Pastaraisiais metais Lietuva patyrė daugybę pokyčių – visuomenėje, pramonės šakose, politikoje, neaplenkė jie ir švietimo. Įdiegus naujus darbo metodus bei technologijas, iškilo būtinybė plėtoti visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėjas, nes ekonominė bei socialinė kaita tokia didelė, kad norint išlikti paklausiam darbo rinkoje, teks ne kartą keisti specialybę ar nuolat kelti kvalifikaciją. Dabartinė profesinio rengimo sistema jau nebesugeba pilnai patenkinti darbo rinkos poreikių. Daugelyje Europos šalių jau yra įdiegtos, kitur dar ruošiamasi diegti (tame tarpe ir Lietuvoje) neformaliojo mokymosi pripažinimo sistemas. Tyrimo tikslas - atskleisti mokymosi rezultatų vertinimo ypatumus neformaliajame profesiniame suaugusiųjų mokyme. Siekiant realizuoti darbe užsibrėžtus tikslą bei uždavinius, buvo taikyti šie tyrimo metodai: 1. Teoriniai: mokslinės literatūros, publikacijų bei norminių dokumentų, reglamentuojančių neformalų profesinį rengimą, analizė; 2 .Diagnostiniai: parengti du klausimynai ir atlikta neformalaus profesinio mokymo centro besimokančių suaugusiųjų bei mokymo vadovų anketinė apklausa, kurios metu tirti neformaliajame profesiniame mokyme taikomi vertinimo metodai bei nuomonės apie jų taikymo tikslingumą; 3. Matematiniai statistiniai metodai: tyrimo duomenų apdorojimui, procentinių dažnių, suderinamumo kriterijų apskaičiavimui bei demonstracijai buvo naudojamos kompiuterinės programos SPSS 12.0 ir Microsoft Office Excel 2003. Tyrimo tikslinės grupės: privačios... [toliau žr. visą tekstą] / During recent years Lithuania has experienced many changes in society, trade and education. After implementing new work methods and technologies it became essential to spread the ideas of Life Long Learning, as economical and social shifts made people change their specialities or constantly improve their professional skills. The present system of vocational training doesn’t meet marketing needs. Many European countries are going to (e.g. Lithuania) or have already implanted the acceptance systems of non-formal education. The aim of the research is to reveal the peculiarities of progress assessment in non-formal adult education during the process of vocational training. While seeking to reach the goal and the tasks two research methods were applied: 1. Theoretical: the analysis of nonfiction material, publications and standard documents regulating non-formal professional training; 2. Diagnostic: two questionnaires were prepared to be given to adult learners and their educators about the methods of progress assessment and their implementation in non-formal education during the process of vocational training in education centre. 3. Mathematical statistical methods: computer programs SPSS 12.0 and Microsoft Office Excel 2003 were applied for data-processing, rate percentage and estimate as well as demonstration of criteria compatibility. The objective groups consisted of respondents of education centre belonging to private enterprise that were following the programs of public... [to full text]

Slaugytojo, dirbančio bendruomenėje ar paciento šeimoje kompetencija įgauna didelę vertę slaugos kontekste. Šio specialisto kompetencijos glaudžiai susiję su slaugytojų teikiamų paslaugų apimtimi, paslaugų kokybe bei jų prieinamumu paslaugų gavėjams. Slaugytojo kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos įgyja baigęs slaugos studijų programą, įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, nuolat ją tobulindamas, atsižvelgiant į nuolatinę slaugos mokslo ir praktikos pažangą. Kadangi slaugytojai turi dirbti visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo kryptimi, todėl jiems būtinos naujos kompetencijos: pedagoginės, psichologijos, socialinės, vadybos, taip pat ir kitos papildomos žinios, kurias įgyja nuolat tobulindamasis. Profesinių kompetencijų dėka slaugytojai gali jaustis lygiaverčiais sveikatos priežiūros komandos nariais, tokiu būdu kelia specialybės savarankiškumą ir prestižą. Visuomenės poreikių kaita sąlygoja šių specialistų paslaugų apimtis. Kompetencijos vertinimo tyrimas yra nauja ir Lietuvoje mažai nagrinėta tema, o slaugytojų studijų programos visuomenės poreikių kaitos kontekste niekada nebuvo nagrinėtos, t.y. nebuvo lyginamos tarpusavyje pagal išsilavinimo lygius, programos planus ir turinį, suteikiamą profesinę