Darbo objektas – delinkventinio elgesio paauglių resocializacija specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose. Darbo tikslas – atlikti nepilnamečių socializacijos veiksnių, resocializacijos sampratos ir jos sistemos, resocializacijos priemonių, taikomų specialiuose vaikų auklėjimo namuose, ypatumų analizę, taip pat ištirti specialiuose vaikų auklėjimo namuose gyvenančių nepilnamečių nuomonę ir požiūrį į taikomas resocializacijos priemones. Darbo uždaviniai – pateikti mokslo literatūros analizę nepilnamečio delinkventinio elgesio sampratos turinio, socialinių veiksnių reikšmės nepilnamečių socializacijos procesui, delinkventinio elgesio nepilnamečių resocializacijos sampratos ir jos sistemos Lietuvoje, taip pat resocializacijos priemonių, taikomų specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose, ypatumų klausimais; ištirti Veliučionių ir Vilniaus specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose esančių nepilnamečių nuomonę ir požiūrį į taikomas resocializacijos priemones, taip pat palyginti berniukų ir mergaičių požiūrį į taikomas resocializacijos priemones. Empirinio tyrimo metodika. Tyrimo duomenys buvo renkami pateikiant tiriamiesiems darbo autorės sudarytą pusiau uždaro tipo anketą. Anketos pagrindiniai klausimai buvo orientuoti į paauglių, esančių specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, mokymąsi, laisvalaikį, santykius su šeimos nariais, konfliktų sprendimo būdus, elgesio vertinimą. Tyrime vadovautasi konfidencialumo ir laisvanoriškumo principais. Duomenys apdoroti... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is the resocialization of teenagers with delinquent behavior in home of special care and education. The purpose of the work is to analyse the socialization factors of teenagers, socialization conception, and system measures and peculiarities of the resocialization process in the home of special care and education. In addition, to analyse the teenagers‘ opinion of the resocialization measures aplicable in the home of special care and education. The tasks of the work are to present the analysis of scientific literature which is related to particular dissection of the teenagers with delinquent behaviour and describes the basic conception of deliquent juvenile behaviour, the impact of social factors on the process of juvenile socialization, the conception of teenagers‘ with deliquent behaviour resocialization and its system functioning in Lithuania, also, to present the measures of resocialization that are taken in the home of special care and education; secondly, to inquire the opinion of the teenagers who live in the home of social care and education of the resocialization measures and compare the differences of the opinion between girls and boys living in the home of social care and education. The research data was gathered by providing respondents with a questionnaire that was prepared by the author and was of a semi-closed type. The questions given to the teenagers of the home of social and education were oriented towards studying, leisure time... [to full text]

Many scholars are interested in the stage of adolescence. This period is marked by immense change in individual’s psychosocial, cognitive and physical development. Intensive psychophysical development suggests certain personality direction, changes in activeness and autonomy, which put adolescents into the contradictory situations, such as growing aspirations differing from reality, difficulties related with identity formation, inadequate self – value. Growing conflicts of adolescents’ and adults’ values, sense of identity, changing status in society make an individual perceive not only surrounding environment, but oneself as a part of it as well. The development of self – perception is the most intense at the stage of adolescence and it includes perception of self – concept, self – worth. Self – worth is one of the components of self – perception, reflecting individual’s view at oneself and depending upon one’s abilities, perceived competence. Adolescent, who is able to perceive oneself as being capable in many important areas, is tend to value oneself and be successful in socializing. Socialization program for children and youth (2004) states, that it is important to develop occupation of youths and improve its quality. Sport is one of the most acceptable activities for adolescents. Involvement in sport activity positively influences adolescents’ self – worth, withdraw them from various addictions, helps to integrate into society. The aim of the study was to evaluate the... [to full text]

