Bakalauro darbe tiriami paauglių mitybos įpročiai ir sveikata. Išanalizavus literatūra pastebėta, kad paaugliai, kurie nesilaiko mitybos rėžimo, maitinasi neracionaliai, dažniau skundžiasi tam tikrais negalavimais, nei tie, kurie laikosi mitybos rėžimo. Tyrime dalyvavo 104 14-17 metų paaugliai. Anketinės apklausos metodu tirti paauglių mitybos įpročiai ir jų sveikata. Analizuojant duomenis ieškota sąsajos tarp mitybos įpročių ir nusiskundimų sveikatos sutrikimais. Tyrimu nustatyta, jog dauguma respondentų valgo nereguliariai, nemaža dalis kasdien nevalgo pusryčių, per mažai vartoja grūdinių ir duonos, vaisių ir daržovių maisto grupių produktų. Kasdien mokyklos valgykloje valgo ketvirtadalis respondentų, dauguma mokinių mokykloje renkasi šaltus užkandžius. Mažiau nei pusė respondentų (didesnė dalis berniukų, nei mergaičių) savo sveikatą vertina puikiai. Maždaug ketvirtadalis apklaustų paauglių skundžiasi dažnu galvos skausmu, nervine įtampa, nuovargiu. Palyginus su reguliariai besimaitinančiais respondentais, didesnė dalis mitybos rėžimo nesilaikančių apklaustųjų dažnai jaučia galvos skausmus ir nuovargį. Beveik visos respondentės, kurios teigė, kad riboja savo maitinimąsi, skundžiasi dažnu nuovargiu. Tiriamieji, kurie valgo 3-4 kartus per dieną savo sveikatą vertina geriau ir peršalimo ligomis serga rečiau, nei tie, kurie valgo 1-2 ar 5 ir daugiau kartų per dieną. / Nutritional needs during adolescence are increased because of the increased growth rate and changes in body composition associated with puberty. Adolescents are often thought of as a healthy group, but many serious diseases in adulthood have their roots in adolescence. For example, tobacco use, poor eating and exercise habits, lead to illness or premature death later in life. The bachelor work investigates adolescents eating habits and health. The purpose of investigation was to find out adolescents eating habits and self health assessment. Hundred and four adolescents participeted in this investigation. The respondents selected were from Biržai „Saulės“ gymnasium. Respondents had to fill the questionnaire about their eating habits at home and at school and evaluete their own health condition. The results of investigation showed that majority of respondents are skipping meals, eat iiregulary, some of girls diet. More than half of them are always having breakfast. Also, teens are not eating vegetables and fruits enough. Only quarter of respondents eat in school canteen everyday. Less than half of respondents assessed their health condition as excellent. The investigation revealed those, who are eating irregularly, more often catch a cold, complain of tiredness and headache.

Patyčios – tai sąmoningas, neišprovokuotas veiksmas prieš vieną ar kelis asmenis, siekiant sukelti nuolatinius prievartos ar įžeidinėjimų modelius. Patyčios pasireiškia įvairiomis formomis: žodiniu užgauliojimu, ignoravimu ar atstūmimu, fiziniais išpuoliais, reketu, daiktų atiminėjimu ir laužymu bei nemalonių užrašų rašymu. Patyčių reiškinys masiškai paplitęs visame pasaulyje, su juo susiduriama kasdien. Pirmi patyčių reiškinio paplitimo tyrimai pasirodė Švedijoje, vėliau patyčių reiškiniu susidomėjo kitos šalys. Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimo duomenimis, Lietuvoje apie 70 proc. vaikų bent kartą yra patyrę bendraamžių patyčias. Analizuojant užsienio ir lietuvių mokslinę literatūrą matome, kad patyčios, tai opi problema mūsų visuomenėje, kuriai reikalinga efektyvi prevencinė programa. Analizuojant mokslinę literatūrą pastebėta, kad tyrimų patyčių tema nėra daug, o siekiant išsiaiškinti moksleivių, dalyvaujančių muzikinėje veikloje patiriamas patyčių apraiškas, nebuvo rasta. Tai inspiravo idėją ištirti patyčių reiškinį tarp panašaus amžiaus paauglių (dalyvaujančių ir nedalyvaujančių) muzikinėje veikloje bendravimo ypatumus, išskiriant patyčių reiškinio apraiškas. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar muzikinė veikla inspiruoja patyčių reiškinio apraiškas paauglių tarpe. Tyrimo tikslas – atskleisti paauglių bendravimo ypatumus su bendraamžiais, dalyvaujančiais muzikinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: atskleisti teorinius patyčių sampratos aspektus; numatyti patyčių... [toliau žr. visą tekstą] / Bullying is a deliberate, unprovoked action against one or a few persons, seeking to create constant abuse or harassment models. Bullying can be expressed in different forms, e.g. verbal abuse, disregard or repulse, physical attacks, ratchet, damaging or stealing things and as well, nasty notes. The phenomenon of bullying is widely spread in a whole world and students encounter it every day. The first studies on the prevalence of bullying were carried out in Sweden. Later other countries also started to pay attention to this problem. According to the World Health Organization survey results, 70% of Lithuanian children have at least once been bullied. While analysing the Lithuanian and foreign scientific literature, it becomes evident, that bullying is a relevant problem of the contemporary society and it requires an efficient prevention programme. The analysis of the scientific literature disclosed that there have been only a several investigations performed on the topic of bullying. Moreover, one could not find any bullying manifestations about students participating in a musical activity. This fact inspired the idea to investigate the phenomenon of bullying among the similar age teenagers (participating and not participating in a musical activity) communication peculiarities, distinguishing the manifestation of the bullying as a phenomenon. This study aims to determine whether a musical activity inspires the phenomenon of bullying among teenagers. The aim of the research is... [to full text]

