Bakalauro darbo tikslas buvo išsiaiškinti Taikomosios elgesio analizės (toliau – ABA) metodo taikymo veiksmingumą. Remiantis pedagoginės, psichologinės literatūros analize, atskleisti autizmo sindromo mokslinę sampratą; išnagrinėti vaikų, pasižyminčių autizmo sindromu, ugdymo(si) ypatumus. Pravedant vaikų, pasižyminčių autizmo sindromu, veiklos tyrimą, išanalizuoti komunikacijos ir kalbos įgūdžių įgijimo ypatumus, palyginti savarankiškumo lygmens kitimą, dirbant skirtingais metodais. Taip pat įrodyti naudojamų paskatinimų įtaką, dirbant ABA metodu, komunikacijos ir kalbos įgūdžių įgijimo spartai. Tyrime dalyvavo dvidešimt Kauno vaikų abilitacijos centro ugdytinių, pasižyminčių autizmo sindromu ar turinčių autizmo bruožų. Iš jų pagal lytį: keturios mergaitės ir šešiolika berniukų. Keturių tiriamųjų amžiaus vidurkis – 3,6 metai, šešių tiriamųjų – 4 metai, keturių tiriamųjų – 5 metai ir šešių tiriamųjų – 6 metai. Tyrimo rezultatai parodė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų, pasižyminčių autizmo sindromu ar turinčių autizmo bruožų, komunikacijos ir kalbos raida yra sudėtingas procesas, reikalaujantis nuodugnaus vaiko pažinimo, darbo pagal specialiąsias ugdymo programas, specialiųjų metodų ir priemonių taikymo. Rezultatų analizė leidžia teigti, kad, naudojant ABA metodą, komunikacijos ir kalbos įgūdžiai įgyjami sparčiau nei dirbant įprastiniais darbo metodais. ABA metodas lemia aukštesnį komunikacijos ir kalbos įgūdžių savarankiškumo lygmenį, paskatinimų įvairovė daro įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the paper is to find out the efficiency of the ABA method. Recently there have been more and more theories explaining autism, at the same time new ways and methods of intervention have been discussed and used. One of them – the ABA (Applied Behavioural Analysis) method, with the help of which specialists try to increase intelectual and academic capacity, social and emotional behaviour of children with autism. The teaching programme covers all areas of functioning, but is especially useful in developing speech and communication for autistic children. The tasks of the paper are to reveal the scientific meaning of an autism syndrom, referring to the analysis of pedagogical and psychological literature; also, to analyse the peculiarities of the development of autistic children. Another task is to analyse the peculiarities of acquiring speech and communication skills using the ABA method, to compare the change of independence level applying this method and usual methods working with autistic children. Moreover, we try to reveal the influence of different forms of stimulation on speech and communication.We propose the hypothesis that the application of the ABA method encourages more effective formation of speech and communication skills. 20 autistic children from Kaunas Abilitation Centre participated in the research: 4 girls and 16 boys – four children aged 3,5; six children - 4 years old, four participants aged 5 and six children - 6 years old. According to the age... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti 9-10 klasių mokinių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajas su jų mokytojų profesiniu pervargimu. Tyrime dalyvavo 100 keturių Kauno miesto ir rajono vidurinių mokyklų mokytojų (13 vyrų ir 87 moterys) ir 245 tų pačių mokyklų 9-10 klasių mokiniai (146 vaikinai ir 99 merginos). Tyrimo metu buvo naudoti metodai: Kopenhagos profesinio pervargimo klausimynas (CBI), Mokinių elgesio modelių skalė (PBP), Stresogeninių įvykių skalė, 11-18 metų jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (ASEBA – YRS 11/18), Mokytojų elgesio vertinimo skalė ir socialiniai – demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų, kurių mokytojai patiria didesnį profesinį pervargimą, 9-10 klasių vaikinai turi daugiau su emocine būsena susijusių somatinių nusiskundimų, o merginos – didesnį nerimastingumą/depresiškumą nei mokyklų, kurių mokytojai patiria mažesnį profesinį pervargimą, mokiniai. Taip pat nustatyta, kad didesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai patiria daugiau stresogeninių įvykių, susijusių su santykiais su kolegomis ir su mokiniais, jų tėvais ir mokyklos administracija, nei mažesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnis mokytojų profesinis pervargimas yra susijęs su didesniais mokinių emociniais ir elgesio sunkumais mokytojų vertinimu: mokinių nepagarbumas yra susijęs su mokytojo darbine veikla susijusiu pervargimu; mokinių nedėmesingumas susijęs su mokytojų asmeniniu pervargimu; mokinių asocialumas atvirkščiai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to identify the relations between 9th – 10th grade students’ emotional and behavioral problems and their teachers’ burnout. The subjects of the study are 100 teachers and 245 9th-10th grade students from four secondary schools located in the city of Kaunas and its district. The survey employs such methods as Copenhagen Burnout Inventory (CBI), Pupil Behavior Patterns Scale (PBP), Stressogenic Events Scale, Achenbach System of Empirically Based Assessment – Youth Self-Report (ASEBA – YRS 11/18), Teachers‘ Behavior Assessment Scale and demographic characteristics. The results of the study show that the schools where teachers have a higher burnout level, 9th -10th grade boys have more somatic complains related with their emotional state, and girls are more anxious/depressed than the ones in schools with less teacher burnout. Also, the survey reveals that the teachers with a higher burnout level experience more stressogenic situations while dealing with colleagues and students, parents and school administration than the teachers with less burnout. The results clearly demonstrate that higher teacher burnout is related with more emotional and behavioral problems in students when it’s evaluated on teachers: students’ disrespect is related with teachers’ client-related burnout; students’ inobservance is related with teachers’ personal burnout; and students’ unsociable behavior is inversely related with teachers’ personal burnout. Person who experience... [to full text]

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti paauglių, gyvenančių skirtingos sudėties šeimose, suvokiamo tėvų emocinio atsako, suvokiamos kontrolės ir elgesio, emocinių sunkumų išreikštumo lygį bei nustatyti, kaip šie matmenys yra susiję tarpusavyje. Tyrime dalyvavo 147 12-15 metų vaikai, kurie buvo suskirstyti į 3 grupes: 101 vaikas gyvena kartu su abiem savo tėvais, 31 vaikas gyvena tik su mama, 15 vaikų gyvena su mama ir nauju jos partneriu. Naudoti tyrimo metodai: Vaikų elgesio klausimyno CBCL 6/18 ir YSR 11/18 formos, šeimos sudėties anketa, klausimynai, padedantys įvertinti suvokiamą tėvų emocinį atsaką ir kontrolę. Nustatyta, kad paauglių, gyvenančių su abiem savo tėvais, suvokiamo mamos emocinio atsako lygis yra aukštesnis nei paauglių, gyvenančių tik su mama arba su mama ir jos partneriu. Paauglių, gyvenančių skirtingos sudėties šeimose, tėčio arba jį pakeičiančio asmens suvokiamo emocinio atsako lygis nesiskiria. Paauglių, gyvenančių su mama ir jos partneriu suvokiamos mamos ir tėčio (arba jį pakeičiančio asmens) kontrolės lygis yra aukštesnis nei kitų dviejų grupių vaikų. Paauglių, gyvenančių skirtingos sudėties šeimose, elgesio ir emocinių sunkumų lygis nesiskiria. Nustatytas teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp suvokiamo mamos ir tėčio emocinio atsako. Toks pats ryšys rastas tarp suvokiamos mamos ir tėčio kontrolės lygio (vaikų, gyvenančių su abiem tėvais arba su mama grupėse.) Remiantis šio tyrimo rezultatais, paauglių suvokiamo emocinio mamos atsako lygis yra... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this study was to examine the level of perceived parents‘ emotional response and control and the level of emotional and behavioral difficulties of adolescents and to determine the associations among all these dimensions. 