Darbo tikslas – nustatyti paauglių ir jų tėvų savęs vertinimo ir jų požiūrio į auklėjimą šeimoje sąsajas. Tyrime dalyvavo 494 tiriamųjų šeimos – 77 tėvai (15,6%) ir 415 motinų (84,0%), auginančių 9-11 klasės moksleivius – 155 vaikinus (31,4%) ir 339 merginų (68,6%). Tiriamųjų tėvų amžius kinta nuo 32 iki 62 metų. Dauguma paauglių (57,5%) yra 10 klasės gimnazistai. Tyrime savęs vertinimui įvertinti buvo naudota T. Nugent „Savęs vertinimo skalė“ (angl. Self-Esteem Rating Scale – SERS). Tėvų ir paauglių požiūris į auklėjimą buvo vertinamas S.J. Bavolek „Tėvų-paauglių auklėjimo klausimynu“ (angl. Adult-Adolescent Parenting Innventory – AAPI-2A). Taip pat buvo pateikiami papildomi klausimai apie socialinius-demografinius veiksnius: tiriamų tėvų buvo prašoma pažymėti lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinimą, užimtumą, vaikų skaičių ir parašyti savo nuomonę, ar pakankamai laiko praleidžia su savo 9-11 klasę lankančiu paaugliu. Paauglių buvo prašoma pažymėti lytį, gimimo eiliškumą, mokyklos tipą, klasę bei pažangumą. Tyrimas atliktas Kauno miesto gimnazijose. Iš 1200 išdalintų šeimoms anketų sugrįžo 511 (42,58%), iš jų 494 (96,67%) tinkamos tyrimui. Savęs vertinimas šiame darbe – tai situacinis visą gyvenimą trunkantis procesas, kurio pagrindas susiformuoja vaikystėje, tačiau svarbus ir senatvėje, kuris priklauso nuo sėkmės ar nesėkmės išgyvenimo, įsisąmoninamas per jausmus ir emocijas, ką išgyvena ir jaučia savo atžvilgiu. Tai savosios vertės, savo svarbumo pažinimas, kuris kelia... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study was to measure self-esteem correlations with parenting attitudes of prospective parents and their adolescent in the family. 494 families participates in the study, 415 (84,0%) of them being mothers and 77 (15,6%) fathers, having 9-11 class schoolchildren: 155 (31,4%) boys and 339 (68,6%) girls. Most of adolescents are 10 class schoolchildren. Age of study parents varies from 32 to 62. For evaluation of self-esteem, the study employed T. Nugent Self-Esteem Rating Scale – SERS. Parenting altitudes employed by parents and their adolescents were assessed using S.J. Bavolek Adult-Adolescent Parenting Inventory – AAPI-2A. Additional questions on social-demographic factors were also asked: gender and age of study parents, family composition, education and employment of study parents, how many children are in family; also gender and class of study adolescents, birth order, and school type. On the basis of the results obtained, the following conclusions were made: 1. Higher self-esteem of parents can be related with higher self-esteem of adolescents. 2. Self-esteem of adolescents can be related with their formative parenting attitudes: higher self-esteem can be related with formative higher level of empathy and formative higher values alternatives to corporal punishment. 3. Self-esteem of parents can be related with their parenting attitudes: higher self-esteem can be related with more appropriate family roles and higher values alternatives to corporal... [to full text]

Šiandieninėje visuomenėje yra publikuojama, kad reguliarus fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių dalykų, stiprinančių sveikatą bei palaikančių fizinį pajėgumą, mažina stresą, gerina nuotaiką, bei savijautą tiek įgaliems žmonėms, tiek turintiems negalią. Vienas iš gerų fizinio aktyvumo aspektų yra šokio terapija. Tačiau tyrimai nagrinėjantys šokio terapijos poveikį sutrikusio intelekto asmenims egzistuoja tik užsienio šalyse. Todėl ieškant mokslinių darbų, neradau nieko kad Lietuvoje būtu atliekami panašus tyrimai apie šokio terapijos poveikį sutrikusio intelekto asmenims, jų nuotaikos kaitai. Tas ir paskatino imtis šios srities tyrimo. Hipotezė- Šokio terapija gali pagerinti paauglių su sutrikusiu intelektu nuotaiką Tikslas- nustatyti šokio terapijos poveikį sutrikusio intelekto paauglių nuotaikos kaitai. Uždaviniai: 1 Nustatyti sutrikusio intelekto paauglių nuotaiką prieš šokio terapiją. 2.Nustatyti sutrikusio intelekto paauglių nuotaiką po šokio terapijos. 