Matematinio ugdymo valdymas, panaudojant nuotolines studijas dar visai naujas reiškinys tiek švietimo vadyboje, tiek pedagogikoje tiek ir kituose moksluose. Šiame magistriniame darbe pristatoma, kaip muotolinės studijos yra panaudojamos ugdant ketvirtų klasių mokinius bei mokant juos matematikos. Taip pat apibrėžiama, kaip nuotolinių studijų panaudojimas matematinio ugdymo valdyme veikia mokinių sugebėjimus, pasiekimus, motyvaciją, pateikiama, kokios strategijos, metodai bei metodikos efektyviausiai veikia vaikų mąstymą, įgūdžius ir t.t. Pirmąjame magistrinio darbo skyriuje išskiriama ugdymo, matematinio ugdymo ir matematinio ugdymo valdymo sampratos, kurias skirtingai aiškina įvairių mokslų krypčių atstovai. Šiuolaikinėje pedagogikoje ugdymas dažnai apibūdinamas kaip žmogaus pilnutinio gyvenimo kūryba jo paties jėgomis, aprūpinant jį saviraiškos priemonėmis. Matematnis ugdymas plėtoja vaikams tam tikras vertybes, tokias kaip kūrybiškumas, atvirumas naujoms idėjoms, sąžiningumas, tiesos siekimas, smalsumas, išradingumas ir darbštumas, kai tinkamai parenkamas matematinio ugdymo turinys bei metodai. Matematinio ugdymo valdyme svarbiausia yra tam tikrų ugdymo metodų, strategijų, būdų parinkimas mokant matematikos, pedagoginio darbo planavimas ir mokėjimas vadovauti matematikos pamokose. Antrajame skyriuje pateikiami nuotolinių studijų ypatumai bei tam tikrų technologijų integravimas į ugdymą, ugdymo procesą bei matematinį ugdymą. Naujų technologijų plėtra ir gebėjimo... [toliau žr. visą tekstą] / It is a new concept in education management, paedagogics and other sciences training ruling on mathematics, when there is used distance studies. There is delivered distance studies using on mathematics training among presecondary 4th class children in this master work. Also there is defined how distance studies using on mathematics training influences on children motivation, achievements, abilities and which strategies, methods and methodics are the most effective influencing children‘s skills and thinking. There is marked out conception of training, training on mathematics and training ruling on mathematics in first chapter of this master work. Different researcers explains these conceptions differently. It is often described training as a man‘s full creative work, when he use hisself powers, providing him with meassurments of selfexpression. Training on mathematics spread children‘s corresponding values, such as creativness, frankness on new notion, honesty, aspiration to truth, curiosity, cotrivness and diligence, when there is picked positive strategies and methods on mathematics training. It is important to choose corresponding methods, strategies and ways when teaching mathematics and to know how to plan and organize yourself paedagogical work in training rulling on mathematics. There is presented the features of distance studies and implemention of corresponding technologies on training and training on mathematics in second chapterr of this master work. An expansion... [to full text]

Švietimo įstaigų uždavinys - sukurti į mokinį orientuotą aplinką, kurioje būtų sudarytos galimybės pasirinkti ir siekti savo individualius mokymosi tikslus. Mokyklos aplinka apibrėžiama kaip sociokultūrinė ugdymo institucijos erdvė, kurioje vyksta nuolatinis, įvairiapusis vaiko ugdymo ir jo saviugdos procesas. Mokyklos aplinką, jos įtaką mokinių asmenybės brendimui bei tiesioginiams mokymo rezultatams tyrinėjo nemažai Lietuvos ir užsienio mokslininkų (Jensen, 2001; Jucevičienė, 2003; Zulumskytė, 2004; Petty, 2006; Arends, 2008). Tačiau kūno kultūros udgymo/si aplinkos aspektai Lietuvoje tyrinėti fragmentiškai ir visiškai netirta, ar mokytojai ir mokiniai panašiai suvokia kuriamos aplinkos atskirus komponentus. Todėl aktualu išsiaiškinti, kaip kuriamą aplinką suvokia mokiniai ir mokytojai, ar bendro lavinimo mokyklų fizinio ugdymo/si aplinka yra palanki pasiekti kūno kultūros programos tikslus. Tyrimo objektas - Vilniaus rajono Bendro lavinimo mokyklų ugdymo/si aplinka per kūno kultūros pamokas. Tyrimo subjektas - Vilniaus rajono Bendrojo lavinimo mokyklų X klasių mokiniai. Hipotezė – Vilniaus rajono mokyklų mokytojai ir mokiniai panašiai suvokia ir vertina ugdymo/si aplinką per kūno kultūros pamokas ir ji yra palanki įgyvendinti Bendrųjų programų kūno kultūros dalyko tikslus. Tikslas - Ištirti Vilniaus rajono bendro lavinimo mokyklų 10 klasių mokinių ugdymo/si aplinką per kūno kultūros pamokas. Uždaviniai: 5. Apžvelgti Vilniaus rajono bendro lavinimo mokyklų materialinės... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of educational institutions is to create an environment oriented towards learners that provides possibilities to choose and to pursue their individual learning goals. The school environment is described as a socio-cultural space of educational institutions embracing an ongoing versatile process of educating children and their self-education. Many Lithuanian and foreign scholars studied the school environment and its influence on the development of children’s personalities as well as direct learning results (Jensen, 2001; Jucevičienė, 2003; Zulumskytė, 2004; Petty, 2006; Arends, 2008). However, aspects of the environment of physical education in Lithuania have received only a fragmentary analysis. It has not been studied at all whether teachers and learners similarly perceive separate components of the created environment. Therefore, it was necessary to find out how the created environment is perceived by teachers and pupils and whether the environment of physical education in comprehensive schools is propitious to pursue goals of the syllabus of physical education. The object of the analysis was the educational environment during lessons of physical education in comprehensive schools of Vilnius District. The subject of the analysis was pupils of the tenth form in comprehensive schools in Vilnius district. Hypothesis – teachers and students from schools of Vilnius District understand and perceive the educational / learning environment in physical... [to full text]

Šiuolaikinės demokratinės visuomenės kūrimo vienas iš svarbiausių veiksnių – vertybių ugdymas. Vien pamokoje neįmanoma kokybiškai padaryti visko, kad atsiskleistų prigimtiniai moksleivių gabumai, vystytųsi kūrybinės galios, susidarytų vertybinės orientacijos. Dėl šių priežasčių turi būti ypatingas dėmesys skiriamas papildomajam ugdymui, kuriame galima kokybiškai įgyvendinti daug į formalius rėmus netelpančių uždavinių. Tyrimo tikslas – ištirti Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų papildomojo ugdymo ypatybes ir organizavimo prielaidas. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti papildomojo ugdymo kaip neformaliojo švietimo raiškos ypatumus. 2. Ištirti papildomojo ugdymo veiklos poreikius ir pasiūlą Vilniaus miesto bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose ir nustatyti neišnaudojamus rezervus bei jų atsiradimo priežastis. 3. Ištirti papildomojo ugdymo būrelių populiarumą pagal kryptį ir numatyti tendencijas. Tyrimo bazė Kiekybiniam tyrimui buvo apklaustos visos Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklos: 17 pradinių, 16 pagrindinių, 49 vidurinės mokyklos bei 17 gimnazijų. Tyrimas buvo atliekamas trejus metus iš eilės: 2004-2005 m. m., 2005-2006 m. m., 2006-2007 m. m. Tyrimo metodai Tyrimas atliktas taikant teorinius ir empirinius metodus: mokslinės literatūros bei dokumentų analizė, lyginamoji analizė, sisteminė analizė, apibendrinamoji analizė, kritinė analizė, anketinė apklausa. Atlikus tyrimą buvo padarytos tokios išvados: 1. Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose... [toliau žr. visą tekstą] / One of the important subjects of our present democratic society is the development of values. During the lesson it is impossible to do everything so that natural pupils abilities could be shown, creative might could be developed, valuable orientation could be formed. That is why special attention should be paid to additional development where you can fulfil a lot of the tasks which cannot be placed into the formal limits. The aim of the research – to research the pecularities of the additional development in secondary schools in Vilnius and the precondition of its organizing. The tasks of the research: 1. To find out the expression of the pecularities of the additional development as the informal education. 2. To explore the needs of the additional development and its offer to Vilnius secondary education institutions and to determine the unused reserves and the reason of their origin. 3. To do a research of the popularity of the circles of the extracurricular activities according to their direction, to forsee the tendencies. The basis of the research For quantative research for the survey has been carried out in all Vilnius secondary education schools: 17 primary schools, 16 principal schools, 49 secondary schools and 17 gymnasia. The research has been done for 3 years: 2004-2005, 2005-2006, 2006-2007. The methods of the research The research has been done using theoretical, empirical methods: the analysis of scientific literature and documents, comparative analysis... [to full text]