147, ages 12 to 15 years, participated in this study, they were divided to three groups according the structure of the family they live in: 101 adolescent lives with his both parents, 31 adolescent lives only with his mother, 15 adolescents live with their mother and her partner. Assessment tools used: Children Behavior Checklist CBCL 6/18 and YSR 11/818 forms, questionnaire on family structure, questionnaire on perceived parents’ emotional response and control (forms for perceived mother’s and father’s behaviour). It was found, that adolescents, living with their both parents, perceive emotional mother’s response of higher level than adolescents, living with their mother or mother and her partner. Adolescents’, living in different structure families, perceived father’s or other caretaker’s emotional response is of the same level. Adolescents, living with their mother and her partner, perceive their caregivers’ control of higher level than adolescents’ from two other groups. The emotional and behavioral difficulties level of adolescents from different structure families is of the same level. The negative significant relationship was found between perceived mother’s and father’s or other caregiver’s instead of the father emotional response... [to full text]

Šiuo metu nuolat kalbama apie mokymosi sutrikimų, turinčių vaikų mokyklines problemas. Mokytojui, pagalbiniam pedagogui ir psichologui iškyla vienas aktuliausių uždavinių - pažinti atskiras šių vaikų kategorijas, siekiant teikti jiems ir jų šeimoms kokybišką pagalbą. Mokymosi sunkumų turinčių vaikų, patiriamų mokyklinių problemų tyrimai dažniausia buvo atliekami su jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, o su vyresnio amžiaus vaikais tokių tyrimų nėra atlikta. Todėl svarbu išsiaiškinti kokio pobūdžio problemos būdingos vyresnio amžiaus vaikams su mokymosi sutrikimais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti mokinių turinčių mokymosi sutrikimų mokyklinius sunkumus. Darbo uždaviniai: 1) Įvertinti mokymosi sutrikimų turinčių vaikų elgesio ir emocijų sunkumus: griaunantį elgesį, dėmesio ir impulsų kontrolės problemas, emocines problemas, socialinį užsisklendimą gebėjimų stoką, fizinius sunkumus, nepasitikėjimą savimi; 2) Įvertinti mokymosi sutrikimų turinčių, vaikų pasiekimų įvertinimų baimės apraiškas provokuojančius veiksnius, įveiką ir stabilizavimą; 3) Nustatyti vaikų su mokymosi negalėmis baimės apraiškų ir elgesio bei emocinių sunkumų sąsajas. Tyrimo dalyviai - Alytaus bendrojo lavinimo mokyklos 6-8 klasių mokiniai turintys specifinių pažinimo sutrikimų. Amžius 13-15 metų . Viso 40 mokinių: 14 mergaičių ir 26 berniukai Tyrimui naudotos dvi metodikos: D. H. Rosto Diferencijuotas mokyklinės baimės aprašas (DBA) ir Burkso elgesio įvertinimo skalės (BBRS-2) mokytojų ir tėvų... [toliau žr. visą tekstą] / School problems of children with learning disabilities Recently more and more attention has been paid to children with learning disabilities and school problems. Teachers and parents often don’t know how to behave and solve these problems. It is obviously that such children could be neglected. The main aim of the study to assess children with learning disabilities and school problems. Goals of my study: 1) To assess behavioural and emotional problems of children with learning disabilities: disruptive behavior, attention and impulse control problems, emotional problems, social withdrawal, ability deficits, physical deficits, weak self-confidence;.2) To assess provocative influence defeat and stabilization evaluative anxiety of children with learning disabilities; 3) Relate link evaluative anxiety and behaviour and emotional problems of children with learning disabilities. The Participants.There were schoolchildren with learning disabilities from Alytus schools.They were 13-15 years old.There were 40 scholchildren (14 girls and 25 boys). Burks Behavior Rating Scales (BBRS-2) and D.H.Rost and F.J.Schermer DBA were used to assess children school problems. The facts suggest that children with learning disabilities have more sociability , problems, bad contact with reality and ability deficits. Children with learning disabilities have physicsl deficits.

