Family is still the most importan priority for students. The main values are: carier at work, or wish to have good friends, satisfaction at work, good salary and foundation of „yourself“. All these values are connected with the choice of profession and work, creation of family and birth of children, foundation of life style. The life together, not married is almost the same as to live in marriage, but later marriage becomes importan form of life. Children take a lot of place in future plans, they are making family valuable and stationary. To grow up the children is responsible economical action. The family could be and has to be created on the equalitarian basius. But still the points of view to the roles in the family are not the same. Homosexual marriages, the ability to adopt and to grow up the children for them is valued sceptically. These points of view to the family open abilities to identify student’s idealo f family and conflicting rules.

Organizacijoje egzistuojančios vertybės ir valdymas vertybėmis šiandien yra aktuali tema: ne viena organizacija garsiai deklaruoja savo išpažįstamas vertybes, tačiau iškyla klausimas, kiek tas vertybes remia joje dirbantys darbuotojai. Tyrimais yra įrodyta, kad individualių bei organizacinių vertybių suderinamumas yra susijęs su darbuotojų sutelktumu, pasitenkinimu darbu, įsipareigojimu organizacijai ir pan. Lietuvoje individualių bei organizacinių vertybių suderinamumas ir jo sąsajos su įsipareigojimu organizacijai yra mažai tyrinėta sritis. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti ryšį tarp organizacinių ir individualių vertybių suderinamumo ir darbuotojų įsipareigojimo organizacijai. Taip pat norima pažiūrėti, ar naudojamų socializacijos taktikų kiekis yra susijęs su individualių bei organizacinių vertybių suderinamumu. Trys pagrindiniai šiame tyrime išskirti kintamieji yra individualių bei organizacinių vertybių suderinamumas, įsipareigojimas organizacijai ir organizacijos naudojamų socializacijos taktikų kiekis. Kintamiesiems išmatuoti buvo naudojamos trys metodikos: įsipareigojimui nustatyti buvo naudojama Meyer ir Allen Įsipareigojimo organizacijai skalė [Organizational Commitment Scale]; vertybėms, tiek individualioms, tiek organizacijos, nustatyti buvo naudojamas McDonald ir Gandz vertybių taksonomijos klausimynas; standartizuoto interviu metu buvo išsiaiškinta organizacijos naudojamos socializacijos taktikos. Apklausus keturias organizacijas ir jose dirbančius darbuotojus (iš... [toliau žr. visą tekstą] / Organizational values and managing by values is a live topic today: a lot of organizations declare publicly their official values, but there is an import question, how strong the employees of organizations sustain these values. It was suggested by other researchers that value fit between the person and the organization is related to employees’ cohesion, job satisfaction, organizational commitment and so on. The correlation of congruence between individual and organizational values with employees’ commitments to organization wasn’t much of researchers’ interest in Lithuania so far. This paper makes an attempt to determine the correlation of congruence between organizational and individual values with employees’ commitment to the organization. And it makes an attempt to determine whether relationship exists between number of used socialization tactics and congruence between organizational and individual values. Three basic variables were defined in this research: the congruence of individual and organizational values, organizational commitment and used socialization tactics. Three techniques were used to gather data: organizational commitment was measured using Meyer and Allen’s Organizational Commitment Scale; organizational and individual values were measured using McDonald and Gandz’s taxonomy of values questionnaire; and socialization tactics were measured using standardized interview. The results of four organizations have shown that congruence between organizational and... [to full text]

Didžiausias šeimos turtas, rodantis jos visuomenišką paskirtį, - tai išauginti ir į gyvenimą išleisti dori vaikai, todėl didžiulę reikšmę vaiko ugdyme turi tėvų pastangos kryptingai ir tikslingai siekti, kad šeimoje augantys vaikai realizuotų savo žmogiškąją esmę – taptų dorovinėmis asmenybėmis. Tačiau šiandieninė visuomenė darosi vis nedorovingesnė, vis didesnį nerimą kelia tolydžio „jaunėjantis“ nusikalstamumas, vis didėjantis vaikų ir paauglių agresyvumas ir kitos jaunosios kartos ugdymo spragos, vis dažniau kalbama apie vertybių krizę ir tai tampa problema ne tik šeimai, bet ir visai visuomenei. Todėl šio darbo tikslas - Išanalizuoti vaikų dorovinio ugdymo šeimoje ypatumus, atskleidžiant tėvų ir vaikų vertybinių nuostatų sąsajas. / The biggest value of the family, what show’s its mission in the society – to grow moral children and let them go to the life. This is why the most important in the education of children are the purposeful efforts of the parents to achieve that child in the family could realize his human essence – to become moral individual. But today’s community becomes more unmoral, people are worried about more younger criminality, children and youth becomes more aggressive, and other gaps of education becomes so actual, that a lot of discussions appears about crisis of the values in the family. And it becomes not only the problem of the family, but also of all society. The purpose of this research work – to analyze the peculiarity of the development of child’s moral values in the family, by showing correlation between parent’s and child’s moral values.

