Tyrimo tikslas - nustatyti paauglių (10-11 klasių) menkavertiškumo jausmo ir agresyvaus elgesio sąsajas su tėvų taikomais auklėjimo stiliais. Tyrime dalyvavo 240 aukštesniųjų klasių mokinių (134 merginos ir 106 vaikinai). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 17,27. Tyrimas buvo atliekamas Kauno rajono Babtų gimnazijoje ir Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinėje mokykloje. Tyrimas atliktas taikant EMBU klausimyną (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994), Lyginamojo menkavertiškumo jausmo indeksą (ang. Comparative Feeling of inferiority index. aut. Strano, Dixon, 1990), bei A. Buss ir A. Durkey metodiką (1957). Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad menkavertiškumo jausmas ir agresyvus elgesys nėra susijęs su lytimi. Taip pat nenustatyta, kad paaugliai, kurie turi išreikštą menkavertiškumo jausmą pasižymi agresyviu elgesiu. Nustatyta, kad paaugliai vaikinai, kurie mamos auklėjimo stilių suvokia kaip atstūmimo ir perdėtos globos, pasižymi mažesniu menkavertiškumo jausmu. Merginos, kurios suvokia tėvų auklėjimo stilių kaip emocinės šilumos, turi labiau išreikštą menkavertiškumo jausmą. Vaikinai, pasižymintys mažesniu agresyviu elgesiu, yra linkę tėvo auklėjimo stilių suvokti kaip perdėtos globos. Paauglės merginos, kurios suvokia motinos auklėjantį stilių kaip atstumiantį ir perdėtos globos, pasižymi mažesniu agresyviu elgesiu. Paauglių merginų suvokiamas tėvo emocinės šilumos auklėjimo stilius, susijęs su didesniu agresyviu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis is to find a connection between the inferiority and aggressiveness of adolescents (forms 10-11) and the applied parenting styles. 240 students of senior forms (134 girls and 106 boys) took part in the research. The average age of the students under research is 17.27. The research was conducted at Kaunas Region Babtai Gymnasium and Kaišiadoriai Algirdas Brazauskas Middle School. The research was carried out by means of EMBU Questionnaire (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al, 1994), Comparative Feeling of Inferiority Index, authors Strano, Dixon, 1990) and A. Buss - A. Durkee method (1957). It was established after the data analysis that the inferiority and aggressiveness are not connected with the sex. It was also found out that the adolescents with a pronounced inferiority are not marked by aggressiveness. It was established that with the youngsters boys who perceive their mothers’ style of rearing as parental rejection and overprotection have the less pronounced inferiority. The inferiority is more clearly pronounced with the girls, who take the parenting styles as emotional warmth. The boys marked by lesser aggressiveness are inclined to perceive their fathers’ style of rearing as overprotection. The girls perceiving their mothers’ style of rearing as parental rejection and overprotection are marked by lesser aggressiveness. The girls who take the style of rearing of their fathers as emotional warmth are marked by... [to full text]

Magistro darbe remiantis pedagoginės, psichologinės, metodinės literatūros bei švietimo dokumentų analize išsiaiškinome, kad muzikos mokytojo vaidmuo jaunų žmonių gyvenime labai svarbus, nes mokytojas ne tik suteikia žinių, bet ir daro įtaką mokinio asmenybės formavimuisi, talentų ir gebėjimų atskleidimui, bendravimui su aplinkiniais. Muzikos pamokos bendrojo lavinimo mokykloje įgyja didelę reikšmę ugdant meilę muzikai, formuojant estetinius moksleivių jausmus, todėl norint, kad kiekvienas mokinys galėtų bendrauti su muzika, visapusiškai atskleisti muzikinius gabumus, lavinti gebėjimus, tenkinti saviraiškos poreikį, mokytojui tenka ypatingas vaidmuo. Muzikos mokytojas mokykloje yra tas žmogus, nuo kurio priklauso kaip bus organizuotas ugdymo procesas, kokie susiklostys santykiai tarp jo ir ugdytinio, kokia atmosfera vyraus klasėje, kokie bus veiklos tikslai ir reikalavimai. Deja, dauguma paauglių muzikos pamoką suprantą kaip pertraukėlę tarp sunkesniųjų pamokų, kita dalis mokinių muzikos pamokas vertina abejingai, todėl muzikos mokytojui labai svarbu stengtis, kad muzikinio ugdymo procesas būtų kūrybiškas, atitiktų moksleivių interesus ir poreikius bei įtrauktų visą klasės bendruomenę į bendrą