Su kylančiomis grėsmėmis apsirūpinant energijos ištekliais susiduria beveik visos be išimties Europos Sąjungos šalys. Atsižvelgus į tai, Europos Sąjunga įgyvendina energetikos politiką, kurios pagalba siekiama spręsti energetinio saugumo problemas, tačiau pastaroji neretai susiduria su sunkumais ir pasiekti rezultatai neretai būna silpni palyginti su dinamiška aplinka. Įvertinant tai, kad energijos suvartojimas ateityje didės augant gamybos mastams, nepaisant sparčios energetikos sektoriuje naudojamų modernių technologijų plėtros politiniame pasaulio žemėlapyje išvysime daugiau valstybių, priklausomų nuo energijos importo ir turinčių neigiamus energijos balansus. Tad energijos išteklių tiekimo saugumo užtikrinimo klausimo svoris tarptautinių santykių darbotvarkėje savo aktualumą išlaikys ir ateityje bei bus itin aktualus Europos Sąjungai, siekiančiai stiprinti savo konkurencingumą. Tai atspindi darbe nagrinėjamą problemą. Šiuo darbu – Energijos išteklių tiekimo saugumo pokyčių vertinimas: Europos Sąjungos atvejis – siekiama iš dalies užpildyti esančią energetikos politikos taikymo analitinę spragą. Magistro darbui keliamas tikslas yra įvertinti energijos išteklių tiekimo saugumo kaitą Europos Sąjungoje ir pasiūlyti jo didinimo kryptis. Magistro darbo tikslui pasiekti yra keliami šia uždaviniai: 1. Apibrėžti energijos išteklių tiekimo saugumo reikšmę teoriniame kontekste; 2. Suformuluoti energijos išteklių tiekimo saugumo vertinimo modelį; 3. Remiantis suformuluotu modeliu... [toliau žr. visą tekstą] / Almost all, without any exceptions, European Union countries face the threats in obtaining supplies of energy resources. In the light of it, the European Union implements an energy policy that helps in pursuing to solve energy security problems, but the latter is often facing challenges and achieved results are often weak compared to the dynamic environment. Considering the fact that consumption of energy will grow in the future, while volumes of production will grow, despite the rapid development of the modern technologies used in energy sector, in the political map of the world wee will see more countries dependent on energy imports and having negative energy balances. Thus, in the future the weight of energy supply security ensuring issue in agenda of international relations will maintain its relevance and will be of particular interest to the European Union, seeking to strengthen its competitiveness. This reflects the problem of this work. This work – Estimation of the changes in security of energy resources supply: the case of European Union – aims to fill an analytical gap existing in the energy policy. The objective of this Master's work is to assess the security of energy supply in the European Union and to propose direction of its increase. In order to achieve the Master's work objective there are set the following tasks: 1. To define meaning of the energy supply security in the theoretical context; 2. To formulate a model for the energy supply security assessment; 3... [to full text]

