Magistro baigiamajame darbe išanalizuota lyderio elgsena projekto įgyvendinimo metu ir jos daroma įtaka projekto rezultatams ir efektyvumui. Pirmojoje darbo dalyje aptariama lyderio elgsenos teorijų raida, pritaikymo aplinkybės, efektyvi projekto vadyba ir kiti veiksniai, lemiantys projekto efektyvumą. Antrojoje dalyje pristatoma lyderių elgsenos įtakos 2007-2013 m. Latvijos - Lietuvos - Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos (ENPI) projektų efektyvumui tyrimo metodologija, aptariami trys tyrimo etapai, kuriuose dalyvauja dvi ekspertų grupės - 3 ENPI programos koordinatoriai ir 10 ENPI projektų lyderių bei ENPI programos puslapio socialiniame tinkle Facebook pasekėjai. Trečia darbo dalis pristato tyrimo rezultatus ir efektyvaus ENPI programos projektų lyderio elgsenos modelį, kuriame aprašoma, koks projekto lyderis ir kokia jo elgsena įtakoja tam tikrus projekto efektyvumo rodiklius. / In this Master‘s work leader‘s behaviour while implementing a project was analysed, as well as its influence to project results and efficiency. In the first part of this work evolution of leader’s behaviour theories was discussed together with their performing circumstances, effective project management and other factors, which influence project efficiency. In the second part of the Master‘s work empirical research methodology of leader‘s behaviour influence to efficiency of 2007-2013 Latvia-Lithuania-Belarus cooperation program (ENPI) projects was presented and three parts of research were discussed, where two groups of experts - 3 ENPI program coordinators and 10 ENPI project leaders, as well as ENPI Facebook profile followers took part in. In the third part of this work research results are presented together with model of effective ENPI program‘s project leaders behaviour. It shows what project leader should be and which behaviour cause implementation of project efficiency indicators.

Šiuolaikinės visuomenės požiūrį į šeimą lemia kintantys vyro ir moters socialiniai vaidmenys: nuo tradicinio, kai vyras laikomas šeimos maitintoju, o moteris rūpinasi vaikais ir namų ruoša, pereinama prie egalitarinio (pranc. egalitaire – lygybė), kai abu sutuoktiniai (partneriai) yra ekonomiškai aktyvūs, dalijasi namų ruošos darbus bei vaikų priežiūra, kartu priima sprendimus. Nepaisant to, ar šeima yra egalitarinė, ar tradicinė, pagal bendras šeimai priskiriamas funkcijas ji atlieka vieną svarbiausių – socializacijos – funkciją. Tyrimų, kaip šeimos instituto pokyčiai veikia vaikų socializaciją, nėra daug, todėl ir buvo nuspręsta magistro baigiamajame darbe ištirti tėvų požiūrį į vaikų socializaciją egalitarinėje šeimoje. Šeimos institutas Lietuvoje dabar išgyvena pereinamąjį laikotarpį, o šeimose egalitarinės nuostatos sutuoktinių (partnerių) vaidmenų klausimais dažnai susipina su tradicinėmis, patriarchalinėmis nuostatomis, todėl šiame darbe svarbiausiu kriterijumi, atskiriančiu egalitarinę šeimą nuo tradicinės, laikomas abiejų tėvų ekonominis užimtumas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad egalitarinėse šeimose tėvai per mažai laiko praleidžia kartu su vaiku. Dėl ilgos darbo trukmės atsiradęs nuovargis ir sutrumpėjęs laikas, skirtas pareigoms šeimoje atlikti, turi neigiamos įtakos šeimos gyvenimo kokybei ir vaikų socializacijai. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindiniai skyriai, kiekvienas skyrius turi poskyrius. Baigiamajame darbe yra 8 poskyriai; bendros viso... [toliau žr. visą tekstą] / Modern society's attitude towards family is changing due to a man’s and a woman's social roles: from the traditional, where the man is breadwinner and the woman takes care of children and household chores, to the egalitarian (in French egalitaire - Equality), where both spouses (partners) are economically active, share household chores and children care, make decisions. Despite whether the family is egalitarian or traditional, from all common family functions, it accomplishes the most important - the socialization function. There are not many researches, how the changes of family institute affect children's socialization, and therefore, it was decided to investigate parent’s attitude towards children's socialization