Magistro darbe yra atlikta teorinė komandos ir komandinio darbo sampratos analizė, atskleistas komandinio darbo teisinis reglamentavimas, komandinio darbo organizavimo ypatumai, komandos ir komandinio darbo svarba tenkinant specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Iškelta hipotezė, jog tikėtina, kad, tenkinant specialiuosius ugdymo(si) poreikius, formaliai reglamentuojamas darbas komandoje, tačiau realiai ugdymo proceso dalyviai dirba, orientuodamiesi į individualias veiklas. Tyrimo tikslas – įvertinti komandinio darbo organizavimo ypatumus bendrojo lavinimo mokykloje, tenkinant mokinių (vaikų) specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Tyrimo objektas – komandinis darbas ugdant specialiųjų poreikių vaikus bendrojo lavinimo mokykloje. Siekiant patikrinti iškeltą hipotezę, buvo atliekamas kiekybinis tyrimas anketinės apklausos metodu. Tyrimo imtis – 182 respondentai, iš jų 117 pedagogų ir 65 tėvai, auginantys vaiką, turintį specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Kiekybinis tyrimas buvo atliekamas rytų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 2009/2010 m.m. Gautiems tyrimo duomenims apdoroti buvo taikoma statistinė tyrimo duomenų analizė (deskriptyvinės ir daugiamatės statistikos metodai). Empirinėje magistro darbo dalyje nagrinėjami komandinio darbo ypatumai specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimo kontekste. Remiantis gautais duomenimis, atskleidžiama pedagogų ir tėvų nuomonė apie vyraujančią atmosferą komandoje, respondentų požiūrį į komandinį darbą, komandinio darbo būdus bei organizavimą. ... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of team and teamwork is analyzed theoretically, the legal regulation of teamwork, the peculiarities of teamwork organization as well as the importance of the team and teamwork meeting special educational needs is revealed in the master’s thesis. The hypothesis of the work is that it is probable that in meeting special educational needs, the work in a team is regulate nominally, but the parties of the education process work orients to individually activities realistically. The aim of the research is to evaluate the peculiarities of teamwork organization meeting special educational needs of the schoolchildren in comprehensive school. The object of the research is the teamwork in educating the children who have special needs in comprehensive school. In order to verify the hypothesis of the research, the quantitative analysis using the questionnaire method was carried out. The amount of research is 182 respondents – 117 pedagogues and 65 parents who grow a child having special educational needs. The statistical data analysis (the methods of descriptive and multivariate statistics) was used to generalize the data of the research. The peculiarities of teamwork in the context meeting special educational needs are analyzed in the empirical part of the paper. The opinion of the pedagogues and parents on the team atmosphere, the attitude of respondents towards the teamwork, the methods and organization of the teamwork is revealed on the basis of the data received. The... [to full text]

The remarkable Lithuanian theatre director and reformer Juozas Miltinis (1907-1994) during almost forty years (1940-1979) was been the head and leader of the Panevėžys State Drama Theatre, which was founded in Lithuania at the end of 1940. Juozas Miltinis has learned acting at Independent Republic of Lithuania, two seasons (1931-1933) was rather successfully playing at the Šiauliai State Theatre, where was subtued owing to dogmas of obsolete realism. In 1933 the restless young actor Miltinis leaved Lithuania and went to Paris. An the capital of France he entered into theatre's school „Atelje“. There his teacher was well known in Europe French director Charles Dullin. Studies were very fruitful. Before II World War Miltinis has returned in Kaunas with his own theatre's idea. It must be realize as national intellectual and conseptional new forms theatre, based on earnest repertoire of XX century – plays of W. Shakespeare, H. Ibsen, A. Chekhov, A. Strindberg, L. Pirandello, B. Shaw, - once and for all decided Miltinis. Miltinis realized his idea at Panevėžys States Drama Theatre with his pupils – young actors and actresses. A few of them became famous Lithuanian actors: Donatas Banionis, Bronius Babkauskas, Stasys Petronaitis, Algimantas Masiulis have played many wonderful roles as in theatre, both in Lithuania and foreign films. Miltinis has worked out an original system of artistic education. There are organical and consistent combinations of classical and free educations'... [to full text]