kvalifikaciją. Temos mokslinį naujumą sudaro tai, kad nuo slaugytojų išsilavinimo lygio ir visuomenės poreikių kaitos priklauso teikiamų paslaugų apimtys, jų kokybė bei prieinamumas paslaugų gavėjams, o tai įtakoja visą... [toliau žr. visą tekstą] / The nurse’s competence, who is working in the Community or in the patient’s family, becomes of utmost value in terms of care background. This specialist’s competence is closely related to the scope and the quality of nurses’ rendered services as well as their availability to services recipients. The nurse’s competence consists of knowledge, capabilities and skills, which have been acquired after the completion of care studies program and general practice nurse’s professional qualification, with its continual improvement on the basis of a continuous headway in care science and practice. Nurses must work for the public health preservation and enhancement, therefore, new competencies are obligatory to them: pedagogic, psychological, social, managerial and other additional knowledge, which is being acquired during continuous training. Thanks to professional competencies, nurses may feel equally-valued members of a health supervision team. In this way, a self-dependence and a prestige of this specialty are being raised. The scope of these specialists’ services is stipulated by the fluctuation of the community demands. In scientific terms, an investigation of competence evaluation is a new, low-investigated subject in Lithuania. The nurses studying programs have never been analyzed in the context of the fluctuation of the community demands i. e. they have not been compared mutually pursuant to education levels, program plans and content, awarded professional qualification. A... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti moksleivių vidinės darnos, psichosocialinės aplinkos ir sveikatos nusiskundimų sąsajas. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 291 Kauno X vidurinės mokyklos 5 – 12 klasių moksleiviai (atsako dažnis 67,8 proc.). Tyrimas atliktas 2007 m. lapkričio – 2008 m. kovo mėnesiais. Duomenys surinkti anoniminės anketinės apklausos būdu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 13.0 statistinį paketą ir MS Excel. Rezultatai. Mūsų rezultatai parodė, kad 59,2 proc. apklaustų moksleivių pasižymėjo aukšta vidine darna, žema vidine darna pasižymėjo 7,0 proc. 5-9 klasių moksleivių, ir 4,1 proc. 10 - 12 klasių moksleivių. Žema vidine darna pasižymintys moksleiviai patikimai dažniau skundėsi liūdesiu (p<0,0001), nemiga (p=0,004), silpnumu (p<0,001), jautė stresą (p<0,0001), jautėsi nelaimingi (p<0,0001), palyginus su aukšta vidine darna pasižyminčiais moksleiviais. Dažną priekabiavimą (kartą per savaitę ir dažniau) patyrė 16,6 proc. moksleivių, atsitiktinį 36,9 proc. moksleivių. Žemos vidinės darnos grupėje net 43,8 proc. moksleivių patyrė dažną priekabiavimą mokykloje (p=0,003), palyginus su priekabiavimo nepatyrusiais) ir 18,8 proc. moksleivių priekabiavimą patyrė metus ir daugiau. Net 22,4 proc. moksleivių rūko arba kažkada rūkė. Kas savaitę ir dažniau alkoholį vartoja 5,9 proc. moksleivių. Didžiausia dalis moksleivių jautėsi pavargę ryte (51,7 proc.), skundėsi irzlumu (40,3 proc.) ir įtampa (31,4 proc.). Rezultatai patvirtino statistiškai reikšmingas... [toliau žr. visą tekstą] / Objective of the study. To evaluate the associations between sense of coherence, psychosocial environment and health complaints among students. Methods. The survey was conducted among Kaunas X secondary school 5 – 12 grade students from November, 2007 until March, 2008. Totally 291 students participated in the study (response rate 67.8 percent). Data collection was performed by means of anonymous questionnaire. The statistical softwares SPSS 13.0 and MS Excel. were used in the statistical analysis. Results. Our results indicated that 59.2 per cent of students had high sense of coherence, 7 percent of 5-9 grade students and 4.1 percent of 10 and 12 grade students had low sense of coherence. Sadness (p<0.0001), insomnia (p=0,004), weakness (p<0,001), stress (p<0.0001), unhappiness (p<0.0001) were more prevalent in the subgroup of low sense of coherence as compared to the high one. 16.6 percent of students experienced frequent harassment (once per week and more often), and 36.9 percent of students experienced occasional harassment. The prevalence of frequent harassment was 43.8 percent in the subgroup of low sense of coherence (p=0,003 compared to non-experienced the harassment and 18.8 per cent of students experienced harassment for one year and longer. Even 22.4 percent of students were recent or former smokers, 5.9 percent were weekly and more often alcohol users. The most prevalent health complaints were tiredness in the morning (51.7 percent), irritability (40.3 percent)... [to full text]

