The goal of this thesis is to explore the possibility of systematization of the literary hermeneutics as a method of interpretation. Three selective studies focused on the hermeneutic the- ory (namely problem of the language, understanding and textuality) should provide a theoretical and philosophical framework for the interpretative part of this thesis, which is focused on interpretation of a literary text, namely Joseph Brodsky's poem Isaac and Abraham. The thesis also explores con- cept of the literary hermeneutics, which stands between phenomenological-ontological hermeneu- tics and methodological-normanative orientated theory of interpretation. Despite the explicit tension between these two attitudes, there is also a space within the literary hermeneutics for their inspira- tional dialog.

The Spiritual Dimension in the Films of Evald Schorm thesis deals with the creation of the director as viewed from the perspective of the theological hermeneutics and christian ethics. It is based on analysis of intertextual references, biblical themes and Christian symbolism, with an emphasis on the specifics of their integration into the author's creative concept and socio - political context. The introductory chapter provides insight into the issue of spirituality and spiritual dimension in Czech Film in 1960' and defines the creation of the period in terms of intertextuality, moral- ethical and formal aspect, thus creating three groups of films designated as biblical, sacred and spiritual. The core of the thesis is the interpretation of the Passion narratives set in films The Parson's End and The Seventh Day, the Eighth Night, as well as interpretations of characters from movies The Tourist, The Every Day Courage and The Return of the Prodigal Son, which are in the spirit of theological hermeneutics compared with the biblical type of Christ. The latter film is confronted with the biblical story of the same name. The final chapter is devoted to a documentary works of the author, mainly The Live your Life, The Why? and The Mirroring documentaries. Powered by TCPDF (www.tcpdf.org)

In der Diplomarbeit wird die Interpretation der poetischen Sprache in der Philosophie von F. Nietzsche und M. Heidegger und die Voraussetzungen der poetischen Ausdrucksweise in der Philosophie der beiden Denker untersucht. Das Schaffen und das Leben werden von Nietzsche als eine unteilbare Ganzheit verstanden. Da die wissenschaftliche Methode vom wirklichen Leben weit entfernt ist, fällt die Wahl des Philosophen auf die Sprache der Poesie und Aphorismen. F. Nietzsche ist als erster Philologe bekannt, der das Nachdenken über die Aufgabe der Philosophie mit der gründlichen sprachlichen Reflexion verbunden hatte. Die Nietzsches Philosophie befindet sich an der Grenze zwischen der traditionellen Philosophie und der Poesie. In meiner Diplomarbeit habe ich versucht, die Parallelen in der Denkweise Nietzsches und Hölderlins aufzuzeigen. Die beiden Schöpfer sind sich durch das Interesse für griechische Ursprünge nahe. Sowohl in der Poesie von F. Hölderlin, als auch in der Philosophie von F. Nietzsche hört man den Nachhall von Dionysos-Bacchanalien. Ich habe mir zur Aufgabe gesetzt, den Dualismus von Dionysischen und Apollonischen Anfängen aufzuzeigen, der zur Tragödie führt. Desweiteren habe ich versucht, Nietzsches Einfluss auf die Heideggers Philosophie auszuweisen. Der Mensch muss sich in die Sprache einhören, weil die Sprache „das Haus des Seins“ ist – so ist die Hauptidee der Philosophie von Heidegger. Damit wird nicht die Alltagssprache, sondern werden die Worte gemeint, die... [to full text]