Atlikta labai daug tyrimų, kurie patvirtina tikslo orientacijų ryšį su akademiniais pasiekimais, mokymosi motyvacija, elgesio ir emocijų problemomis bei mokyklos aplinka, tačiau nedaug yra žinoma apie tikslo orientacijų ryšį su paauglių intelektiniais gebėjimais bei savęs vertinimu. Taip pat trūksta informacijos apie globos namuose augantiems paaugliams būdingas tikslo orientacijas bei jų veiksnius. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti globos namų auklėtinių intelektinius gebėjimus, akademinius pasiekimus, elgesio ir emocijų problemas, savęs bei mokyklos aplinkos vertinimą. Taip pat išsiaiškinti globos namų auklėtiniams būdingų tikslo orientacijų veiksnius. Tirti globos namuose augantys paaugliai (n = 34). Tikslo orientacijos buvo vertinamos sukurtu klausimynu; meistriškumo tikslo orientacijos skalės α = 0,62, o užduoties atlikimo tikslo orientacijos skalės α = 0,67. Vaikų elgesio problemų aprašu buvo vertinamos globos namų auklėtiniams būdingos elgesio ir emocijų problemos. Juos pildė paauglių klasės auklėtojai, globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai (arba psichologai ar auklėtojai). Intelektiniai gebėjimai buvo vertinami, atliekant WISC-III intelekto testą. Taip pat buvo pateikiamas savęs vertinimo klausimynas, kurio α = 0,89, ir mokyklos aplinką vertinantis klausimynas, kurio α = 0,74. Gauti rezultatai parodė, kad tyrime dalyvavę paaugliai turi gana žemus intelektinius gebėjimus (IQ rezultatų rodikliai yra žemiau 100, t.y., žemiau vidurkio) bei... [toliau žr. visą tekstą] / There are a lot of researches, which confirm a link between goal orientations and academic achievements, learning motivation, behavioral and emotional problems and school environment. Still, there is not a lot of information on the link between goal orientations and intellectual abilities of adolescents as well as with their self-esteem. Also, there is not enough information about the factors that may influence goal orientations. One of the aims of this research was to estimate the intellectual abilities, academic achievements, behavioral and emotional problems, self-esteem and school environment of the adolescents, living in foster home. Also, to clear up, what are the main factors, that may influence the goal orientations of adolescents, living in foster home. Adolescents, living in foster home (n = 34) took part in this research. The goal orientations were assessed by means of questionnaire, in which there were mastery goal orientation scale (α = 0, 62) and task performance goal orientation scale (α = 0, 67). Adolescents were also evaluated by their educators, foster home’s social workers (either psychologists or housefathers), using the Inventory of children behavioral problem’s. Intellectual abilities were assessed by performing WISC-III intellect test. Also, the adolescents completed the questionnaire of self-esteem (α = 0,89) and the questionnaire of school environment (α = 0,74). The results showed, that the intellectual abilities of adolescents... [to full text]

Tyrime nagrinėjama tema aktuali, praktiškai naudinga ir mažai tyrinėta: Lietuvoje gyvena arti 16 tūkst. vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, besimokančių specialiose mokyklose; sutrikusio intelekto vaikų specialusis ugdymas kelia daug sumaišties ir nėra aiškus; literatūros apie sutrikusio intelekto vaikų emocinius ir elgesio sunkumus, kaip juos padėti įveikti ir tuo pačiu padėti tokiems vaikams geriau socializuotis visuomenėje, yra mažai; reikalinga pagalba – patarimai – pasiūlymai sutrikusio intelekto vaikų tėvams ir su jais dirbantiems pedagogams. Tyrime keliamas tikslas: ištirti sutrikusio intelekto vaikų emocijų ir elgesio sunkumus. Tyrime dalyvavo 89 Kauno specialiosios mokyklos sutrikusio intelekto vaikai. Elgesio ir emocijų sunkumai buvo vertinami “Galių ir sunkumų klausimynu” (R. Goodman, www.sdqinfo.com). Klausimynus apie kiekvieną vaiką pildė tėvai, auklėtojai ir mokytojai. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad tiriamieji vaikai turi emocinių, dėmesio, elgesio ir bendravimo sunkumų, šie sunkumai ne trumpalaikiai, nes jie atsiradę daugiau nei prieš metus (daugumai nuo gimimo), pasireiškiantys sunkumai mažiau ar daugiau slegia ir verčia nerimauti 98-99% sutrikusio intelekto vaikų, turimi elgesio ir emociniai sunkumai įtakoja jų ir jų artimųjų bei aplinkinių kasdieninį gyvenimą. