In dieser Magisterarbeit wird die Bedeutung und Entwicklung des lebenslangen Lernens auf der Ebede der EU und in Litauen analysiert. Die passive Einstellung der Litauer zum lebenslangen Lernen wird als Problem dieser Magisterarbeit hervorgehoben. In der Arbeit werden die Besonderheiten der Mittgliederländer bei der Verwirklichung der Konzeptionen des lebenslangen Lernens erforscht, geklärt, wie das sich auf den Beteiligungsraten am lebenslangen Lernen widerspiegelt. Besondere Aufmerksamkeit wird für Schaffung der Bedingungen für das lebenslange Lernen in Litauen geschenkt. In diesem Kontext wird die rechtliche Basis Litauens und Organisationssystem der Verwirklichung des lebenslangen Lernens erforscht.

Common monetary policy, according to its nature and established principles of formation and implementation, is unique policy of the Community. Its importance for the EU existence requires clearly divided competence in its sphere. Regardless exclusive monetary policy competence of the Community, euro-zone members obtained a wide range of opportunities for active participation in creation, formation and implementation of monetary policy, both through the institutional system and through the political interest influence.

Darbo tema – mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas ir vertinimas. Darbe nagrinėjama šiuolaikinio ugdymo proceso samprata, mokėjimo mokytis kompetencijos samprata ir struktūra, apžvelgiami mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo įrankiai. Darbo tikslas – išnagrinėti mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą ir vertinimą pedagogų ir mokinių požiūriu. Uždaviniai: 1. Pateikti šiuolaikinio ugdymo proceso sampratą. 2. Atskleisti mokėjimo mokytis kompetencijos apibrėžimą ir struktūrą. 3. Apžvelgti mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo įrankius. 4. Ištirti mokinių ir mokytojų požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą ir vertinimą. Tyrimo metodai. Teoriniai: mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas Empiriniai: pusiau struktūruotas interviu. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo Vilniaus X gimnazijos 7 mokytojos ir 12 mokinių 5 – 6 ir 9 – 12kl. Tiriamieji pasirinkti atsižvelgiant į jų sutikimą dalyvauti tyrime. Empiriniai tyrimo rezultatai. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad mokėjimo mokytis kompetenciją mokytojai apibrėžia vienpusiškai kaip informacijos radimą, atrinkimą bei pritaikymą. Nors mokytojai mokėjimo mokytis kompetenciją ugdo ir vertina įvairiais metodais, praktinėmis užduotimis, tačiau iš tyrimo rezultatų matyti, kad dar neįsitvirtina mokėjimo mokytis kompetencija ir mokytojai dažnu atveju linkę dominuoti pamokoje. Mokėjimo mokytis kompetencijos prasmę informantės suvokia per mokymosi visą gyvenimą koncepciją bei asmenybės ugdymą. Mokiniai kelia... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific thesis – learning to learn competence development and assessment. In this work analyze modern educational process, learning to learn competence conception and structure, gives an overview of learning to learn competence assessment tools. The aim of this work – analyze learning to learn competence development and assessment of teachers and student point of view. Tasks: 1. Submit a modern concept of the educational process. 2. Reveal learning to learn competence definition and structure. 3. Overview of learning ti learn competence assessment tools. 4. Investigate the students and teachers attitudes to learning to learn competence development and assessment. Research methods: Theoretical methods: scientific literature analysis, generalization Empirical methods: semi – structured interview. Participants. In the research participated seven teachers and twelve students 5-6 and 9 – 12 classes from Vilnius X gymnasium. Participants selected according to their agreements to participate in the research. Empirical reserch results. Research results revealed that learning to learn competence teachers as defined by one-sided information discovery, selection and adaptation. Although teachers the learning to learn competence and develop and assess of various methods, practical tasks, but research shows that it is not popular at school and teachers often dominate in the lesson. Informants understand the meaning of learning to learn competence through lifelong learning concept and... [to full text]