Šiame darbe yra stengiamasi parodyti religijos ir teisės, kaip socialinių fenomenų, tarpusavio ryšį. Pirmoje dalyje autorius stengiasi parodyti religijos ir teisės istorinius, etimologinius, simbolinius skirtumus ir panašumus bei pabrėžti istorinę religijos įtaką teisės sampratai. Šios dalies pabaigoje autorius ieško teisės sampratos užuomazgų bibliniame pirmojo nuopuolio pasakojime. Antroji darbo dalis yra skirta teisingumo sampratai, kurio autoriaus nuomone apjungia tiek religiją ir filosofiją, tiek pastarąsias su teise. Visų pirma, atskleidžiama mitinė-religinė teisingumo samprata senovės Egipte ir Graikijoje. Vėliau nagrinėjama filosofinė teisingumo samprata, ypač remiantis Derrida dekonstrukcine filosofija. Šios dalies pabaigoje pateikiama „teisminė teisingumo samprata“, remiantis Lietuvos Konstitucinio teismo jurisprudencija. Trečioje dalyje stengiamasi atskleisti šiuolaikinės filosofinės hermeneutikos ištakas biblinėje egzegetikoje, todėl pateikiama istorinė biblinės egzegetikos apžvalga. Vėliau dėmesys perkeliamas egzistencializmui ir fenomenologinei dialogo filosofijai, ypač akcentuojant S. Kierkegaardo ir E. Levino indėlį. Galiausiai, pateikiama filosofinės hermeneutikos apžvalga, remiantis Gadamerio ir Vattimo indėliu. Paskutinė dalis skirta parodyti biblinės egzegetikos ir filosofinės hermeneutikos tradicijos galimą įtaką šiuolaikinei teisės sampratai. Darbo pabaigoje pateikiami kai kurie galimi teisminio argumentavimo hermeneutiniai metodai ir taisyklės. Darbas... [toliau žr. visą tekstą] / The very aim of this master thesis is to show some existing relations among religion and law. In the first section the author shows some etymologic and symbolic similarities of these two phenomena and also emphases the religion’s historic influence onto the concept of law. In the end of the first section the author tries to find some origins of this concept especially in the biblical narrative on the Fall of Man. The second section is deserved for the concept of justice, which, according to the author, may also connect religious, philosophical and legal phenomena. In the beginning of this section the mythical-religious concept of justice is described, especially what concerns ancient Egypt and Greece. Later author concentrates on philosophical concept of justice, especially regarding „deconstructionist“ philosophy of Jacques Derrida. In the end of this section – judicial concept of justice is revealed according to jurisprudence of Lithuanian Constitutional court. The third section is devoted for showing some exegetical origins of the modern philosophical hermeneutics. Therefore, firstly, the author concentrates on historic survey about biblical exegesis. Afterwards the main attention is drawn to existentialism and phenomenological philosophy of dialog, especially concentrating on philosophy of Søren Kierkegaard and Emmanuel Levinas. Finally, philosophical hermeneutics is analyzed, relying on philosophy of Hans Georg Gadamer and Gianni Vattimo. The last section of the thesis... [to full text]

Magistro darbo objektas – Interneto dienoraštis kaip unikalus komunikacijos būdas. Darbo tikslas – išanalizuoti komunikacijos būdus ir priemones, kurie yra reikšmingi nagrinėjant interneto dienoraščio sampratą. Įvairios komunikacijos technologijos yra tapusios neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi. Jas žmonės naudoja dažnai net nesusimąstydami kaip tai pakeičia natūralią jų būklę ir kokią įtaką tai daro kasdieniam gyvenimui. Šiame darbe nagrinėjami pagrindiniai žmogiškosios komunikacijos būdai kultūroje, apžvelgiama komunikacijos technologijų raida ir jų vaidmuo socialiniame gyvenime, galop nagrinėjama viena naujausių komunikacijos technologijų – internetas, žmonėms pasiūlęs beprecedentes sąveikos galimybes. Viena iš naujausių interneto galimybių yra interneto dienoraštis, dar kitaip vadinamas blogu. Tai istoriškai susiklostęs žmogaus sąveikos būdas, sujungiantis ankstesnes sąveikos tradicijas ir siūlantis naujas galimybes savęs pateikimui ir savęs kūrimui. Šiame darbe nagrinėjama, kokį poveikį interneto dienoraštis turi žmogui šių laikų situacijoje, kokios yra interneto dienoraščio kaip sąveikos būdo savybės, bei kokius poreikius ir kaip žmogus realizuoja naudodamasis interneto dienoraščiu. Šiame darbe taip pat siūloma tam tikrą interpretacinė schema, pagal kurią interneto dienoraštį būtų galima suvokti kitų komunikacijos įrankių ir būdų kontekste. Taip pat pateikiamas interneto dienoraščio kaip istoriškai susiklosčiusio komunikacijos būdo apibrėžimas turinio ir formos aspektu... [toliau žr. visą tekstą] / The main theme of the thesis – Blog (or internet diary) as the unique way of human communication. The main objective