Visuomenės senėjimą sąlygoja ligos, kuriomis dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės. Vyresniame amžiuje blogėja kognityvinės funkcijos, kurios neigiamai veikia mitybos būklę. Pagyvenusių žmonių, su kognityvinių funkcijų sutrikimais, mitybai reikia skirti didesnį dėmesį. Svarbu reguliariai vertinti pacientų mitybos būklę, norint laiku nustatyti blogą mitybą ar jos riziką. Todėl atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti pagyvenusių žmonių mitybos ypatumus, esant kognityvinių funkcijų sutrikimui. Anketinės apklausos metu apklausta 120 pacientų, vyresnių nei 65 m., kurie gydėsi Kauno II klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriuje 2007 m. gruodžio ir 2008 m. sausio, vasario mėnesiais. Tiriamąją grupę sudarė 60 respondentų, su kognityvinių funkcijų sutrikimais, ir kontrolinę – 60, kurių kognityvinės funkcijos nesutrikusios. Šių grupių pagyvenę žmonės buvo suskirstyti pagal amžių: 65–74, ≥75 metų. Naudoti tyrimo metodai: standartizuotas protinės būklės mažasis tyrimas ir mitybos mažoji anketa, sociodemografinė rodiklių ir slaugytojų anketos. Darbo rezultatai parodė, kad 65–74 m. amžiaus tiek tiriamosios ir kontrolinės grupės respondentai turėjo blogos mitybos riziką (43,3 proc. ir 50,0 proc.) ar gerą mitybą (50,0 proc. ir 43,3 proc.). ≥75 m. skirtingų grupių respondentai taipogi pasižymėjo blogos mitybos rizika (63,3 proc. ir 66,7 proc.). Pagyvenę žmonės, su normaliomis ir sutrikusiomis kognityvinėmis funkcijomis, priklausė blogos mitybos rizikos grupei (58,3 proc. ir 53,3... [toliau žr. visą tekstą] / Society ageing is determined by diseases with which people of elderly age are most often ill. In senior age cognitive functions which negatively act on the state of nutrition worsen. Bigger attention must be devoted to the nutrition of elderly people with cognitive function impairment. Regular assessment of the nutrition state of the patients wishing to establish malnutrition or its risk is important. So investigation the aim of which has been to establish the peculiarities of nutrition of elderly people under cognitive function impairment has been performed. During questionnaire interrogation 120 patients older than 65 who were treated in Kaunas Clinical Hospital No. 2 Internal Disease Department in December of 2007 and January, February of 2008 have been interrogated. The investigated group consisted of 60 respondents with cognitive function impairments and control group of 60 patients whose cognitive functions were not impaired. The elderly people of these groups were divided according to the age: 65-74, ≥ 75. Employed investigation methods: standardized mini mental state exam and mini nutrition assessment test, socio-demographic and nurse questionnaires. The work results have indicated that at 65-74 both the investigated and control group respondents had risk of malnutrition (43.3 per cent and 50.0 per cent) or good nutrition (50.0 per cent and 43.3 per cent). ≥ 75 respondents of different groups also distinguished themselves of the risk of malnutrition (63.3 per cent... [to full text]

The growing attention of scientists and practitioners towards the issues of performance measurement encourage to analyze actualities of performance measurement as individual object of management. It becomes relevant to analyze what performance measurement system must be in order to ensure for the organizations operating in the changing environment the multidimensional performance measurement and usage of measurement results for the management of organization. In dissertation concepts of performance measurement, its relation to management, different approaches towards performance measurement are analyzed, review and comparative analysis of different performance measurement systems is done, directions of development of performance measurement systems are formulated, problems involved