinis, darbas su šeima) ir formas (pokalbis, žaidimai, diskusijos ir pan.). Probleminiai klausimai – koks socialinių pedagogų požiūris į televiziją, kaip paauglio delinkventinės elgsenos formavimo veiksnį? Kokius delinkventinės elgsenos prevencijos metodus ir formas taiko socialiniai pedagogai savo profesinėje veikloje? Tyrimo objektas – socialinių pedagogų požiūris į televiziją, kaip delinkventinį paauglių elgesį skatinantį veiksnį ir prevencinio darbo galimybes. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinių pedagogų požiūrį į televiziją kaip delinkventinį paauglių elgesį skatinantį veiksnį ir taikomus prevencinės veiklos metodus ir formas. Tyrimo metodai. Atliktas kokybinis tyrimas, duomenys rinkti naudojant interviu. Kokybinio tyrimo duomenys apdoroti turinio analizės būdu. Tyrime buvo naudojamas ekspertavimo metodas, siekiant nustatyti tyrimo rezultatų... [toliau žr. visą tekstą] / In today's age of information the media space has expanded together with its minors affects. Adolescents are more pervious to the television impact, due to an insufficiently formed system of values, at the same time identifying life reality and artistic creation. Watching the aggression of movie heroes, adolescents may develop a tendency to delinquent behavior and than use it in real life: interacting with teachers, their peers, other members of society. In order to reduce the formation of delinquent behavior of social educators uses various methods (individual, group and work with family) and forms (chat, games, discussions, etc.) of social work. Research problem - what is the approach of social educators to programs, which can potentially form delinquent behavior? What preventative methods and forms of delinquent behavior are applied by social educators in their professional activities? Research object – The approach of social educators to television programs as a delinquent behavior forming premise and their opportunities in preventive work. The aim of the research – to reveal the attitudes of social educators to television programs as a delinquent behavior forming premise and their opportunities in preventive work. Methods of the research. The qualitative study, data was collected using interviews. Qualitative survey data were processed by the content analysis. The study used expert method to determine the validity of research results. Sample of the research... [to full text]

Lietuvoje sparčiai daugėja asocialiai besielgiančių vaikų. Daugelis tokių vaikų patiria stresą, kurį bando išspręsti vartodami alkoholį, narkotines medžiagas, praleidinėja pamokas ar pradeda vykdyti įvairius nusikaltimus. Tačiau svarbiausias klausimas išlieka kaip šeima gali įtakoti tokį vaikų elgesį? Šiandien akivaizdu, kad šeima yra itin sudėtingas tyrimo objektas, ne veltui ji atsiduria daugelio mokslo šakų akiratyje, ją įvairiais aspektais analizuoja demografai, sociologai, psichologai, edukologai, teologai, teisininkai ir pan. Tačiau labai sunku ištirti šeimoje nusistovėjusius bendravimo įpatumus, kurie turi didelę įtaką mūsų vaikų socialiniam išsivystimui. Šeima tai pagrindinis objektas, kuris turėtų užkirsti kelią vaikų asocialiam elgesiui. Tyrimo tikslas - nustatyti tėvų įtaką vaikų asocialiam elgesiui. Tyrimo objektas - tėvų įtaka vaikų asocialiam elgesiui. Tyrimo uždaviniai: 1) Nustatyti, ar vaikai ir jų tėvai dalinasi problemomis, pasakoja apie savo jausmus; 2) Išsiaiškinti, ar tėvai savo vaikams suteikia informacijos, lytinio švietimo, alkoholio ir narkotinių medžiagų pasekmių organizmui, klausimais; 3) Sužinoti, ar paaugliai pasitiki savo tėvais; 4) Nustatyti, ar paauglių ir jų tėvų bendravime dažni konfliktai ir įžeidinėjimai; 5) Išsiaiškinti, ar tėvai skiria pakankamai dėmesio savo vaikams. Išvados: 1. Vaikai neturintys elgesio problemų, statistiškai patikimai labiau linkę dalintis savo problemomis, išsipasakoti savo jausmus tėvams, nei paaugliai, turintys... [toliau žr. visą tekstą] / Asocial children behaviour is growing rapidly in Lithuania. Many of these children experience stress, which is trying to solve by using alcohol, drugs, nonattendance school or launching a variety of crimes. However, the main question remains how family can influence children asocial behaviour? Today, it is obvious that the family is a very complicated research object, it is in variety range