Baigiamajame darbe tiriama bebrų įtaka VĮ Vilniaus miškų urėdijos medynams. Darbo objektas – Vilniaus miškų urėdijos girininkijų miškuose esanti bebrų populiacija ir jų įtaka aplinkai. Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti bebrų įtaką medynams VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškuose. Tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Nustatyti bebrų gausą ir tankį Vilniaus urėdijos miškuose. 2. Nustatyti bebraviečių pasiskirstymą urėdijos girininkijų miškuose. 3. Įvertinti bebrų poveikį medynams. Darbo metodai – literatūros analizė, bebraviečių įvertinimas, bebrų veiklos žymių analizė – fotofiksacija. Naudojama kartografinė medžiaga, miškotvarkos duomenys, atliekama bebrų apskaita, vertinamas poveikis medynams. Išsamesni bebrų populiacijos būklės ir veiklos tyrimai atlikti VĮ Vilniaus miškų urėdijos dvylikos girininkijų teritorijose 2012 – 2014 metų rudenį, žiemą ir pavasarį. Pirminiai duomenys apie bebraviečių išsidėstymą, klasifikaciją, įtaką aplinkai buvo renkami iš miškininkų bei miškotvarkos pateiktos informacijos. Tai buvo tikslinama natūroje, ieškomos naujos bebravietės. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Vilniaus urėdijos miškuose yra 67 bebravietės. Apie du trečdalius bebrų šeimų įkuria naikintinas bebravietes melioracijos kanaluose, pelkėse – ketvirtadalis toleruotinų bebraviečių, o likusios – upelių ir upės šlaituose. Dėl bebrų veiklos urėdijos urėdijos miškuose medienos nuostoliai per penkerius metus sudarė 121,1 tūkst. litų. Vienos... [toliau žr. visą tekstą] / In the research the influence of beaver activity on forest stands in Vilnius State Forest Enterprise is analyzed. The subjekt of research – beaver population living in the forests of Vilnius State Forest Enterprise and its influence on the environment. The aim of the research – to analyze and evaluate the influence of beaver activity on forest stands in the forests of Vilnius State Forest Enterprise. The achieve the aim, the following tasks were raised: 1. To determine the abundance and density of beaver population in the forests of Vilnius State Forest Enterprise. 2. To ascertain the distribution of beaver lodges in the forests og the enterprise. 3. To assess the influence of beaver activity on forest stands. Methodology – analyzis of literature, assessment of beaver lodges, analysis of beaver activity signs, photofixation. Cartographic material is used along with forest inventory data, account of beaver population is conducted and its influence on the environment is evaluated. A more dateiled research of beaver population and its activity on the territory of twelve forest districts in Vilnius State Forest Enterprise were carried out in autumn, winter and spring of the years 2012 – 2014. Primary data on the location of beaver lodges, classification, influence on the environment were collected based on information provided by foresters and forest inventory. It was specified in nature, looking also for new lodges. Results. The research has shown that in the Vilnius State... [to full text]

Research report on the reliability of results of Lithuanian forest inventories is given in the thesis. Aim of research – to estimate the reliability of the results of National forest inventory, Stand-wise forest inventory and forest inventory before cutting. Object of research – spruce and birch stands of Lithuanian forests. Methods of research – sampling, verification of statistical hypotheses and comparison of averages. Results of research – the reliability analysis of the results of National forest inventory shows, that calculated differences are statistically inconsequential. The reliability analysis of the results of Stand-wise forest inventory shows, that Stand-wise forest inventory results has allowed errors, except the height. The estimation of the reliability of results of forest inventory before cutting demonstrates that the errors are too high and the inequality of total volume of stands is -11,1 %.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo nauji žemės reformos ir teritorijų planavimo procesai. Pradėjus vykdyti žemės pertvarkymo procesą susiformavo naujos privačios žemėtvarkos struktūros. Dėl neprincipingų teisinių nuostatų žemės sklypai formuojami neplaningai, neįvertinant perspektyvaus jų naudojimo. Viena iš galimybių sprendžiant šias problemas galėtų būti nuosavybės teisių pertvarkymas, įvertinant teisingai tiek privačių savininkų, tiek visuomenės interesus. Miškų ūkio paskirties teritorijų planavimo problemos nėra pakankamai ištirtos, nors aktualios daugumai. Lietuvos piliečių, kurie siekia susigrąžinti savo žemes, atkuriant nuosavybės teises į senelių turėtą žemę todėl šio darbo objektu ir pasirinktas miškų ūkio paskirties teritorijų planavimo problemos. Nepaisant to, dar labai trūksta literatūros, elementarių žinių apie šį valstybinės reikšmės procesą, darbe apibrėžtos pagrindinės sąvokos, išanalizuota miškų ūkio paskirties teritorijų planavimo samprata. Atliekant