veiklą. Tyrimo objektas – muzikos mokytojo poveikis paauglių muzikinėms preferencijoms. Tyrimo tikslas – atskleisti muzikos mokytojo poveikį paauglių poreikių ir muzikinių preferencijų formavimuisi. Gauti rezultatai parodė, jog paaugliai norėtų turėti muzikos mokytoją teisingą... [toliau žr. visą tekstą] / On the basis of analysis of pedagogical, psychological and methodical literature as well as documents of education it was revealed that the role of music teacher is especially significant for life of young persons since a teacher not only provides knowledge but also has impact upon formation of student’s personality, revelation of talents and capabilities, communication with others. Lessons of music acquire great significance at comprehensive schools when developing love for music, forming aesthetic feelings of students; therefore, a particular role is assumed by teachers when making every child deal with music, revealing musical talents fully, developing capabilities, satisfying need for self-expression. Music teacher is the one at school whom the organization of educational process depends on, he/she influences what relations shall develop between him and the educated, what atmosphere shall prevail in the class, what types and requirements of activity shall be. Unfortunately, the majority of adolescents treat the lesson of music as a break between other more difficult lessons, other part of students holds an indifferent attitude towards lessons of music; hence, teacher of music should put a great deal of effort so that the process of musical education would be creative, would meet interests and needs of students and would involve all class community into general activity. The subject of the research – impact of music teacher upon musical preferences of adolescents. The... [to full text]

86 puslapiai, 7 paveikslai, 1 lentelė, 99 bibliografiniai šaltiniai. Baigiamąjame magistro darbe pagrindinis šio straipsnio tikslas yra jaunimo mokyklos paauglių dailės mokymas netradicinėmis pamokomis, įvertinant jų efektyvumą. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys: literatūros, atlikto mokslinio veiklos tyrimo analizė ir rezultatai, išvados bei rekomendacijos. Šiam tikslui išanalizuota psichologinė, pedagoginė literatūra, švietimo įstatymų dokumentai parodė, kad nėra vieno tinkamo metodo mokyti jaunimiečius dailės, kuris būtų efektyvus įsisavinant mokymo(si) turinį. Jaunimo mokyklos mokiniai mokosi vadovaujantis Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo strandartais (2003) ir dažnai mokymosi turinys nėra tinkamai įsisavinimas, nes mokymo(si) kokybę riboja žema paauglių mokymosi motyvacija, destruktyvus ir asocialus elgesys pamokų metu, mokymosi spragos dėl mokyklos nelankymo ar laiku nesuteiktos pedagoginės pagalbos. Praktinė tyrimo veikla jaunimo mokykloje įrodė, kad mokant paauglius dailės, svarbu tinkamai įvertinti paauglių gebėjimus, sugebėjimus bei pomėgius, nustatyti destruktyvaus elgesio priežastis ir jas įvertinti, organizuoti pamokas taip, kad atitiktų paauglių saviraiškos ir kompetencijų lygį, būtų jiems patrauklios ir įdomios. Netradicinių dailės pamokų organizavimas pagrindė, kad integruoti mokymo(si) dalykai ir aktyvieji metodai, diferencijuoto ir individualaus mokymo stiliaus taikymas, šiuolaikinis mokytojo veiklos modelis pamokų metu padėjo paaugliams įgyti... [toliau žr. visą tekstą] / 88 pages, 1 illustration, 6 dockets, 99 bibliographic recourses. In the final Master’s degree thesis the main goal of this paper is art teaching of teenagers of Youth school by non-traditional lessons evaluating their efficiency. This thesis consists of three main parts: analysis of literature, analysis and results of the accomplished scientific performance research, conclusions and recommendations. Analysis made aiming to achieve the goal of the psychological, pedagogical literature and education legislation documents revealed that there is no one appropriate art teaching method at the Youth school that is efficient enough to absorb the learning material. The students of the Youth school are learning according to the General Programs and Education Standards (2003) and very often the learning material is not appropriately absorbed because of limited teaching and learning quality due to low learning motivation of the teenagers, destructive and asocial behavior during the lessons, learning gaps because of low attendance or not timely submitted pedagogical support. Practice research in the Youth school proved that in the art teaching of the teenagers is important to appropriate evaluate their capacities, abilities and interests, determine the reasons of the destructive behavior and evaluate it, organize the lessons in the way that meets the teenagers’ self-expression demand and competence level in order the art learning lessons are attractive and interesting... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas paauglių savęs vertinimo ir tarpasmeninių santykių su bendraamžiais ryšys. Suformuluotas tikslas – išsiaiškinti bendraamžių grup÷s įtaką paauglių savęs vertinimui ir tarpusavio santykiams. Darbe naudota T. Liri bei bendraautorių G. Leforž, R. Sazek 1957 metų daugiaaspektinis tarpasmeninių santykių kvantifikacijos testas bei pusiau struktūruotas interviu. Kiekybiniame tyrime dalyvavo 116 paauglių, besimokinančių VII – VIII – IX klas÷se, kokybiniame tyrime dalyvavo – 4 paaugliai. Analizuojant mokslinę literatūrą, išanalizuota paauglių bendravimo ir tarpasmeninių santykių su bendraamžiais ypatumai, svarba paauglyst÷s amžiuje. Tyrimo metodais buvo tirta, kaip paaugliai vertina save, juos supančius bendraamžius, kaip nor÷tų, kad juos vertintų bendraamžiai bei paauglių ir bendraamžių tarpusavio santykiai. Analizuojant tyrimo duomenis, ieškota ryšio tarp paauglių ir bendraamžių tarpusavio santykių ir paauglių savęs vertinimo. Tyrimu nustatyta paauglių ir bendraamžių tarpusavio santykių įtaka paauglių savęs vertinimui. Paaugliai savo santykius su bendraamžiais įvertino ne itin palankiai. Tyrimo duomenys atskleid÷, kad paaugliai bendraamžius vertina kaip netinkamai besielgiančius bei tai, kad jų tarpusavio santykiuose dominuoja daug negatyvių patyrimų bei netinkamo elgesio, kas savaime turi įtakos paauglių savęs vertinimui. Netinkami paauglių santykiai su bendraamžiais įtakoja paauglių psichinę savijautą bei norą tapti autoritariais asmenimis. Atliekant... [toliau žr. visą tekstą] / In der vorliegenden Bachelorarbeit wird die Relation zwischen Selbstschätzung der Teenager und ihren Verhältnissen mit den Gleichaltrigen analysiert. Es wurde das Ziel gesetzt, den Einfluss einer Gruppe von Gleichaltrigen auf die Selbstschätzung und die Verhältnisse zu erforschen. In der Arbeit wurde vielaspektiger Quantifizierungstest der Verhältnisse von T. Liri und Mitautoren G. Leforge und R. Sazek von dem Jahr 1957 und halbstrukturiertes Interview herangezogen. An der quantitativen Untersuchung haben 116 Teenager und an der qualitativen Untersuchung 4 Teenager aus den Klassen 7, 8 und 9 teilgenommen. Bei der Analyse der wissenschaftlichen Literatur wurden die Besonderheiten des Umgangs der Teenager und deren Verhältnisse mit den Gleichaltrigen, deren Bedeutung im Teenageralter behandelt. Mittels der Untersuchungsverfahren wurde es analysiert, wie Teenager sich selbst und ihre Gleichaltrigen einschätzen, wie möchten sie von den Gleichaltrigen eingeschätzt werden und wie die Verhältnisse der Teenager mit den Gleichaltrigen sind. Bei der Analyse von Untersuchungsdaten versuchte man eine Relation zwischen den Verhältnissen der Teenager mit ihren Gleichaltrigen und Selbstschätzung der Teenager einzublicken. Die Untersuchung erschloss, dass die Verhältnisse der Teenager mit den Gleichaltrigen die Selbstschätzung der Teenager beeinflussen. Die Teenager haben ihre Verhältnisse mit den Gleichaltrigen nicht besonders positiv eingeschätzt. Aus den Untersuchungsdaten gab sich heraus... [to full text]