Integruojant specialiųjų poreikių vaikus į bendrojo lavinimo mokyklą keičiasi mokykla, mokytojų gebėjimai, ugdymo programa, ugdymo proceso organizavimas, vaikų vertinimas. Todėl svarbu atskleisti bendrojo lavinimo mokyklos mokytojų požiūrį į specialiųjų poreikių vaikus bei turimas specialiojo darbo kompetencijas, išanalizuoti specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų grupes ir jų laipsnius, palyginti miesto ir rajono mokyklų teikiamą pagalbą specialiųjų poreikių vaikams. Tyrimas atskleidė, kad bendrojo lavinimo mokyklos mokytojas su specialiųjų poreikių vaikais bendrauja kaip su visais vaikais. Specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų grupių ir jų laipsnių klasifikacija padeda susiorientuoti sutrikimų įvairovėje. Mokytojai yra kompetetingi dirbti su specifinių pažinimo, kompleksinių, emocijų, elgesio ir raidos sutrikimų turinčiais mokiniais, nes turi patirties. Mažiausiai informacijos mokytojai turi apie regos, klausos, judesio ir padėties, lėtinius somatinius ir neurologinius sutrikimus. Mokytojams trūksta įvairių specialiųjų žinių ir mokymo metodų. Miesto mokyklose ypatingiems vaikams teikiama specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, logopedo pagalba, bet tik keliose mokyklose suteikiama psichologo ir mokytojo padėjėjo pagalba. Beveik visose rajono mokyklose specialiųjų poreikių vaikams nesuteikiama jokia pagalba. Juos ugdo tik mokytojas. Tik keliose rajono mokyklose suteikiama dalinė specialistų pagalba ypatingiems vaikams. / Special needs children integration into comprehensive schools affects a school, teachers‘ skills, curriculum, education management, children‘s assessment. Therefore it is essential to reveal comprehensive school teachers‘ opinion on special needs children as well as on existing competencies of special work, to analyse special needs‘ disorder groups and their degrees, to compare urban and rural school help for children with special needs. The research revealed that comprehensive school teacher treats special needs children the same as other ones. The classification of special needs individuals‘ disorder groups and their degrees helps to orient in the variety of disorders. Teachers are competent to work with pupils having specific cognitive, complex, emotional, behavior and development disorders, because they are experienced. The least information that teachers have is about sight, hearing, movement and position, chronic somatic and neurology disorders. Teachers are lacking various special knowledge and teaching methods. In urban schools there is a special pedagogue‘s , social pedagogue‘s, logopedical help provided for special children, but only a few schools provide psychologist‘s and teaching assisstant‘s help. There is no help provided for special needs children in most of rural schools. They are educated by teachers only. Just in a few rural schools there is a partial help provided by specialists for children in need.

Darnaus vystymosi švietimas (DVŠ) – tai visą gyvenimą trunkantis procesas ir yra daug platesnis negu formalusis švietimas, apimantis formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą. Darnaus vystymo švietimas remiasi integraliu aplinkosaugos, ekonominės plėtros ir socialiniu visuomenės vystymosi požiūriu. Mokyklai tenka didelė atsakomybė parengti mokinius gyvenimui, suteikti jiems žinių, įgūdžių ir vertybių kurti darnią ateitį, išlaikant galimybę ir ateinančių kartų gerovei. Darbo tikslas – atskleisti darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo prielaidas Lietuvos švietime. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo prielaidas švietimui, sukuriant jų įgyvendinimo mokykloje modelį. 2. Išanalizuoti ir palyginti vidurinės mokyklos pedagogų ir švietimo ekspertų požiūrį ir pasirengimą įgyvendinti darnaus vystymosi strategijos nuostatas. Tyrimo metodai: darnaus vystymosi strateginių dokumentų analizė, mokslinės literatūros analizė, švietimo dokumentų analizė, anketinė apklausa, interviu, statistinė duomenų analizė. Tyrime remiamasi darnaus vystymosi strateginėmis nuostatomis „Darbotvarkė 21“ ir Rio deklaracija (1992), Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komiteto Darnaus vystymosi švietimo strategija (2005), Nacionaline darnaus vystymosi strategija (2003). Šiame kontekste analizuojama darnaus vystymosi koncepcija. / Education for sustainable development (ESD) becomes a lifelong learning process which continues all the lifetime and incorporates formal, non-formal education and informal learning. Education oriented to sustainable development is grounded by integral attitute to social and economic development as well as environment. A huge responsibility goes to school and teachers who have to prepare the pupils for life increasing their awareness, knowledge, skills and values needed to create sustainable future and well-being for the future generations. The principal purpose of this paper is to reveal the preconditions of Sustainable Development strategy implementation in Lithuanian school. The main research tasks are: • To carry out the analysis of the concept of Sustainable development on the basis of ES and Lithuanian strategical documents study. • To determine teachers’ point of view on SD, their readiness and competence to apply SD ideas into the curriculum. Later the points of view of teachers’ and the experts of education were compared. The following methods were applied in this paper: • Literature and document analysis; • Empirical survey; • Theoretical modelling. The paper is based on the scientific literature analysis, main strategical documents of ES and Lithuania analysis as well as documents of Lithuania’s Education analysis. On this basis a questionnaire of research is being modelled. The empirical research is carried out to determine the teachers’ point of view on SD and... [to full text]