Darbo tema – dorovinių vertybių formavimas 10 – 12 klasių dailės pamokose katalikiškos liturginės juvelyrikos pavyzdžiais. Tyrimo tikslas - išanalizuoti katalikiškos liturginės juvelyrikos įtaką formuojant dorovines vertybes 10 – 12 klasių dailės pamokose. Tyrimo uždaviniai - išanalizuoti mokslinę literatūrą dorovinių vertybių formavimo tema; apibūdinti katalikiškos liturginės juvelyrikos tipus ir funkcijas; išsiaiškinti 10 – 12 klasių mokinių dorovines, vertybines nuostatas; išsiaiškinti katalikiškos liturginės juvelyrikos pavyzdžių integravimo poveikį dailės pamokose bei nustatyti dorovinių vertybių formavimo galimybes dailės pamokose. Atlykus tyrimą paaiškėjo, jog daugumos mokslininkų bei aksiologijos tyrėjų nuomonės sutampa, kad ugdant visapusišką asmenybę, svarbus vaidmuo tenka doriniam arba doroviniam auklėjimui, asmenybės moralinių savybių formavimui, jog formuoti dorovines vertybes reikia kaip visumą, žmogaus santykių su savimi, visuomene, darbu, gamta, kultūrinėmis vertybėmis. Nagrinėjant ir lyginant respondentų dorovines, vertybines nuostatas pastebėjome, jog kontrolinės grupės respondentai teigiamiau vertina socialines, visuomenines ir materialumu paremtas vertybes, eksperimentinės grupės apklaustieji palankiau vertina vertybes susijusias su dvasingumu, atsakingumu ir pagarba. Katalikybės tradicijoje diegiamas vertybes, eksperimentinės grupės tyriamieji buvo linkę vertinti palankiau. Katalikiškos liturginės juvelyrikos pavyzdžių integravimo poveikį dailės pamokose... [toliau žr. visą tekstą] / Moral value formation by examples of the catholic liturgical jeweller of 10 – 12 classes in the art lessons is the subject of this work. Investigative purpose – to analyse influence of the catholic liturgical jeweller for moral value formation. Investigative tasks – to analyse scientific literature of moral value formating; to describe types and functions of catholic liturgical jeweller; to ascertain moral values of the respondents; to analyse influense of integration to art lessons by catholic liturgical jeweller and to find chance to formate moral values in the art lessons. When exploratory was accomplished, it emerged that opinions of scientists and researchers of acsiology are coincidentals. They agree that education of thorough person needs to be virtuous and moral. Formation of moral values needs to be universal, like human intercourse with himself, with society, work, nature and cultural values as well. While, analysing and comparing moral values of respondents, we noticed, that respondents of auditorial group were more interesting in social, material goods and respondents of experimental group were more interesting in values, which are coherent with spirituality, responsibility and respect. Respondents of experimental group were more interesting in catholic values than auditorial group. Comparing results of respondents of 10 – 12 classes analysis information, we noticed influence of catholic liturgical jeweller integration in the art lessons. Respondents of... [to full text]

Universiteto vaidmuo ilgainiui kinta. Tam įtakos turi universitetų funkcijų kaitos poreikis – nepakanka kurti ir perduoti žinias, būtinas žinių ekonomikos vystymuisi. Universiteto veikla reikalauja persiorientavimo nuo procesų link rezultato, ypač ieškant jo veiklos naudos visuomenei. Tai reiškia, kad universitetas, siekdamas veikti kintančiomis sąlygomis, turi elgtis socialiai atsakingai. Šia disertacija siekiama ištirti socialinę atsakomybę (toliau – SA) universiteto mokslinės veiklos valdyme. Pasirinkta tyrimo strategija – grindžiamoji teorija, kuri leido suformuluoti empiriniais duomenimis grįstas teorines prielaidas. Disertacijoje nagrinėjama SA samprata prasmės ir turinio kitimo aspektais, taip pat parodoma SA transformacijos chronologinė raida, išskiriami SA tipai, apibendrinami tyrimai nuo įmonės SA link viešojo sektoriaus SA. Taip pat analizuojama universiteto SA ir jos tipai, SA įtaka universiteto organizacinei kultūrai, pateikiami keli gerosios patirties pavyzdžiai. Ši dalis baigiama įvadu į universiteto mokslinės veiklos socialinį vaidmenį ir mokslininko elgesį. Toliau paaiškinamas SA diegimas etikos priemonėmis, pradedant nuo vertybių institucionalizavimo, sąmoningumo formavimo ir vedant link SA realizavimo universiteto strategijoje. Taip pat pateikiami gauti empirinio tyrimo rezultatai pagal tyrimo klausimus ir jų analizė. / The role of a university develops over time in response to both internal and external pressures. Higher education is now influenced by the need to change even its central functions and mindset – it is no longer sufficient to create and transfer