Tapatumui formuotis itin didelę reikšmę turi ankstyvieji santykiai su reikšmingais žmonėmis. Kadangi nuo mažų dienų vaikas gyvena, daugiausia laiko praleidžia šeimoje, tai reikšmingais žmonėmis tampa tėvai. Tačiau ne visos šeimos rodo savo vaikams teigiamus pavyzdžius, nesistengia jų auklėti, todėl šie vaikai sunkiai socializuojasi visuomenėje ir tuo pačiu sunkiai išgyvena tapatumo krizę. Todėl bakalauro darbe analizuojamas pilnose ir socialinės rizikos šeimose gyvenančių paauglių pasiektas tapatumas pagal keturias būsenas (difuzija, išankstinis sprendimas, moratoriumas bei pasiektas tapatumas) ideologijos (asmenybės) ir tarpasmeninių (socialinio) santykių srityse. / Very great importance of identity formation have the early relationship with significant people. Since the early days of the child lives he spend most time in the family, so the parents become significant people. However, not all families show positive examples for their children's, they do not try to educate these children's, so for this children's is hard and difficult to socialize society and experiencing a crisis of identity. So in this bachelor's paper deals with identity reached among the adolescents from regular and from social risk families, reached in four states (diffusion, foreclosure, moratorium and identity achievement) in two areas: ideology (personality) and interpersonal (social) relations areas.

Bakalauro darbe analizuojamas vyresniųjų paauglių savivaizdžio formavimas(is) socialiniame tinkle Facebook per profilio nuotraukas. Suformuluotas tyrimo tikslas, kuriuo siekiama identifikuoti vyresniųjų paauglių savivaizdžio formavimo(si), socialiniame tinklapyje Facebook, per profilio nuotrauką požymius. Tyrimas atliktas sudarius klausimus, atskleidžiančius Aš vaizdo turinį, ir panaudojus pusiau struktūruoto interviu metodą. Tyrime dalyvavo 9 vyresnieji paaugliai, prisiregistravę socialiniame tinklapyje Facebook bei įsikėlę profilio nuotraukas. Interviu metodu buvo siekiama atskleisti vyresniųjų paauglių naudojamas Aš vaizdo formas socialinio tinklo profilio nuotraukose bei apibendrinti vyresniųjų paauglių Aš vaizdo formas socialinio tinklo profilio nuotraukose pagal lytį, amžių, klasę, registracijos socialiniame tinkle trukmę ir gyvenamą vietą. / This bachelor thesis focuses on the analysis of the self-image formation of the older adolescents in the social network “Facebook” through profile pictures. The work aims to identify self-image formation of the older adolescents in the social network “Facebook” through profile pictures. The analysis was based on the questionnaire which helps to reveal self-image contents, also there was used half structured interview method. Nine (9) older adolescents who has their accounts on social network Facebook with the profile pictures participated in the research. The interview method was used to reveal older adolescents self image forms used in the social network profile pictures also summarize the results according to the sex, age, class, account registration length and residency using interview method.

Bakalauro darbe buvo analizuojamas vaikų požiūris į neformalųjį sportinį švietimą bendrojo ugdymo mokykloje. Tradiciškai daugiau dėmesio sulaukia pamokų ugdomoji veikla, tačiau mokyklų gyvenimas įdomus ir joms pasibaigus. Dažnai vaiko aktyvus dalyvavimas neformaliajame švietime jo augimui, asmenybės raidai turi ypač reikšmingą vaidmenį (Ambrukaitis, Ozolaitė, 1998). Neabejojama sporto, fizinio aktyvumo nauda vaikų ir paauglių asmenybei, sveikatai, fizinių gebėjimų vystymisi (Grajauskas, Čepulėnas, 2009). Tyrimo objekas – 12-14 metų mokinių požiūris į mokyklos siūlomą neformalųjį sportinį švietimą. Tyrimo tikslas – ištirti ir įvertinti 12-14 metų mokinių požiūrį į neformalųjį sportinį švietimą bendrojo ugdymo mokykloje. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, statistinė tyrimo duomenų analizė. / Children‘s attitude towards non-formal physical education in secondary schools is analyzed in bachelor work. Traditionally more attention is payed to educational activities during the lessons,but life at school is also interesting after the lessons. Student‘s active participation in non- formal education often greatly influences his/her human development (Ambrukaitis, Ozolaitė, 1998). There is no doubt that physical activity greatly influences children‘s and teenagres‘ personality, health and physical abilities (Grajauskas, Čepulėnas, 2009). The object of the research: the attitude of 12-14 years old pupils towards non-formal education, proposed by a school. The purpose of the research: to examine and evaluate 12-14 years old pupils‘ attitude towards non-formal physical education in secondary schools The methods of the research: the analysis of literature sources, questionnaire survey, the statistical analysis of the survey data.

