Tinkama vidinė komunikacija padeda sudėlioti vadovų ir darbuotojų santykius, taigi turi teigiamą poveikį finansiniams įmonės rodikliams bei psichologiškai naudinga abiems darbiniais santykiais susaistytoms pusėms. Magistro darbe keliama hipotezė – vidinės komunikacijos pagrindas yra organizacijos kultūra ir jos simbolika. Magistro darbo objektas – simbolika organizacijos vidinėje komunikacijoje. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti simbolikos įtaką organizacijos vidinei komunikacijai. Siekiant tikslo bus sprendžiami šie magistro darbo uždaviniai: išnagrinėti vidinės komunikacijos sampratą, auditoriją, komunikacijos kanalus; ištirti vidinės komunikacijos pagrindą – organizacijos kultūrą, jos sampratą ir reikšmę, lygmenis ir tipus; išanalizuoti simboliką vidinėje komunikacijoje – išsiaiškinti artefaktų (simbolių, herojų, ritualų) reikšmes ir jų poveikį organizacijos komunikacijai. Vidinė komunikacija bus efektyvi tada, kai organizacijoje vyraus stipri organizacijos kultūra. Todėl šiame darbe gilinamasi į vidinės komunikacijos pagrindą – organizacijos kultūros reiškinį, jos simbolius. Šis darbas gali būti naudingas įvairių kuriamų (ir jau susikūrusių) įmonių vadovams, kurie siekia sužinoti ar vidinė komunikacija gali būti veiksminga organizacijos veiklai. Taip pat ieškantiems būdų kaip sukurti tvirtą, patrauklią darbuotojams ir klientams, vieningą ir konkurencingą organizaciją. / Changing environment of organizational performance, a great need of innovations, influences the development and perfection of organization. The different researches highlights that organizations’ internal communication makes it unique, consolidates employees and reduces their turnover. Effective internal communication unifies their members to reach general goals and creates conditions for organization to prosper. The hypothesis of the work claims that the background of internal organizational communication is organizational culture and its symbolism. The object of this work is symbolism in internal organizational communication. The goal of the master work is to analyze the symbolism influence for the internal organizational communication. Internal organizational communications helps employees to understand the organization’s vision, values and culture. It may involve staff members in issues that affect working life. It keeps staff informed on important decisions made by management. Internal organizational communication is the communication that exists within a company, between and among employees. It can take many forms, such as face-to-face casual conversations, formal meetings, phone calls, emails. Communication within an organization is the key to success. Various scholars say that internal communication takes place within a cultural context. The background for internal communication is organizational culture. The organizational culture can be defined as a pattern of... [to full text]

Žinių ir kompetencijų svarbos pabrėžimas tapo vienu iš pagrindinių faktorių išskiriančių intelektualią XXI a. organizaciją iš kitų. Norėdamos pagerinti savo veiklos efektyvumą naujojo tūkstantmečio įmonės nepaliaujamai mokosi puoselėti tai, ką turi svarbiausio - informaciją, žinias ir patirtį. Įtempta konkurencija rinkoje tik įrodo, kad konkuravimas materialiaisiais ištekliais jau seniai nebėra pranašumo prieš konkurentus šaltiniu, o konkuravimas produktais, paslaugomis ir kainomis kuria tik trumpalaikį pranašumo efektą. Perpratusios konkurencinio pranašumo prigimtį, organizacijos atsigręžė į savo vertingiausią turtą – žmogiškuosius išteklius, kuriančius pagrindą organizacijos kompetencijų plėtojimui. Organizacijos konkurencinis pranašumas pirmiausia kyla ne iš jos gaminamų produktų ar paslaugų, bet iš gebėjimo technologinius ir gamybinius įgūdžius paversti kompetencijomis, kurios įgalintų prisitaikyti prie nepastovių aplinkos sąlygų ir atrasti naujas galimybes. 