in an egalitarian family in this Master’s Work. Family institute is now going through a transitional period in Lithuania. The egalitarian provisions of the roles of spouses (partners) have often been intertwined with the traditional, patriarchal roles and so, in this work a key criterion for separating the egalitarian family from a traditional one, is both parents' economic employment. The results of this work showed that in the egalitarian families parents spend not enough time with their children. Due to long working hours the tiredness and shortage of time for the family duties, have negative influence on family life and children's socialization. Master's work consists of three main parts, each part has subsections. The final work consits of eight... [to full text]

Socialinio darbo mentorius vadovauja besimokančiojo praktikai ir dalyvauja tobulinant praktines studijas. Mentorius yra asmuo, perteikiantis savo žinias, įžvalgas, išmintį, patirtį, naudingą besimokančiojo profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui. Mentoriaus pagalba svarbi integruojant teorines socialinio darbo žinias praktinėje veikloje. Ši sudėtinga veikla reikalauja tam tikrų kompetencijų, tačiau iki šiol nei socialinio darbo mentoriaus veikla, nei jai būtinos kompetencijos nėra pilnai aprašyta. Darbo problema: nesunorminta socialinio darbo mentoriaus veikla. Todėl sudėtinga įvertinti jos kokybę, o tuo pačiu ir jos poveikį socialinio darbo studijų programos įgyvendinimui ir tobulinimui. Šio darbo tikslas - nustatyti socialinio darbo mentoriaus veiklos sritis ir kompetencijas. Siekiant tikslo buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė bei kokybinis fenomenologinis tyrimas. Darbe teoriškai apibrėžta mentorystės samprata, aprašyti mentoriaus vaidmenys, funkcijos, kompetencijos. Taip pat apžvelgti praktikos organizavimo socialinio darbo studijose principai, išryškinant socialinio darbo mentoriaus veiklą. Atlikus tyrimą, nustatytos mentoriaus veiklos sritys ir kompetencijos socialinio darbo praktikoje. Tyrime dalyvavo keturi socialinio darbo praktikos vadovai, baigę socialinio darbo magistrantūros studijų programą, dirbantys socialinį darbą skirtingose organizacijose, bei tyrimo metu vadovaujantys praktikai ir vienas VDU Socialinio darbo katedros lektorius... [toliau žr. visą tekstą] / A social - work mentor supervises the practical work carried out by a student and participates in improving practical studies. The mentor is a person who passes on his/her knowledge, skills, wisdom, and experience which are useful for the professional and personal improvement of the student. The mentor’s assistance is important in integrating theoretical knowledge of social work into the sphere of practical work. This complex aid requires certain competences; however, up until now the work carried out by the social-work mentor nor the competences needed have not been fully recorded. The problem studied in this paper is that no real discussion of the work of social-work mentors or their necessary competences has been produced. Therefore it is complicated to evaluate and compare the activities carried out by social-work mentors. The goal of this study is to define the sphere of work and competences of the social-work mentor. To achieve this goal, an analysis of scholarly literature, as well as of documents and qualitative material has been carried out. In a theoretical sense this study describes the concept of mentoring, as well as the role of mentors, their functions and competences. Furthermore, it also analyses the principles by which practical work is organized in social-work studies, emphasizing the mentor’s input. Once the research was carried out, the spheres of activity and competences of mentors in social work were established. Four supervisors of practice for... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, lyčių vaidmenų šeimoje suvokimas. Suformuluota hipotezė, jog šeimos perteikia savo vaikams stereotipinius požiūrius į lyčių vaidmenis šeimoje. Tyrime dalyvavo riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto mokiniai, kurių amžius 12 – 17 metų. Iš viso apklausti 194 moksleiviai (89 mergaitės, 105 – berniukai). Anketinės apklausos metodu tirta, kaip mokiniai suvokia lyčių vaidmenis šeimoje. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo lyginami mergaičių ir berniukų atsakymai. Atlikta statistinė (deskriptyvinė statistika – procentinių dažnių, alfa faktorinė) duomenų analizė. Empirinėje dalyje nagrinėjama mokinių nuomonė apie vyrų ir moterų vaidmenis šeimoje, bruožus, svarbius moteriai, vyrui; vaikų pareigos šeimoje, berniukų ir mergaičių auklėjimo ypatumai (skirtumus, panašumus). Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Nustatyta, kad tyrime dalyvavę mokiniai auga šeimose, kurioms būdingas stereotipinis požiūris į lyčių vaidmenis šeimoje: tiek tėvų, tiek vaikų pareigos diferencijuojamos pagal lytį; merginos orientuojamos į šeimą, vaikų auginimą ir namų ruošą, vaikinai – į fizinį darbą. 2. Tėvai skatina elgesį, atitinkantį vaiko lytį: merginas skatina ir giria už elgesį, savybes, darbus, kurie tradiciškai priskiriami moterims, vaikinus – už savybes ir poelgius, kurie priskiriami vyrams. 3. Tiek merginos, tiek vaikinai tipiškai moteriškoms savybėms priskiria jausmingumą, švelnumą, drovumą, kuklumą, grožį... [toliau žr. visą tekstą] / The perception of gender roles in the family of children with special needs is analyzed in the Master thesis. The hypothesis that families pass their stereotype attitudes towards the gender roles in the family is formed. Pupils with limited or mildly mental disabilities participated in the research the age of which is 12-17 years. In total 194 pupils were surveyed (89 girls and 105 boys). The questionnaire survey method analyzed how pupils perceive the gender roles in the family. While analyzing the data of the research the answers of boys and girls were compared. The statistical (descriptive statistics - percentage, t-Test, alpha factor) data analysis was performed. The empirical part deals with the students’ opinion on the roles of women and men in the family, features important for the woman and man; children’s duties in the family, peculiarities of girls and boys’ nurture (similarities and differences). The most important conclusions of the empirical research: 1. It was determined that the students who participated in the research are brought in the families which have a characteristic stereotype attitude towards the gender roles in the family: both the duties of parents and children are differentiated according to their gender; the girls are oriented towards the family, children upbringing and household and the boys are oriented to the physical work. 2. Parents encourage the behavior relevant to the gender of the child: they encourage and compliment girls for... [to full text]

Magistro darbo objektas yra moterų ir vyrų įvaizdžiai. Darbo tikslas – išanalizuoti dominuojančius lyčių įvaizdžius Lietuvos televizijų reklamose, suskirstyti juos į tipus ir palyginti su moterų ir vyrų įvaizdžiais, vyraujančiais visuomenėje ir žiniasklaidoje. Darbo uždaviniai: aptarti, kas sudaro žmogaus lytinę tapatybę, ir nuo ko priklauso lyčių tvarka visuomenėje; nustatyti, kaip kuriamas asmens įvaizdis, ir kas jį sudaro; išnagrinėti, kokie lyčių įvaizdžių bruožai vyrauja visuomenėje ir žiniasklaidoje; apžvelgti moterų ir vyrų vaizdavimo televizijoje ypatumus, ir aptarti, kokį poveikį jų vaizdiniai daro vartotojams; išanalizuoti Lietuvos televizijų reklamas ir išskirti dominuojančius moterų ir vyrų įvaizdžius. Darbe naudojami tokie tyrimo metodai, kaip lyginamoji duomenų analizė, kokybinė ir kiekybinė reklaminių pranešimų turinio analizė. Šie metodai pasirinkti, siekiant išryškinti atskirus įvaizdžio bruožus, nustatyti, kokie įvaizdžio kūrimo elementai labiausiai jį atskleidžia ir lemia jo vertinimą, palyginti atskirų įvaizdžių vaizdavimo dažnumą televizijos reklamose. Išanalizavus mokslinę literatūrą, pastebėta, kad įvairiose kultūrose per pastaruosius kelis dešimtmečius reklamos mažai pakito – jose vis dar stereotipiškai vaizduojami moters ir vyrų įvaizdžiai ir tarpusavio santykiai. Atlikta televizijos reklamų kokybinė ir kiekybinė analizė leidžia teigti, kad Lietuvos televizijos reklamos ne išimtis – jose lyčių įvaizdžiai kuriami, remiantis stereotipinėmis moteriškumo... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of advertising as a way of communication is important research area, because a lot of social, cultural codes and symbols lies in it. Analysis of these codes and symbols not only helps to perceive the social reality, but also to understand how they influences the public. Content of the advertising messages are not alway positive part of socialization. Often, it reflects stereotypical information as a positive and the only aspiration. Limited conception of femininity and masculinity restricts the human‘s individuality and independence, depresess if purposed stereotypical traits are impossible to comply with. The objective of this work is to reveal what stereotypical features of women and men reflects in television commercials, media and society, and how they affect human‘s sexual identity, attitudes and behavior. The subject of this work is images of men and women, and the objective is to analyze the dominant gender images of Lithuanian television commercials, classify them into types and compare with images of male and female, prevailing in society and the media. Research goals: - establish what forms human‘s sexual identity and what determines the gender order in society; - determine what creates the image of person; - consider what features of gender images prevailing in society and media; - overview representations of male and female in television and discuss the impact of their images to consumers; - analyze Lithuanian television commercials and identify the... [to full text]

Magistro darbo objektas – šiuolaikinis Lietuvos dokumentinis kinas. Darbo tikslas – darbo objektą išanalizuoti komunikaciniu bei kultūriniu aspektais. Pagrindiniai darbo uždaviniai – nustatyti dokumentinio filmo definiciją, ištirti dokumentinį kiną herojaus vaizdo vaidmenimis, įvardinti lietuviškų dokumentinių filmų struktūrų bei novatoriškumo tendencijas. Naudojantis kino bei fotografijos teksto kokybinės analizės metodu bei pasirinktomis komunikacijos ir kultūrų teorijomis, prieita prie išvados, kad senoji dokumentikos kaip tikrovės atspindžio definicija nebeatitinka reiškinio empirikos, todėl teikiamas naujas apibrėžimo variantas; taip pat, – kad tam tikri protagonistų vaidmenys yra būdingi tik tam tikriems dokumentikos žanrams; ir kad mūsų dokumentikos specifiką sąlygoja nacionalinis kūrėjų charakteris bei kultūrinis pagrindas. Atlikus tyrimą nustatyti trys pagrindiniai komponentai: žanrinis lietuvių dokumentinio kino laukas, jo struktūrinės sąrangos bei jame veikiančių herojų tipai. Naratyvai suskirstyti į dvi – uždarojo ir atvirojo pobūdžio struktūras. Toks struktūravimas patvirtino prielaidą, jog pasirinktas filmo naratyvas lemia vaizduojamųjų vaidmenis, jų santykį su tikrove, verbaliką. Išsiaiškinta, jog lietuvių dokumentikos kontekste tarp kitų figūruoja du žanrai: publicistika bei poetika; pirmasis jų suvokiamas sklandžiai, nes primena televizinį produktą, antrojo percepcija yra kur kas sudėtingesnė dėl nekonvencionalaus turinio, todėl jam priimti būtina speciali... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the analysis of contemporary Lithuanian documentary film in the field of communication and culture theories, where “contemporary” film is considered to be made more or less in the last ten years. It analyses the object in the terms of innovation of definition, iconography of the protagonist and structures of narratives. The definition of documentary film is examined on the one hand from the journalistic point of view, characterizing it as a fact-based film that depicts actual events and persons; on the other hand, in the film theory sight it is considered to be a manipulative narration of the story, taken out of reality. A central question is if characteristics of factuality is remaining the main one talking about the documentary film, as the examples of Lithuanian poetic documentaries are far-off exposing of reality. That is why this study suggests a new definition of the object, putting a director’s role in the narrative above actual reflection of factuality: a documentary is called here a director’s viewpoint (in the case of Lithuanian poetic genre – a meditation) on the phenomena of the objective reality. Qualitative film text analysis and the communicational approaches of John Fiske, Marshall McLuhan and Jean Baudrillard’s ideas provide the theoretical framework for the study. Documentary films are analyzed as the object of science of communication. It is focused on reading the communicational codes and conventions in different genres of documentary... [to full text]