is to analyze various means and ways of communication, which are of significance in respect to analyzing the nature of blog. Various communication technologies have become an irreplaceable part of human life. Human usually use them without even having a thought how these means change their natural way of being and what influence they have on one’s daily life. In the thesis the main manners of human communication in the culture are analyzed, the development of communication technologies and their role in the society is described, lastly, one of the newest technologies – the internet having offered unprecedented capabilities for people to interact, is approached. One of the newest scopes of the internet is the blog. It is historically evolved mean of communication, integrating previous traditions of interaction and enabling new means for self-presentation and self-creation. In this work the influence of the blog to human is analyzed, what are the aspects of the blog as the mean of interaction, and what kind of needs and want one is able to realize using the blog. In this work particular interpretational scheme is presented, according to which the blog might find its place among other means and ways of communication. Also the definition of the blog as the particular mean of interaction is provided in terms of form and content. In the research analysis motives and... [to full text]

Disertacijos tyrimo objektas yra estetikos sampratos transformacijos problema kontinentinėje XX amžiaus Vakarų filosofijoje. Šiuolaikiniame mąstyme susiduriame su būtinybe peržiūrėti modernistinę estetikos sampratą, nes tampa vis labiau akivaizdu, kad ja vadovaujantis neįmanoma paaiškinti subjektyvios meno patirties keliu prieinamos išskirtinių būties tiesų atverties. Dėl šios priežasties šiuolaikinėje filosofijoje kvestionuojamas pats „estetikos“ terminas, argumentuojant, kad estetika, arba meno filosofija, turėtų ne nustatyti meno kūrinio vertinimo kriterijus, bet kelti sau tikslą mąstyti dėka tų prieštaravimų, kurie neišvengiamai lydi meno patirtį. Disertacijoje estetikos sampratos transformacija analizuojama nagrinėjant italų filosofo Benedetto Croce‘s estetiką ir vokiečių mąstytojo Hanso Georgo Gadamerio meno filosofiją. Teigiama, kad Croce ir Gadameris, nesutikdami su Kanto filosofijos įtakoje susiformavusia subjektyvistine modernistinės estetikos samprata, skirtingais būdais įrodo, jog meno patirties keliu pasiekiami tokie bendražmogiški patyrimo aspektai, kurie niekaip kitaip nėra prieinami. Parodoma, kad Croce‘s filosofijoje prie modernistinės estetikos sampratos transformacijos priartėjama pamatiniu pažinimu įvardinus ne jusles ir ne protą, bet kūrybinę intuiciją. Konstatuojama, kad Gadameris savo hermeneutikoje transformuoja subjektyvistinę modernistinės estetikos sampratą į meno filosofiją, meno kūriniui suteikdamas ontologinį statusą ir iškeldamas meno... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the dissertation is the problem of the transformation of the concept of aesthetics in Western continental philosophy of the 20th century. In contemporary thought the need to review the modernist concept of aesthetics becomes more and more evident as on the basis of this concept it is impossible to explain how revelation of unique metaphysical truths is attained by way of subjective experience of art. For this reason, in contemporary philosophy the very term of “aesthetics” is questioned, arguing that aesthetics or the philosophy of art, instead of establishing the criteria of judgement of an artwork, should rather aim at thought due to the controversies and paradoxes inevitably surrounding the experience of art. In the dissertation the transformation of the concept of aesthetics is analysed by examining the aesthetics of the Italian philosopher Benedetto Croce and the philosophy of art of the German thinker Hans Georg Gadamer. The study argues that by opposing the subjectivist concept of modernist aesthetics formed under the influence of Kant, Croce and Gadamer prove, in different ways, that the way of the experience of art allows to attain the aspects of common human experience that are unattainable in any other way. The research demonstrates that in Croce’s philosophy the transformation of the modernist concept of aesthetics is approached by choosing creative intuition, rather than senses or reason, as a fundamental way of knowing. The dissertation states... [to full text]