8 dešimtmetyje pradėtas plėtoti ištekliais paremtas požiūris į organizaciją tapo šių dienų neramios ekonomikos, įtakojamos tokių veiksnių kaip rinkų globalizacija, nuolatos kintantys klientų poreikiai, pagrindu. Šie įtakojantys veiksniai lemia mažėjantį rinkos potencialą ateityje, dėl to organizacijos yra priverstos ieškoti naujų rinkų arba kurti naujomis vertingomis charakteristikomis pasižyminčius produktus ir paslaugas, o tai galima įgyvendinti perkonfigūruojant esančias ir naujai sukurtas organizacijos... [toliau žr. visą tekstą] / There continues to be much interest in the business and academic communities in the concept of strategic competencies, that is, how organisations define and differentiate themselves. More recently, this movement has fragmented into a number of related fields with subtle differences in focus: knowledge management — concerned with how organisations identify, share and exploit their internal competencies, in particular the knowledge of individuals; organizational learning — on the relationship between individual and organizational knowledge and how organisations acquire new competencies; strategic management — how competencies can be assessed, and how these contribute to performance; and innovation management — on how such competencies are translated into new processes, products and services. The purpose of this paper is to analyse how knowledge management fosters the development of organization’s strategic competencies. In order to reach the purpose of the paper, tasks are raised as follows: - To identify the relationships between the knowledge management, strategic competencies, innovation management and organizational learning. - To discuss the conception of competency and arising problems of its determination, to analyze the main organizational competency models; - To identify the factors that influence the development of organizational competencies and to design competency development opportunities under the base of knowledge management; - With the help of research taken at... [to full text]

Socialinio marketingo sąvoka dažniausiai yra siejama su ne pelno siekiančiomis organizacijomis. Marketingo principai tradiciškai naudojami pateikiant prekes ar paslaugas vartotojams. Tačiau pastaruoju metu jie vis dažniau taikomi, siekiant pagelbėti žmonėms ir aplinkai, veikti tiek atskirų asmenų ar jų grupių bei visos visuomenės elgseną dėl tam tikrų priežasčių, siekiant tam tikro rezultato. Toks marketingo naudojimas sąlygojo socialinio marketingo koncepcijos atsiradimą. Darbo objektas- socialinio marketingo kompleksas ne pelno siekiančiose organizacijose. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinio marketingo teorinius aspektus, ištirti ir įvertinti marketingo kompleksą ne pelno siekiančiose organizacijose bei išskirti tobulintinas sritis.Darbą sudaro įvadas, 3 dalys, išvados ir pasiūlymai.Darbe pateikiamos 8 lentelės bei 15 paveikslų, darbą sudaro 60 puslapių, pateikiami 2 priedai, 37 literatūros šaltiniai. / Social marketing was „born“ as a discipline in the 1970s, when Philip Kotler and Gerald Zaltman realized that the same marketing principles that were being used to sell products to consumers could be used to “sell” ideas, attitudes and behaviors. Kotler and Andreasen define social marketing as “differing from other areas of marketing only with respect to the objectives of the marketer and his or her organization. Social marketing seeks to influence social behaviors not to benefit the marketer, but to benefit the target audience and the general society”. Like commercial marketing, the primary focus is on the consumer - on learning what people want and need rather than trying to persuade them to buy what we happen to be producing.Work object is social marketing mix in non-profit organizations. The main purpose of this paper is to analyse social marketing mix theoretical aspects, research and evaluate marketing mix in non-profit organizations and to characterize main ranges for the improvement. Paper consist of introduction, 3 parts, conclusions and suggestions.There are 8 tables, 60 pages, 15 images, 37 literature sources and 2 supplements in the paper.