in selection among different performance measurement systems are analyzed. Findings of the empirical research assessing the need for multidimensional performance measurement in Lithuanian business organizations are presented. Depending on the need for formation of the multidimensional performance measurement system at both theoretical and practical level, the multidimensional performance measurement system is being designed defining its functions, measurement elements and processes. With the purpose of practical implementation of the multidimensional performance measurement system, stages of formation of the multidimensional performance measurement system and particular means for its implementation... [to full text] / Didėjantis mokslininkų ir praktikų dėmesys organizacijos veiklos vertinimo problematikai skatina nagrinėti organizacijos veiklos vertinimo, kaip vadybos tyrimų objekto, aktualijas. Aktualu tampa nagrinėti, kokia turi būti organizacijos veiklos vertinimo sistema, kuri, organizacijoms vykdant veiklą kintančioje aplinkoje, užtikrintų kompleksinį organizacijos veiklos vertinimą ir panaudotų vertinimo rezultatus organizacijos valdyme. Disertacijoje nagrinėjamos organizacijos veiklos vertinimo sampratos, vertinimo ryšys su organizacijos valdymu, požiūriai į organizacijos veiklos vertinimą, atliekama organizacijos veiklos vertinimo sistemų apžvalga ir palyginamoji analizė, formuluojamos organizacijos veiklos vertinimo sistemų vystymo kryptys, analizuojamos organizacijos veiklos vertinimo sistemos pasirinkimo problemos. Atlikus empirinį tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti kompleksinio organizacijos veiklos vertinimo poreikį Lietuvos verslo organizacijose, pateikiami rezultatai. Atsižvelgiant į kompleksinio organizacijos veiklos vertinimo sistemos formavimo teorinį ir praktinį poreikį, kuriama kompleksinio organizacijos veiklos vertinimo sistema, apibrėžianti sistemos funkcijas, vertinimo elementus ir procesus. Kompleksinio organizacijos veiklos vertinimo sistemos praktinio įgyvendinimo tikslais nustatomi kompleksinio organizacijos veiklos vertinimo sistemos formavimo etapai ir kuriamos konkrečios priemonės kiekvieno etapo įgyvendinimui. Siekiant patvirtinti pateiktų pasiūlymų tinkamumą... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe atskleista kaimo turizmo paslaugų samprata, jų reglamentavimas, išnagrinėtos pagrindines paslaugų rinkos elementų sąvokas ir svarbiausi aplinkos veiksnius, įtakojantys kaimo turizmo paslaugų rinką ir jos plėtrą. Pateikiama kaimo turizmo paslaugų rinkos vertinimo metodologija. Nustatyta, kad Lietuvoje pagrindinis kaimo turizmo paslaugų rinkos plėtros veiksnys, yra: Europos Sąjungos fondų parama. Atlikta Lietuvos ir Šiaulių apskrities kaimo turizmo paslaugų sektoriaus 2004 – 2008 metų struktūros ir dinaminių pokyčių analizė. Vartotojų segmentavimas pagal kilmę atskleidė, kad pagrindiniai kaimo turizmo paslaugų vartotojai yra Lietuvos gyventojai, jie sudaro apie 89 proc., o užsienio poilsiautojai apie 11 proc. nuo visų kaimo turizmo poilsiautojų, analizuojamu laikotarpiu. Šiame tyrime nustatyta, kad poilsiautojų skaičius Šiaulių apskrities kaimo turizmo sodybose per analizuojamą penkmetį išaugo beveik 6 kartus, o vietų pasiūla tik 2 kartus. Pastebima tendencija, kad kaimo turizmo paslaugų paklausa auga didesniu tempu, nei pasiūla. Atlikus Lietuvos ekonominių rodiklių įtakos analizę, nustatyta, kad reikšmingiausias ryšys yra tarp nakvynių skaičiaus ir BVP dalies tenkančios vienam šalies gyventojui dydžio bei vartojimo kainų santykinio lygio. Atlikus kaimo turizmo paslaugų plėtros Šiaulių apskrityje vertinimą, patvirtinta hipotezė, kad galima kaimo turizmo verslo plėtra ten, kur jis nėra išplėtotas, nors potencialas tam yra. / The master thesis reveals the concept of the country tourism services, their regulation, and analyses the main notions of the market elements and the basic environmental factors influencing upon the market of the country tourism and its development. The methodology of evaluation of the country tourism services market is provided here. It was established that the main factor of development of the country tourism services market in Lithuania is: the support from European Union funds. We performed the analysis of the structure and dynamic changes of the country tourism services sector in