The object of the dissertation is the problem of the transformation of the concept of aesthetics in Western continental philosophy of the 20th century. In contemporary thought the need to review the modernist concept of aesthetics becomes more and more evident as on the basis of this concept it is impossible to explain how revelation of unique metaphysical truths is attained by way of subjective experience of art. For this reason, in contemporary philosophy the very term of “aesthetics” is questioned, arguing that aesthetics or the philosophy of art, instead of establishing the criteria of judgement of an artwork, should rather aim at thought due to the controversies and paradoxes inevitably surrounding the experience of art. In the dissertation the transformation of the concept of aesthetics is analysed by examining the aesthetics of the Italian philosopher Benedetto Croce and the philosophy of art of the German thinker Hans Georg Gadamer. The study argues that by opposing the subjectivist concept of modernist aesthetics formed under the influence of Kant, Croce and Gadamer prove, in different ways, that the way of the experience of art allows to attain the aspects of common human experience that are unattainable in any other way. The research demonstrates that in Croce’s philosophy the transformation of the modernist concept of aesthetics is approached by choosing creative intuition, rather than senses or reason, as a fundamental way of knowing. The dissertation states... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektas yra estetikos sampratos transformacijos problema kontinentinėje XX amžiaus Vakarų filosofijoje. Šiuolaikiniame mąstyme susiduriame su būtinybe peržiūrėti modernistinę estetikos sampratą, nes tampa vis labiau akivaizdu, kad ja vadovaujantis neįmanoma paaiškinti subjektyvios meno patirties keliu prieinamos išskirtinių būties tiesų atverties. Dėl šios priežasties šiuolaikinėje filosofijoje kvestionuojamas pats „estetikos“ terminas, argumentuojant, kad estetika, arba meno filosofija, turėtų ne nustatyti meno kūrinio vertinimo kriterijus, bet kelti sau tikslą mąstyti dėka tų prieštaravimų, kurie neišvengiamai lydi meno patirtį. Disertacijoje estetikos sampratos transformacija analizuojama nagrinėjant italų filosofo Benedetto Croce‘s estetiką ir vokiečių mąstytojo Hanso Georgo Gadamerio meno filosofiją. Teigiama, kad Croce ir Gadameris, nesutikdami su Kanto filosofijos įtakoje susiformavusia subjektyvistine modernistinės estetikos samprata, skirtingais būdais įrodo, jog meno patirties keliu pasiekiami tokie bendražmogiški patyrimo aspektai, kurie niekaip kitaip nėra prieinami. Parodoma, kad Croce‘s filosofijoje prie modernistinės estetikos sampratos transformacijos priartėjama pamatiniu pažinimu įvardinus ne jusles ir ne protą, bet kūrybinę intuiciją. Konstatuojama, kad Gadameris savo hermeneutikoje transformuoja subjektyvistinę modernistinės estetikos sampratą į meno filosofiją, meno kūriniui suteikdamas ontologinį statusą ir iškeldamas meno... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo pavadinimas yra Tiesos ir meno kūrinio santykis hermeneutinėje filosofijoje: M. Heideggeris ir H. G. Gadameris. Pagrindiniai tikslai yra tiesos ir meno kūrinio santykio analizė hermeneutinėje filosofijoje, tiesos sklaidos (skleidimosi) būdai meno kūrinyje. Keliamos problemos: kaip atpažinti ir suprasti meno kūrinyje slypinčią tiesą? kokia tiesa slypi meno kūrinyje ir ar ji atitinka klasikinę tiesos sampratą? Galbūt tiek tiesos, tiek meno kūrinio sampratos aptarimas šiandieniniame pasaulyje privalo turėti visiškai kitas paradigmas ir problemas? Pagrindiniai filosofai, kurie reikalingi šio darbo problemos išplėtojimui ir analizei, tai M. Heideggeris ir H. G. Gadameris. Kiti reikšmingi filosofai, tai A. Šliogeris, A. Sverdiolas, V. Rubavičius, B. Croce, De Witt H. Perkeris ir kt. Narpliojama meno kūrinio