Children always were and remain main group in a society because they are its future. Thus their proper education is a main issue and concern to all governments. However, understanding about the proper education and means to achieve it varies greatly both among different cultures and across generations. In Lithuania, after the restoration of independence, ideas about various organizations, communities and collective actions become extremely unpopular and were considered outdated. The stress on individuality was put forward resulting in children’s inability to work as a team members, lack of wish and experience in a team-work and adequate values for it. Finally, they do not care about the others - their opinion, culture, individuality, etc. There are a lot of youth organizations in Lithuania that deal with children’s extra-curricular education. Their membership rates vary from a few hundred to several thousand members. The largest organization in Lithuania is Lithuanian riflemen organization, that unifies near 6000 young people. However, the activities of these organizations cover just a small number school age children. There are over 400,000 children in Lithuania from the age of 7 to 16 years old. Therefore, organizations need to improve their activities and enhance their effectiveness in order to achieve higher participation rates. It is these issues that this paper deals with. Aim of the research: to ascertain theoretical assumptions underlying enhancement of public... [to full text]

Learning has to go on constantly and has to be the aim of existence for each person. These changes such as a challenge for educational and training system make us to change the educational system according to the concept of a learning society (Chapman, 1996). This is the topicality of the researched area. The idea of the research is that the author has used the theoretical basis of B. Simonaitiene dissertation and the indicators of a learning educational organization and a part of the survey instrument presented by the author of the dissertation. However, the author of this research has changed the geography of the research grip (Siauliai city). Hopefully, the situation of gymnasiums as learning organizations can potentially be characterized as peculiar that was quite meaningful to research. The problematic question of the research is what characteristics of learning organizations are present in Siauliai gymnasiums. The research object is a learning organization. The research point is educational institution as a learning organization. The research hypothesis is that socio-demographic variables influence the teacher point of view towards the occurrence of characteristics of a learning organization. The research aim is to empirically research the occurrence of learning organization peculiarities in Siauliai gymnasiums. The research objectives are to identify the peculiarities of a learning organization in educational institutions, to present the indicators and activity... [to full text]

The activity of the third sector in social sphere becomes very important lately. For this reason, the Non-governmental organizations, providing social services in Lithuania, are chosen as the object of presentable research. The place of Non-governmental organizations, taking action in social sphere, in the market of social services and the part taken in solving social problems is being analyzed in this work. Non-governmental organizations are described. The presumptions of attitude of intensification of Non-governmental organizations as participators of market of social services are segregated. The influence of legislation, which regulates presentation of social services, for activity is amplified. The research was carried out trying to proof that Non-governmental organizations can become the main providers of social services. There were used theoretical, empirical and statistic methods of research in this work. The experience of Non-governmental organizations in social activity was evaluated during research. There were determined strong enough positions of Non-governmental organizations in the market of social services. The problems that meet Non-governmental organizations are being analyzed. These problems were determined using scientific literature of Lithuania and foreign authors, legislations of Republic of Lithuania and with help of representatives of Non-governmental organizations that took part in this research. Respondents specified reasons that prevent activity... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos įvaizdžio kūrimo strategija. Darbo tikslas – pristatyti, aptarti ir įvertinti pagrindinius valstybės įvaizdžio kūrimo modelius ir, teorines žinias pritaikius praktikoje, pateikti apibendrinamąjį modelį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: Suprasti valstybės įvaizdžio esmę, jo svarbiausias formavimo ypatybes; išsiaiškinti, kokius etapus turi praeiti kiekviena valstybė formuodama savo įvaizdį; apžvelgti pagrindinius įvaizdžio kūrimo strategijos modelius; pateikti apibendrintą Lietuvos įvaizdžio kūrimo strategijos modelį; remiantis antriniu tyrimu, pateikti rekomendacijas įvaizdžio kūrimo strategijos modelio realizavimui. Išanalizavus pagrindinius teorinius įvaizdžio kūrimo modelius ir atlikus antrinį tyrimą apie Lietuvos įvaizdį Lietuvoje ir užsienyje, prieita prie išvados, jog valstybės įvaizdį reikia padalinti į dvi dalis – vidinį ir išorinį. Atsižvelgiant į teigiamai bei neigiamai vertinamus valstybės identiteto, valstybės individualumo elementus, vyraujančius stereotipus apie valstybę, globalizacijos įtaką, tarptautinės ekonomikos situaciją ir tarptautinės bendruomenės nuomonę suformuoti dvi strategines įvaizdžio komunikacijos kryptis – vidinės komunikacijos strategiją ir išorinės komunikacijos strategiją. Nė vienoje kryptyje nerekomenduojama liesti politinių ir ekonomių temų, kadangi tyrimo rezultatai rodo, jog šiose srityse žmonių nuomonė apie Lietuvą yra neigiamiausia. Todėl svarbu iš pradžių sudaryti pagrindą įvaizdžio komunikacijai šiose... [toliau žr. visą tekstą] / Every country has an aim to ensure security and well-being for its citizens. Today such traditional tools as economical, foreign policies and army are not so effective any more. Globalization and global warming are some of the causes for governments to look for new effective methods of strategic governing. This is where the term of country’s image appears. The aim of this work is to present, discuss and rate the main models of country’s image formation and after adapting such theoretical knowledge in practice define a resumptive model of country’s image formation. For the reach of this aim I have defined such smaller tasks: a) Understand the essence of country’s image and main parts of its formation; b) Define the stages which every country passes through while forming an image; c) Review the main model of country image formation; d) Create a resumptive model for Lithuania’s image formation; e) Give recommendations for realization of resumptive model according to results of conducted secondary research. While seeking for the aim and its tasks I have analyzed the material of Lithuanian Government Project of Lithuania‘s image formation strategy. The models examined included those of Kennedy (1977), Dowling (1986), Abratt (1989), Ind (1997) and Stuart (1998). Practical use of this paper is a deeper understanding about the process of country image formation and ability to adapt research data to theoretical model. In conclusion resumptive model of Lithuania‘s image formation... [to full text]

Darbo tikslas: Atskleisti N ligoninės kultūrą slaugytojų požiūriu. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti N ligoninės organizacijos kultūros veiksnius. 2. Palyginti skirtingą stažą turinčių slaugytojų požiūrį į N ligoninės organizacijos kultūrą. 3. Paruošti veiksmų gaires, siekiant stiprinti N ligoninės organizacijos kultūrą. Tyrimo metodika. Tyrimo objektas. N ligoninės kultūra. Tyrimo metodai. Tyrimo instrumentarijus remiasi Denison (2000) parengta metodologija. Organizacijos kultūros modelio pagrindą sudaro keturi kultūros bruožai: įsitraukimas, nuoseklumas, adaptyvumas ir misija. Išplatinta 150 anketų, atsako dažnis 97,3 %. Statistinės analizės metodai: Duomenų analizei panaudota statistinio duomenų analizės paketo SPSS 13,0 versija. Nustatyti skirtumams tarp kelių skirtingų grupių buvo taikomas Kruskal-Wallis testas. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ²) kriterijų. Kintamųjų reikšmėms palyginti buvo naudojami procentinių dažnių 95 % pasikliautinieji intervalai. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Įvairiems vertinimams palyginti buvo skaičiuojami empiriniai vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Rezultatai. N ligoninė turi vidutinį įsitraukimo laipsnį (įverčio aritmetinis vidurkis - 2,93 balo iš 4 galimų), vidutiniškai išreikštą nuoseklumą (įverčio aritmetinis vidurkis - 2,78 balo iš 4 galimų), adaptyvumą (įverčio aritmetinis vidurkis - 2,77 balo iš 4 galimų), misijos pojūtį (įverčio aritmetinis... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate opinion of nurses about N hospital organization culture. Objectives: 1. To analyze factors in N hospital organization culture. 2. To compare viewpoint of nurses with different experience to N hospital organization culture. 3. To prepare action guidelines to strength N hospital culture. Methods. The study object - N hospital culture. Research instrumentations are based on Denison (2000) methodology. Model basement of organization culture consists from four culture elements: involvement, consistency, adaptability and mission. Circulated 150 questionnaires, responserate 97.3%. For data analysis statistical data analysis program SPSS 13.0 version was used. To define differences between some different groups was used Kruskal-Wallis test. Hypothesis about independence of two features was checked by using chi quadrat (X) canon. To compare variables was used percentage frequency 95% reliance intervals. Index differences counted statistical weighty, when p<0.05. To compare different rating was counted empirical averages and conventional declination. Results. N hospital has average involvement degree (mean - 2.93), average worded consistency (mean - 2.78), adaptability (mean - 2.77), mission sense (mean - 2.77). Nurses with working experience till 1 year, the same as nurses with experience 20 and more years, had more worded opinion about organization culture. Nurses with working experience 2-5 years and nurses with experience 16-20 years organization... [to full text]

