Darbe atlikta socialinio pedagogo bendradarbiavimo ypatumų gimnazijoje analizė: pedagogų ir tėvų požiūrio aspektu. Literatūros apžvalgoje nagrinėjama socialinio pedagogo bendradarbiavimo samprata, ypatumai, problemos bei socialinio pedagogo kompetencijos sprendžiant socioedukacines problemas. Tyrime dalyvavo 176 pedagogai ir 15 mokinių tėvų. Anketinės apklausos metodu ir pusiau struktūruoto interviu metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti socialinio pedagogo ir gimnazijos bendruomenės bendradarbiavimo ypatumus sprendžiant mokinių socioedukacines problemas. Uždaviniai: išanalizuoti tėvų, pedagogų bei socialinių pedagogų požiūrį į bendradarbiavimą bei jo galimybes gimnazijoje, nustatyti bendradarbiavimo plėtotę skatinančius bei trukdančius veiksnius, atskleisti tinkamiausias bendradarbiavimo formas sprendžiant mokinių socioedukacines problemas, sukurti bendradarbiavimo modelį socioedukacinių problemų sprendimui. Darbe keliama hipotezė: tikėtina, kad socialinio pedagogo bendradarbiavimas su ugdymo institucijos bendruomene yra viena iš svarbių jo veiklos krypčių, pasitvirtino. Atlikta kokybinė ir statistinė duomenų analizė. Keletas pagrindinių išvadų: 1.Bendradarbiavimas būtinas ir reikšmingas sprendžiant patyčių, motyvacijos, mokyklos nelankymo, elgesio, mokytojų ir mokinių tarpusavio bendravimo problemas, remiantis tėvų nuomone. 2.Sėkmingą bendradarbiavimą skatinantys veiksniai išreiškiami kaip savalaikė ir reikalinga informacija, individualios asmeninės... [toliau žr. visą tekstą] / The literature review deals with communication conception of a social pedagogue, peculiarities, problems and competences of a social pedagogue solving socio-educational questions. 176 pedagogues and 15 parents have taken part in the research. The research has been conducted using a questionaire and semi-structured interview method. The aim of this research is to reveal communication peculiarities between a social pedagogue and a school community solving pupils‘ socio-educational problems. Objectives: to make analysis of the attitude of parents, pedagogues and social pedagogues towards the communication and its possibilities at gymnasium, to define factors which stimulate or hinder the development of communication, to identify the most appropriate forms of communication in solving pupils‘ socio-educational problems, to establish a communication pattern for achieving a solution to socio-educational problems. In the sudy the hypothesis: it is likely, that communication of a social pedagogue with a community of an educational institution is one of the most important aspects of his work, has been confirmed. The research methodology has been based on the qualitative and statistical analysis. There are several key findings: 1.According to the parents‘ opinion communication is both essential and significant in solving such problems as bullying, lack of motivation, poor school attendance, bad behaviour, communication problems between teachers and pupils, 2.Factors, which... [to full text]

Darbe aptariama kvalifikacijos samprata, kvalifikacijos tobulinimo aspektai, mokymosi visą gyvenimą nuostatos kontekste. Baigiamojo darbo tikslas – atskleisti muzikos mokytojų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimą. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: pateikti mokytojo kvalifikacijos apibrėžtį, apžvelgti kvalifikacijos tobulinimo procesą, išskirti muzikos mokytojo profesijos kompetencijas, atlikti tyrimą, siekiant ištirti muzikos mokytojų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimo procesą ir apibendrinti tyrimo duomenis. Tyrimo objektas – muzikos mokytojų kvalifikacijos tobulinimas. Tyrimas atliktas dvylikoje Šiaulių miesto mokyklų. Anketinės apklausos metodu, buvo siekta išsiaiškinti muzikos mokytojų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimą. Išanalizavus mokslinę literatūrą galima daryti išvadą, kad, kvalifikacija tai mokytojo turimų kompetencijų, reikalingų mokiniams ugdyti, visuma. Kvalifikacijos tobulinimas Lietuvoje vykdomas pagal neformaliojo švietimo kvalifikacijos tobulinimo programas ir savišvietos būdu. Kvalifikacijos tobulinimo tikslas – skatinti muzikos mokytojus plėsti savo kompetencijas. Lietuvoje yra išskiriamos šios kvalifikacijos tobulinimo formos: paskaita, edukacinė išvyka, konferencija, kursai, seminaras, stažuotė. Mokytojo profesijos kompetencijos apraše (2007) išskiriamos bendrakultūrinės, profesinės, bendrosios, specialiosios kompetencijos. Muzikos mokytojo svarbiausios kompetencijos yra gebėti organizuoti muzikinę veiklą bei išmanyti muzikinę kalbą... [toliau žr. visą tekstą] / The paper discusses the concept of qualification, training aspects in context of lifelong learning. Aim of the final paper: to reveal the music teachers' attitudes towards professional development. To achieve the aim the following tasks were set: to provide definition of teacher’s qualification, to overview the training process, to list the music teacher’s professional competencies to carry out a study on music teachers' attitudes to the training process, and to summarizes the data. The object of investigation: the music teachers’ training. The study was conducted in twelve schools of Siauliai City. Questionnaire survey method was intended to find music teachers' attitudes towards professional development. The analysis of the scientific literature led to the following conclusions: qualification is the teacher’s knowledge and skill assessment degree. In Lithuania qualification training is conducted by non-formal education programs and informally. The training goal is to encourage music teachers to expand their competencies. In Lithuania the following training forms are distinguished: lecture, educational outing, conference, course, seminar, internship. Teacher professional competence inventory (2007) distinguishes between general cultural, professional, general, special competence. Music teacher's key competences are the ability to organize and develop musical language.