Siauliai District within the period of 2004 – 2008. The segmentation of inhabitants according to their origin revealed that the main users of the country tourism services are the residents of Lithuania, they make up about 89 percent, and foreign holidaymakers - about 11 percent of the overall amount of the country tourism holidaymakers during the analysed period. It was established in the course of the research that the amount of the holidaymakers in the homesteads of country tourism in Siauliai District increased almost 6 times during the analysable period, and the supply of places just twice. We can observe a tendency that the demand of the country tourism services is growing in a faster rate than the supply. Upon the analysis of the influence of Lithuanian economic indices, it was established that the most important connection is between the amount of stays and the amount of the portion of... [to full text]

Nors Lietuvos statybos sektorius pastaraisiais metais iki ekonomikos nuosmukio pasižymėjo nuolat didėjančia apyvarta ir pridėtine verte, darbo našumu jis atsilieka nuo daugelio kitų veiklų. Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami veiksniai, darantys įtaką statybos darbo našumui smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) statybos įmonėse Lietuvoje, atliekama darbo našumo analizė, pateikiamas darbo našumo apibrėžimas ir jo turinio aiškinimas, apžvelgiami darbo našumo vertinimo metodai, atliekamas Europos Sąjungos statybos sektorių darbo našumo palyginimas. Darbo našumui įtaką darančių veiksnių tyrimui atlikti duomenys surinkti pasinaudojant internetine statybos įmonių apklausa ir individualiais interviu su statyboje dirbančiais vadovais. Nustatyti penki svarbiausi veiksniai statybos darbo našumui SVV įmonėse. Tai yra: (1) prastas darbų organizavimas, (2) prastas darbų planavimas, (3) darbuotojų įgūdžių trūkumas, (4) naudojami netinkami statybos metodai ir (5) neužbaigti arba klaidingi brėžiniai ir informacijos trūkumas. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, analitinė-metodinė darbo našumo analizė, Lietuvos SVV įmonių statybos darbo našumą lemiančių veiksnių tyrimas, rekomenduojamas darbo našumo didinimo priemonių planas, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis 71 p. teksto be priedų, 14 iliustr., 14 lent., 52 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / Although the Lithuanian construction sector in recent years before economic recession marked by constantly increasing turnover and value-added, labor productivity is lagging behind many other activities. The master thesis examined the factors affecting construction labour productivity in construction small and medium enterprises (SME’s) in Lithuania. It performes the analysis of labor productivity definition and interpretation of its content, productivity measurement and management models, performes a comparison of construction sector labour productivity in Lithuania and in the European Union. Data for study of factors affecting labour productivity where collected through web-based survey of construction companies and individual interviews with managers working in construction. The study identifyed five key factors affecting construction labor productivity in construction SME’s. These are: (1) poor work organization, (2) poor work planning, (3) the lack of workers skills, (4) use of inappropriate construction methods, and (5) incorrect or incomplete drawings, and the lack of information. The work consists of six parts: introduction, analytical and methodical analysis of labor productivity, study of factors affecting construction labour productivity in construction SME’s in Lithuania, recommendation plan to improve labor productivity, conclusions and references. Master thesis consists of 71pages text without appendixes, 14 pictures., 14 tables., 52 bibliographic sources... [to full text]