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad jaunesniojo amžiaus sutrikusio intelekto vaikams būdingas mažiau socialus elgesys nei vyresniems, tačiau jie mažiau hiperaktyvūs nei vyresni sutrikusio... [toliau žr. visą tekstą] / The theme analysed in this research is urgent and, in fact, it is useful and not very often investigated: there live about 16 thousand children of special needs in Lithuania, who learn in special schools; special training of children having confused intellect of emotions and behaviour raises much confusion and is not entirely clear; there is little literature about the emotional difficulties and difficulties of behaviour of children having confused intellect, how to help to overcome these difficulties for such children to and to get socialized in the society. The help, advices and suggestions are needed for parents having children with confused intellect and also for the teachers working with such children. The objective is raised in the research: to investigate the emotional difficulties and difficulties of behaviour of children having confused intellect, 89 children having confused intellect of Kaunas special school participated in the research. Emotional difficulties and difficulties of behaviour were estimated in “Questionnaires of power and difficulties“. ( R. Goodman, www.sdqinfo.com). Parents, teachers and educators filled in the questionnaires. The results of the research show that the investigated children have difficulties of behaviour, emotions, attention and communication. These difficulties are not short-lived because they originated earlier than a year ago (some children have them even from their birth). These difficulties, that appear, more or less oppress and... [to full text]

SANTRAUKA SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKŲ PSICHOLOGINIAI IR SOCIALINIAI YPATUMAI Vaiko psichikos sveikata – didelė vertybė, visuomenė turi ją branginti ir sudaryti sąlygas bręsti darniai asmenybei. Socialinės rizikos aplinkoje vaikas dažniau patiria nepriežiūrą, prieš jį naudojama prievarta, todėl iškyla pavojus vaiko fizinei, protinei, dvasinei raidai bei saugumui. Planuoti pagalbą reikia vertinant vaiką ir jo aplinką, analizuojant rizikos bei apsauginius veiksnius. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinės rizikos šeimų vaikų psichologinius ir socialinius ypatumus, atsižvelgiant į vaiko aplinką. Atlikus tyrimą, analizuoti 46 tyrime dalyvavusių 7-10 metų vaikų iš socialinės rizikos šeimų duomenys. Tyrimas atliktas taikant anketinės apklausos metodą, naudojant Galių ir sunkumų klausimyną (SDQ, Goodman, 1997) bei anketą vaiko socialinei aplinkai įvertinti, pateiktą mokytojams, tėvams ir socialiniams darbuotojams. Rezultatai parodė, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų pasižymi blogesne psichikos sveikata nei jų bendraamžiai, negyvenantys socialinės rizikos šeimose. Mokytojai vaikų elgesyje pastebi daugiau problemų su bendraamžiais ir emocinių sunkumų, tėvai nurodo daugiau hiperaktyvumo simptomų. Tėvai nepastebi vaikų emocinių problemų ir nesikreipia į specialistus. Daugiau nei trečdalis vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose turi specialiųjų ugdymosi poreikių, tačiau 65 proc. tėvų retai arba visai nesidomi vaikų mokymosi rezultatais, elgesiu mokykloje. Vaikai iš socialinės... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY PSYCHOLOGICAL AND SOCIAL PECULIARITIES OF CHILDREN FROM THE FAMILIES AT SOCIAL RISK Children’s psychic health is of great value and the society should appreciate it and allow the personality to mature harmoniously. Children at social risk are more often neglected; they are under compulsion that is why their physical, intellectual and spiritual development is at risk. While planning assistance it is necessary to assess the surroundings of the child and analyse the factors of risk. The aim of the final paper is to analyse psychological and social peculiarities of children from the families at social risk taking into consideration the surroundings of the children. 