knowledge, necessary for the development of knowledge economy. The performance of a university requires a refocusing from process to outcomes, notably in quest of societal benefit. It means that a university, seeking to operate in a changing environment, should behave in as socially responsible a way as society expects. The aim of this dissertation is to study social responsibility (SR) in the management of university research performance. The selected research strategy – it is the grounded theory which enabled to provide theoretically empirical data-based assumptions. The doctoral dissertation analyses the aspects of altering meaning and scope of the concept of SR, while showing the chronological development of the transformation of SR and types of SR. It also summarises studies, from SR of business to SR of the public sector. Then it analyses university SR and its types; the influence of SR on organisational culture at university; and introduces some examples of good university practice. This part ends with an introduction to the university‘s social role in research performance and the behaviour of the researcher. Also, it refers to the implementation of SR by ethical means, starting from the institutionalisation of values, the... [to full text]

Socialinė utopija yra stabiliausia žmonijos svajonė apie tobulą visuomenės būseną. Nematomu siūlu ji susieja tarpusavyje daugumą epochų ir savo šaknimis siekia tolimąją praeitį, atrasdama save žmonijos svajonėse apie „aukso amžių“. Būtent todėl kai kurie tyrinėtojai laiko socialinę utopiją vienu seniausių ir fundamentaliausių mitų. Utopijos esmės apmąstymams skirta daug filosofų, istorikų, sociologų darbų, tačiau iki šiol mokslinėje literatūroje neegzistuoja vieningo viešai pripažinto „utopijos“ sąvokos apibrėžimo. Dėl to diskusijos šiuo klausimu tebesitęsia. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad apibrėžti utopijos apskritai yra neįmanoma. Nors mokslinėje literatūroje yra be galo įvairių „utopijos“ aiškinimo būdų, darbe yra bandoma skirtingus požiūrius subalansuoti, kad galima būtų išspręsti iškeltą tikslą – aptarti perėjimą nuo utopinių epochų į antiutopinę. Socialinė utopija, kaip visuomeninės minties reiškinys, savo raidoje išgyveno daug etapų. Pirmiausia – tai mitologinis etapas, kada visi pasaulio reiškiniai, išpasakojami pagal jų daromą įspūdį žmogaus vaizduotei, įgauna (mūsų akimis žiūrint) simbolinį, fantastinį bei sapnus primenantį pobūdį. Antrąjį etapą galima sąlygiškai apibrėžti kaip demitologizavimo, arba racionalizavimo etapą. Čia atsiranda teoriniai aiškinimai, kodėl idealioji būtis ir su ja siejamas žmonijos laimingas gyvenimas yra kitokia negu realus gyvenimas. Šiuo atveju realusis gyvenimas savaip „įstatomas“ į kitą, lyg ir neegzistuojantį pasaulį, tačiau turintį... [toliau žr. visą tekstą] / Social utopia is the steadiest dream of sustainable human consciousness of the perfect state of society. It is an invisible thread binds together many times and has its roots in the distant past, revealing itself in the human dreams about the "golden age". That's why some researchers call the social utopia one of the oldest and most fundamental myths. Social utopia as a phenomenon of public opinion in its development goes through a number of stages, firstly, that the mythological stage, when a person creates a fantastic, fairy picture of the world, which in general is an emerging property of consciousness. The second phase can be arbitrarily designated as the theoretical-rational. Here, the construction of a human happiness is based on theoretical reflection by a rational positing of ideal being in a different, non-existent world, having though the features of the real world. Third, the practical stage in which the utopian theories that can affect the world and transform it (for example, utopian socialism) are being tried to implement. Here also presents utopian desire to embody social and moral foundations into real practical life. The revival and the rise of utopian consciousness usually occur in times of great social and political upheavals. This research indicates that nutrient growth for utopia is the crisis, transitional stages in the development of society, so utopia is often a symptom of the crisis in the existing social order. Utopia accumulates and expresses... [to full text]