Sparčiai kintanti visuomenė kelia vis naujus reikalavimus būsimiesiems pedagogams. Svarbu gebėti integruotis į aplinką, kurioje egzistuoja būsimi pedagogai. Šiuo požiūriu svarbus būsimo pedagogo sociokultūrinis mobilumas - gebėjimas prisitaikyti prie visuomenės kultūros ypatybių. Šis reiškinys verčia pažinti sociokultūrinės raiškos sistemą, kuri koreguoja individualios kultūros bei kompetencijos struktūrą. Todėl būsimo pedagogo mobilumas yra svarbus jo kompetencijos ir profesinės veiklos sėkmės komponentai. Tyrimo hipotezė - akademinėje aplinkoje įgyjamos sociokultūrinės raiškos patirtis yra pedagogų profesinės sėkmės ir vertybinių nuostatų formavimosi prielaida. Tyrimo tikslas - pagrįsti būsimųjų pedagogų sociokultūrinės raiškos akademinėje aplinkoje, kaip profesinio tobulėjimo prielaidą. Tyrimo metodologija ir metodai. Rašant magistro darbą remtasi Lietuvos Respublikos švietimo dokumentais, Lietuvos edukologų ir užsienio autorių darbais, atliktais jų tyrimais. Atliekant anoniminę anketinę apklausą siekiama sužinoti būsimųjų pedagogų nuomonę apie sociokultūrinės raiškos akademinėje aplinkoje, kaip profesinio tobulėjimo prielaidą. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta kompiuterine SPSS (Statistical program for social sciences) 20 programos versija. Tyrime dalyvavo 132 respondentai, t.y., I-V kurso studentai, iš Šiaulių universiteto edukologijos, menų, humanitarinio, socialinės gerovės ir negalės studijų ir socialinių mokslų fakultetų. Tyrimo rezultatai. Magistro darbą... [toliau žr. visą tekstą] / Rapidly changing society is becoming the new requirements for forward teachers. It is important to be able to integrate into the environment, where there are future educators. In this regard, an important teacher of the future sociocultural mobility - the ability to adapt to society's cultural characteristics. This phenomenon leads to know the sociocultural expression system, which adjusts the individual and the cultural competence framework. Therefore, the forward teacher mobility is important for its excellence and professional success components. The hypothesis - the academic environment and sociocultural expression of acquired experience of teachers' professional success and values formation assumption. The aim - substantiate forward teachers' sociocultural expression in the studying environment - as the assumption of the professional growth. Research methodology and methods. When writing the master's degree work based on Lithuanian Ministry of Education documents, Lithuanian educators and foreign authors performed their studies. In an anonymous survey aims to find out the opinions of forward teachers' about sociocultural expression in the studying environment - as the assumption of the professional growth. The statistical methods of data analysis computer SPSS (Statistical program for social sciences) 20 version. 132 respondents of Siauliai university Faculties of Education, Arts, Humanities, Social Welfare and Disability Studies and Social Sciences have answered the... [to full text]

Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija yra tiksliai apibrėžta Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme. Akivaizdu, kad jos funkcijos yra plačios. Atsižvelgiant į tai darbe akcentuotas dėmesys į darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, nelegalaus darbo reiškinių prevenciją, darbo apmokėjimo įmonėse kontrolę, darbo laiko apskaitos pažeidimus bei vykdomą aktyvią, kryptingą visuomenės konsultavimo ir informavimo veiklą. Magistrinio darbo tikslas - atskleisti Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ypatumus, išanalizuoti pagrindines jos funkcijas, jų įgyvendinimą, o taip pat išskirti Lietuvos teisės teorijoje ir praktikoje kylančias problemas, teisiškai jas įvertinti, bei pasiūlyti jų sprendimo variantus. Savo veikloje Valstybinė darbo inspekcija taiko įvairius kontrolės ir prevencijos būdus: inspektavimą, darbdavių, juos atstovaujančių ar įgaliotų asmenų mokymą ir konsultavimą. Siekdama optimaliai spręsti darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų problemas ji vis labiau įtvirtina konsultavimu, informaciniu dialogu grindžiamus santykius su darbdaviais ir darbuotojais. Valstybinės darbo inspekcijos veikla ir sukaupta praktika leidžia formuoti ir keisti darbo teisę. / The competence of the State Labor Inspectorate is precisely defined in the State Labor Inspection Law. It is clear that its function is wide. Considering this, the attention in my work has been focused on occupational safety and health violations, prevention of illegal employment effects, control companies pay, working time accounting irregularities and also active and purposeful management of public consultation and conveyance. The aim of master’s work is to highlight the features of the implementation of the State Labor Inspectorate, to analyze its main features, their implementation, as well as to distinguish theory and practice problems of Lithuanian law, to evaluate them legally and to propose the solutions. In its activities the State Labor Inspectorate applies different control and prevention methods: inspection, training and consulting of employers, their representatives or attorneys. In order to tackle employees’ health and safety, and employment law problems, it introduces more and more consulting, information dialogue-based relations with employers and workers. State Labor Inspectorate activity and accumulated practice allows to shape and modify the labor law.

Kompetencija yra svarbus žmogiškųjų išteklių valdymo elementas, padedantys samdyti, vertinti, tobulinti darbuotojų veiklą bei didinti jų lojalumą organizacijai. Sparčiai senstant visuomenei, didėjant žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis skaičiui, slaugytojų vaidmuo tampa akivaizdus. Slaugytojai sudaro didžiausią sveikatos priežiūros sistemos dalį. Jų vadovai – vyresnieji slaugytojai-slaugos administratoriai yra atsakingi už slaugos proceso kokybę ir tęstinumą bei sveikatos priežiūros organizacijos tikslų įgyvendinimą skyriaus lygmenyje. Tai gali padaryti tik kompetetingi savo srities profesionalai. Magistro baigiamojo darbo objektas yra vyresniųjų slaugytojų-slaugos administratorių kompetencijos. Iškelta hipotezė, kad panaudojus Chase slaugos vadybininko anketą, galima nustatyti vyresniųjų slaugytojų-slaugos administratorių nuomone labiausiai reikalingas jų darbui kompetencijas. Darbo tikslas buvo nustatyti svarbiausias vyresniojo slaugytojo-slaugos administratoriaus kompetencijas. Siekiant atskleisti darbo temą, buvo iškelti šie uždaviniai: remiantis moksline literatūra išanalizuoti kompetencijos teorinius aspektus; aptarti slaugos darbo teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir išskirti svarbiausias mokslinėje literatūroje nurodomas vyresniųjų slaugytojų-slaugos administratorių kompetencijas; apklausos metu sužinoti vyresniųjų slaugytojų-slaugos administratorių nuomonę apie būtinas jų darbui kompetencijas bei kompetencijų vertinimo sąsajas su demografiniais rodikliais; nustatyti... [toliau žr. visą tekstą] / Competence is a major human resource management element, important in personnel recruitment, evaluation, improvement and decrease of the retention in the organization. Society is getting old rapidly and number of people with chronic diseases is increasing, so the role of nurses becomes obvious. Nurses belong to the largest part of medical personnel. First level nurse managers are responsible for nursing process quality and continuity, and for the implementation of goals of health care organization in unit level. Only competent professionals can handle such task. The research object of Master Thesis is first level nurse manager competencies. The hypothesis is defined based on Chase nurse manager competency instrument. This instrument could help to identify the most important first line nurse manager competencies, using the answers received from the nurse managers survey. The objective of the current work was to identify the most important nurse manager competencies. In order to fulfill the topic of this Thesis, particular tasks were raised: to analyze competency theoretical aspects; to identify the most important competencies of first level nurse managers according to the scientific literature; during the survey to select essential first line nurse manager competencies according to the answers given by the managers and to find out the link of competencies evaluation to demographical factors; to identify the most important first line manager competencies and to compare the... [to full text]