tyrimą analizuoti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, gairės bei kiti norminiai aktai, susijusieji su teritorijų planavimo dokumentų rengimu, analizuoti kitų autorių darbai. Siekiant įvairiais aspektais įvertinti miškų ūkio paskirties teritorijų planavimą, pasiremta mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizės bei statistiniais ir anketavimo metodais. / The research discusses territory planning and land reform during the period of the independence of Lithuania since 1990. With the beginning of unplanned land restitution private land parcels were formed chaotically. According to this situation, land reallocation principles are suggested that can help to combine private and state interests in the territory planning process. The problems of the lands for forests purposes of spatial planning are not sufficiently investigated, although relevant to the majority of Lithuanian citizens, who are seeking to recover their lands, restoring property rights to the former old people's land and therefore subject to selected areas of forest for agricultural purposes of planning problems. Nevertheless, there is a serious lack of literature, basic knowledge about the process of national significance, the article first defines key concepts, analyze the forest for agricultural purposes of spatial planning concept. In a study to analyze the laws of the Republic of Lithuania, the Lithuanian Government regulations, guidelines and other regulations, those relating to spatial planning documents in preparation for analysis of other authors' works. In order to assess various aspects of the lands for forests purposes of spatial planning issues, relied on scientific literature and legal instruments for the analysis and statistics poll methods.

Santraukoje atskleidžiamas mokslinio tyrimo objektas. Pateikiami teisės aktai susiję su tema. Išdėstomi ginamieji teiginiai ir jų patvirtinimai. Žemė yra ypatingas nekilnojamasis turtas. Žemė priklauso ne tik privatiems asmenims, bet ir valstybei, savivaldybėms. Asmenys, vykdantys žemės ūkio veiklą, miškų ūkio veiklą, vandens ūkio veiklą ar ketinatys tuo užsiimti, yra suinteresuoti sudaryti nekilnojamojo turto sandorius. Darbe siekiama pažvelgti giliai ir išsamiai į Lietuvos ir kitų Europos šalių žemės ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo nuosavybės teise sąlygas, tvarką, būdus. Lietuvoje žemės teisę reglamentuoja ne vienas teisės aktas. Pagrindiniai teisės aktai: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, Miškų įstatymas, Vandens įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai. Žemės sandoriai yra notarinės formos bei registruojami Nekilnojamojo turto registre. Sutartyje nurodomi pagrindiniai duomenys apie perkamą žemės sklypą, taip pat jo pardavimo kaina. Žemės sandoriams sudaryti turi būti parengtas žemės sklypo planas. Nuosavybės teisė į žemę pirkėjui pereina nuo žemės sklypo perdavimo. Žemės sklypo perdavimas ir jo priėmimas įforminamas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / The research object, legal acts related with the topic, and hypotheses with its confirmation are revealed in the summary. Land is a specific real estate. Land, inland waters and forest belong not to private persons, but to the state and municipalities. Persons, engaging in agricultural activities, forestry activities, water activities or intending to do, are interested in real estate transactions. The purpose of the master work is looking deeply and comprehensively into acquisition of agricultural land, water land, forestry land ownership conditions, oder and ways in Lithuania and other countries of Europe. Land law of Lithuania is not governed by one legal act. The main law acts are: Constitution of the Republic of Lithuania, 3 part implementation of Constitution law of 47th article of Constitution of Lithuanian Republic, Civil code of the Republic of Lithuania, Land law of the Republic of Lithuania, Land reform law of the Republic of Lithuania, agricultural land acquisition provisional law of the Republic of Lithuania, Forest law of the Republic of Lithuania, Water law of the Republic of Lithuania and after legislative law acts. The land contracts are of notarial form and are registered in the Registry of Realty. The main information about buyable land site and its selling price are noted in the contract. The land site plan has to be prepared in order to make the land site transactions. Buyer gets proprietorship of land after release of land. The release and the acceptance... [to full text]