The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities. / Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams.

Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams. / The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities.

Darbo objektas: mokinių fizinis aktyvumas ir šeimos gyvensenos veiksniai. Darbo aktualumas: Už vaikų ir moksleivių sveikatą atsakingi tėvai, pedagogai ir visuomenė. Geresnių rezultatų pasiekiama kai daugiau dėmesio skiria vaikų darželis, vėliau mokykla, o nuolat, visuomenė ir šeima. Vaikas įgyja elementarių žinių, išmoksta kultūros, higienos įgūdžių, perima šeimos gyvenimo būdą, kurį formuoja vertybinės nuostatos. Šeimoje vaikai ir moksleiviai praleidžia daug laiko, todėl ji yra svarbi jaunų žmonių sveikatos ir fizinio aktyvumo skatinimo terpė (Adaškevičienė, 2004). Todėl mano manymu yra be galo svarbu atkreipti dėmesį į šeimos gyvensenos veiksnius, kurie nulemia vaikų gyvenimo būdą ateityje. Darbo tikslas: atskleisti šeimos gyvensenos veiksnių (mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas, laisvalaikis) sąsają su vaikų fiziniu aktyvumu. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti tėvų ir vaikų fizinio aktyvumo lygį. 2. Nustatyti tėvų ir vaikų mitybos, alkoholio vartojimo, rūkymo, laisvalaikio ypatumus. 3. Atskleisti sąsają tarp tėvų ir vaikų fizinio aktyvumo lygio ir kitų gyvensenos veiksnių. 4. Nustatyti šeimos gyvensenos veiksnius labiausiai lemiančius vaikų fizinio aktyvumo lygį. Hipotezė: Darome prielaidą, kad fiziškai aktyvesnių ir sveikesnės gyvensenos tėvų vaikai bus fiziškai aktyvesni. Išvados: 1. Nustatyta, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių mergaičių ir berniukų buvo vidutiniškai aktyvūs. Daugiau kaip trečdaliui berniukų buvo būdingas aukštas fizinio aktyvumo lygis lyginant su... [toliau žr. visą tekstą] / Study object: Factors of pupils’ physical activity and their family lifestyle. Study relevance: Parents, society and teachers are responsible for the health of children. Better results are reached when kinder gardens, later on schools and constantly society and family give more attention to the health of children. Child gets basic knowledge, learns culture, hygiene skills and takes over the lifestyle of family, which is formed by the valuable provisions. Within a family children and pupils spend a lot of time and that is why this encouraging environment is important while considering health and physical activity of young people (Adaškevičienė, 2004). That is why, in my opinion, it is very important to look upon the lifestyle of a family, which is one of the main factors influencing children’s physical activity and their lifestyle in the future. Study objective: to reveal the links between family’s lifestyle (eating habits, smoking, alcohol usage, free time) and children’s physical activity. Study tasks are: 1. To evaluate parents’ and children’s physical activity level. 2. To evaluate parents’ and children’s eating, alcohol usage, smoking, and free time habits. 3. To reveal the links between children’s physical activity and other factors of a family lifestyle. 4. To evaluate the lifestyle factors, that have the biggest influence on physical activity. Hypothesis: We assume that children will be physically more active, if their parents have a healthier and more active... [to full text]