Tyrimo objektas – 12–16 metų sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimas, vertybės. Tyrimo tikslas – nustatyti 12 – 16 metų sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimą ir vertybes Hipotezė – paauglių savęs vertinimas ir vertybės skiriasi pagal lyti ir sportavimą. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 12 – 16 metų sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimą pagal lytį ir sportavimą. 2. Ištirti respondentų vertybes pagal lytį ir sportavimą. 3. Nustatyti 12 – 16 metų paauglių savęs vertinimo ir vertybių ryšį. Tyrimo organizavimas Tyrimas atliktas 2010–2011 metais Kaišiadorių rajono ir Kauno miesto vidurinėse mokyklose. Dalyviai parinkti patogiuoju būdu. Atliekant tyrimą respondentams buvo leidžiama patiems apsispręsti dėl dalyvavimo. Tiriamiesiems buvo išdalintos anketos, paaiškintas tyrimo tikslas, buvo garantuotas anonimiškumas bei konfidencialumas. Tiriamieji : Tyrime dalyvavo 105 respondentai. 54 merginos ir 51 vaikinas. Išvados: Save vertinančių ir savo likimą kontroliuojančių paauglių statistiškai reikšmingas skirtumas pagal lytį nenustatytas (p>0,05), tačiau tarp sportuojančių ir nesportuojančių paauglių nustatytas vidutinio stiprumo koreliacijos ryšys (χ2 (2)=14,706; p<0,05). Nebijančių sunkumų ir visada savo tikslų siekiančių paauglių reikšmingas skirtumas tarp lyčių nerastas (p>0,05), tarp sportuojančių ir nesportuojančių statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas taip pat (p> 0,05). Visada protingais ir gerais patarėjais... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research – of invastigation is 12 -16 yers old, training and not training adolescents self – evaluation and values. The aim of the research — of this investigation is to determine 12 to 16 year old, training and not training adolescents self-evaluation and values. Hypothesis — adolescents self-evaluation and values differs by sex, age, physical activity. Research methods: 1. Determine, 12 – 16 years old training and not training adolescents self-evaluation by gender and physical activity. 2. To investigate the values of the respondents by gender and sport. 3. Set 12 – 16 years old adolescent self-evaluation and communication of values. Organization of research The study was conducted in 2010-2011 in Kaišiadorys district and Kaunas city secondary schools. Participants were selected by convenient way. In the survey respondents were allowed to decide on participation. Subjects were distributed questionnaires, explained the research aims, they were guaranteed anonymity and confidentiality Participants: The study included 105 respondents. 54 female and 51 male. Conclusions: Adolescents that self-evaluate and control their destiny statistically valuable difference by gender is not determined (p > 0.05), but average strength correlation connection among physically active and not active adolescents is determined (χ2 (2) = 14.706, p <.05), difference between adolescents that are not afraid of hard work and that are always pursuing their goals is not... [to full text]