The dissertation analyzes the problems of evaluating an organization‘s knowledge potential, both on a theoretical and practical level. The object of researches – assessment of knowledge potential in organization – is important for the science of management, for organizations, and for states. The systematical analysis of the research object done by the author allowed to determine the factors influencing an organization‘s knowledge potential. The quantitative methods established for evaluating the organization‘s knowledge potential are joined into one evaluation system. In evaluating an organization‘s knowledge potential, an individual was chosen as the basic organizational element, and synergy was investigated as the most important catalyst of an organization’s knowledge potential. The main goal of this dissertation is to create a model to assess the knowledge potential of organization. Several main tasks were investigated in the dissertation: 1) to substantiate significance of knowledge and to carry out an analysis of knowledge potential content after evaluating the existing knowledge science literature; 2) determine the main components of an organization‘s knowledge potential and create qualitative methods for their evaluation; 3) prepare a methodics for the application of the model for evaluating an organiztion‘s knowledge potential. The Introduction presents the investigated problem, the importance of the thesis and its scientific innovativeness. It reveals the object of... [to full text] / Disertacijoje teoriniu ir praktiniu lygmenimis gvildenamos organizacijos žinių potencialo vertinimo problemos. Tyrimų objektas – organizacijos žinių potencialo vertinimas – yra svarbus vadybos mokslui, organizacijoms ir valstybėms. Autoriaus atlikta tyrimo objekto sisteminė analizė leido nustatyti organizacijos žinių potencialą lemiančius veiksnius, kurių vertinimui sukurti kiekybiniai metodai yra sujungti į vieną vertinimo sistemą. Vertinant organizacijos žinių potencialą, baziniu organizacijos elementu pasirinktas asmuo, o sinergija nagrinėta kaip svarbiausias organizacijos žinių potencialo katalizatorius. Pagrindinis disertacijos tikslas – sukurti organizacijos žinių potencialo vertinimo modelį, lanksčiai taikomą įvairiose srityse. Disertacijoje nagrinėti keli pagrindiniai uždaviniai: 1) pagrįsti žinių svarbą ir atlikti žinių potencialo turinio analizę; 2) sintezuoti organizacijos žinių potencialą lemiančius veiksnius į bendrą modelį; 3) parengti siūlomo organizacijos žinių potencialo vertinimo modelio taikymo metodiką. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, rezultatų apibendrinimas, literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai bei penki priedai. Įvadiniame skyriuje aptarta tiriamoji problema, atskleistas darbo aktualumas ir darbo mokslinis naujumas, aprašytas tyrimo objektas, suformuluotas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašyta tyrimų metodika, nurodyta disertacijos rezultatų praktinė reikšmė, pateikti ginamieji teiginiai. Pirmasis skyrius... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti priekabiautojų - aukų, tik priekabiautojų ir tik patyčių aukų bei į patyčias neįsitraukusių paauglių savęs vertinimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumus. Tyrime dalyvavo 211 Kauno Antano Smetonos gimnazijos mokinių: 140 (66 proc.) mergaičių ir 71 (34 proc.) berniukas. Tirtų mokinių amžius nuo 12 iki 18 metų, amžiaus vidurkis 15 m. Tiriamieji buvo apklausiami mokykloje klasės valandėlių ir pamokų metu, gavus raštiškus mokyklos direktorės ir paauglių iki 16 m. tėvų sutikimus. Apklausą padėjo atlikti mokyklos psichologė. Patyčių dalyvių vaidmenų nustatymui buvo pasirinktas R. Povilaičio ir J. Valiukevičiūtės (2006) klausimynas, savęs vertinimui tirti buvo pasirinkta M. Rosenberg (1965) savęs vertinimo skalė ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui nustatyti – R. Jessor ir kt. (1992) sveikos elgsenos klausimynas. Tiriamieji turėjo atsakyti į 26 klausimus. Tyrimo rezultatai parodė, kad į patyčias neįsitraukę paaugliai pasižymi aukštesniu savęs vertinimu nei į patyčias įsitraukę paaugliai. Į patyčias neįsitraukusios paauglės – mergaitės alkoholį vartoja rečiau nei priekabiautojos – aukos ar tik priekabiautojos. Dažniausiai iš visų patyčių dalyvių vaidmenų grupių cigaretes rūko priekabiautojos – aukos mergaitės; rečiausiai cigaretes rūko patyčių aukos ir į patyčias neįsitraukusios paauglės mergaičių grupėje. Analizuojant sąsajas tarp patyčių dalyvių vaidmenų savęs vertinimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimo rezultatai parodė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to investigate self-esteem and psychoactive substance use peculiarities of bully-victims, pure bullies, pure victims and adolescents who do not engage in bullying. The subjects