Šiame darbe yra nagrinėjama dviejų socialinių elgesio reguliatorių: teisės ir moralės, - koegzistavimas. Pagrindinis dėmesys yra sukoncentruotas ties tokios situacijos analize. Pirmoje darbo dalyje pateikiamos įvairios teorijos paaiškinančios teisės ir moralės tarpusavio padėtį žmonių elgesio reguliavimo sferoje. Nagrinėjamos teorijos, pateikiančios skirtingus požiūrius: nuo teisės ir moralės sutapties (E.N. Trubeckojus) iki jų išskyrimo, nurodant tarp jų egzistuojančius skirtumus (S.S. Solovjovas ir kt.). Kritiškai analizuojamos kiekviena iš nagrinėjamų teorijų, nustatinėjant jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Pagrindinis dėmesys antroje darbo dalyje sukoncentruotas ties Lietuvos Respublikoje susiklosčiusios situacijos analize. Galima išskirti tris pagrindines šios analizės kryptis. Pirma, moralės reikšmė įstatymų leidybos procesams. Antra, moralės nuostatų įtvirtinimas konkrečiose teisės normose. Ir trečia, moralės vaidmuo sprendžiant įvairius teisinius ginčus. Taip pat darbe yra pateikta trumpa istorinė teisės ir moralės tarpusavio ryšių ir pakeičiamumo viena kitu apžvalga. Nagrinėjama moralės įtaka teisės sistemų formavimosi procesams. Trečia darbo dalis skirta analizei problemų, kylančių dėl galimo teisės ir moralės prieštaringumo. Šioje darbo dalyje apžvelgiami argumentai už prioriteto nurodytoje situacijoje suteikimo moralei arba teisei. / In the given work the theme of coexistence of two social regulators of behaviour is investigated: the law and moral. The basic attention is concentrated to the analysis of such situation. In the first part of work the various theories explaining a site of law and moral in sphere of regulation of human behaviour are resulted. The theories which are putting forward various ideas from concurrence of moral and law (E.N.Trubetskoj) before their differentiation by the indication of their distinctions (by S.S.Alexey, etc.) are researched. The critical analysis of each of considered theories is made, weak and their strong sides are specified. The basic attention in the second part of work is concentrated to research of the practical situation which have developed in territory of the Lithuanian Republic. It is possible to allocate three basic directions of this analysis. The first, influence of morals on legislative activity. The second, fastening of moral indications in concrete rules of law. And, the third, influence of morals on the sanction of legal disputes. Also in work the brief historical review of interrelation and interchangeability of concepts of the right and morals is presented. Influence of morals on processes of formation of legal systems is investigated. The third part of work is intended for the analysis of the problems arising at presence of cases of the contradiction of moral and law. In the given part of work arguments for granting of a priority in the specified... [to full text]

Darbo tikslas - nustatyti 13 – 16 metų paauglių, turinčių mišrių elgesio ir emocinių sutrikimų, internalių ir eksternalių problemų lygį ir įvairovę. Tyrimo pradžioje keliama hipotezė, jog paaugliai, turintys mišrių elgesio ir emocinių sutrikimų, turi aukštesnį internalių bei aukštesnį eksternalių problemų lygį, nei tokių sutrikimų neturintys bendraamžiai. Tikslui pasiekti kėlėme šiuos uždavinius: įvertinti 13 - 16 metų paauglių, pasižyminčių mišriais elgesio ir emociniais sutrikimais, internalių bei eksternalių problemų lygį ir įvairovę. Palyginti 13 - 16 metų paauglių, turinčių mišrių elgesio ir emocinių sutrikimų, su tokio pat amžiaus paauglių, neturinčių emocinių sutrikimų, internalių ir eksternalių problemų lygį ir įvairovę. Palyginti 13 – 16 metų paauglių, turinčių mišrių elgesio ir emocinių sutrikimų, su tokio pat amžiaus paauglių, neturinčių emocinių sutrikimų, nerimo lygį ir įvairovę. Tyrimas atliktas, taikant šias metodikas: Žmogaus piešinys: emocinių sutrikimų atrankos procedūra DAP : SPED ( Screening Procedure for Emotional Disturbance); T. M. Achenbacho (1991) klausimynus 11 -18 metų jaunuolio savęs vertinimo lapą (Youth Self – Report (YSR 11/18), 6 -18 metų vaiko elgesio tyrimo lapą (Child Behavior Checklist (CBCL 4/18), bei Daugiamatę vaikų nerimo skalę MASC ( Multidimensional Anxiety Scale for Children). Tyrime dalyvavo 92 13 -16 metų paaugliai, 52 – klinikinės grupės paaugliai, pasižymintys mišriomis elgesio ir emocinėmis problemomis, bei 40 –... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work is to ascertain the level and variety of internal and external problems of 13 – 16 years teenagers having medley behavior and emotional problems. In the beginning of the research was raised hypothesis, that the level of behavior and emotional problems is elevated for teenagers having medley behavior and emotional problems, than for teenagers do not having these problems. In order to achieve the aim we have raised these main objectives: to evaluate the level and variety of internal and external problems of 13 – 16 years teenagers having medley behavior and emotional problems. To evaluate the level and variety of anxiety of 13 – 16 years teenagers having medley behavior and emotional problems. The research was carried out applying these research methods: standardized questionnaire by Achenbach (1991) – Your Self –Report (YSR 11 / 18), Child Behavior Checklist (CBCL 4 / 18); standardized MASC - Multidimensional Anxiety Scale for Children and DAP : SPED Draw A Person : Screening Procedure for Emotional Disturbance. 92 13 -16 years teenagers participated in the research. 52 teenagers, having medley behavior and emotional problems and 40 teenagers do not having these problems. Participated in the research and 52 parents of teenagers, having medley behavior and emotional problems and 40 parents of teenagers, do not having these problems. After the research we carried out, that teenagers, having medley behavior and emotional problems experience more... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išnagrinėta tema „Elgesio kodeksai: jų vieta ir reikšmė reglamentuojant neteisėtos ir žalingos informacijos platinimą kompiuteriniuose tinkluose“. Elgesio kodeksais reglamentuojančiais neteisėtos ir žalingos informacijos platinimą kompiuteriniuose tinkluose Lietuvoje susidomėta palyginti neseniai, tačiau didesnę plataus interneto naudojimo patirtį turinčiose šalyse ji yra nenauja ir kelianti nemažai diskusijų. Dauguma valstybių vienu ar kitu būdu reguliuoja internete skelbiamą turinį: arba per bendruosius viešosios informacijos publikavimą reglamentuojančius teisės aktus arba per specialiai kompiuteriniams tinklams skirtus savireguliacinius elgesio kodeksus. Lietuvos Respublikoje, skirtingai nuo Europos Sąjungoje egzistuojančio teisinio reguliavimo, žalingos ir neteisėtos informacijos platinimas kompiuteriniuose tinkluose yra pernelyg griežtai reguliuojamas, paliekant labai siaurą terpę savireguliacijai. / The master's degree thesis contains the analysis of conduct codes: their place and meaning in regulation of illegal and harmful information disseminating in computerized networks. In Lithuania Republic, the problem of self-regulation of conduct codes and their place and meaning in regulation of illegal and harmful information disseminating in computerized networks became of interest comparatively not long ago, but in the countries more experienced in wide Internet usage this problem is nor new and raises quite many discussions. Most countries regulate the contents of information published in computerized networks in one or another way: by means of common regulatory provisions governing public information release or by means of specifically computerized networks-tailored conduct codes. In Lithuania Republic, contrary to legal regulations existing in the European Union, release of illegal and harmful information to computerized networks is regulated so strictly with a little space left for self-regulation by conduct codes.