Pastaruoju metu mokslininkų tarpe vis labiau domimasi kūno įvaizdžiu. Tai nulėmė visuomenėje įsivyravę aukšti tobulo kūno standartai, kurių siekimas žmonėms tampa vis svarbesnis. Vis didesnį neramumą kelia paauglių požiūris į save ir santykį su išvaizda. Pastebima, kad jie yra linkę save vertinti kritiškai, vis dažniau yra nepatenkinti savo išvaizda. Įvairūs mokslininkai (Druxman, 2003; Grogan, 2008; Pruskus, 2008) pripažįsta neabejotiną socialinių veiksnių (šeimos, draugų, bendraamžių, žiniasklaidos) įtaką paauglių kūno savivaizdžiui. Tačiau ne visuomet sutariama, kurie veiksniai dažniausiai atlieka didžiausią vaidmenį. Dar svarbesniu klausimu tampa, kurie veiksniai lemia didžiausią neigiamą paauglių kūno vaizdo formavimąsi. / Recently, scientists are increasingly interested in body image. This was caused by high standards of the perfect body prevailing in the society, the pursuit of which is becoming more and more important to people. Adolescent attitude toward themselves and their relation with the appearance are the growing restlessness. It is observed that adolescents tend to evaluate themselves critically, that they are increasingly dissatisfied with their appearance. Various scientists (Druxman, 2003; Grogan, 2008; Pruskus, 2008) acknowledge that social factors (family, friends, peers, media) definitely influence adolescent physical self-images. However, it is not always agreed on what factors mostly play the greatest role. Another important issue is which factors determine the most negative adolescent body image formation.

Šios problemos aktualumą lemia smurto prieš vaikus dažnumas, jis mokslinėse publikacijose pateikiamas įvairiu pavidalu: absoliučiais skaičiais, dažnumu vaikų populiacijoje, pagal kreipimosi į medicinos įstaigas dažnumą ir kt. (Jonikaitė-Kievišienė, Ivanauskienė, 2008). Nėra tikslios informacijos, kiek Lietuvoje yra vaikų, patyrusių prievartą ar smurtą. Dažnai oficiali statistika realios situacijos neatskleidžia. Prievartos prieš vaikus mastą nustatyti labai sunku, nes reikia tirti asmeninius vaikų ir suaugusiųjų santykius. O šiuos asmenis dažnai sieja giminystės ryšiai. (Vaškelienė, 2006). / The relevance of this problem is determined by the frequency of violence against children; in the scientific publications, it appears in various forms: absolute rating, frequency in children’ population, according to the frequency to have recurrence to medical facilities and others. (Jonikaitė - Kievišienė, Ivanauskienė, 2008). There is no exact information about how many children, who have experienced abuse or violence, are in Lithuania. The official statistics does not reveal the real situation. It is difficult to determine the extent of violence against children, because of the need to investigate individual relationships between children and adults. These people are often linked by family relationship. (Vaskelienė, 2006).

Bakalauro darbe analizuojami 14 - 16 metų paauglių nelaimingų atsitikimų ir traumų mokyklos aplinkoje ypatumai.Tyrimu nustatyta, kad nelaimingų atsitikimų ir traumų beveik dvigubai daugiau patyrė berniukai. Tiek berniukai ir mergaitės dažniausiai nelaimingus atsitikimus ir traumas patyrė sporto salėje. Dauguma jų traumas patyrė pertraukų metu. Išsiaiškinta, kad berniukai ir mergaitės mokyklos aplinkoje daugiausia patyrė nubrozdinimus, sausgyslių ir raumenų patempimus, lūžius bei išnirimus. Sumušimų daugiau nei tris kartus patyrė berniukai. Tyrimu nustatyta, kad įvykus traumai berniukams ir mergaitėms prireikė pirmosios medicinos pagalbos, taip pat jie kreipėsi į gydymo įstaigas, tačiau dauguma jų gydėsi namuose. Dėl įvykusių traumų daugiau berniukų negu mergaičių negalėjo eiti į mokyklą. / Bachelor`s work analyzes the 14 - 16 year-olds of accidents and injuries in school characteristics.The study found that accidents and injuries boys got two times more than girls. Boys and girls accidents and injuries are getting in the gym. Most of the injuries boys and girls getting during breaks. Find out that boys and girls at the school environment has suffered mainly abrasions, tendon and muscle strains, fractures and dislocations.