Magistro darbe tiriama 2010 m. 08 mėn. praūžusios audros padariniai Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje. Darbo objektas – Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijos vėjavartų pažeisti medynai. Darbo tikslas – Ištirti 2010 m. audros padarinių išplitimą bei atlikti pažeistų medynų kiekybinių rodiklių analizę Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje. Darbo metodai – Panaudojus planinę medžiagą bei GIS miškų žemėlapį, natūroje buvo patikslintos vėjavartų pažeidimų apimtys. Vėliau, vadovaujantis inventorizacine medžiaga, buvo įvertintas pažeistų medynų plotas. Tyrimams naudoti 414 medynų dendrometriniai rodikliai: rūšinė sudėtis, amžius, vidutinis aukštis, skalsumas ir augavietė. Minėti rodikliai buvo grupuojami, apdorojami MS Excel programa. Nesutvarkytuose po vėjavartų 6 medynuose atrankinės apskaitos metu įvertinta sanitarinė būklė. Darbo rezultatai. Varėnos miškų urėdijos Glūko girininkijoje 2010 m. 08 mėn. audra pažeidė 1361,3 ha miškų (41,5 % visų miškų). Didžiausi pažeidimai grynuose (9 –10 P), pusamžiuose (65,9 %), 0,8 – 0,9 skalsumo (64,7 %) pušynuose, augančiuose Nb augavietėje (89,5 %). Pažeistų pušynų vidutinis aukštis 16 – 20 m. Vėjavartos juodalksnynuose sudarė 1.1 %, beržynuose 0,8 %, eglynuose 0,5 % ir liepynuose 0,1 %. 2011 m. buvo įvertinta pušynų sanitarinė būklė atsitiktinai pasirinktuose 6 nuo pažeistuose bei vienerius metus netvarkytuose medynuose, kuriuose buvo numatyti atlikti plynuosius ir neplynuosius sanitarinius kirtimus. Medynuode kur buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this master thesis is to evaluate the influence of August 2010 storm in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Study object: demaged stands in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Study aim: to investigate the consequences of August 2010 storm and perform quantitative analysis of damaged stands in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry. Methodology: Volume of windfalls were adjusted using cartographic material and GIS map of forests. Then, according to forest inventory database, damaged area was assessed. 414 dendrometric indicators were used: species composition, age, average height, stocking level and sites. These indicators were grouped, processed by MS Excel. Sanitary conditions were evaluated within sample plots established in 6 indisposed stands. Results. 1361,3 ha (41,5 % of total forests) of forests were damaged in Varėna‘s Enterprise, Glūko‘s foreststry by August 2010 storm. Pure (9 – 10 P), middle-aged (65,9 %), 0,8 – 0,9 stocking level (64,7 %) pinewoods in Nb sites (89,5 %) were the most damaged. Middle height of pinewoods – 16 – 20 m. 1,1 % of alder woods, 0,8 % of birch woods, 0,5 % of fir woods and 0,1% of linden woods were damaged. Sanitary conditions were investigated in 6 randomly selected stands, which were damaged by storm and planned clear-cut and non-clear cut. Trees’ condition was evaluated in 12 classes of sanitary. 4 – 16 % relatively healthy, 8 – 13 % damaged and 70 – 88 % destroyed trees were indentified in plots, where... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta saugomų teritorijų ir miškų ūkio sistemų dermė valdant nacionalinių parkų valstybinius miškus, įvardintos kylančios problemos bei pateikti pasiūlymai dėl jų sprendimo būdų. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriama Lietuvos ir užsienio šalių miškingų saugomų teritorijų ir miškų ūkio sektoriaus esančio saugomose teritorijose teisinė, administracinė dermė, analizuojami buvę, esami miškų valdymo modeliai ir praktika. Antrojoje darbo dalyje pateikiamas pirmą kartą Lietuvoje praktiškai taikytas IUCN-WCPA saugomų teritorijų tvarkymo efektyvumo vertinimo įrankis (metodika) vertinat miškų tvarkymo efektyvumą bei atlikto tyrimo apimtis. Trečiojoje darbo dalyje pateikiamos Dzūkijos, Kuršių nerijos nacionalinių ir Trakų istorinio nacionalinio parko miškams kylančios grėsmės, miškų šiuose parkuose tvarkymo efektyvumo vertinimas procentine išraiška bei silpnieji ir stiprieji valdymo elementai. Lietuvos saugomų teritorijų ir miškų ūkio veiklos analizė atlikta SSGG principu, pateikti konkretūs pasiūlymai sprendžiant saugomų teritorijų ir miškininkystės klausimus atsižvelgiant į tvarios miškininkystės principus. / This MA thesis is the analysis and evaluation of the governmental synergy between the protected areas and the forestry in the management of the national parks. The main problems and the possible solutions are discussed. The first section of the thesis is the theoretical analysis of legal and administrational synergy in the protected forest areas and forestry in Lithuania and abroad, the analysis of past and current administrative models and their practice is made. The second section includes the analysis of the IUCN-WCPA protected areas management effectiveness tracking tool that is applied in Lithuania for the first time. The third section is the discussion of the arising environmental threats to the forests in the national parks of Dzukija, Kursiu nerija, and Trakai historical national park, the effectiveness of the management is provided in percentage as well as the week and strong key points are discussed. The analysis of the Lithuanian protected areas and forestry is made based on SSGG theory, suggestions made for solving the issues of the protected areas and forestry are based on the stable forestry principles.