Darbo tikslas buvo: sukurti grindžiamąją teoriją, kuri atskleistų pagrindinį gyvenimo konsteksto rūpestį ir kokią reikšmę jis turi vertybių kaitai vėžio ligos patyrimo metu. Tikslui pasiekti iškelti darbo uždaviniai: 1. Atskleisti pagrindinį gyvenimo konteksto rūpestį, išryškėjantį onkologinės ligos patyrimo metu; 2. Įvardinti esminę kategoriją, pagrindines subkategorijas ir kategorijas, paaiškinančias išryškėjusio pagrindinio gyvenimo konteksto rūpesčio reikšmę vertybių kaitai onkologinės ligos patyrimo metu; 3. Palyginti žmonių, kurių artimasis sirgo/serga onkologine liga, ir žmonių, kurie patys sirgo/serga onkologine liga, gautus rezultatus; 4. Išnagrinėti onkologine liga sirgusių/sergančių žmonių galimas vertybių ir Havighurst asmenybės raidos teorijos akcentuojamų raidos užduočių sąsajas. Tyrimo duomenims surinkti buvo naudotas pusiau struktūruotas interviu su šešiais žmonėmis, kurių artimasis serga/sirgo onkologine liga, kalbėta apie artimųjų patirtį, ir su keturiais žmonėmis, kurie patys serga/sirgo onkologine liga. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo remiamasi autorių Straus ir Corbin grindžiamiosios teorijos duomenų analizės principais. Tyrime išryškėjo pagrindinis gyvenimo konteksto rūpestis – artumas. Individualių interviu metu su šešiais respondentais, kurie pasakojo apie savo artimo žmogaus onkologinės ligos patirtį, išryškėjo su artumu susijusios pagrindinės penkios gyvenimo konteksto sritys: santykis su šeima, socialiniai santykiai, laisvalaikis, asmeninės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this thesis: to develop a grounded theory to reveal the main concern in life context and the role it plays in the changing values suffering from oncological disease. The following tasks were identified: 1. To reveal the main concern in life context which elucidates in suffering from oncological disease; 2. To name the fundamental category, main sub-categories and categories explaining the significance of the main concern in life context for the changing values in suffering from oncological disease; 3. To compare the results of people who have / had relatives with oncological disease and people who themselves had an oncological disease; 4. To analyse potential links between the values of people who have / had an oncological disease and developmental tasks emphasised in the Havighurst‘s theory of personality development. The data for the research was collected by a partially structured interview with six people who are relatives of current or former cancer patients by speaking about the experience of their close ones and with four people who themselves had an oncological disease. The principles of Strauss and Corbin ground theory analysis were used to analyse the research data. The main concern in life that is closeness became apparent whilst suffering from oncological disease. The individual interviews with six respondents who shared the experience of an oncological disease of their close ones revealed five main categories in life context related with closeness:... [to full text]

Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalgoje nagrinėjami svarbiausi Danutos Diskienės atliktų 1997–2008 m. mokslinių tyrimų rezultatai. Autorės tyrimai yra susiję su vadovų vaidmens šiuolaikinėje organizacijoje pokyčiais bei verslo ir viešojo sektoriaus skirtingo lygio vadovų vadybinėmis nuostatomis, įgyvendinant valdymo funkcijas. Pagrindinis tyrimų tikslas - įvertinti vadovų vadybines kompetencijas pagal pagrindines valdymo funkcijas bei atskleisti kompetencijų pokyčių turinį ir kryptis, atsižvelgiant į besikeičiančios aplinkos iššūkius. Tikslui atskleisti buvo iškelti tokie uždaviniai: • atlikti, remiantis teoriniu vadovų kompetencijų modeliu, verslo ir viešojo sektorių skirtingo lygio vadovų kompetencijų lyginamąją analizę ir identifikuoti kritines pozicijas; • nustatyti, atsižvelgiant į kultūros orientacijos modelį, Lietuvos kultūros vertybių orientacijas ir atskleisti jų įtaką vadybinės elgsenos raiškai organizacijose; • išnagrinėti ir apibendrinti teorines valdymo funkcijų turinį atskleidžiančias koncepcijas vadovų kompetencijų ugdymo kontekste, pabrėžiant jų pritaikomumo lygį skirtinguose veiklos sektoriuose (verslo ir viešajame sektoriuje); • įvertinti skirtingo lygio vadovų vadybinių kompetencijų būklę, įgyvendinant pagrindines valdymo funkcijas ir atskleisti galimas kompetencijų pokyčių kryptis. Savo darbuose autorė remiasi teorinės minties ir vadybinės praktikos integravimu. Empiriniai iškeltų vadybinių problemų tyrimai buvo atliekami dviem etapais: I... [toliau žr. visą tekstą] / This overview of research work done by Danuta Diskiene includes the most important research issues and results obtained in the period of 1997–2008. The principal research points and issues are summarized below. Author’s research is related to the changes of leader’s role in the modern organization, as well as with different managerial attitudes of business and public sector