Darbe atskleidžiamas žinių vadyba paremtas požiūris į darnų vystymąsi, pabrėžiantis, kad darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimas globaliu mastu, turi būti pradėtas nuo lokalių pokyčių, kurių sėkmingumą lemia sugebėjimas naudotis vienu iš svarbiausių lokalinių išteklių – žiniomis, nes daugelio procesų variklis žinių visuomenėje yra išsilavinęs ir kompetetingas žmogus. Įvertinus darnaus vystymosi ir žinių vadybos sampratų problematiką, suformuota tokia darnaus vystymosi koncepcija, kuri leistų darnaus vystymosi globaliame, regioniniame ir organizaciniame kontekste siekti per išplėstą žinių vadybos sampratos aprėptį. Atlikta Lietuvos vykdomosios valdžios dokumentų turinio analizė, akcentuoja, kad, siekiant darnaus žinių visuomenės vystymosi, būtina šalies švietimo politiką orientuoti ne tik į socialinę gerovę bei ekonominį konkurencingumą, bet atsižvelgti ir į ekologinio visuomenės švietimo svarbą. Skirtingose valstybėse veikiančių organizacijų darnaus vystymosi idėjų įgyvendinimo per žinių vadybą tyrimas parodė, kad visos organizacijos privalo tobulinti žinių vadybos procesus bei priemones, atsižvelgdamos į savo šalies gamtinius, ekonominius, socialinius skirtumus, kad šie kuo efektyviau prisidėtų prie darnaus vystymosi organizacijos viduje, šalyje ir pasaulyje įgyvendinimo. / The work describes the standpoint of sustainable development upheld by knowledge management, ephasizing that implemetation of sustainable development regulations at the global level needs to be started from local changes which fortune depends on the ability to use one of the most important local resources – knowledge, because the engine of the most processes in the knowledge society is an educated and competent individual. The problem-oriented analysis of sustainable development and knowledge management structures the concept of sustainable development that aims for sustainable development in the global, regional and organizational context through extended knowledge management conception. The content analysis of Lithuanian executive‘s documents reveals that, aiming for the sustainable development of knowledge society, country‘s education policy has to be oriented not only to social welfare and economical competitiveness, but also to the importance of ecological education. The research of sustainable development through knowledge management in the organizations in three different countries signifies that all organizations must improve their knowledge management processes and means in regard to their national natural, economical, social differences so that they would contribute to the implementation of sustainable development in the organization, the country and the world.

In Lithuania, the Life Long Learning process is realized through universities, colleges, vocational schools, adult education centers and other relevant institutions. Thus a Life Long Learning system should be established at all education levels - vocational, tertiary, etc. There is a widespread consensus in the Government and non-governmental educational sector institutions that Distance Education and training has enormous potential to tackle the new challenges. Significant policy groundwork has been laid for the development of an advanced and comprehensive distance education system. The major initiatives fostering Distance Education development are: The Government investment project „LieDM (Development of Distance Education in Lithuania 1998-2005)“, the „ITMiS -Information Technologies for Science and Studies“ program initiated by the Ministry of Education and Science, and Phare2000 projects for the development of Regional Distance Professional Training Infrastructures in Klaipeda, Taurage, Marijampole and Utena regions. The goal of this Master thesis is according the analysis of the experience of European countries in development distance education and investigation of main tools of distance courses design, to promote the development of distance education in Panevezys region.