kaip specifinio daikto samprata, grožio ir skonio sąvokos, žaidimo, šventės ir simbolio sąsajos ir panašumai su meno kūriniu, psichinės distancijos ir meno antirealistiškumo sąvokos. Tai meno kūrinio galia – jis geba kalbėti dabarčiai ir būti suprastas dabar bei kalbėti ateičiai ir būti suprastas ateityje. Nepavaldus laikui, tačiau aktualus ir skatinantis norą išsiaiškinti paslėptus simbolius ir prasmes, įtraukiantis į savo naują tikrovę ir kviečiantis atrasti tiesą, kurią siekia parodyti kiekvienam. Tiesa, kuri aptinkama meno kūrinyje yra suprantama atskleidimo (gr. aletheia) prasme. Kiekvienas susitikimas su menu leidžia žmogui patirti savo baigtinumą transcendencijos... [toliau žr. visą tekstą] / The name of the thesis is the “Relationship between the truth and the artwork in hermeneutical philosophy: M. Heidegger, H. G. Gadamer”. The main objective of the document is to analyze the relationship between the truth and the artwork in hermeneutic philosophy and the modes of spreading truth in the artwork. The following are the problems raised: How to recognize and perceive truth in the artwork? What kind of truth lies in the artwork and whether it corresponds to the classic conception of truth? The main philosophers needed for developing and analyzing the problem of the thesis are M. Heidegger and H. G. Gadamer. Other significant philosophers are A. Šliogeris, A. Sverdiolas, V. Rubavičius, B. Croce, De Witt H. Parker. The artwork is analyzed in the perspective of specific matter: the ideas of beauty and taste, the relation and similarities between the artwork and the game, celebration as well as symbol, the concept of mental dicstance and antirealism. The power of artwork lies in the ability of speaking at present and to be understood at present as well as speaking in the future and to be undertsood in the future. The artwork is not subject to time but is relevant and encouraging to reveal hidden symbols and points; it involves into its new reality and invites to discover the truth which is sought to be shown to everyone. The truth in the artwork is understood in the light of revelation. Every encounter with art enables human to experience his temporariness in the light... [to full text]

SANTRAUKA HEIDEGGERIŠKOSIOS BŪTIES KAIP ĮVYKIO INTERPRETACIJA VATTIMO FILOSOFIJOJE Šiame darbe pristatoma Martino Heideggerio būties kaip įvykio (Ereignis) interpretacija italų mąstytojo, postmodernisto, Gianni Vattimo filosofijoje. Vadovaujantis hermeneutiniais principais siekiama atsekti Heideggerio būties kaip įvykio idėjos įtaką Vattimo filosofijai ir tolesnę tos idėjos interpretaciją. Mūsų manymu, Vattimo tekstuose būties kaip įvykio samprata transformuojama į būties silpnėjimo sampratą. Silpnėjimo terminas Vattimo filosofijoje įvardija metafizikai opozicinį judesį, - pagrindo išslydimą. Ontologinėje plotmėje tai pasireiškia kaip būties silpnėjimas, o filosofinėje (mąstymo galimybės prasme) kaip silpnasis mąstymas, tai yra, postmoderni ontologinės hermeneutikos koncepcija. Būties kaip įvykio idėja implikuoja perėjimą nuo metafizinio mąstymo prie postmetafizinio nes atmetamas metafizikoje įprastas tariamas nuostatų aiškumas. Heideggeriui būtis imama mąstyti kaip įvykis, tuomet kai mąstymas su ja nebegali sutapti nuolat. Įvykio samprata Heideggerio filosofijoje yra susijusi su technikos esme (Ge-stell), nes technikoje (metafizikos įtakotame tamsiausiame būties užmaršties lygmenyje) būtis mąstymui pirmą kartą prieinama kaip įvykis. Paradoksaliu būdu technikoje slypi ir būties užmarštis, ir išsigelbėjimas iš užmaršties. Vattimo manymu, būties silpnėjimas (metafizikos pasekmė) įrodo nihilistinį būties polinkį. Ir Heideggeriui, ir Vattimo metafizika turi būti peržengta vokiško... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY HEIDEGGER‘S BEING‘S LIKE AN EVENT INTERPRETATION IN VATTIMO PHILOSOPHY In this thesis we introduce the Heideggerian interpretation of being‘s like an event (Ereignis) in the philosophical approach of italian postmodern thinker Gianni Vattimo. By following the hermeneutical principle we seek to trace the influence of the conception of Ereignis in the Vattimo‘s approach and the following interpretation of that idea. In the our reading of Vattimo the conception of the being as an event, transforms itself to the conception of the weakening of being. The concept of weakening in the philosophy of Vattimo calls to the movement opposite to the metaphysics. It is an antifundamental state. On the ontological field it appears as the weakening of the being, whereas on the philosophical one as the weak thinking. That means the postmodern conception of the ontological hermeneutics. The idea of being as an event implicates the transition from the metapysical thinking to the postmetaphysical, because the so called clearness of the being conception is canceleed. For Heidegger the being is being tought as an event on the point when thinking itself can not be identificated on a constant level. The conception of event in approach of Heidegger is linked to the essence of the technics Ge-stell, because in the technics the being is availlable as an event for the first time. In a paradoxal way there is the forgetfulness of being which lies in technics as well as the salvation from... [to full text]

Pasirinktos temos aktualumas išplaukia iš lietuvių filosofijos palikimo tyrinėjimo ir plėtojimo svarbos. Filosofinės minties raidos dabartis ir ateitis neatsiejama nuo praeities mąstytojų kūrybos įsisavinimo ir vertinimo. Vinco Vyčino mąstymas nusipelno dėmesio, nes iki šiol yra menkai tyrinėtas, nėra pakankamai integruotas į mūsų filosofinę apyvartą. Disertacija yra reikšminga pirmiausia tuo, kad, nagrinėjant Vyčino keltus probleminius klausimus ir aptariant reikšmingiausias jo filosofines sampratas, tyrinėjama jo mąstymo konceptualioji metodinė pusė, įvertinamas mąstytojo nuoseklumas ir savitumas, tęsiant Vakarų filosofijos fenomenologinį projektą. Gretinant Vyčino kūrybą su kitų lietuvių išeivijos filosofų tyrimais, disertacijoje pabrėžiama, kad juos sieja išskirtinis dėmesys senajam lietuviškam gyvenimo būdui ir iš jo kylantiems mąstymo ypatumams. Disertacijoje parodoma, kad, sekdamas Edmundo Husserlio raginimu eiti prie pačių daiktų, ieškodamas betarpiško sąlyčio su pasauliu ir bandydamas pagrįsti mąstymo pirmapradiškumą, Vyčinas daugiausia plėtoja Martino Heideggerio idėjas, padariusias didžiausią įtaką visam jo filosofiniam mąstymui. Pažymėtina, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, persikėlęs į Vakarus ir apsistojęs Freiburge, Vyčinas intensyviai studijavo Heideggerio filosofiją, su kuria susipažino dar Antano Maceinos paskaitose, besimokydamas Vytauto Didžiojo universitete. Rašant disertaciją siekiama išryškinti Vyčino mąstymo savarankiškumą, įžvelgti jo minties... [toliau žr. visą tekstą] / Problem Analyzed in Dissertation Relevance of topic comes from the importance of development of heritage of Lithuanian philosophy. Present and future evolution of philosophy cannot be detached from analysis and evaluation of thinkers from the past. Thinking of Vincas Vyčinas is worth our attention because his work is poorly integrated in philosophical discourse. The subject of the dissertation is also important because of problematic questions, which Vyčinas has brought forward. The dissertation investigates his ideas, reveals the conceptual side and originality of his thinking, and evaluates his consistency of following phenomenological philosophy. The dissertation not only highlights specific aspects that we can find both in Vyčinas’ and other Lithuanian diaspora philosophers’ works, but shows exceptional attention to old Lithuanian way of living and their distinctive way of thinking intrinsic to them. The dissertation reveals, that Vyčinas is aware of Edmund Husserl’s phenomenological requirement to get closer to the things themselves, in other words - search for direct encounter with phenomena that brings philosopher closer to primordial thinking. We also emphasize that Vyčinas mostly follows Heidegger, who has made the most significant impact on philosophical thinking on this Lithuanian philosopher. It is important to emphasize that Vyčinas first encountered Heidegger’s ideas during Maceina’s lectures at Vytautas the Great University and after the Second World War he... [to full text]