2003 metų gegužės 1 dieną įsigaliojęs naujasis baudžiamojo proceso kodeksas pakeitė iki tol ilgą laiką vyravusią įrodymų sampratą tuo pačiu koreaguodamas įrodymų vertinimo koncepciją, pagal kurią faktinių duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo prerogatyva koncentruojama tik vienintelio subjekto, t. y. teismo, rankose. Įrodymų vertinimo, kaip esminio įrodinėjimo proceso etapo, reikšmingumas nekvestionuojamas nei teisės moksle, nei teismų praktikoje. Darbe pirmiausia pateikiama trumpa egzistavusių įrodymų vertinimo sistemų istorinė apžvalga, akcentuojant inkvizicinio baužiamojo proceso gyvavimo metu vyravusią formaliąją įrodymų vertinimo sistemą, teismo vaidmenį joje bei jos visišką diskreditavimą ir perėjimą į naująją vertinimo sistemą, kurios šerdį sudaro laisvas įrodymų vertinimas. Toliau darbe išsamiai analizuojami Lietuvos ir užsienio autorių pateikiami pasiūlymai, kaip turėtų būti apibrėžiamas įrodymų vertinimas bei bandoma pateikti tokią sąvoką, išskiriami esminiai jos požymiai. Ypatingas dėmesys skiriamas įrodymų vertinimo taisyklių turiniui, o būtent reikalavimui vertinant faktinius duomenis (įrodymus) vadovautis vidiniu įsitikinimu, pagrindžiant jį išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei reikalavimui viso vertinimo proceso metu bei jo rezultate, vadovautis įstatymu. Kiekviena išskirta taisyklė analizuojama pasitelkus įstatyminę bazę, doktriną, teismų praktikos pavyzdžius. Daug dėmesio skiriama vidinio įsitikinimo, kaip vertinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The Criminal procedure code of Lithuania, entered into the force first May 2003, replaced the long prevailing notion of evidence while adjusting the evaluation of evidence approach whereby the prerogative of recognition of facts and the evaluation of evidence is concentrated in the only single entity, that is, in the hands of the court. The significance of the evaluation of evidence, being as the main part of the substantiation process, is unquestionable right neither in doctrine, neithet in case law. Firstly, the paper provides a brief historical overview of the evaluation of the evidence existed systems, emphasizing on the inquisitorial criminal process during the life of evidence prevailing in the formal evaluation system, court’s role in it and it’s full discedit by transition to the new evaluation system, with it’s core – free evaluation of evidence. Further in the paper is particularly analysed the suggestions of Lithuanian and foreign authors', how should be defined the term – evaluation of evidence and trying to give a definition of its key features distinguish, namely, requirement for the evaluation of facts (evidence) to follow the inner conviction, justifying it on thorough and impartial examination of the circumstances, requirement for the overall evaluation process and its outcome – follow the law. Each rule is derived through the analysis of legislation, doctrine and judicial practice. Much attention is paid to the formation process of inner conviction, it’s... [to full text]

Tyrimo objektas – mentoriaus vertinimas. Tikslas - ištirti mentoriaus kaip praktikos vadovo vertinimą turizmo organizacijoje. Uždaviniai: 1. Atskleisti profesinės praktikos teorinius aspektus. 2. Išanalizuoti mentoriaus kaip profesinės praktikos vadovo teorines sampratas. 3. Atlikti „Turizmo ir sporto vadybos“ programos turizmo vadybos profesinės praktikos mentoriaus vertinimą. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, apklausa anketiniu būdu, aprašomoji statistika. Profesinė praktika yra neatsiejama studijų proceso dalis. Jos metu pagrindinį vaidmenį atlieka praktikos vadovas (mentorius) ir studentas. Mentorius kaip profesinės praktikos vadovas, moko studentą, jį konsultuoja bei padeda spręsti problemas. Jis reikalingas kaip modelis, iš kurio studentas gali semtis praktinės patirties ir tapti puikus tos srities specialistas. Tyrimas parodė, kad studijų programos „Turizmo ir sporto vadyba“ turizmo srities mentoriaus vertinimas yra teigiamas. Tai yra toks žmogus, kuris turi ne mažesnę nei 3 metų darbo patirtį, bendrauja su studentu, juo pasitikėdamas, turi tokias asmenines savybes kaip komunikabilumas, nuoširdumas, humoro ir atsakingumo jausmas ir kt. Tyrime buvo atskleista, kad turizmo srities mentoriai labiausiai vaidina konsultanto vaidmenį, t.y. padeda spręsti iškilusias problemas. Svarbiausias mentoriams aspektas – sutarimas. Kitaip tariant, bendravimo su studentais palaikymas ir formvimas, kuris paremtas abipusia pagarba ir pasitikėjimu. / Object of the research: the evaluation of mentor The purpose: to analyse the mentor‘s role as a practice manager of tourism organization. The aims: 1. To reveal theoretical aspects of the professional practice. 2. To analyze mentor‘s theoretical concepts as a supervisor of professional practice. 3. To carry out the study program „Tourism and sport management“ in the field of tourism, the evaluation of profesional practice mentor. The methods: analysis of the scientific literature, survey used questionnaires, descriptive statistics. Professional practice is an integral part of the process of study. During this time the supervisor (mentor) and the student perform the main role. The mentor as a professional practice supervisor teaches the student, gives an advice and helps to solve problems. He is needed as a model from which the student can get a practical experience and become a great specialist in a specific field. The research showed that the study program „tourism and sport management“ in the field of turism evaluation of the mentor is positive. This is a person, who has not less than 3 years work experience, interacts with students by trusting them. Also, he has personally qualities as sociability, sincerity, a sense of responsibility and humor and etc. The research revealed that mentors in the field of tourism play the role of consultant, they help to solve problems. The most important aspect for mentors - agreement. In other words, the support and formation of... [to full text]

Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje, darbuotojų pasitenkinimas darbovietės aplinka bei pačiu darbu, daro didelę įtaką darbo našumui bei įmonės konkurencingumui. Dėl šios priežasties įmonių vadovai priimdami sprendimus kurie įtakoja organizacinius pokyčius turi detaliai įvertinti pasėkmes, kurios gali atsirasti įvykus pokyčiui ir pakeisti organizacijos klimatą, viena ar kita linkme. Darbo tyrimas atskleidė, jog skirtingų charakteristikų darbuotojai atsižvelgiant į jų amžių, lytį bei darbo stažą organizacinių pokyčių yra veikiami skirtingai. Tačiau dauguma pokyčių sporto organizacijų darbuotojus veikia neigiamai. Todėl galima daryti išvadą jog didelė dalis darbuotojų yra neigiamai nusiteikę betkokiems pokyčiams organizacijoje. Tai dar labiau apsunkina vadovų darbą siekiant įgyvendinti pokyčius, kurie šių dienų ekonomikoje yra būtini norint išlikti rinkoje. Organizaciniai pokyčiai natūraliai įtakoja organizacijos klimato pakitimus. Tik esant geram organizaciniam klimatui, darbuotojai gali parodyti visas savo geriausias kompetencijas ir padėti sporto organizacijai prisitaikyti prie kintačių išorinių sąlygų. Tyrimo problema – kaip organizaciniai pokyčiai veikia organizacijos klimatą? Tyrimo objektas – Sporto organizacijos klimato vertinimas vykstant organizaciniam pokyčiui Darbo tikslas – Įvertinti sporto organizacijų klimatą vykstant organizaciniam pokyčiui. Darbo uždaviniai: 1. išnagrinėti organizacinio pokyčio ir organizacinio klimato sampratas, remiantis mokslinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania and throughout the world, employee satisfaction with the workplace environment and the job itself, have a significant impact on productivity and competitiveness of enterprises. For this reason, corporate executives making decisions that affect organizational changes to the detailed assessment of the consequences that can result from a change in the organizational climate and change one or the other direction. The research found thatorganizational change diferently influence workers, it depends on their characteristics. However a lot of changes in sports organizations influence workers negatively. It can therefore be concluded that a large proportion of workers are negatively disposed to any changes in the organization. This is further complicated by the managers work to implement the changes that today's economy is essential to survive in the market. Organizational changes naturally affect the organization's climate changes. Only good at the organizational climate, employees can show all your skills and help the best sports organization to adapt to changing external conditions. Subject of the study – Sports organization climate evaluation during the organizational change The aim - to eveluate the climate during the organizational change in sports organization Tasks: 1. Examine organizational change and organizational climate perceptions of the scientific literature. 2. Disclosure of organizational change and organizational climate links. 3. Based sports... [to full text]