Baigiamajame darbe analizuojami miško želdinių ir žėlinių ekologiniai ir ekonominiai panašumai, bei skirtumai. Darbo objektas – Radviliškio miškų urėdijos, Aukštelkų girininkijos žėliniai ir želdiniai. Darbo tikslas – nustatyti miško želdinimo ir žėlimo ekologinius ir ekonominius privalumus, bei trūkumus. Darbo metodai – Tyrimo bareliuose gautų faktinių duomenų ekologinė ir ekonominė analizė. Naudojami miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (7,8,9 priedai). Statistiniai skaičiavimai, urėdijos duomenų analizė. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus, pasirinktuose tyrimo bareliuose Radviliškio miškų urėdijoje, Aukštelkų girininkijos teritorijoje buvo nustatyta: Lf, Ud, Uf augavietėse ekologiniais aspektais tinkamiausias, mišrus atkūrimo būdas, išlaikantis biologinę įvairovę, tikslines medžių rūšis. Ekonominiu požiūriu mišrus atkūrimo būdas vidutiniškai reikalauja 4129 Lt/ha. lėšų, atkuriant želdiniais - 4615 Lt/ha. Mažiausiai reikalaujantis sąnaudų, tai paliekant kirtavietes savaiminiam žėlimui. Jų sąnaudos paruošiant dirvą, pašalinant žolinę augaliją chemiškai ar mechaniškai, bei pagal poreikį po kelių metų pašalinant nepageidaujamą augaliją mechaninių būdų yra - 2103 Lt/ha. Tai mažiausiai reikalaujantis atkūrimo sąnaudų ateities medynai, bet nėra tinkamiausi ekologiniu ir ekonominių (produktyvumo) atžvilgiu. / The final thesis compares and contrasts forest planting and natural vegetation from an ecological and economic point of view. Object – Radviliskis forestry enterprise, Aukstelkai forestry district`s plantings and natural vegetation. Aim – to determine ecological and economic advantages and disadvantages of afforestation and natural vegetation. Methods applied – ecological and economic analysis of actual data obtained from the selected sample plots. Afforestation and reforestation regulations used (Appendixes 7, 8, and 9). Statistical calculations and analysis of the forestry enterprise’s data. Results. Results of investigations in the selected sample plots at Radviliskis forestry enterprise, Auksteliai forestry district territory were as follows: the mixed reforestation method appears to be the most suitable method in Lf, Ud, Uf habitats from an ecological point of view as it helps maintaining biological diversity and target tree species. From an economic point of view, the mixed reforestation method requires approximately 4,129 Lt/ha while reforestation with planting requires 4,615 Lt/ha. The method that requires the modest expenditure is to leave the cleared space for natural regeneration. The expenditure for soil preparation, removal of grass vegetation with chemicals or mechanically, and mechanical removal of vegetation according to need after some years is 2,103 Lt/ha. Such kind of reforestation is the most cost-effective, yet it is not suitable from an ecological and... [to full text]

This thesis was started in order to find out how pre-commercial thinnings are violated in Lithuania. Analysis has been done in four methodological steps. Understanding forest owners’ behaviour to pre-commercial thinnings (PCT) is impossible without verifying real situation in practice. Therefore in the beginning inspection of 15 thoroughly selected sample stands was carried in central part of Lithuania. Results revealed that in none of 15 stands pre-commercial thinnings were performed as it is required by legislation. Only two stands showed some marks of PCT. Important factor having significant effect on application of thinnings in private forests is legislation system. Therefore Forest Law (2010a), Regulations for forest felling (2010b) and Regulations for tending and usage of private forests (2004) were analyzed. Regretfully pre-commercial thinnings as mandatory forest management tool until recently has not been described in any of the listed documents. Economic factors such as subsidies or loans could also be a part of implication of pre-commercial thinnings in private forests. Support