Tyrimo tikslas - Nustatyti ir palyginti paauglių dziudo sportininkų agresijos raišką lyties ir amžiaus aspektu. Tyrimo objektas – Paauglių dziudo sportininkų agresijos raiška. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti paauglių dziudo sportininkų agresijos raišką lyties aspektu. 2. Nustatyti ir palyginti paauglių dziudo sportininkų agresijos raišką amžiaus aspektu. Hipotezė – paauglių dziudo sportininkų agresija skiriasi lyties ir amžiaus aspektu. Rezultatai: Tyrimas atskleidė, kad 10–15 metų amžiaus dziudo sportininkėms (mergaitėms) labiausiai būdinga agresijos forma buvo fizinė agresija (20,07 balo), mažiau pasireiškė verbalinė agresija (18,40 balo) ir pyktis (17,87 balo). 10 – 15 metų amžiaus dziudo sportininkams (berniukams) labiausiai būdinga agresijos forma taip pat buvo fizinė agresija (23,47 balo), mažiau pasireiškė verbalinė agresija (19,97 balo) ir pyktis (18,63 balo). Mažiausiai būdinga agresijos forma mergaitėms ir berniukams buvo priešiškumas. Išvados: 1. Analizuojant dziudo sportininkų agresijos raišką lyties aspektu statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tik fizinės agresijos rodikliuose (p< 0,05): berniukų fizinė agresija didesnė nei mergaičių. Verbalinės agresijos, pykčio ir priešiškumo raiška lyties aspektu reikšmingai nesiskyrė, tačiau visose agresijos raiškos formose berniukų rezultatai nežymiai buvo didesni. 2. Analizuojant dziudo sportininkų agresijos raišką amžiaus aspektu, nustatyta, kad labiausiai išreikšta fizinė agresija 14-15 metų dziudo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research: to identify the expression of aggression of young judo athletes according to their age and gender. The object: the expression of aggression of young judo athletes. The tasks: 1) To identify and compare the expression of aggression of young judo athletes according to their gender. 2) To identify and compare the expression of aggression of young judo athletes according to their age. Hypothesis: the aggression of young judo athletes are different looking at their gender and at their age. Results: The research revealed that the most typical form of aggression to young judo girls‘(age 10 – 15 years) was physical aggression (score 20, 07), verbal aggression (score 18, 40) and anger (score (score17, 87). The most typical form of aggression to boys of judo (age 10 – 15 years) was physical aggression (score 23, 47), verbal aggression (score 19, 97) and anger (score 18, 63). Least typical form of aggression for boys and girls of judo was hostility. Conclusions: 1) According to analysis, aggression of judo athletes looking to their gender, ascertained just in the indicators of physical aggression (p<0.05): physical aggression of boys are major than girls. According to their gender the verbal aggression, anger and animosity of young athletes are quite similar between boys and girls. 2) According to analysis, aggression of judo athletes looking to their age, ascertained that major physical aggression is between 14 – 15 years athletes (p<0.05).

The aim of the research – to determine the correlation between the nutrition and physical activity of 14 – 18 year old pupils. The researched group consisted of 294 pupils: 142 boys and 152 girls, chosen accidentally from four secondary schools and gymnasiums of Vilnius. One class is considered to be as a unit. Pupils of 8th, 10th and 12th classes were chosen. The research was done by the method of questionnaire. The results showed the correlation between nutrition and physical activity of pupils. Physically more active adolescences eat healthier food. The conclusions of the research show, that planning and implementing the programmes of healthy lifestyle and prevention of risky behavior for adolescents, it is useful to pay attention to the fact, that physical activity is one of the factors, which determine the habits of healthy nutrition.