Darbo objektas: rekreacinių paslaugų pasiūlos vertinimas sveikatingumo centruose. Darbo tikslas. Ištirti rekreacinių paslaugų pasiūlos vertinimą sveikatingumo centruose. Darbo problema: rekreacinių paslaugų pasiūla sveikatingumo centruose. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti rekreacinių paslaugų pasiūlos vertinimo sveikatingumo centruose teorinius aspektus; 2. nustatyti rekreacinių paslaugų sveikatingumo centruose naudojimosi dažnį; 3. nustatyti dažniausiai sveikatingumo centruose pasirenkamas rekreacines paslaugas; 4. nustatyti rekreacinių paslaugų kokybės sveikatingumo centruose vertinimą vartotojų nuomone. Darbo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, aprašomoji statistinė analizė. Išvados. 1. Paslaugų pasiūla ir jų kokybė yra svarbus veiksnys, sukuriantis vartotojams/ klientams vertę, dėl kurios jie naudojasi pasirinktos sporto paslaugas teikiančios įmonės paslaugomis. Paslaugos kokybę sudaro kliento pasitenkinimas sveikatingumo centre gaunamomis paslaugomis. Nėra universalių ir absoliučiai patikimų paslaugos rezultato vertinimo rodiklių. 2. Vyrai dažniau nei moterys sveikatingumo centruose lankosi kasdien (p<0,05). Moterys dažniau nei vyrai sveikatingumo centruose lankosi savaitgaliais (p=0,001). Vyrai dažniau nei moterys sveikatingumo centruose naudojasi rekreacinėmis paslaugomis vakariniu metu (p=0,000). Moterys ir vyrai praleidžia tą patį laiką sveikatingumo centruose (p=0,130). 3. Sveikatingumo centrai pasirenkami pagal įvairius... [toliau žr. visą tekstą] / Object: assessment of recreation services suply in health (fitness) centers. Purpose: to investigate quality of recreational services supply assessment in health (fitness) centers. Problem: supply of recreational services in health (fitness) centers. Tasks: 1st – to analyze theoretical aspects of recreational services supply in health (fitness) centers. 2nd- to set the frequency of recreational services use. 3rd – to set most often selected recreational services in health (fitness). 4th – to set recreational services quality assessment in health (fitness) centers by users. Working methods: analysis of scientific literature, questionnaire survey, mathematical statistics. Conclusions. 1. Service supply and quality is an important factor creating consumer / customer value, which is used for sports company providing services selection. Quality of the service consists of client satisfaction within services provided in wellness center. There is no universal and absolutely reliable service outcome indicators for evaluation . The main problem of evaluation performance is their intangibility. 2. Men are more likely than women doing to health centers daily (p< 0.05). Women are more likely than men to attend health centers on weekends (p=0.001). Men are more likely than women in health centers using recreational services (p = 0.000). Women and men spend the same amount of time in health centers (p=0.130). 3. Health centers are chosen according to various criteria (p = 0.442). Men... [to full text]

Disertacijoje vertinamos regiono unikalių išteklių panaudojimo galimybės regiono ekonominei socialinei raidai gerinti, įgyvendinant Europos Sąjungos regioninę politiką. Pagrindinis tyrimo objektas yra regioninės politikos sprendimų rengimo ir pagrindimo procesai, reikalaujantys adekvataus regionų unikalumo vertinimo, tame tarpe siekiant efektyviai panaudoti unikalius išteklius regiono socialinei ekonominei raidai. Pagrindinis disertacijos tikslas – sukurti teorinę koncepciją, skirtą kompleksiniams regionų unikalumo ekonominiams vertinimams bei parengti regionų unikalumo ekonominio vertinimo instrumentarijų, panaudotiną regioninės politikos sprendimams. Sukurto instrumentarijaus taikymo sritis – Europos Sąjungos ir nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimas. / The dissertation investigates the issues of regional development and region possibilities to increase value added by using unique resources of the regions in the context of EU integration processes. The main object of research is regional policy decision-making processes requiring adequate economic assessment of regional uniqueness aiming effective use of unique resources of the region for social and economic development. This object is important not only to the state or regional level but also at the EU level with the aim to exploit regions basic skills and resources that can be unique from the perspective of other regions and to use competitive advantage. The primary purpose of this dissertation is building the theoretical concept that would serve as a base for the methodology creation of complex economic assessment of regional uniqueness that in the next stage would serve as an instrument for the implementation of EU regional policy.