Įgyvendinant LR Švietimo įstatymą, reikalavimai ugdymo institucijos vadovui, jo kompetencijoms didėja ir nuolat kinta, dėl vis labiau kintančio veiklos pobūdžio profesinėje veikloje. Vadovai tampa visos organizacijos ašimi, nuo jų kompetencijų priklauso visos organizacijos rezultatai. Magistro darbe pateiktos kompetencijos, kvalifikacijos ir kompetentingumo sampratų interpretacijos, pateikta kompetencijos lygių analizė, apibendrintos bendrųjų kompetencijų koncepcijos bei efektyvaus vadovavimo būtinybė organizacijoje. Aptartos teorijos apie asmenybines, dalykines komunikacines, socialines psichologines, profesines, vadybines bei didaktines kompetencijas. Darbe pateikiami ugdymo institucijų vadovų vadybinių kompetencijų sampratos suvokimo tyrimo rezultatai, kurie parodė, kad kaip svarbiausias savo darbe vadovai išskyria socialinę (santykiai su kitais žmonėmis ir socialine aplinka harmonizuojantys gebėjimai ir savybės) bei edukacinę (saviugda) kompetencijas. Darbe realizuoti kelti uždaviniai, apibendrinti tyrimo rezultatai, suformuluotos išvados ir rekomendacijos. / Implementing the Educational law of Lithuania Republic, the requirements for the leader of a training institution and his competences continuously grow and change for the changing activity character in the career. The leaders become the axis of the whole organization; the results of the organization depend upon their competences. The competences, qualifications and interpretations of competence conception, the analysis of competence levels are reported in the master‘s work. The general competence concepts and the need for the effective management in the organization are summarized there, too. The theories about personal, subject – communicative, social psychological, professional, managemental and didactic competencies are discussed. The results of the research about the training institution leader‘s management competences conception are laid out in the work. The results have revealed that the social (relations to other people and social environment harmonizing skills and qualities) and educational (self-education) competences are the most important ones to the leaders. The raised goals have been realized, the research results have been summarized and the conclusions and recommendations have been formulated in the master‘s work.

Problema: Projektų vykdytojų kompetencijų kaita vykdant projektus: projektų vykdytojai orientuojasi į projekto tikslinę grupę ir jos poreikius, o ne į tai, kokią įtaką projekto organizavimas turi jų pačių tobulėjimui, kompetencijų kaitai. Darbo objektas: NVGN „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ socialinių darbuotojų kompetencijos. Darbo tikslas: išnagrinėti NVGN „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ socialinių darbuotojų kompetencijų kaitą, įgyvendinant socialinius projektus. Uždaviniai: 1. apibrėžti kriterijus – socialinių darbuotojų kompetencijoms matuoti. 2. išnagrinėti, NVGN „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ socialinių darbuotojų kompetencijas iki socialinio projekto vykdymo ir po jo įvykdymo. 3. ištirti NVGN “Vilniaus“ socialinių darbuotojų kompetencijų kaitą, įgyvendinant socialinius projektus. Tyrimo metodai: Siekiant užsibrėžtų tikslų, darbe naudojami metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė; 2. Dokumentų ir projektų paraiškų analizė 3. Nestruktūrizuotas interviu; 4. Anketinė kontrolinės grupės apklausa; 5. Gautų rezultatų lyginimas, analizavimas Tyrimo eiga: Magistrinio darbo pardžioje apžvelgiama mokslinė literatūra susijusi su socialiniais projektais, kompetencijos ir jos kaitos sąvokomis bei nustatomas kompetencijos kaitos kriterijus. Antrajame etape nagrinėjami oficialūs ir neoficialūs dokumentai, kurie atskleidžia reikalaujamas socialinio darbuotojo kompetencijas NVGN „Vilniaus SOS vaikų kaime“ Trečiasis žingsnis – nestruktūrizuotas interviu. Jo metu yra apklausiami 3... [toliau žr. visą tekstą] / Problem: The promoters of competence change in the following projects: project promoters of the project targeted audience and its needs, rather than to the impact of the project organization to their own development, competency change. The object: NVGN Vilnius SOS Children's Village 'social workers. Aim: To study NVGN Vilnius SOS Children's Village social worker competencies change, the implementation of social projects. Tasks: 1. The criteria - to measure the competencies of social workers 2. Examine NVGN Vilnius SOS Children's Village social workers competence before and after its completion. 3. Investigate NVGN Vilnius 'social workers' competencies change, the implementation of social projects. Testing methods: 1. Scientific literature; 2. Documentation and analysis of project proposals; 3. Unstructured interview; 4. Questionnaire survey in the control group; 5. Comparing the results obtained, analysis. Experimental procedure: The first step of master’s work - reviews the scientific literature related to social projects, expertise, and change its terms and determine the change in the criteria of competence. The second step examined the formal and informal documents that reveal the social worker is required competencies NVGN Vilnius SOS Children's Villages The third step - unstructured interviews. During the interview three social workers who carry out social projects. The survey takes place 2-3 days before and 2-3 days after the social project. Interviews reveal the... [to full text]

Darbe pristatomo tyrimo objektu pasirinkta bendrosios praktikos slaugytojų kompetencija, o iškelto tyrimo tikslas - ištirti bendrosios praktikos slaugytojų kompetenciją, prižiūrint pacientus, turinčius psichikos sveikatos problemų somatiniuose skyriuose. / This paper presents a research an object of which was the competence of general nurses and purpose of the research was to assess competence of general nurses taking care of patients with mental health problems in somatic hospital departments.