3.Palyginti sutrikusio intelekto paauglių nuotaikos kaitą prieš ir po šokio terapijos. Tyrimo objektas- sutrikusio intelekto paauglių nuotaikos kaita. Išvados: Tyrimo rezultatai parodė, kad daugumai tiriamųjų paauglių prieš šokio terapiją nuotaika buvo bloga, jie jautėsi pikti, irzlūs, nepatenkinti. Po šokių terapijos užsiėmimo, daugumai tirtų paauglių, nuotaika buvo žymiai geresnė, jie jautėsi laimingesni, daugiau šypsojosi, draugiškai bendravo su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / The importance is recognized in society. A lot of researchers concluded that regular physical activity is one of the most important things which is promoting health and supporting the physical capacity, reduces stress, improves mood, and well-being for people without disability and people with disability. One of the best examples of successful implementation of physical activity is a dance therapy. However a lot of researchers exploring the effects of dance therapy with intellectual disabilities exists only in foreign countries. Therefore, there is the lack number of investigations in this field in Lithuania. There is important to carry out research about an effect of dance therapy on mood changes of people with intellectual disabilities. Because of that the hypothesis was formulated. Hypothesis- Dance therapy can enhance teenagers’ with intellectual disabilities mood. The main aim - To evaluate an effect of dance therapy for teenagers with intellectual disability moods change. The goals of the research were: 1. To establish the teenagers with intellectual disability mood before of dance therapy 2. To establish the teenagers with intellectual disability mood after of dance therapy 3. Compare the teenagers with intellectual disability mood before and after dance therapy. Conclusions of the study: The results showed that most of the subjects were in a bad mood, they felt angry, irritable and unhappy before dance therapy. After dance therapy most of the subjects felt much... [to full text]

Darbo aktualumas. Nors mokslinėje literatūroje gana plačiai nagrinėjama agresyvaus elgesio problema, tačiau agresyvumo ir pasitikėjimo savimi tyrimai sportinės veiklos (dvikovos) požiūriu nėra gausūs, todėl šio tyrimo objektu buvo pasirinkti kontaktinės šakos (dziudo) paauglių agresijos ir pasitikėjimo savimi ypatumai. Darbo objektas –dziudo sportininkų agresijos ir pasitikėjimo savimi ypatumai. Hipotezė – vyresnių ir didesnio meistriškumo sportininkų agresijos ir pasitikėjimo savimi vertinimo raiška didesnė. Darbo tikslas – nustatyti dziudo sportininkų agresijos ir pasitikėjimo savimi raišką. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti dziudo sportininkų agresijos ir pasitikėjimo savimi raišką lyties aspektu. 2. Nustatyti dziudo sportininkų agresijos ir pasitikėjimo savimi raišką amžiaus aspektu. 3. Nustatyti dziudo sportininkų agresijos ir pasitikėjimo savimi raišką meistriškumo aspektu. 4. Atskleisti dziudo sportininkų pasitikėjimo savimi sąsajas pagal sportavimo trukmės ir sportavusių šeimos narių aspektu. Išvados: 1. Ištyrus dziudo sportininkų vaikinų ir merginų agresijos raišką, buvo nustatyta, kad netiesiogine agresija ir susierzinimas yra labiau būdingas vaikinams, o merginoms būdingesnė priešiškumo raiška (skriaudos raiška, priešiškumas, įtarumas). Vaikinų pasitikėjimo savimi raiška buvo nežymiai aukštesnė, nei merginų. 2. Skirtingo amžiaus dziudo sportininkų fizinės agresijos ir priešiškumo raiška reikšmingai nesiskyrė. Aukščiausias pasitikėjimas savimi buvo jaunių, o... [toliau žr. visą tekstą] / Actuality of work. In scientific literature aggressive behaviour problem has been investigated, but the studies on teenagers‘ aggression and self-confidence in sports (duels) are sparse, therefore, the object of this study is the peculiarities of teenagers‘ aggression and self-confidence in contact sports. Object of the work – expression of aggression and self-confidence of judo sportsmen. Hypothesis states that the expression of aggression and self-confidence of older and of higher sporting excellence sportsmen is higher. Aim of the work – to determine the expression of aggression and self-confidence of judo sportsmen. Objectives: 1. To determine expression of aggression and self – confidence of judo sportsmen according to aspect of gender. 2. To determine expression of aggression and self-confidence of judo sportsmen according to age. 3. To determine expression of aggression and self-confidence of judo sportsmen according to sporting excellence. 4. To reveal judo sportsmen self-confidence relations in aspects of sport time and family members, who takes part in sporting activities. Conclusions: 1. Comparing expression ways of aggressively between judo sporting girls and boys by gender, it was set that indirect aggression and irritability are more common among boys, and girls is more common hostility expression (expression of grievances, hostility, suspiciousness). Boys self – confidence was slightly higher than girls. 2. Judo athletes of different age’s physical aggression... [to full text]