Magistro darbas: „Dirbančių suaugusiųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo sąsajos“. Darbo tikslas: ištirti sąsajas tarp dirbančiųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo. Pradžioje keliama hipotezė, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė, asmenybės bruožai ir savęs vertinimas yra susiję. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: įvertinti tiriamųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo ypatumus; palyginti tiriamųjų subjektyvios gerovės įverčius pagal: lyties, amžiaus, išsilavinimo, šeimyninės padėties, vaikų turėjimo, gaunamų pajamų, darbo pobūdžio aspektus; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų subjektyvios gerovės ir asmenybės bruožų; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų subjektyvios gerovės ir savęs vertinimo; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų asmenybės bruožų ir savęs vertinimo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tyrimo grupės (dirbančiųjų) subjektyvi gerovė yra vidutinio lygio; daugumos respondentų vyraujanti asmenybės ypatybė yra sąmoningumas (kiti asmenybės bruožai: ekstraversija, sutariamumas, neurotiškumas ir atvirumas patyrimui); didžiajai tiriamųjų daugumai būdingas teigiamas savęs vertinimas. Buvo nustatyta, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė yra susijusi su gaunamomis pajamomis, bet nesusijusi su kitais sociodemografiniais veiksniais: lytimi, amžiumi, išsilavinimu, šeimine padėtimi, vaikų turėjimu, darbo pobūdžiu. Taip pat nustatyta, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė teigiamai siejosi su tokiais asmenybės bruožais... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is examine the connections between workers subjective well-being, personality traits and self-evaluation. In the beginning of the research was raised a hipothesis that workers’ subjective well-being, personality traits and self-evaluation are connected. To reach the aim was raised these objectives: to evaluate investigatives’ subjective well-being, personality traits and self-evaluation features; to compare investigatives’ grades of subjective well-being according to these social-demographic aspects: gender, age, education, family state, having offsprings, getting incomes, job position; to set the connections between investigatives’ subjective well-being and personality traits; to set the connections between investigatives’ subjective well-being and self-evaluation; to set the connections between investigatives’ personality traits self-evaluation. As demonstrate the results of research, investigatives’ subjective well-being is on the middle level; the majority of investigatives’ personality trait is Conscientiousness (other traits: Extraversion, Agreebleness, Neuroticism and Openess to Experience); for the vast majority of the investigatives is typical possitive self-evaluation. It was estimated, that workers‘ subjective well-being is connected with incomes, but does not connected with others social-demographic factors. It was also estimated, that investigatives’ subjective well-being was positively connected with such personality traits as Extraversion... [to full text]

The purpose of my work is to make the theoretic generalization of lands estimation, to analyse the device of wholesales estimation and the chance of using that device in cadastre. In my work was inspected the national and wholesales estimation, and descripted methods and criterions of estimation. I inspected the difference and analogy between estimation method in Lithuania and in some countries of Europe union. I make the database of lands plot for Klaipėda town, using GeoMap2004 software. This database is available, for accumulation, editing and analysing of lands plot.

In this paper was reached to examine the higher forms pupils‘ study motivation, self-assessment and study success; to set down pupils‘ study and march motivation, self-assessment and progress interconnections in this work. It was set down that the connection between motivation and study progress is statistically important. It means, that pupils who have higher study motivation get better assessment of their study results. Study progress correlate with study motivation statistically importantly and positively. It is why, when it is strong study motivation, there are high marks of the study progress. It was also set down the older students are in the higher forms, the better academic results they reach. Researching the connection of cognitive self-assessment with emotionalself-assessment it was noticed the statistically important and positive correlation. Consequently, if one assesses himself logically, rationally well, his positive, warm, kindly emotional assessment is getting higher.

The purpose of this graduate job is to investigate young adult’s personality’s psychological evolutionary singularity, stress conception, factors, stress management style and stress management styles’ links of such psychological singularities as sense of coherence, emotional intelligence, self-esteem. The young adult’s stress management singularities’ investigation has accomplished using A. Antonovskio (1995) Sense of Coherence scale, Norman S. Endler, James D. A. Parker (1999) the questionnaire of stress management, Reuven Bar-on, Ph. D. (1999, 2002) the questionnaire of emotional intelligence and M. Rosenberg (1965) the questionnaire of self-esteem. Conclusions are following: 1. For young age adults-women more typical point of emotional reaction and stress avoidance of management styles than the same age men. 2. Increasing young age adult’s the self – esteem less typical point of emotional reaction stress management style. 3. There is positive relation between the young adult sensse of coherence and the problem solution stress management style. 4. The superior common emotional intelligence the less typical point of emotional reaction stress management style.