Tyrimo tikslas buvo atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų ir tėvų santykius kaip humaniškumo ugdymo šeimoje prielaidą. Darbe, remiantis ikimokyklinio amžiaus vaikų, jų tėvų ir pedagogų tyrimo duomenimis bei literatūros šaltiniais, parodoma, kad šeima tuo laikotarpiu vaidina pagrindinį vaidmenį formuodama vaikų humanišką elgesį. Vaikai humaniškai elgiasi su kitais žmonėmis tik tada, kai šeimoje vyrauja tinkama atmosfera, tėvai yra jautrūs, atviri ir atsakingi savo vaikams, išlieka prieš juos orūs. Tėvai gana humaniškai elgiasi su ikimokyklinio amžiaus vaikais, glaudžiai su jais bendrauja, paguodžia, supranta, yra jautrūs jų išgyvenimams, pagiria vaikų nuopelnus, su jais dalinasi ir sako tiesą, skatina ir patį vaiką elgtis humaniškai. Šeima duoda pirmą supratimą apie vaiką supantį pasaulį, jame esančius žmonių tarpusavio santykius. Šeima pirmoji padeda dorovinius pamatus, duoda pirmą supratimą apie humaniškus santykius tarp žmonių, ugdo tokius būdo bruožus, kaip atvirumą, jautrumą, užuojautą kitam. orumą, sąžiningumą ir t.t. Tyrimo metodika: L tipo (standartizuotas pokalbis su vaikais) ir Q tipo (uždaro tipo anketos pedagogams ir tėvams) diagnostinių duomenų. Ji padėjo tiksliai sužinoti tėvų, vaikų ir pedagogų nuomonę apie tėvų humanišką elgesį su vaikais. Tyrimo metodika buvo patikima, nes visas humaniško elgesio vertinimas buvo tik iš tiriamųjų ir nebuvo kito žmogaus subjektyvumo, primestos nuomonės. Tyrime dalyvavo 60 vaikų ir 60 tėvų bei 20 pedagogų iš estetinio lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of research was to reveal the relationships between the preschool children and their parents, as the prerequisite of humanity education in a family. Based on the research data on the preschool children, their parents and educators and according to the sources of literature, work presents that in the given period of time family plays the fundamental role in forming the humane behavior of children. Children behave humane with other people only when there is the proper atmosphere at home, when parents are sensitive, open and responsible to their children and remain dignified in their eyes. The behavior of parents is enough humanistic with the preschool children, they closely communicate, comfort, understand their children, are sensitive to their empathies, commend the children’s merits, share with them, tell the truth and motivate the child to behave humane. Family gives the first understanding of the surrounding the child world and the people relations in it. Family is the first to lay the moral foundation; it gives the first understanding of the humane relations between people, and nurtures such characteristics as openness, sensitivity, compassion to other person, dignity, honesty and etc. Methods of research: L type (standardized conversation with children) and Q type (closed type questionnaires for educators and parents) diagnostic data. It specifically helped to find out the opinion of parents, children and educators on the humane behavior with the children... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti vaikų emocinių ir elgesio sunkumų kitimo ypatumus, taikant individualią Adlerietišką žaidimų terapiją. Tyrime dalyvavo 22 šešerių - vienuolikos metų amžiaus vaikai (13 berniukų ir 9 mergaitės), kuriems buvo taikoma Adlerietiška žaidimų terapija dėl elgesio ar emocinių sunkumų, kuriuos nurodė tėvai. Trylikai vaikų (t.y. 59 proc. vaikų) žaidimų terapija buvo taikoma mokykloje, kurioje jie mokosi (mokytojų ar tėvų, globėjų prašymu), likusiems devyniems, t.y. 41 proc., (žr. 1 pav.) – psichoterapiniame centre (visi interesantai, šiuo atveju, buvo tėvai). Tiriamieji dalyvavo individualios žaidimų terapijos užsiėmimuose, kurių trukmė variavo nuo 6 iki 42 užsiėmimų. Užsiėmimai vykdavo kartą per savaitę, sutartu laiku, neskaitant atostogų ar ypatingų atvejų, dėl kurių tiriamasis į terapinius užsiėmimus atvykti negalėdavo. Kiekvieno žaidimų terapijos užsiėmimo trukmė – 50 min. individualaus darbo su vaiku. Užsiėmimai buvo vedami remiantis A.Adler teoriniais principais: pagarba vaikui, šilti ir draugiški santykiai, vaiko jausmų pripažinimas ir jų atspindėjimas tokiu būdu, kad tai padėtų vaikui suprasti save ir aplinkinį pasaulį, vadovavimo žaidimui nebuvimas, apribojimų, kurie reikalingi susieti žaidimų kambarį su realiu pasauliu, sukūrimas. Terapijos pradžioje ir pabaigoje vaikų tėvų buvo prašoma užpildyti klausimynus apie vaikų nusiskundimus. Terapijos metu terapeutas įvertindavo vaiko stipriąsias puses (bendrumo jausmą, savęs reikšmingumą, kompetencijos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the variation of children’s emotional and behavioral problems after participating in individual Play Therapy. The subjects of the study were 22 children who have participated in Adlerian individual Play Therapy, aged 6-11 years old. For thirteen children (59%) an Adlerian Play Therapy was held in their school (on parents, foster-parents or teachers application), while nine children (41%) used to attend play therapy in a Psychotherapy Center (on parents application). The clients were attending Play Therapy for minimum 6 and maximum 42 sessions. Play Therapy was held every once a week, except the occasions when it was a holiday or some other serious reasons for client to miss a session. Each session lasted for 50 minutes. The therapeutic work was based on A. Adler Theory principles: respect for a child, warm and friendly relationship with a child, reflections upon child’s feelings in a way he could understand, set up only the necessary limits, letting the child to link the play room with the real world. In the beginning as well as at the end of the play therapy children’s parents were asked to fulfill the questionnaires about the child’s health problems. Meanwhile the specialist fulfilled the questionnaire about the child’s inner strengths. The results of the study showed that a play therapy had a positive coherence with children’s emotional and behavioral problems variations. Hyperactivity / impulsivity problems in the end of a play... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti ryšį tarp tėvų auklėjimo stiliaus ir paauglių emocinių bei elgesio sunkumų. Tyrime dalyvavo 270 (152 merginos ir 118 vaikinų) Šakių „Žiburio“ gimnazijos, Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos ir Lukšių V.Grybo vidurinės mokyklos moksleiviai. Jų amžius – 16 – 17 metų. Paauglių nusikalstamumas, savižudybės, pasitraukimas iš mokyklos ir dar eilė problemų tampriai siejasi su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais. Manoma, kad emociniai ir elgesio sunkumai yra susiję su vaiko aplinka, tai yra, tėvų auklėjimo stiliumi. Todėl kyla klausimas, kiek ir koks tėvų auklėjimas padeda paaugliams išvengti ir susitvarkyti su gyvenimo sunkumais. Remiantis literatūros analize, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas atskleisti sąsajas tarp paauglių emocinių ir elgesio sunkumų bei paauglių suvokiamo tėvų auklėjimo stiliaus. Tyrimas atliktas taikant “Jaunimo klausimyną” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) ir EMBU klausimyną (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Siekiant nustatyti, kaip tėvų auklėjimo stiliai susiję su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais buvo naudota daugialypė tiesinė regresija. Iš daugialypės tiesinės regresinės analizės rezultatų matyti, paaugliams vaikinams, kurie suvokia tėvo ir motinos auklėjimo stilių kaip atstūmimo ir emosinės šilumos bei globos trūkumą yra labiau išreikštas nusišalinimas / depresiškumas bei somatiniai simptomai. Nerimui / depresiškumui įtakos turi paauglių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: define the connection between the style of parental upbringing and emotional and behavioural difficulties of teenagers. 270 students (152 girls and 118 boys) of Šakiai „Žiburys“ gymnasium, Šakiai „Varpas“ and Lukšiai V. Grybas secondary schools participated in the research. Their age rage is 16-17 years. Criminality, suicides, absences from school and a lot of other problems are closely connected with emotional and behavioural difficulties of teenagers. It is thought that emotional and behavioural difficulties are in close relationship with their environment, i.e. the style of parental upbringing. Therefore the question is raised how and what style of parental upbringing helps teenagers to avoid and deal with difficulties in their lives. According to the literature analysis a research was carried out aiming to detect relation between emotional and behavioural difficulties of teenagers and the style of parental upbringing perceived by teenagers. The research was carried out using “Youth Self-Report” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) and EMBU questionnaire (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Multiple linear regression was used in order to define how the style of parental upbringing is related to emotional and behavioural difficulties. It can be seen from the result analysis of the multiple linear regression that teenage boys who understand the style of parental upbringing as alienation... [to full text]

В данной магистерской работе произведен анализ мотивации поступков, главной героини романа Льва Толстого «Анна Каренина». Работа основывается на научных исследованиях: Сливицкой О., Эткинда Е., Ветловской В., Мардова И. и др. В резу��ьтате исс��едования выясняются внешние и внутренние мотивы поступков Анны, причины распада семьи Карениных. На протяжении всего романа Толстого интересует связь внешних и внутренних побуждений Анны, из которых �����ырастают поступки, ведущие, в конечном итоге, к ее гибели. Анализ различных аспектов характера Анны приводит к выводу, что мотивация ее поступков многообразна. Раскрывая образ Анны, в своем романе, Толстой предвосхитил развитие поведенческой психологии в науке будущего. / Šiame magistriniame darbe, remiantis Slivickajos O., Etkindo E., Vetlovskajos V.., Mardovo J. ir kitų moksliniais tyrimais, analizuojama L.Tolstojaus romano “Anna Karenina” pagrindinės veikėjos elgesio motyvacija. Išsiaškinami išoriniai ir vidiniai Anos Kareninos poelgių motyvai ir jos šeimos iširimo priežastys. Viso romano eigoje L.Tolstojų domina išorinių ir vidinių paskatų ryšys, iš kurio išauga poelgiai vedantys prie Anos Karenonos žūties. Analizuojant įvairias Anos Kareninos būdo savybes prieinama išvados, kad jos elgesio motyvacija skirtinga. Vaizduojant Anos Kareninos paveikslą L.Tolstojus pasireiškia kaip vienas elgesio psichologijos pirmtakių. / This survey gives the analysis of motivational behaviour of Anna Karenina,the main character in Leo Tolstoy’s novel “Anna Karenina”. The work is based on the monographs of Slivitskaya O.,Etkind E.,Vetlovskaya V. and Mardov I. Following the survey there have been elucidated the external and interior motives of Anna’s deeds and the motive of the disintegration of Karenin’s family. Along the whole novel Leo Tolstoy shows the connection between Anna’s external and interior incentives which leads at the end to her death. The analysis of different aspects of Anna’s character gives us an idea that the motivation of her deeds is diverse. Depicting Anna’s portray Leo Tolstoy anticipated the development of motivational psychology in the future.