46 children (7-10 years old) from the families at social risk took part in the research. The research was performed using the questionnaire method, Skills and difficulties questionnaire (SDQ, Goodman, 1997) and the questionnaire to assess the social surroundings of the child. The latter questionnaire was given to the teachers, parents and social workers. The results of the research proved that children from the families at social risk have worse psychic health than their contemporaries who do not live in the families at social risk. Teachers notice that those children have more emotional problems, whereas parents point out the symptoms of hyperactivity. Parents do not notice emotional problems of their children and do not refer to specialists. More than one third of the children from the families at social risk... [to full text]

Aims of the study–to investigate the associations between school bullying, psychological injuries in the family and health outcomes among students. Methods Questionnaire information on bullying by methods of D. Olweus, Norwegian scientist. The psychological state was measured by the sense of coherence, self-esteem, loneliness, happiness, and communication skills. Health outcomes were headache, stomach ache, back pain, anxiety, etc. Family injuries were stress in the family, domestic violence, crisis. Totally 588 students were investigated among all the 670 studying in X Kaunas gymnasium. Response rate 87.8%. Results. Totally 138 (23.6%) were involved in the bullying process, among them 76 (12.9%) were bullied frequently, 46(7.8%) were bullies and 16 (2.7%) were involved in the two-way bullying process. The prevalence of frequent bullying among boys was 58 (24.1%) and among girls 34 (9.8%) (p<0.0001), among 5-9 grades it was 72 (18.3%) and among 10-12 grades 20(10.3%) (p=0.012). Though the prevalence of bullies was more often among 10-12 grades-29 (14.9 %) than 5-9 grades 33 (8.4%, p=0.015). 11.8% of students suffered from severe conflicts in the family and permanent tension. Crises (divorces, death or incurable disease of the close family member, severe financial problems) were met by 15.1%. Stress at home 6 times increased the risk of low sense of coherence, 8 times the risk of poor self-rated health, while frequent bullying 4 times in the 5-9 grades group. Though the... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjama smurto žiniasklaidoje poveikio nepilnamečiams ir jo prevencijos priemonės. Darbo tikslas - išanalizuoti žiniasklaidos daromą poveikį nepilnamečių delinkventinei elgsenai bei socialinių darbuotojų prevencijos priemones. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti žiniasklaidos ir paauglių delinkventinio elgesio sampratas socialiniame kontekste. 2. apibūdint socialinių darbuotojų vaidmenis sprendžiant paauglių delinkventinio elgesio problemas. 3. nustatyti nepilnamečių vaikų naudojimąsi žiniasklaidos priemonėmis. 4. atskleisti socialinio darbuotojo prevencijos formas pasitelkiant žiniasklaida. Tyrimo medodai. Duomenų rinkimo metodai – klausimynas (kiekybinis tyrimas) ir apklausa žodžiu (kokybinis tyrimas). Pasirinktas kiekybinis netikimybės atrankos tipas – tikslinė atranka. Metodas – klausimynas. Apklausta 250 moksleivių iš Alytaus, Kauno ir Ukmergės mokyklų. Kokybinio tyrimo populiacija sudarė 1 socialinis pedagogas, 2 socialiniai darbuotojai ir 1 vyresnysis specialistas dirbantis mokykloje ir biudžetinėse įstaigose. Tyrimo rezultatai parodė, jog nepilnamečiai vaikai yra speciali itin pažeidžiama informacijos vartotojų kategorija, kuriai visuomenės informavimo srityje turime skirti ypatingą dėmesį ir didesnę apsaugą. Suteikiant pagalbą vaikui ir jo šeimai, socialinis darbuotojas naudoja pagrindines socialinio darbo priemones bei taip veikdamas stengiasi nepažeisti ju orumą. Darbuotojas turėtų pamažu įtraukti vaiką ir šeimą į delinkventinio elgesio... [toliau žr. visą tekstą] / This master work analyzes the impact of the violence in mass media to under-age children and the prevention tools for this problem. The aim of this paper: to analyze the impact that is done by mass media to the inadequate behavior of children and the ways that social workers solve this problem. Main goals of this paper: 1. To analyze mass media and under-age children’s conceptions of the behavior in social context. 