Darbo objektas: motorinės sistemos nuovargio reakcija į skirtingo intensyvumo vienkartinį fizinį krūvį. Darbo tikslas: nustatyti didelio ir mažo intensyvumo fizinio krūvio poveikį paauglių motorinės sistemos nuovargiui. Uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių maksimalios valingos jėgos (MVJ) ir kūno pusiausvyros pokyčius prieš didelio ir mažo intensyvumo fizinį krūvį. 2. Nustatyti paauglių MVJ ir kūno pusiausvyros pokyčius po didelio intensyvumo fizinio krūvio. 3. Nustatyti paauglių MVJ ir kūno pusiausvyros pokyčius po mažo intensyvumo fizinio krūvio. 4. Palyginti paauglių MVJ ir pusiausvyros pokyčius po didelio ir mažo intensyvumo fizinio krūvio. Tyrimo hipotezė: didelio intensyvumo fizinis krūvis turėtų sukelti didesnį motorinės sistemos nuovargį nei mažo intensyvumo fizinis krūvis. Išvados: 1. Paauglių MVJ po mažo bei didelio intensyvumo fizinio krūvio statistiškai reikšmingai nepakito. 2. Mažo intensyvumo fizinis krūvis neturėjo įtakos paauglių kūno pusiausvyros svyravimo rezultatams. 3. Po didelio intensyvumo fizinio krūvio statistiškai reikšmingai pakito kūno pusiausvyros amplitudės svyravimai. 4. Pauglių MVJ po didelio ir mažo intensyvumo fizinio krūvio nepakito, tačiau didelio intensyvumo fizinis krūvis turėjo įtakos paauglių pusiausvyrai. / The object: effect of single different physical load on motor system fatigue. The aim: determine the effect of high and low intensity exercise on adolescent motor system fatigue. The following tasks: 1. Determine adolescent maximum voluntary contractions (MVC) and balance before physical load. 2. Determine adolescent MVC and balance after high intensity exercise. 3. Determine adolescent MVC and balance after low intensity exercise. 4. Compare adolescent MVC and balance after high and low intensity exercise. Hypothesis of the research: high intensity exercise causes bigger fatigue of motor system than low-intensity exercise. Conclusions: 1. Adolescent MVC did not change significantly after high and low intensity exercise. 2. Low intensity exercise had no impact on adolescent balance sway results. 3. Adolescent balance sway had change significantly after high intensity exercise. 4. Adolescent MVC did not change after any of physical load, but high intensity exercise had impact on adolescent balance sway results.

Tyrimo objektas: 16-18 metų amžiaus paauglių laisvalaikio praleidimas ir fizinis aktyvumas. Darbo tikslas: atlikus tyrimą atskleisti 16-18 m. paauglių laisvalaikio praleidimą skatinančius veiksnius bei jų sąsają su fiziniu aktyvumu. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti 16-18 m. paauglių laisvalaikio praleidimą skatinančius veiksnius; 2. Atskleisti 16-18 m. paauglių fizinį aktyvumą skatinančius veiksnius; 3. Atskleisti sąsają tarp laisvalaikio praleidimą ir fizinį aktyvumą skatinančių veiksnių 16-18 m. paauglių grupėje. Tiriamieji: 245 Šiaulių, Kauno ir Rokiškio miesto mokyklų mokiniai (16-18 metų amžiaus). Tyrimo metodai: E-apklausa anketavimo būdu; duomenų sisteminimas ir lyginimas. Išvados: 1. Laisvalaikio praleidimą skatinantys veiksniai yra galimybė bendrauti su draugais (94,69%) ir tėvų pritarimas laisvalaikio veiklai (77,6%). 2.1 Vidiniai fizinį aktyvumą skatinantys veiksniai yra: noras gerai jaustis (M – 74,4 %, B – 76,5 %), smagus laisvalaikio leidimas (M – 73,8 %, B – 67,1 %), sveikatos stiprinimas (M – 71,9 %, B – 81,2 %), svorio reguliavimas (M – 71,3 %, B – 62,4 %), graži išvaizda (M – 65,6 %, B – 67,1 %). 2.2 Išoriniai fizinį aktyvumą skatinantys veiksniai yra: draugai (M – 44,4 %, B – 43,5 %), kūno kultūros mokytojas (M – 31,9 %, B – 32,9 %), tinkamos aplinkos sukūrimas (mokyklos inventorius kokybiškas ir patrauklus (M – 39,5 %, B – 40,7 %; didelio ir labai didelio fizinio aktyvumo mokiniai vertina prasčiau (p<.05)), tenkinančios fizinio ugdymo higienos sąlygos (M... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research: physical activity and leisure time of teens 16-18 years old teens. Aim of research: during the research of the literature sources reveal leisure subjects of 16-18 years old teens and their relationship with physical activity. Objectives: 1. To reveal the subjects of leisure time for teens 16-18 years old. 2.To reveal the subjects of physical activity for teens 16-18 years old; 3. Identify the leisure time forms of teens 16-18 years old teens and their relationship with physical activity. Subjects of research: 245 pupils (16-18 years old) of Siauliai, Kaunas and Rokiskis schools. Methods of research: a e-questionnaire-based survey; systematization and comparison of data. Conclusions: 1. Pastime drivers have the opportunity to communicate with friends (94.69%), and parental consent for leisure activities (77.6%). Inside physical activity-promoting factors: a desire to feel good (M - 74.4% B - 76.5%), a fun leisure time (M - 73.8% B - 67.1%), health promotion (M - 71.9% B - 81.2%), weight control (M - 71.3% B - 62.4%), the beautiful appearance (M - 65.6% B - 67.1%). 2. Second external factors promoting physical activity are friends (M - 44.4% B - 43.5%), physical education teacher (M - 31.9% B - 32.9%), creating the appropriate environment (school inventory of high-quality and attractive (M - 39.5% B - 40.7%, high and very high physical activity the students less (p <.05)) fulfilling the physical education hygienic conditions (M - 33.6% B - 46.9%), high and... [to full text]

Tyrimo objektas – paauglių, sportuojančių skirtingas sporto šakas psichosocialinės adaptacijos lygis. Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti imtynes ir krepšinį sportuojančių paauglių psichosocialinės adaptacijos lygius. Hipotezė – Paauglių sportuojančių imtynes psichosocialinės adaptacijos lygis aukštesnis, lyginant su to paties amžiaus krepšininkais. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių sportuojančių imtynes ir sportuojančių krepšinį psichosocialinės adaptacijos lygius; 2. Palyginti abiejų sporto šakų atstovų paauglių psichosocialinės adaptacijos lygį; 3. Atskleisti sportuojančių paauglių psichosocialinės adaptacijos lygį lyties aspektu; Išvados: 1. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendrinio paauglystės amžiaus (14 – 17 metų) sportininkų, kurie lanko imtynių treniruotes, psichosocialinės adaptacijos lygis yra žemas (67, 45 ± 10, 91 balo). Tačiau, lyginant vaikinus ir merginas tarpusavyje, nustatėme, kad vaikinų psichosocialinės adaptacijos lygis yra geresnis (67, 84 ± 8, 41 balo), nei bendraamžių merginų (67, 00 ± 13, 66 balo). Tarp laisvųjų imtynių (vaikinų) ir moterų imtynių (merginų) statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyti nepavyko. Nustatyta, kad krepšinio sporto šaką lankančių paauglių (14 – 17 metų) psichosocialinės adaptacijos lygis yra žemas (61, 80 ± 8, 63 balo). Lygintant imties viduje, paaiškėjo, kad merginų psichosocialinė adaptacija yra geresnė (63, 61 ± 7, 80 balo), lyginant ją su bendraamžiais vaikinais (60, 55 ± 9, 19 balo). Tačiau, tiek vaikinų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research – the level of psychological adjustment of the adolescents practicing different sports. The aim of the research – to determine and compare the levels of psychological adjustment of the adolescents practicing wrestling and basketball. Hypothesis – The level of psychological adjustment of the adolescents practicing wrestling is higher compared with coeval basketball players. The tasks of the research: 1. To determine the levels of psychological adjustment of the adolescents practicing wrestling and basketball; 2. To compare the level of psychological adjustment of the adolescent representatives of both sports; 3. To reveal the level of psychological adjustment of exercising adolescents in the aspect of gender. Conclusions: 1. The results of the research demonstrated that the level of psychological adjustment of the athletes of common adolescent age (14 – 17 years) who attend the wrestling practices is low (67.45 ± 10.91 points). But, comparing boys and girls among them, we determined that the level of psychological adjustment of the boys is better (67.84 ± 8.41 points) than of the girls of the same age (67.00 ± 13.66 points). No statistically significant differences could be determined among the free wrestling (boys) and women wrestling (girls). It was determined that the level of psychological adjustment of the adolescents (14 – 17 years) practicing basketball sports is low (61.80 ± 8.63 points). Comparing inside the set, it became clear that girls’... [to full text]