of the study were 211 school – children from Kaunas Antanas Smetona gymnasium: 140 (66 per cent) girls and 71 (34 per cent) boys at the age of 12 – 18. The mean age of the school - children was 15 years. The participants were interviewed during the lessons with permissions of the gymnasium director and younger than 16 years adolescent’s patents. The gymnasium psychologist helped to interview adolescents. Bullying roles were found with Evaluation of the prevalence of bullying questionnaire by R. Povilaitis and J. Valiukevičiūtė (2006), self-esteem was assessed with Rosenberg Self-Esteem Scale (1965) and psychoactive substance use was assessed with Health behavior questionnaire by R. Jessor et al. (1992). The participants were asked to fill in the form of 26 questions. The results of the study showed that adolescents, who do not engage in bullying, are higher self-esteem than adolescents, who engage in bullying. Girls, who do not engage in bullying, more rarely use alcohol than bully-victims and pure bullies. Bully-victim girls more often smoke cigarettes than other bullying roles; girls, who do not engage in bullying, and pure victims girls more rarely smoke cigarettes than other bullying roles. The analysis of the relationship between self-esteem of bullying roles and... [to full text]

Tinkamas specialybės pasirinkimas – tai pagrindas valstybės ir visuomenės gerovei. Kokybiškai su entuziazmu savo darbą dirbantis specialistas garbingai atstovauja savo profesiją. Neretai specialybės pasirinkimą nulemia ne vien pašaukimas, išankstinio tikslo turėjimas, bet ir atsitiktinai bei nuo tam tikrų aplinkybių priklausomi veiksniai. Nors logopedo specialybė dar palyginti jauna, bet jau niekas neįsivaizduoja šiandieninės ugdymo įstaigos be logopedo. Tai lemia vis didėjantis vaikų, turinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, skaičius. Logopedų ir logopedijos studijų studentų nuomonė apie daugumą šios profesijos ypatumų dar nėra pakankamai ištirta, todėl tai aktuali šiuolaikinė problema. Magistro darbo tikslas yra išsiaiškinti, kaip logopedai ir studentai vertina specialiosios pedagogikos (logopedijos) studijų programą ir atskleisti logopedų praktikos reikšmingumą studijų metu. Logopedijos studijų vertinimo tyrime dalyvavo Šiaulių, Kuršėnų, Radviliškio, Telšių, Plungės miestuose ir rajonuose dirbantys logopedai ir Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto, specialiosios pedagogikos (logopedijos) studijų programos III – IV kursų studentai. Iš viso išplatinta 250 anketų. Tinkamai užpildyti grįžo 199. Buvo atlikta turinio (content) analizė. Anketinės apklausos metu buvo tirtos reikalingiausios logopedų kompetencijos ir gebėjimai, ugdytini studijų metais. Logopedų ir studentų buvo prašoma įsivertinti savo gebėjimus. Taip pat buvo tiriama visų... [toliau žr. visą tekstą] / A Proper selection of speciality is a basis for the welfare of the state and society. Qualitatively and with enthusiasm working specialist honestly represents his/her profession. Rather often the selection of the profession is determined not only by the calling and having of preconceived future goal but on occasional factors dependent on certain circumstances, as well. Though the speciality of a speech therapist is relatively young, probably no one can imagine today’s educational institution without a speech therapist. This factor is determined by increasing number of children with speech and communication disorders. The opinion of speech therapists and the students of speech therapy studies on the majority of professional peculiarities are not yet fully investigated, therefore this remains a relevant contemporary problem. The aim of the Master’s thesis is to find out how the speech therapists and the students evaluate Special Education (speech therapy) study programme and to reveal the significance of the practical training of speech therapists during the studies. The speech therapist working in Šiauliai, Kuršėnai, Radviliškis, Telšiai and Plungė towns and districts as well as the third and fourth year students of special pedagogy (speech therapy) study programme of the Faculty of Social Welfare and Disability Studies, Šiauliai University, participated in the evaluation of the study programme of speech therapy. A total of 250 questionnaires were distributed. 199 properly... [to full text]