Dabartiniai gydytojai bronchinei astmai gydyti turi tikrai veiksmingų bei patikrintų medikamentų, visgi dažnai išlieka nesėkmingo gydymo ar nepakankamai geros šios ligos kontrolės problema. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, jog vien tik biologiniai, medicininiai ar ekonominiai faktoriai nepaaiškina nesugebėjimo pasiekti ligos kontrolės priežasčių, todėl ypatingą dėmesį, susijusį su nesugebėjimu pasiekti astmos kontrolės, skiria psichosocialiniams faktoriams. Taigi šiuo tyrimu siekėme analizuoti psichologinių veiksnių sąsajas su astmos kontrole: bandėme įvertinti ir aprašyti kaip astma sergantys paaugliai bei jų mamos suvokia ligą ir kaip ligos suvokimas (tiek pačių sergančių vaikų, tiek jų mamų) yra susijęs su paauglių jaučiamu nerimo lygiu; taip pat bandėme analizuoti kaip sergančių paauglių ir jų mamų ligos suvokimas, paauglių nerimo lygis yra susiję su astmos kontrole. Tyrime naudojome Eiser (1995) sukurtą paauglio ligos suvokimo skalę, March (1997) multidimensinę nerimo skalę vaikams, standartizuotą astmos kontrolės klausimyną bei Bonner, Hardy, Guill, McLaughlin, Schweitzer, Cartier (2006) tėvų suvokto vaiko ligos patyrimo skalę. Tyrime dalyvavo 60 astma sergančių paauglių ir jų mamų. Paauglių amžius svyruoja nuo 11 iki 18 metų. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad kuo negatyviau paauglys suvokia savo ligą, tuo jo nerimo lygis yra aukštesnis. Taip pat rezultatai parodė, kad kuo mama arba paauglys suvokia negatyviau astmą, tuo ir kitas iš dviejų linkęs negatyviau ją suvokti. Šio... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays doctors have really effective and certified medicament to cure bronchial asthma. However, the problem of unsuccessful treatment and insufficient control of this illness still remains. Recent research shows that only biological, medical and economic factors do not explain the inability to control the cause of the illness, thus special attention is paid to psychosocial factors. The link between psychological aspects and asthma control was analyzed in this research. An attempt was made to evaluate and describe the way teenagers suffering from this illness and their mothers perceive the illness and the way this perception (both of sick children and their mothers) is connected with the level of anxiety felt by teenagers. The illness perception both of sick teenagers and their mothers and the connection between the level of anxiety and asthma control also were studied in the research. Perceived illness experience scale created by Eiser (1995), multidimensional anxiety scale for children by March (1997), standardized asthma control questionnaire and parent experience of childhood illness scale by Bonner, Guill, McLaughlin, Schweitzer, Cartier (2006) were used in the research. 60 teenagers ill with asthma and their mothers were involved in the research. The age of teenagers ranged from 11 to 18. The results of our research proved the connection between two factors: the more negative perception of illness of teenager is, the higher level of anxiety becomes. The research also... [to full text]

Tikėtina, jog dauguma globos įstaigose gyvenančių paauglių yra išgyvenę įvairių skausmingų patyrimų: smurtą, nepriežiūrą vaikystėje, patekimą į globos namus, kuris pažeidžia santykius su svarbiausiais žmonėmis ir atskiria nuo įprastos aplinkos. Neigiamas patyrimas vaikystėje apsunkina asmenybės raidą, formuoja savęs ir pasaulio suvokimą, gali neigiamai paveikti atmintį bei patyrimo integracijos procesus. Šiuo tyrimu siekiama kokybiškai patyrinėti globos namuose gyvenančių paauglių autobiografinius pasakojimus ir paanalizuoti, kaip gyvenimo istorijos struktūroje atsispindi patyrimo integracijos procesai, kokius patyrimo aspektus išryškina gyvenimo istorijose vyraujančios temos, kokį savęs vaizdą kuria globos namuose gyvenantys paaugliai pasakodami savo gyvenimo istorijas. Tyrime dalyvavo 8 globos namuose gyvenantys paaugliai (5 merginos ir 3 vaikinai), kurių amžius 16–18 m. Tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu, kurį sudaro 2 dalys (Wengraf, 2004): 1) tyrėja užduoda vienintelį klausimą/skatinimą papasakoti savo gyvenimo istoriją, visus įvykius ir patyrimus, kurie buvo svarbūs tyrimo dalyviui. Kol jis/ji pasakoja savo gyvenimo istoriją, tyrėja neužduoda jokių klausimų, neįsiterpia į dalyvio pasakojimą; 2) tyrėja užduoda klausimus tyrimo dalyviui tik tomis temomis, kurias tyrimo dalyvis pamini pirmosios pokalbio dalies metu. Atlikta kokybinė gautų tekstų analizė. Tyrimas parodė, jog tyrime dalyvavusių paauglių gyvenimo istorijų struktūra skiriasi: vieni pasakoja rišlios... [toliau žr. visą tekstą] / Most adolescents living in institutional foster care probably were subject to various severe experiences: violence and/or neglect in childhood, as well as placement in the care system that impinge their relationships with significant people and withdraw them from familiar surroundings. Negative experiences in childhood can affect personality development and the formation of concepts of self and the world, can have negative influence on memory and the integration of life experiences. The purpose of this research was to explore autobiographical narratives of adolescents living in foster home and to study how the structure of the life story reflects the integration of various life experiences, what aspects of experience are highlighted by the themes that emerge from autobiographical narratives and what conception of self do adolescent living in foster home present in their life stories. 8 adolescents (3 male, 5 female) living in foster home, aged 16–18, participated in the research. Semi-structured interview composed of two sessions (Wengraf, 2004) was performed: 1) interviewer asked single initial question to elicit autobiographical narrative (to tell the life story, all the events and experiences witch were important to interviewee) and indicated that there would not be any interruptions or questions; 2) interviewer asked for elaboration on topics that had been raised in the first session. Qualitative analysis of interview transcripts was done. Results show that the structure... [to full text]