Magistro darbo objektas – sociologiniai visuomenės tyrimai. Darbo tikslas Apžvelgti Lietuvoje atliktus sociologinius tyrimus. Išanalizuoti visuomeninės Lietuvos televizijos (toliau LTV) autorinėse laidose rodomų visuomenės atstovų socialinius ryšius, remiantis stratifikacijos modeliais suskirstyti juos į klases. Atlikti socialinį ekrano žmonių pjūvį, atskleisti šiandieninės Lietuvos visuomenės portretą – vystymosi, kaitos, lūžio etapų aspektus, nustatyti prielaidas, lėmusias vienokią ar kitokią visuomenės stratifikaciją. Palyginti realybėje egzistuojantį visuomenės modelį su tuo, kuris atsispindi televizijos laidose. Darbo uždaviniai: Sužinoti kokie yra atlikti sociologiniai tyrimai, ką, remdamiesi jais, galime sužinoti apie Lietuvos visuomenę, jos struktūrą, modelius ir kitus segmentus. Ištirti bei apžvelgti atliktų sociologinių tyrimų medžiagą, statistinius duomenis, LTV laidų archyvinę medžiagą, susisteminti, suklasifikuoti laidų dalyvius, taip pat išnagrinėti kitą, socialinius aspektus nagrinėjančią, medžiagą, padėsiančią patvirtinti arba paneigti keliamą hipotezę. Išsiaiškinti, ar egzistuoja skirtumas tarp Lietuvos televizijos laidose formuojamos visuomenės modelio ir modelio, kuris pagrįstas atliktų sociologinių tyrimų duomenimis bei išvadomis. Naudojantis mokslinės literatūros analize, tiriant televizijos laidų dalyvius, buvo prieita išvados, kad Lietuvos visuomenės modelis neatitinka to modelio, kurį sukuria televizijos. Darbe kelta hipotezė pasitvirtino. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Theme actuality. Television like phenomenon has been analyzed and explored since it had begun. Television has become an usual discussion object because it has positive aspects (information, discovery opportunities) and also for negative (irresponsible view into facts, law defiance, bad influence for youngest users groups, too big commerciality).Finding parallels by comparing television public model with model which was made by social public analysis will help to find and understand what we see in TV screen. It is important to study persons types who we see in TV like separate public model. My work aim is to overlook the social analysis which was made in Lithuania, also to research public representative from LTV who have them own copyrighted shows social links according stratification models and separate them into groups. Also to perform sociological shows heads cut, to reveal today’s Lithuanian public portrait-development, changing, fracture stage aspects, to set presumptions which has determined public stratification. Compare public model which exists in reality with model which reflects in TV shows. Research object. The newest Social research institute, Lithuania Statistic Department accomplished analysis, statistical data, others whose department’s social analysis which can be found in them database also LTV archives ant documents converged with LTV work. I will try to examine the hypothesis that persons who take part in LTV shows social reality doesn’t mach Lithuanian... [to full text]

Dalia Jazukevičiūtė (g. 1952 m.) – viena populiariausių, moterų rašytojų Lietuvoje. Pirmuoju Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiu autorė išgarsėjo tiriamosios žurnalistikos straipsniais. Jazukevičiūtės kūryba apdovanota ne viena premija, o jos trys romanai Anarchistės išpažintis, Juodas kvadratas, Dviejų mėnulių baras susilaukė didelio literatūrologų dėmesio. Rašytoja savo romanuose vaizduoja kuriančią moterį ir jos ieškojimus gyvenime. D. Jazukevičiūtė kuriančios moters stereotipą priešpastato iki tol literatūroje vyravusiam tradicinės moters paveikslui. Tradicinė moteris literatūroje buvo vaizduojama kaip atsisakanti savo interesų, nenorinti ar nesugebanti keistis kartu su besikeičiančiu pasauliu. Jazukevičiūtės romanų tematika apima