Baigiamojo magistro darbo tema – „Aptarnavimo sferos (viešojo maitinimo) darbuotojų ir klientų požiūrių į elgesio kultūrą ir etiketą analizė“. Darbe nagrinėjami aptarnavimo sferos (viešojo maitinimo) darbuotojų požiūriai į tuose pačiuose restoranuose dirbančių darbuotojų elgesio kultūrą ir etiketą bei klientų, besilankančių konkrečiuose restoranuose, požiūriai į juose dirbančių darbuotojų elgesio kultūrą ir etiketą. Aptarnavimo sferos (viešojo maitinimo įstaigų: restoranų) darbuotojų ir klientų požiūriai į tuos pačius veiksnius (darbuotojų elgesį, laikyseną, kalbėjimą, išvaizdą, bendrą restoranų aplinką) nesutampa, todėl nagrinėjama, kurios elgesio kultūros ir etiketo taisyklės yra svarbiausios aptarnaujančiam darbuotojui, o kurios – aptarnaujamam klientui. Pirmoje baigiamojo darbo dėstymo dalyje „Elgesio kultūros, etiketo ir kokybės vadybos sąveika“ dalyje atlikta lyginamoji elgesio kultūros, etiketo, etikos ir protokolo sąvokų analizė, kuri parodė esminius šių sąvokų panašumus ir skirtumus, bei atskleista kokybės vadybos sąsaja su elgesio kultūra ir etiketu. Antroje dalyje „Viešojo maitinimo įstaigų (restoranų) darbuotojų elgesio kultūra ir etiketas“ išanalizuota darbuotojų elgesio kultūrą formuojantys veiksniai, taip atskleidžiamas reikšmingas aptarnaujančio personalo vaidmuo restorane. Trečioje praktinėje dalyje „Viešojo maitinimo (restoranų) darbuotojų (aptarnaujančio personalo) ir klientų požiūriai į elgesio kultūrą ir etiketą“ atliktos aptarnavimo sferos (viešojo... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of this Master’s thesis is „An analysis of the attitude towards the behaviour and etiquette of the service sector (public catering companies) employees and clients“. The paper deals with the service sector (public catering) employees’ attitude towards the behaviour and etiquette demonstrated by the employees working at the same restaurants, and with the attitude of the clients who visit specific restaurants towards the behaviour and etiquette demonstrated by the restaurant staff. The attitude of the service sector (public catering companies) employees and clients towards the same factors (employee behaviour, manners, way of speaking, appearance, and the overall atmosphere of the restaurant) is different; therefore, an analysis of which behaviour and etiquette rules are the most important for the employees providing services and for the clients receiving such services was undertaken. Section one of the final thesis titled „Liaison of behaviour, etiquette and quality management“ contains a comparative analysis of the concepts of behaviour, etiquette, ethics and protocol, which revealed considerable similarities and differences between the above-mentioned concepts, and relevation of liaison of quality management with behaviour and etiquette. Section two titled „Behaviour and etiquette of the public catering companies (restaurants) staff“ contains an analysis of the factors determining the employee behaviour, and the important role of the employees providing... [to full text]

Analizuojama globos namuose gyvenančių paauglių adaptyvaus elgesio ugdymo(si) problema, kaip svarbi asmens pozityvų psichologinį ir socialinį prisitaikymą lemianti sąlyga. Pristatomas teoriškai pagrįstas ir praktiškai pritaikytas globos namuose gyvenančių paauglių kompleksinis adaptyvaus elgesio ugdymo(si) modelis, apimantis santykio su savimi, santykio su kitais žmonėmis, probleminių situacijų sprendimo ir prosocialaus, save įtvirtinančio elgesio socialinėse situacijose sritis. Pateikiami konstatuojamojo ir ugdomojo eksperimento statistiniai duomenys. Remiantis diagnostinio tyrimo duomenimis, lyginamuoju aspektu analizuojami paauglių iš globos namų ir pilnų šeimų adaptyvaus elgesio ypatumai bei skirtumai. Taip pat lyginami nevienodomis sąlygomis gyvenančių paauglių adaptyvaus elgesio duomenys lyties ir amžiaus aspektu. Analizuojama, kaip kinta globos namuose gyvenančių paauglių adaptyvus elgesys, taikant