of science which is analized by demographers, sociologists, psychologists, educators, theologians, lawyers and etc. However, it is very difficult to investigate steady communication in family, which have major impact on our childen social development. Family is the main object, which should prevent children asocial behaviour. Research goal - analyze family influence on children asocial behaviour. Research object - family influence on children asocial behaviour. Research tasks: 1) find out whether children and their parents share their problems and talk about their feelings; 2) find out whether parents give their children information about sex education, alcohol and drugs effect on body; 3) find out wheter children trust their parents; 4) find out whether children and their parents have frequent conflicts and insults; 5) find out whether parents give sufficient attention to their children. Conclusions: 1. Children who do not have behavioral problems, significantly more likely to share their problems, tell their feelings to parents than teens with behavioral problems. 2. Statisticaly... [to full text]

Magistro darbo objektas – internetinė žiniasklaida, kaip įtaigiai savižudybių modelius bei metodus pateikianti bei lengvai paaugliams ir vaikams prieinama priemonė, galinti turėti įtakos suicidinės rizikos ir savižudybių skaičiaus padidėjimui Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti savižudybių temos pateikimą Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Pagrindiniai uždaviniai: išanalizuoti savižudybę, kaip socialinę problemą, atskleisti žiniasklaidos pateikiamų savižudybių aprašymo tendencijas, poveikį ir prevencijos įgyvendinimo internetinėje žiniasklaidoje galimybes bei naujoves, ištirti savižudybių temos pateikimo aspektus Lietuvos internetiniuose naujienų portaluose. Darbe, naudojantis literatūros analizės, sintezės metodais, pusiau struktūruotu interviu su ekspertais ir pagrindinių Lietuvos internetinių naujienų portalų www.lrytas.lt, www.delfi.lt ir www.bernardinai.lt, www.zebra.lt kokybine ir kiekybine turinio analize, prieita prie išvados, kad straipsniai apie suicidinį elgesį internetinėje žiniasklaidoje sukelia aktyvias skaitytojų diskusijas šia tema. Kaip ir anksčiau tirtoje tradicinėje žiniasklaidoje, matomas internetinės žiniasklaidos polinkis savižudybių temą pateikti supaprastintai, provokuojančiu būdu, nepaisant psichologų rekomendacijų žiniasklaidos atstovams. Į savižudybių aprašymus dažnai nepatenka gilesnės savižudybių priežastys ir problemos esmė, ko pasėkoje savižudybių prevencija netampa dominuojančiu nei žiniasklaidos, nei skaitytojų diskusijų objektu... [toliau žr. visą tekstą] / The scientific studies of the effect of the media on suicides were started in the 1970’s. The foreign press studies have shown that the more amateur publications presenting the model of suicidal behavior appear in the press, the bigger the possibility of imitation of such suicides. What is more, due to such publications the number of suicides grows. The latest research study in Lithuania has shown that the way of presenting suicide in the media has not changed compared with the previous years, thus the level of encouragement to imitate of suicides remains quite high. In the year 2005 Estonian and Swedish sociologists Merike Sisask, Airi Värnik and Danuta Wasserman carried out a research which studied 7 internet media portals and 188 internet articles analyzing the cases of two adolescent who tried to commit suicide, as well as the reader’s comments. The results of the research show that there is a correlation between the article writing style and the number of reader’s comments, as well as a correlation in some particular aspects of the content of the articles and the comments. This master’s thesis uses the method of qualitative and quantitative content analysis in studying the main Lithuanian Internet news portals (www.lrytas.lt, www.delfi.lt, www.bernardinai.lt, www.zebra.lt) in order to highlight the aspects of presentation of suicide topic. In the analysis of the articles and the readers’ comments on the suicide topic it is aimed to clear out what the prevailing... [to full text]