from European Union funds is available in Lithuanian, though some requirements and stages of application process are not well appreciated by forest owners and stop them from using it. The main causes are: prohibition to perform thinnings for owners themselves; relatively small percent PCT expenses covered; too long and in some cases too messy support implementation process. For analysis... [to full text] / Šiuo metu pusė visų Lietuvos miškų priklauso valstybei, tačiau nemenka dalis yra ir privačių miškų savininkų rankose. Valdydami 829,4 tūkst. hektarų miškų, privačių miškų savininkai dažniausiai įžvelgia tik apsaugines ir estetines jų panaudojimo galimybes. Tiesa, kai kurie savininkai panaudoja turimą mišką kuro ar statybinių medžiagų gavimui, tačiau dažniausiai tik savo reikmėms tenkinti. Tai yra visiškai suprantama, kadangi vidutinės miško valdos dydis yra vos 3,28 hektaro (LRAM. 2010). Tik labai maža dalis privačių miškų savininkų pagalvoja apie ekonominę naudą, kurią galėtų gauti iš savo valdomo miško – tai, Lietuvos sąlygomis, didelių (5 ha ir daugiau) miško valdų savininkai (Mizaraite, 2001; Pivoriūnas, Lazdinis 2004). Ugdomieji miško kirtimai visuomet buvo ypač svarbi miškininkavimo dalis miškais garsėjančiose valstybėse. Tai yra ne kas kita, kaip tenykščių žmonių įžvalga ir supratimas, kad gerai ir teisingai prižiūrimas miškas ateityje gali būti daug vertingesnis, nei santaupos banke. Deja, tai nėra taisyklė Lietuvoje, kur ugdomieji miško kirtimai yra pamirštami arba nepakankami. To priežastimis galėtume laikyti finansinių išteklių trūkumą, nepakankamą žinių, kaip teisingai vykdyti ugdomuosius kirtimus, bagažą ar net savininkų amžių. Paskutinių tyrimų duomenimis, tipinis privataus miško savininkas Lietuvoje yra 56 metų amžiaus moteris, gyvenanti 100 kilometrų atstumu nuo jai priklausančios valdos (Mikalajūnas, 2009). Anot naujųjų miško kirtimų taisyklių, kurios... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe yra nagrinėjamos neparametrinio knn (k-nearest neighbor) metodo taikymo galimybės Lietuvos sąlygomis vertinant tradicinius miško taksacinius rodiklius bet kokiame šalies teritorijos taške. Darbo objektas – Dubravos miškų urėdijos Dubravos miškas. Darbo tikslas – įvertinti neparametrinio knn (k-nearest neighbor) metodo taikymo Lietuvos miškų inventorizacijose galimybes. Darbo rezultatai. Nustatyta, kad taksacinių rodiklių įvertinimo knn metodu tikslumas kyla didinant apskaitos vienetų, išmatuotų vietovėje, skaičių. Pagrindiniai knn metodo parametrai, kuriais gauti geriausi rezultatai, buvo: 10 artimiausių kaimynų (k reikšmė), atvirkščiai proporcingo atstumo schema, nusakant kiekvieno iš artimiausių kaimynų svertus. Papildomos pagalbinės informacijos – tradicinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytų medynų taksacinių rodiklių – panaudojimas kartu su kosminiais Spot Xi vaizdais padidina taksacinių rodiklių įvertinimo tikslumą. Pritaikius optimalų knn metodo taikymo taktikos variantą, mažiausios pasiektos taksacinių rodiklių nustatymo vidutinės kvadratinės paklaidos sudarė 27% medyno vidutinio skersmens, 20% vidutinio aukščio, 40% skerspločių sumos, 35% vidutinio amžiaus, 43% tūrio viename ha, 33% spygliuočių procento rodiklio. Pasitelkus 1999 metų Spot Xi kosminius vaizdus, 1986 apskaitos bareliuose išmatuotas pagrindines medynų taksacines charakteristikas bei 1988 metų sklypinės miškotvarkos duomenis, knn metodu nustatyti pagrindinių taksacinių... [toliau žr. visą tekstą] / The research is dealing with investigations of non-parametric knn (k-nearest neighbor) method for estimation of standard forest characteristics at any point of an area under Lithuanian conditions. Study object: Dubrava forest, managed by Dubrava experimental forest enterprise. Objectives: to assess the usability of non-parametric knn (k-nearest neighbor) method in Lithuanian forests inventory. Results. The increase in number of sample plots with known field information was found to improve the estimation