Visuotinai pripažįstama, kad stipri pilietinė visuomenė – demokratijos bei pažangos pagrindas. Apie demokratijos išsivystymą šalyje paprastai sprendžiama, atsižvelgiant kokią įtaką valstybėje turi bei kokiu mastu veikia visuomeninės pilietinės organizacijos, dabar vadinamos nevyriausybinėmis organizacijomis . Kuo aktyvesnė pilietinė visuomenė šalyje, tuo valstybės valdymas būna „skaidresnis“. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus plėtra yra viena iš pagrindinių valstybės funkcijų tobulinimo galimybių, kadangi valstybė gali perleisti dalį savo funkcijų NVO sektoriui . Kadangi organizacijų įvaizdį viena iš pirmųjų formuoja žiniasklaida, o nevyriausybinės organizacijos yra ne pelno siekiančios organizacijos, neturinčios reikiamų finansinių resursų, kuriuos galėtų skirti organizacijos viešinimui, įvaizdžio formavimui, itin svarbu išanalizuoti kokią informaciją apie NVO komunikacinėje erdvėje pateikia žiniasklaida. Šio darbo objektas - Lietuvos žiniasklaidos komunikuojamas nevyriausybinių organizacijų įvaizdis 2009-2011 m.m. Darbo tikslas – ištirti kokį nevyriausybinių organizacijų įvaizdį formuoja Lietuvos žiniasklaida. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atlikti NVO sektoriaus vaidmenų ir funkcijų visuomenės raidoje teorinę analizę; identifikuoti nevyriausybinių organizacijų įvaizdžio ypatumus; nustatyti žiniasklaidos vaidmenį nevyriausybinių organizacijų įvaizdžio formavime, pateikti NVO įvaizdžio kūrimo žiniasklaidoje kliūtis. Magistro darbe, remiantis šiuolaikinėmis... [toliau žr. visą tekstą] / It is generally recognized, that a strong civil society is democracy and progress in ground. Development of democracy in the country generally decided according to the impact of State and the extent to which the public works civil society organizations, now known as non-governmental organizations. The more active civil society in the country, the state administration is "transparent". Non-governmental sector development is one of the main functions of the state improvement opportunities, as the State may dispose of its functions the NGO sector. As the organization's image in one of the earliest forms media and non-governmental organizations are not profit-making organization, without the necessary financial resources that could be used for publicity for the organization's image-making, it is essential to analyze the information about the communication within the space of NGOs to the media. Object of this work - Lithuanian media communicated image of NGOs in 2009-2011. The aim of this work - to explore how non-governmental organizations, the image formed by the Lithuanian media. The main tasks of the job: the NGO sector to carry out the roles and functions of the public in the development of the theoretical analysis of non-governmental organizations to identify the characteristics of the image, the media's role in shaping the image of NGOs, the media image of the obstacle. Master's thesis on the basis of modern theories of communication ("agenda setting", argumentation theory)... [to full text]

Magistro darbo tikslas – ištirti organizacijos kultūros formavimo aspektus Šiaulių miesto gimnazijose, panaudojant Organizational Culture Assessment Instrument (OCAI), sukurtą K. S. Cameron ir R. E. Quinn. Darbe išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių darbai ir tyrimai organizacijos kultūros formavimo bei keitimo klausimais. Buvo pastebėta, kad organizacijos kultūra turi ypatingą reikšmę organizacijai, jos veiklos efektyvumui, strategijai, įvaizdžio formavimui. Taip pat pabrėžtinas ypatingas vadovo vaidmuo organizacijos kultūros formavimo bei keitimo procese. Ištyrus Šiaulių miesto gimnazijų vadovų bei darbuotojų nuostatas apie organizacijose dominuojantį kultūros tipą, autorės suformuluota primoji hipotezė pasitvirtino iš dalies: visose gimnazijose be klano kultūros pastebimas ir kitų kultūrų dominavimas; antroji hipotezė pasitvirtino: pastebimas visų vadovų pritarimas adhokratinei kultūrai ateityje. / The aim of this paper is to analyze the aspects of shaping organizational culture in Šiauliai gymnasiums using Organizational Culture Assessment Instrument (OCAI), developed by K. S. Cameron and R. E. Quinn. Works and researches of Lithuanian and foreign authors on the issues of shaping and changing organizational culture have been analyzed and systematized. It should be noted, that organizational culture has a special influence on organization, its performance and effectiveness, strategy, and image formation. Also, a specific role of leaders in the process of shaping and changing organizational culture should be emphasized. Having accomplished attitudes of Šiauliai gymnasiums leaders and personnel towards dominant type of culture in the organizations the first hypothesis has been proved partly: apart from clan culture dominance of other types has also been noted; the second hypothesis has been proved: all leaders approve of adhocracy in the future.