leaders needed in the realization of managerial functions. The main aim of this research is to evaluate the managerial competencies of leaders according to the main managerial functions and to reveal the contents and directions of the competencies’ changes in respect to the challenges of the changing environment. The following tasks were formed to disclose the aim: • To perform a comparative analysis and indentify critical positions of the managers representing different levels in business and public sectors, invoking theoretical module of managerial competencies; • To determine Lithuanian cultural values and to reveal their influence on the managerial behavior in the organizations in consideration of cultural orientation model; • To analyze and summarize theoretical concepts which reveal the content of managerial functions in the context of managerial competencies’ cultivation, stressing their adaptability level for different sectors (business and public sector); • To evaluate the condition of leaders’ managerial competencies on different levels, through implementation of main managerial functions and to... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti subjektyviai suvokiamą atitikimą tarp asmens ir organizacijos vertybių skirtingose darbuotojų grupėse bei jo sąsajas su pasitenkinimu darbu ir emociniu išsekimu. Tyrime dalyvavo 133 (9 vyrai ir 124 moterys) valstybinės įstaigos darbuotojai. Tyrimo metodai: Cable ir DeRue sukurta subjektyviai suvokiamo atitikimo tarp asmens ir organizacijos skalė, Spector pasitenkinimo darbu klausimynas, emocinio išsekimo skalė iš Maslach ir Jackson sukurto klausimyno, taip pat buvo užduoti papildomi klausimai apie darbuotojų sociodemografines charakteristikas. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyviai suvokiamas atitikimas tarp asmens ir organizacijose vertybių skirtingose darbuotojų amžiaus, gaunamo atlyginimo ir užimamų pareigų grupėse nesiskiria, tačiau skiriasi skirtinguose įmonės padaliniuose ir tarp skirtingas pareigas užimančių socialinio darbo padalinio darbuotojų. Taip pat rezultatai atskleidė, kad didesnis subjektyviai suvokiamas atitikimas tarp asmens ir organizacijos vertybių siejasi su didesniu darbuotojų pasitenkinimu darbu ir mažesniu emociniu išsekimu. / The aim of the study was to assess subjective person-organization values fit in different employees’ groups, and to determine subjective person-organization values fit’s impact on job satisfaction and emotional exhaustion. The subjects of the study were 133 (9 men, 124 women) employees from public organization. Methods: perceived fit scale from Cable and DeRue questionnaire about subjective fit, Spector’s Job Satisfaction Survey, emotional exhaustion scale from Maslach and Jackson Burnout Inventory, and additional questions about employees’ social and demographical characteristics. The results of the study showed that subjective person-organization value fit is similar in different employees’ age, wage, and position groups, but differs among separate departments and different positions in social work department. The results also revealed that higher subjective person-organization values fit is related to higher level of job satisfaction and lower level of emotional exhaustion among employees.

Magistro baigiamajame darbe yra analizuojama tradicinių politinių ideologijų kūrimosi raida bei jų pasiskirstymas kairės ir dešinės spektre. Aptariama šios diados ideologinė situacija Lietuvoje, jos atsiradimo priežastys. Daug dėmesio yra skiriama Lietuvoje politinės kairės – dešinės pasiskirstymą lėmusiam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui (TS – LK) ir Lietuvos komunistų partijai (LDDP vėliau LSDP), kurių takoskyros pagrindu Lietuvoje formavosi partinė sistema. Pateikiama partijų ideologinių vertybių kaita, vykusi nuo valstybingumo atgavimo laikų iki dabar. Analizuojama Lietuvos politinių partijų raida šalyje bei partinės sistemos formavimosi ypatumai Lietuvoje. / Master‘s thesis analyzes the traditional political ideologies formation of evolution and it’s distribution of the Left and the Right of the spectrum. Also discusses the ideological situation in Lithuania and causes of its. Much attention is paid to the distribution of political Left and the Right in Lithuania had determined Lithuanian Reform Movement (TS - LK) and the Lithuanian Communist Party (LLDP later LSDP) which were the main basis of Lithuanian Party System formation. In the thesis there is presented the changes of ideological values of these parties, which took place on statehood recovery times to the present. Also analyzes the formation of Party system in Lithuania.