Pastaruoju metu Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų, kuriuose gilinamasi į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymosi veiksmingumą, mokytojų gebėjimą ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius, atkreiptas dėmesys į specialiųjų pedagogų darbo kokybę. Tačiau išsamiau specialiojo pedagogo darbas kol kas nenagrinėtas. Iškelta hipotezė, kad bendrojo lavinimo mokyklos mokytojai, SUP mokinių tėvai ir patys specialieji pedagogai ne visada palankiai žiūri į specialiojo pedagogo darbą, kartais išsako kritinį požiūrį; specialiojo pedagogo darbas dar ne visiškai tenkina mokytojų ir tėvų lūkesčius. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti, kaip specialiojo pedagogo darbą vertina individualizuoto ugdymo proceso dalyviai (mokytojai, tėvai, specialieji pedagogai). Antriniai (gretutiniai tikslai) - įvertinti specialiojo pedagogo teikiamą pagalbą kiekybiniu aspektu, nustatyti silpniausias specialiosios pedagoginės pagalbos sritis ir būdus specialiojo pedagogo pagalbos efektyvumui didinti. Tyrimo duomenys analizuojami statistiniais metodais (aprašomoji statistika, faktorinė analizė). Tyrime dalyvavo 60 Šiaulių ir 40 Rokiškio rajonų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, 100 Šiaulių rajono bendrojo lavinimo mokyklų SP mokinių tėvų, 30 Šiaulių ir 20 Rokiškio rajonų bendrojo lavinimo mokyklų specialiųjų pedagogų Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Specialiųjų pedagogų veiklos turinys bendrojo lavinimo mokykloje labai įvairus. Ypač svarbi veiklos sritis... [toliau žr. visą tekstą] / Teachers, where cultivate students of the special needs education, their parents and special teachers value special teacher’s work. Three groups of respondents answered the questions of the forms. Masters’ work author raised the hypothesis, that special teacher work at the general education school stimulant teachers’ work efficiency, parents’- activity to participate in the special education process. But special teacher’ work doesn’t always satisfy meet the teachers and parents requirements. Teachers valued special teachers’ assistance to make individual programs, to consult about students special needs education. Parents valued special teacher’s assistance for their children in the individual lessons and special teachers’ consults. Special teachers’ valued their own abilities to work as special teachers, their assistance and consults for teachers, students with special needs education and their parents. The essential work sphere and consulting parents, who have children with special needs and teachers, who work with this children. Teachers value special teachers’ work well (consultations, communication, estimation of students special needs). And not sufficient well – help to adaptation content, application methods. Students’ with special needs parents only give information for teachers, but often they don’t undestand information about special education process. Facts of the farms showed, parents value special teachers’ work well, special teachers’ value their own... [to full text]

The summary of dissertation that studies the development of conceptual basis for the Lithuanian educational reform in terms of the shift in the educational paradigm, describes the importance of the research, its theoretical and practical significance as well as the scientific problem as to how the shift in the classical normative educational paradigm is implemented into the conceptual basis of the Lithuanian educational reform. The summary emphasizes the novelty of the research which consists in the fact that this work is the first attempt in Lithuanian educology to analyze the conceptual basis of the Lithuanian educational reform in terms of the shift in the educational paradigm and to disclose the processes of their development. The summary also presents the object, goals and methodological reference of the research as well as the content of dissertation and the conclusions, such as: the conceptual idea of the Lithuanian educational reform to implement the educational reform on the basis of shift in educational paradigm was determined by historical circumstances; the paradigmatic shift in education is systemic, the conceptual basis of the Lithuanian educational reform embeds the paradigm of humanistic education etc. / Disertacijos, kurios objektas – Lietuvos švietimo reformos konceptualiųjų pamatų kūrimas ugdymo paradigmų kaitos aspektu, santraukoje aptariamas tyrimo aktualumas, teorinis ir praktinis reikšmingumas, pristatoma mokslinė problema – kaip klasikinės normatyvinės ugdymo paradigmos kaita humanistine ugdymo paradigma įtvirtinama Lietuvos švietimo reformos konceptualiaisiais pamatais. Pabrėžiamas darbo naujumas – pirmą kartą Lietuvos edukologijoje Lietuvos švietimo reformos konceptualieji pamatai susiejami su ugdymo paradigmų kaita ir atskleidžiamas jų kūrimo procesas. Pristatomas tyrimo objektas, tikslai, uždaviniai, metodologinis pagrindas, disertacijos turinys, pateikiamos išvados: Lietuvos švietimo reformos konceptualiųjų pamatų idėja vykdyti švietimo reformą ugdymo paradigmų kaitos pagrindu nulemta susiklosčiusių istorinių aplinkybių; švietimo kaita paradigminiu pagrindu yra sisteminė; Lietuvos švietimo reformos konceptualieji pamatai įtvirtina humanistinio ugdymo paradigmą ir kt.