2. To describe social workers part in solving the problem of inadequate behavior. 3. To estimate the use of mass media by under-aged children. 4. To unfold forms of prevention by social workers by invoking mass media. Methods of investigation. Fact- finding methods: questions ( quantitative investigation) and interviews (qualitative investigation). Chosen type of quantitative undenominational selection – objective selection. Method – questions. 250 schoolchildren were questioned from Alytus, Kaunas and Ukmergė schools. This qualitative investigation involves: 1 social educator, 2 social workers and 1 superordinater who works in school or in budgetary agency. The results of investigation have shown that under-aged children - special vulnerable group. This group has to receive more attention and protection. Social worker uses main parts of social work. This gives help to the child and to his family. Furthermore, mass media of Lithuania should give more information about the violence in it. The effect that violence in mass media causes. Prevention against this... [to full text]

Vadovaujantis prof. B. Bitino (2004) mintimis, galima labai aiškiai atskirti moksleivių destruktyvaus elgesio vadybinį (valdymo) lygmenį ir jo praktinio realizavimo (pedagoginį) lygmenį. Visgi vadybinis - administracinis lygmuo negali būti atskirtas nuo tiesioginio pedagoginio proceso jau vien todėl, kad vadybinės priemonės turi remtis konkrečiais auklėjimo uždaviniais, įvertinant tiek teorines šio proceso prielaidas, tiek ir konkrečių taikytinų priemonių efektyvumą. Kitaip tariant, mokinių destruktyvaus elgesio vadyba turi remtis konkrečiais edukologijos, psichologijos ir kitų mokslo sričių, tiriančių asmenybę ir jos raidą, pasiekimais. Tik tuomet ji bus rezultatyvi ir efektyvi. Kita vertus, labai svarbu, kad taikomi vadybiniai modeliai būtų tinkami keliamiems pedagoginiams uždaviniams. Atliktas tyrimas parodė, kad ir mokiniai, ir mokytojai mato nemažai galimybių gerinti auklėjamąjį darbą.. Tačiau mokytojai įvairias vadybines priemones dažniausiai vertina kaip daug efektyvesnes nei mano mokiniai. Ir mokiniai, ir mokytojai vieningai akcentuoja didesnio dėmesio svarbą mokinių tarpusavio santykiams. Tyrimas parodė, kad 6-8 klasių mokiniai nėra pakankamai įsisąmoninę netinkamo (destruktyvaus) elgesio žalą pačiam mokiniui, mokymosi rezultatams ir tarpusavio santykiams su bendraamžiais ir mokytojais. Destruktyvi mokinio elgsena neretai priklauso nuo jo nesugebėjimo realizuoti savąjį „Aš“ pozityviais būdais. Tam turi įtakos ir mokytojo bei kitų specialistų dalykinė kompetencija... [toliau žr. visą tekstą] / According to the prof. B. Bitinas it is possible clearly distinguish between the managerial level of schoolchildren destructive behaviour and it’s practical realization (pedagogical) level. However managerial–administrative level can not be separated from direct pedagogical process because the managerial instruments shall go entirely with the concrete educational tasks, assessing the theoretical preconditions for this process and effectiveness of possible to apply concrete tools. In other words, the management of schoolchildren destructive behaviour has appeal to the concrete achievements of science analysing personality and it’s evolution as educology, psychology and etc. Only then it could be effective and useful. But also it is very important that applied managerial models would be appropriate for raised pedagogical tasks. The accomplished research showed that schoolchildren of 6-8 class do not realize clearly the harm of bad (destructive) behaviour for themselves, learning results and relations between contemporaries and teachers. The appearance of schoolchild destructive behaviour usually depends on incapacity to realize his ego in positive ways. The teacher’s and other specialist’s competence, communication with schoolchildren skills also have influence. Both teachers and schoolchildren often assess similarly the appearance of schoolchildren destructive behaviour, it reasons and effective education methods. But also there are some essential differences. Knowing of... [to full text]