accuracy. The most important parameters for use of knn methods were the following: 10 nearest neighbors (value of k), inverse distance weighted scheme for defining the weights of selected neighbors. Integrating of additional auxiliary information – characteristics of forest compartments, estimated during the conventional stand-wise inventory – to be used together with Spot Xi images improved the overall accuracy of estimations. The lowest achieved root mean square errors were 27% of the average value of all plots within the study area for mean diameter, 20% for mean height, 40% for basal area, 35% for mean age, 43% for volume per 1ha and 33% for the percent of coniferous species in stand tree species composition, when the optimal knn tactics were applied. Spot Xi images from the year 1999, main forest characteristics from 1986 field measured sample plots and data of conventional stand-wise forest inventory from the year 1988 were utilized to estimate using knn method the... [to full text]

Darbo objektas – Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos, Šališkių girininkijos miškai, brandūs mišrūs derlingų drėgnų augaviečių medynai (iškirstos pagrindiniais plynais kirtimais biržės). Darbo tikslas – nustatyti dažniausiai miško inventorizacijos praktikoje (miškotvarkos darbų metu naudojami metodai, miškininkų gamybininkų miško urėdijose naudojami metodai ir moksliniuose tyrimuose naudojami metodai) naudojamų tūrio nustatymo metodų tikslumą ir išsiaiškinti jį lemiančias priežastis. Darbo metodai – atrankos, statistinių hipotezių tikrinimo ir vidurkių palyginimo bei dendrometrinis metodai. Darbo rezultatai. Atlikus medynų tūrio įvertinimą etalonu laikant ištisinio medžio matavimo metodą lyginant su sklypinės miškų inventorizacijos gautu tūriu pagal medžių rūšis paaiškėjo, kad didžiausi skirtumai yra beržo 8,2%, pušies 7,7 %, eglės 4,7 %, juodalksnio 4,2 %, uosio -1,7 %. Ištisinio medžių matavimo metu gautus tūrius lyginant su sklypinės miškų inventorizacijos gautais tūriais paaiškėjo, kad sklypinė miškų inventorizacija medžių tūrį biržėje didina vidutiniškai 21,5m³/ha. Ištisinio medžių matavimo metu gautus tūrius lyginant su pagaminta miško produkcija paaiškėjo, kad tūris atskirose miško sklypuose didinamas, bendra paklaida 16 miško sklypų sudaro iki 1 %. Gauti rezultatai parodė, kad tūrio tikslumui nustatyti įtakos turi medžių rūšinė sudėtis sklype, taksaciniai instrumentai, naudojami normatyvai. Reikia įvertinti tai, kad matuojant ištisai kiekvieną medį, gautas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research – the forests of Kazlų Rūda educational forest office, Šališkės forrest office, cut in main cuttings. The main aim of the research: – to estimate the precision of the most frequent bulk evaluation methods and to find the reasons that determine it. Methods of the research – selection, statistic hypothesis check and average comparison. Results of the research. After performing a wood bulk evaluation keeping solid tree measurement as a standard, comparing with the bulk, found by parcel forest inventorization according to tree species, it emerged that the biggest differences are of the birch 8,2%, pine 7,7 %, fir 4,7 %, black alder 4,2 %, ash -1,7 %. The bulks found by solid trees measurement comparing with the bulks found by parcel forest inventorization, it emerged that parcel forest inventorization increases wood bulk in the stall 21,5m³/ha on the average. The bulks found by solid trees measurement comparing with forest production, it emerged that the bulk in separate forest parcels is increased, common bias in 16 forest parcels is up to 1%. The results showed that the varietal composition in the parcel, taxation instruments, used normatives have influence. It is needed to evaluate that measuring each tree throughout, we get a bulk precision that better reflects reality. But using selective trees measurement in the parcel, we can evaluate with enough precision and in short period of time.