Šiame darbe buvo siekiama ištirti delinkventiškų paauglių grupių lyderių vadovavimo stilius bei statuso grupėje ypatumus. Siekiant šio darbo tikslo, pirmiausia buvo atskleista delinkventinio elgesio samprata, nustatyti pagrindiniai veiksniai, lemiantys delinkventinio elgesio raišką, bei išaiškinta kaip delinkventinis elgesys reiškiasi paauglystėje, bendraamžių grupėje. Buvo sukurti lyderio tipų ir stilių modeliai, remiantis jais sukurta tyrimo metodika. Darbe pateikiami tyrimo duomenys atskleidžia delinkventinio elgesio paauglių statuso ypatumus grupėje, paauglių požiūrį į savęs kaip į potencialų lyderį bei požiūrį į pageidaujamą lyderį, jų tarpusavio panašumus ir skirtumus. / This job is trying to reveal styles of leadership in delinquent teenager groups and status specifics of leadership in such groups. While persuading aim of job, the conception of delinquent behavior was revealed, set main factors, defining expression of delinquent behavior; described, how delinquent behavior expresses at teenage in contemporaries group. Models were created, defining types and styles of leaders, on that base the methodology of research was generated. Job's research data shows teenager's status specifics in delinquent behavior group; teenagers' opinion about desired leader and teenagers' opinion about them self as a possible leaders, differences and similarities of such comparison..

Darbo objektas – delinkventinio elgesio paauglių resocializacija specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose. Darbo tikslas – atlikti nepilnamečių socializacijos veiksnių, resocializacijos sampratos ir jos sistemos, resocializacijos priemonių, taikomų specialiuose vaikų auklėjimo namuose, ypatumų analizę, taip pat ištirti specialiuose vaikų auklėjimo namuose gyvenančių nepilnamečių nuomonę ir požiūrį į taikomas resocializacijos priemones. Darbo uždaviniai – pateikti mokslo literatūros analizę nepilnamečio delinkventinio elgesio sampratos turinio, socialinių veiksnių reikšmės nepilnamečių socializacijos procesui, delinkventinio elgesio nepilnamečių resocializacijos sampratos ir jos sistemos Lietuvoje, taip pat resocializacijos priemonių, taikomų specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose, ypatumų klausimais; ištirti Veliučionių ir Vilniaus specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose esančių nepilnamečių nuomonę ir požiūrį į taikomas resocializacijos priemones, taip pat palyginti berniukų ir mergaičių požiūrį į taikomas resocializacijos priemones. Empirinio tyrimo metodika. Tyrimo duomenys buvo renkami pateikiant tiriamiesiems darbo autorės sudarytą pusiau uždaro tipo anketą. Anketos pagrindiniai klausimai buvo orientuoti į paauglių, esančių specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, mokymąsi, laisvalaikį, santykius su šeimos nariais, konfliktų sprendimo būdus, elgesio vertinimą. Tyrime vadovautasi konfidencialumo ir laisvanoriškumo principais. Duomenys apdoroti... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is the resocialization of teenagers with delinquent behavior in home of special care and education. The purpose of the work is to analyse the socialization factors of teenagers, socialization conception, and system measures and peculiarities of the resocialization process in the home of special care and education. In addition, to analyse the teenagers‘ opinion of the resocialization measures aplicable in the home of special care and education. The tasks of the work are to present the analysis of scientific literature which is related to particular dissection of the teenagers with delinquent behaviour and describes the basic conception of deliquent juvenile behaviour, the impact of social factors on the process of juvenile socialization, the conception of teenagers‘ with deliquent behaviour resocialization and its system functioning in Lithuania, also, to present the measures of resocialization that are taken in the home of special care and education; secondly, to inquire the opinion of the teenagers who live in the home of social care and education of the resocialization measures and compare the differences of the opinion between girls and boys living in the home of social care and education. The research data was gathered by providing respondents with a questionnaire that was prepared by the author and was of a semi-closed type. The questions given to the teenagers of the home of social and education were oriented towards studying, leisure time... [to full text]