Darbo objektas: paauglių motyvacijos sportuoti ir sporto poreikių tenkinimo ryšiai. Tyrimo problema. Sportuoti skatinančių veiksnių problema yra aktuali, nes vis dažniau mokslininkai kelia tokius klausimus: kokia motyvacijos sportinei veiklai struktūra, kaip skatinti vaikų ir paauglių motyvaciją, koks jų poreikis sportuoti. Ugdymo turinys taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis mokinių motyvaciją. Ryšys tarp sportinio ugdymo turinio įvairovės ir vaikų motyvacijos sportuoti dažniau nagrinėjamas formaliojo švietimo požiūriu, o neformaliojo - dažniau nusakomas teoriškai, nei grindžiamas konkrečiais empiriniais tyrimais. Mokytojams ir treneriams taip pat yra labai svarbu įvertinti paauglių demografinius veiksmus, nes jie labai svarbūs, nepriklausomai nuo to, kur paauglys sportuoja. Nežinant motyvacijos ypatumų, sunku būtų kryptingai spręsti paauglių sveikos gyvensenos ir užimtumo laisvalaikiu problemas, rengti juos varžyboms. Tyrimo tikslas - įvertinti paauglių (12-14 metų) motyvacijos sportuoti bei sporto poreikių tenkinimo ryšius Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių (12-14 metų), besimokančių Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose, motyvacijos sportuoti skirtumus; 2. Įvertinti paauglių (12-14 metų), besimokančių Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose, sporto poreikių tenkinimo skirtumus; 3. Išanalizuoti paauglių (12-14 metų), besimokančių Šilutės rajono... [toliau žr. visą tekstą] / Work object: relations of teenagers’ sports motivation and satisfaction of sport needs. Problem of the study. The problem of the factors enhancing exercising is relevant as more often scientists raise the following questions: what is the structure of sports activity, how to encourage the motivation of children and teenagers, what is their need to exercise. Educational content is also a very important factor, determining the students’ motivation. The relation between the variety of sport educational content and children’s motivation to exercise is often analysed in regard to formal education, and informal education is more often outlined theoretically than based on specific empirical studies. It is also very important for teachers and trainers to assess the teenagers’ demographic actions as they are very important independent of the fact about where the teenager exercises. Not knowing the peculiarities of motivation, it would be difficult to single-mindedly solve the problems of teenagers’ healthy lifestyle and occupation in their free-time, to prepare them for competitions. Objective of the study – to assess the relations of teenagers’ (12-14 years-old) sports motivation and satisfaction of sport needs in comprehensive and sport schools of Šilutė region municipality. The tasks of the study: 1. To determine the differences of sports motivation of the teenagers (12-14 years-old), studying at comprehensive and sport schools in Šilutė region municipality; 2. To evaluate the... [to full text]

To study the differences in levels of alexithymia, depresion, anxiety and socioeconomic status between a sample of adolescents diagnosed with ICD-10 Persistent Somatoform Pain Disorder N=120 and healthy adolescents controls N=240, and further to survey the method of family conflicts resolution in the somatizing adolescents.Using the Toronto alexithymia scale and Hospital anxiety and Depresion scale and questionary to the subjects and their parents to assess each family's SES and method of conflict resolution. The rate of alexithymia in somatizing adolescents was 69,2percent, which was significantly higher than inhealthy controls(22,9percent, p<o.001). Similarly the rate of anxiety was significantly higher in the somatizers(61,6percent) versus controls(23,3percent, p<0.0010.The method of conflict resolution in the families of somatizing adolescents was more often by quarreling or fighting(6,7percent), silence or not solving the problem at all(44,1percent), and rarely by discussion(17,6percent).