kuriančios moters gyvenimo istoriją. Autorės kūryboje iškyla ne tik vaizduojamojo laikotarpio peripetijos, bet ir skaudi moteriškoji patirtis. Ryžtingas Jazukevičiūtės „silpnosios“ ir „stipriosios“ lyčių kaip socialinės problemos išryškinimas, moters paveikslo keitimas, kritikų ir skaitytojų vertinimai, liudija moteriškosios problematikos aktualumą. Magistro darbo objektas - kūrybine veikla užsiimančios moters „aš“ raiškos problema, remiantis D. Jazukevičiūtės romanų Anarchistės išpažintis (2007), Juodas kvadratas (2007), Dviejų mėnulių baras (2008) pagrindinių veikėjų, Katerinos N., Stellos ir Marijos gyvenimo istorijomis. Darbo tikslas - atskleisti naujus kuriančios moters vaizdavimo bruožus Dalios Jazukevičiūtės romanuose Anarchistės... [toliau žr. visą tekstą] / Dalia Jazukevičiūtė (D.O.B. 1952) is one of the most popular women writers in Lithuania. During the first decade of Lithuanian Independence the author earned her fame by the articles of investigative journalism. The creational work of Jazukeviciute is awarded for some times and her three novels “Anarchistės išpažintis”, “Juodas kvadratas”, “Dviejų mėnulių baras” received much attention from literary specialists. In her novels the writer depicts creating woman and her searches in life. D. Jazukeviciute sets the stereotype of creating woman against the picture of traditional woman, which prevailed in literature till then. Traditional woman in literature was depicted as rejecting her own interests, not wanting or not being able to change with the changing world. The topics of Jazukeviciute’s novels includes life story of a creating woman. In the author’s creational work not only peripeteias of depictive periods are raised, but also a painful woman’s experience. Resolved emphasis of Jazukeviciute’s “weak” and “strong” genders as a social problem, change of woman’s picture, evaluations of critics and readers witness relevance of womanly problematic. The object of master thesis – self-expression problem of a woman, engaged in creative activity, with reference to life stories of protagonists Katerina N., Stella and Marija from the novels by D.Jazukeviciute “Anarchistės išpažintis” (2007), “Juodas kvadratas” (2007), “Dviejų mėnulių baras” (2008). Aim of master thesis – to... [to full text]

Darbe nagrinejami straipsniai ir reklamos moterims skirtuose žurnaluose: lietuviškame – „Laima“ ir rusiškame – „Krestyanka“ ir verslo žurnaluose: lietuviškame – „Verslo klasė “ ir rusiškame – „Korolevskie vorota“. Darbo pagrindinis tikslas yra išanalizuoti, identifikuoti ir palyginti vyraujančius lyčių įvaizdžius bei vaidmenis moterims skirtuose žurnaluose ir verslo žurnaluose tarptautiniu aspektu. Analizuojant mokslinę literatūrą lyčių tema, bei atliktus tyrimus, prieita prie išvados, kad vyrų ir moterų padėtis socialinėje erdvėje yra skirtinga, tą apsprendžia nevienodi lytims priskiriami vaidmenys ir įvaizdžiai. Vis dar juntama ryški riba tarp moteriškų ir vyriškų erdvių, užimtumo sferų bei pareigų pasidalijimo. Atlikti panašūs tyrimai bei projektai atskleidė šiandieninėje visuomenėje vyraujančią tiesą – vyrai vis dar užima dominuojančias pozicijas versle, darbo sferoje, viešoje erdvėje, bet privati namų erdvė jau nebe priskiriama šimtu procentu moterims, kadangi kuo toliau tuo labiau didėja moterų verslininkių ir vadovių skaičius. Moterys nebenori būti vyro šešėlyje, veržiasi į priekį ir atkakliai kovoja už lygias teises su vyrais privačioje ir viešoje erdvėje. Tyrimo rezultatai parodė, kad lyčių vaidmenų bei įvaizdžių vaizdavimas yra nevienodas skirtingų tipų žurnaluose. Žurnaluose „Laima“ ir „Krestyanka“ moteriški vaidmenys dominuoja namų-šeimos srityse, bei šeimos ir karjeros suderinamume. Bet karjeros srityje žurnale „Krestyanka“ prieš moteriškus vaidmenis dominuoja... [toliau žr. visą tekstą] / Gender roles and images are very important part of relationship understanding between men and women. The research “Gender roles and images in the magazines: Lithuanian and Russian magazines comparable research” aimed at studying men and women roles and images while analysing printed media: women’s magazines Lithuanian “Laima” and Russian “Krestyanka”; business magazines Lithuanian “Verslo klase“ and Russian “Korolevskie vorota”. The subject of the research is printed texts and advertisement in the mentioned magazines. The main aim of the research is to find out the dominating gender roles and images. The relevance of the research consists in the main fact, that gender dominating roles and images in the media determine peoples understanding and opinion about themselves and influence their behaviour, mannerism and lifestyle. An important change in the social community has been occurred already and is still happening. The analysis will let us see, if changes in the real gender life are truly represented in the media. Research will picture the difference between Lithuanian and Russian magazines and together the difference between Lithuanian and Russian communities. The qualitative analysis of the printing matter and advertisement revealed the following very important themes of men and women relations in the private sphere and public sphere: family relations, duties division, carrier, job opportunities, sex relations, appearance. The analyses results provide that men and women are... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – su maistu susijusios kultūrinės reikšmės maisto reklamose. Darbo tikslas – teoriškai nustatyti reklamoje kuriamas su maistu susijusias kultūrines reikšmes ir jas išanalizuoti remiantis semiotinio metodo instrumentarijumi. Darbo uždaviniai: aptarti semiotikos mokyklas – jų raidą, pagrindines kryptis, svarbiausius autorius, metodo instrumentarijų, atskleisti pagrindines sąvokas; pristatyti reklamą, jos raidą, pagrindinius principus ir vaidmenį šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje, atskleisti semiotinį požiūrį į reklamą; ištirti maisto funkcijas šiuolaikinėje visuomenėje ir su maistu susijusias reikšmes skritinguose kultūros sluoksniuose; taikant semiotinį metodą, išanalizuoti, kaip maisto reklamose kuriama kultūrinė reikšmė, kokie socialiniai ir kultūriniai kodai veikia reikšmės kūrime. Išanalizavus mokslinę literatūrą, atskleista, kad semiotikos modelis yra tinkamas kultūrinių reikšmių kūrimui reklamoje tirti. Pristatant su maistu susijusias kultūrines reikšmes, analizuota sociologijos, antropologijos, kultūros studijų ir kitų mokslo sričių literatūra, o jai susisteminti panaudotas Geerto Hofstede‘o daugiasluoksnis kultūros modelis (Hofstede, 1984). Maistas atlieka diferenciacijos funkciją tarp kultūrų ir kultūros viduje – tarp jos skirtingų sluoksnių, o kai kuriose kultūrose – ir tarp individų. Šiuolaikinėje modernioje visuomenėje jis taip pat yra privačią ir viešąją erdvę, o kartu – ir moteriškąją bei vyriškąją sritį skiriantis elementas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is food-related cultural meanings in food advertising. This study attempts to theoretically establish the food-related cultural meanings that are being created via advertisements and to analyze them using the instrumentation of the semiotic method. In this study two main semiotic schools are introduced, including their development, main directions, most significant authors, the instrumentation of the method, main concepts that will be used. There has been a concept of advertising as such analyzed, also its development, main principles and the role it plays in a consumer society. The functions of food in a contemporary society and food-related meanings in different cultural layers have been investigated. It was investigated both how food advertising creates the cultural meaning and what social/cultural codes work in this process by using the semiotic method. The analyzed scientific studies show that the semiotic model is suitable for exhibiting the creation of cultural meanings in advertising. In order to examine the food-related cultural meanings, various works of sociology, anthropology, culture and other fields of science were taken into account. The findings of those works were systematized using the Geert Hofstede’s model (Hofstede, 1984). Food separates both the cultures and layers or individuals in a culture from each other. In the contemporary society, food is a marker of private and public spaces, as well as feminine and masculine fields. Food... [to full text]