pedagoginio poveikio priemones. Nustatytos bei eksperimentiškai patikrintos šių paauglių adaptyvaus elgesio ugdymo(si) galimybės. Mokslinės literatūros analizės ir disertacinio tyrimo išvadų pagrindu parengtos rekomendacijos specialistams globos namuose gyvenančių paauglių adaptyviam elgesiui ugdyti(tis). / The problem of developing adaptive behavior in teenagers living in foster care homes as an important condition, determining positive psychological and social adaptation of an individual is analyzed within the thesis. A theoretically grounded and practically applied complex model of developing adaptive behavior in teenagers living in foster care homes is presented, involving the spheres of intrapersonal relations with oneself, interpersonal relations with other people, problem situation solution and pro-social behavior anchoring oneself in social situations. The statistic data of declarative and developmental experiments are presented. On the basis of the diagnostic research, peculiarities and differences of adaptive behavior in teenagers living in foster care homes and in complete families are analyzed in the comparative aspect. The data of adaptive behavior in teenagers living under different conditions are compared in the aspects of gender and age. The change of adaptive behavior in teenagers living in foster care homes is analyzed while applying measures of pedagogical impact. The prospects for developing adaptive behavior in these teenagers are determined and tested experimentally. On the ground of scientific literature analysis and the conclusions of dissertation research, recommendations were prepared for the specialists in order to develop adaptive behavior in teenagers living in foster care homes.

Darbe analizuojama socialinio pedagogo veiklos specifika, poreikis bei pagalbos teikimo ir įtakos darymo galimybės, elgesio problemų turintiems paaugliams, dirbant prevencinio darbo grupėje. Gilinamasi į pagrindines, su paaugliais susijusias problemas ir stengiamasi nustatyti elgesio problemų turinčius paauglius charakterizuojančius požymius, bei probleminį elgesį skatinančius veiksnius. Aptariami elgesio problemų turinčių paauglių bruožai ir netinkamo elgesio atsiradimo priežastys. Tyrimo rezultatai mokykloje rodo, kad elgesio problemų turintys paaugliai sudaro didelę dalį mokykloje besimokančiųjų paauglių. Būtina plėsti socialinės pedagoginės pagalbos, kurios pagrindas – pedagoginės ir psichologinės pagalbos sąveika, galimybes, pasitelkiant prevencinio darbo grupę mokykloje. Siekiant bendradarbiavimo, apklausiami mokyklos pedagogai, kad paaiškėtų jų požiūris į socialinio pedagogo galimybes ir perspektyvas dirbant kolektyve. Platesnių galimybių tyrimui organizuojamas interviu, prevencinio darbo grupės nariams, kurio metu paaiškėja grupės veiklos nauda, galimybės ir perspektyvos dirbant su elgesio problemų turinčiais paaugliais. / The thesis analyses the peculiarities of work of a social educator in problem behaviour preventing group, providing help and suggesting practical ways of improving the difficult behaviour in youth. The thesis also covers the main questions in development of behaviour problems, uncover the factors that can influence conduct disorder in youth, deals with the traits of demeanor and the possible causes of misbehaviour. The study shows that youth with behaviour problems make the majority of school students. Social educators have to face the problems by early intervention with help based on educational and psychological interaction in accordance with the work of preventive group at school. The school teachers were inquired on their attitude towards the work of social educators and possibilities of mutual cooperation were discussed. To widen the possibilities of a broader research, interviews were hold for the members of the preventive group. Evidence suggests that interventions can reduce the chances that children will develop serious behaviour problems.