Disertacinio tyrimo objektas – Lietuvos švietimo reformos konceptualiųjų pamatų kūrimas ugdymo paradigmų kaitos aspektu. Nagrinėjant šį objektą, sprendžiama tyrimo problema, kaip klasikinės ugdymo paradigmos kaita laisvojo ugdymo humanistine paradigma įtvirtinama švietimo reformos konceptualiaisiais pamatais. Tyrimo problema konkretinama atsakant į probleminius klausimus – kaip, kada, kodėl, kokiame kontekste, kokiais būdais modeliuota paradigminė švietimo kaita, kokiomis idėjomis ji išreikšta. Tyrimo tikslas – atskleisti konceptualiųjų pamatų kūrimo procesą ir jų paradigminį pobūdį, aktualų šiuolaikinei švietimo situacijai bei tolesnei reformai. Šio darbo naujumas yra tai, kad pirmą kartą Lietuvos edukologijoje švietimo reformos konceptualieji pamatai susiejami su ugdymo paradigmų kaita ir atskleidžiamas jų kūrimo procesas. Teorinė reikšmė – metodologiškai pagrįstas ir empiriškai atskleistas Lietuvos švietimo reformos konceptualiųjų pamatų kūrimas ugdymo paradigmos kaitos pagrindu, susisteminta laisvojo ugdymo humanistinės paradigmos idėjas liudijanti medžiaga, traktuotina kaip metodologinė kitiems edukologiniams reformos tyrimams, metodologiškai pagrįstas ugdymo paradigmų kaitos sisteminis tyrimo instrumentas – dokumentinis tyrimas. Praktinis rezultatų reikšmingumas: apibendrinta medžiaga gali būti vertinga svarstant švietimo aktualijas, dėstant studentams naujausią Lietuvos švietimo istorijos laikotarpį, aiškinantis dabartinės švietimo reformos pamatus bei perspektyvą... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the PhD theses research is the development of the conceptual basis of the Lithuanian educational reform in terms of the shift in the educational paradigm. The problem of the research is defined as the transposition of the shift in the classical educational paradigm into the conceptual basis of the Lithuanian educational reform. The research problem is discussed by raising such problematic issues as to how, when, why, in what context and in what way the shift in the educational paradigm was generated as well as by defining the ideas of its expression. The research objective is to disclose the process of the development of the conceptual basis of the educational reform and its paradigmatic nature, which is relevant to the current situation in education and related future reforms. The novelty of this research lies in the fact that this scientific work is the first attempt in Lithuanian educology to analyze the conceptual basis of the Lithuanian educational reform in terms of the shift in the educational paradigm and to disclose related developmental processes. Theoretical relevance of the work is methodologically substantiated and empirically disclosed development of the conceptual basis of the Lithuanian educational reform based on the shift in the educational paradigm; the systematized material attesting to the conveyance of the ideas of the humanistic paradigm of free education with the help of conceptual ideas of the educational reform, which is to be viewed as... [to full text]

Vaikų teisių apsaugos magistro darbo tema aktuali, nes šiandien ikimokyklinio ugdymo paslaugos Lietuvoje yra nevienodai prieinamos miesto ir kaimo gyventojams. Ikimokyklinės ugdymo institucijos rengia naujas ugdymo programas, kurių turinys turi užtikrinti ugdymo proceso kokybę. Iškyla probleminis darbo klausimas, kaip ugdymo turinys ugdymo procese atliepia šiuolaikinio vaiko poreikius, kaip užtikrinama ugdymo kokybė? Tyrimo objektas – ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo kokybinė raiška. Iškeltas darbo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo kokybę mieste ir kaime, tiriant 5-6 metų amžiaus vaikų kompetencijas. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, iškelti uždaviniai: išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo politikos kryptis ir teorinius aspektus Lietuvoje; išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą bei kokybę mieste ir kaime; palyginti 5-6 metų amžiaus vaikų, ugdomų ikimokyklinėse įstaigose gebėjimų lygmenį, šeimoje ir institucijoje pagal kompetencijas; apibendrinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumo kokybę, vertinant 5-6 metų amžiaus vaikų įgūdžius ir gebėjimus. Šiems uždaviniams įgyvendinti 2008 metų rudenį atliktas tyrimas, kuris grindžiamas humanistine filosofine ugdymo kryptimi, kuri pabrėžia vaiko saviraiškos galimybių svarbą ugdymo procese. Empirinio tyrimo įgyvendinimui pasirinkta kokybinė tyrimų metodologija, naudojant tėvų ir pedagogų anketinę apklausą. Tyrimo metu nustatyta, kad kokybiškos ikimokyklinio ugdymo paslaugos labiau prieinamos... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays pre-school education services are not equally accessible in city and countryside in Lithuania, therefore, the topic related with protection of children rights covered in this Master paper is relevant. Pre-school organizations prepare new curricula, whose content should ensure educational process’ quality. Here the question should be posed – in what way are modern children’s needs reflected in the educational process; in what way is the quality of education guaranteed? The subject of analysis is quality’s expression of pre-school education services’ accessibility. The paper’s main aim is to reveal the quality of pre-school education services’ accessibility in city and countryside investigating competencies of 5-6 year old children. To achieve this aim the following objectives are: to investigate the guidelines and theoretical aspects of pre-school education policy; investigate accessibility and its quality of pre-school education services in city and countryside; compare the abilities’ level in organization and family of 5-6 year old children who are educated in pre-school organizations; review the quality of pre-school education services’ accessibility comparing the abilities and skills of 5-6 year old children. To achieve the above mentioned objectives the investigation was carried out in autumn of 2008. The investigation was substantiated by humanistic philosophy education’s guideline emphasising relevance of child’s self-expression in educational process. To carry... [to full text]

Gyvename įvairovės ir neapibrėžtumo, o kartu ir būdravimo, kritiškumo, kūrybos laikais, kai reikia daugiau individualių įžvalgų, nuovokos, refleksijos, atsakomybės už teisingus pasirinkimus. Teisinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje yra ta terpė, kuri ugdo sąmoningus, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius išmoktas teisines žinias pritaikyti konkrečioje situacijoje, konstruktyviai dalyvauti nuolat kintančios visuomenės gyvenime, mokinius – piliečius. Ugdymo realybėje kylančios problemos susijusios su visuomenės gyvenimo pokyčiais, ugdymo turinys, kaip socialinio užsakymo raiška, atspindi šiandieninės visuomenės poreikius, lūkesčius, problemas. Visuomenei ir asmenybei prasmingas toks ugdymo turinys, kuris atitinka konkrečios visuomenės materialinę ir dvasinę kultūrą. Todėl modernioje visuomenėje yra svarbios ir reikšmingos teisinio ugdymo programos bei jų turinys, nes tik tikslingai ir kompetentingai sudarytos programos ir jų turinys sąlygos progresą tarp besimokančiųjų bendrojo lavinimo mokykloje. Kalbant apie sparčią socialinę kaitą, tuo pačiu ir apie teisinio ugdymo turinio kaitą, reikia pabrėžti kompetencijos reikšmę Bendrosiose programose (ugdymo turinyje). Šis globalizacijos laikmetis yra pažymėtas ypatingu ženklu, kai globali ideologija, žadanti patogesnį, kokybiškesnį, įdomesnį gyvenimą, persmelkia visų valstybių politiką, kultūrą, švietimą, socialinį gyvenimą, siūlydama tvarkytis pagal tuos pačius principus, t.y. kompetencijas. Kompetencijos samprata... [toliau žr. visą tekstą] / We live in the world that is full of variety and uncertainty together with subterfuge, criticism and creativity and it is the time that we need more individual abortions, perception, reflection and responsibility for the legal choices. Legal education at secondary school is the environment that educates students, namely citizens that are conscious, realizing their rights and duties, able to adjust legal knowledge in certain situations, constructively participate in changing society life. The obstacles that appear in education reality are associated with social life changes, the education content as social expressions, reflects the changes of today’s society, as well as expectations and problems. Education content will be meaningful only when it will correlate with society and person’s material and emotional culture. As a consequence, modern society should take into consideration education syllabus and their content as only the competent and meaningful syllabus as well as content may be useful and influence the progress among secondary school students. As far as quick social and legal education content change is concerned, it is important to note the significance of competences in General syllabus. This globalization era is marked with exceptional mark when global ideology assuring easier, of more quality and interesting life pierces the politics, culture, education, social life of every country suggesting living according common principles, namely, competences. The... [to full text]