This thesis analyses the translation strategies for culture-specific items (CSIs) in the translations by four different Lithuanian translators of four British and Canadian novels for young people, "Alone at Ninety Foot" (2001) by Katherine Holubitsky, "Hit and Run" (2003) by Norah McClintock, "Double Act" (1996) by Jacqueline Wilson and "The Borrowers" (1952) by Mary Norton. All these novels have a great variety of culture-specific items, often reflecting the lives of children and adolescents and issues that are important to them. The analysis of translation of culture-specific items is based on the strategies suggested by Eirlys E. Davies, while the categories of culture-specific items that are chosen for deeper discussion are those of a higher importance for the characters or themes of the novel. Statistical analysis of the strategies helps to form a clearer picture of the strategic choices preferred by each of the four Lithuanian translators. The present work is divided into five sections and has two appendices. Section One introduces the purpose of the work and provides some information about the object of analysis: the translation of cultural references in four British and Canadian novels for young people. Section Two explains the terminology used for the analysis of the translation of culture-specific items. Section Three is divided into eight sub-sections: 3.1, 3.3, 3.5 and 3.7 discuss the importance of some categories of culture-specific items in each novel, while... [to full text] / Šiame magistro darbe analizuojamos keturių vertėjų strategijos perteikiant kultūrines realijas keturiuse Didžiosios Britanijos ir Kanados jaunimo romanų vertimuose į lietuvių kalbą. Tai -Katherine Holubitsky romanas „Vienatvė prie Devyniasdešimties Pėdų tvenkinio“, Nora McClintock romanas „Pabėgęs iš įvykio vietos“, Jacqueline Wilson - „Mes - dvynės!“ bei Mary Norton - „Skoliniautojai“. Šiuose romanuose rasta daug įvairių kultūrinių realijų, kurios atspindi paauglių gyvenimą ir jiems svarbius dalykus. Kultūrinių realijų vertimas analizuojamas taikant Eirlys E. Davies strategijas. Šiai analizei atrinktos tos kultūrinių realijų grupės, kurios atlieka svarbų vaidmenį atskleidžiant romanų temas bei atvaizduojant pagrindinius veikėjus. Vertimo strategijų statistinių duomenų suvestinė padeda aiškiau suvokti keturių lietuvių vertėjų naudojamas strategijas. Darbą sudaro penki skyriai ir du priedai. Pirmame skyriuje pristatomas darbo tikslas ir analizės objektas - trumpai apibūdinamas kultūrinių realijų vertimas keturiuose Didžiosios Britanijos ir Kanados romanuose jaunimui. Antrame skyriuje paaiškinamos sąvokos, naudojamos kultūrinių realijų vertimo analizei. Trečią skyrių sudaro aštuoni poskyriai. 3.1, 3.3, 3.5 ir 3.7 poskyriuose pristatomos kai kurios svarbios kiekvieno romano kultūrinių realijų grupės, o 3.2, 3.4, 3.6 ir 3.8 poskyriuose aptariamos kultūrinių realijų vertimo strategijos kiekviename romane. Pastarieji poskyriai dar suskirstyti pagal kultūrinių realijų grupes... [toliau žr. visą tekstą]

Magistrinio darbo objektas – kultūros problematika grožinės literatūros vertime. Darbo tikslas - ištirti ar grožinės literatūros vertimai pajėgūs perteikti pilną kultūrinę išraišką, perduodamą pirminio veikalo autoriaus. Darbo uždaviniai: apžvelgti kalbų ir kultūrų formavimosi ypatybes bei išnagrinėti kalbos ir kultūros tarpusavio sąveiką, kaip galimų faktorių kultūros problematikai vertime atsirasti. Ištirti pačio vertimo kaip pagrindinio tarpininko, tekstiniame kultūros bruožų pernešime, svarbą ir išskirti, manoma, palankiausias šiam reiškiniui vertimo technikas. Įvertinti grožinę literatūrą kaip kultūros perdavimo būdą ir išanalizuoti kultūrinių išsireiškimų ir ypatybių kaip tarpkultūrinio nesusikalbėjimo vertime priežastis. Nustatyti ar išsamiai ir adekvačiai kitų kultūrų atstovai skaitydami verstinį tekstą supranta pirminio teksto atspindimą kultūrą. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant teorinius ir empirinius, turinio analizės metodus, prieita prie išvadų, kad dėl padidėjusio poreikio mastams, geriau pažinti kitas kultūras, padidėjo ir užsienio literatūros skaitomumas. Tame tarpe grožinė literatūra išsiskyrė kaip galinti plačiausiai apimti ir įvairiais aspektais perteikti svetimos kultūros bruožus. Pabrėžiama, kokios svarbios yra kalbų ir kultūrų formavimosi aplinkybės tarpkultūrinio bendravimo kontekstui. Pirmiausia tai lemia kalbos ir kultūros sąveika. Šioje sąveikoje kalba, daugelio minėtų autorių įsitikinimu, yra verbalinė kultūros išraiška. Kalba gali... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this masters’ thesis is to analyze the possible issues who appears when translating literature. The goals of this masters’ thesis is to clear out if foreigner readers adequate understand the meaning found in the translated text with theat in original fiction novels. Thesis deals with cultural factor in translation who are also undeniable if not so obvious. No communication is possible unless the message transmitted through texts is well understood by the communicants. But this understanding can be achieved only if the information contained in language units is supplemented by background knowledge of facts referred to in the message. People belonging to the same linguistic community are members of a certain type of culture. They share many traditions, habits, ways of doing and saying things. They have much common knowledge about their country, its geography, history, climate, its political, economic, social and cultural institutions, accepted morals, taboos and many other things. All this information is the basis of the communicants presuppositions which enable them to produce and to understand messages in their linguistic form. The core of the translation theory is the general theory of translation which is concerned with the fundamental aspects of translation inherent in the nature of interlingual communication and therefore common to all translation events, irrespective of what languages are involved or what kind of text and under what circumstances is... [to full text]

The common modern concept of the human identity – an individual, integrated ego perception – is no longer adequate to the world of today and tomorrow as it is frayed and changes in a crazy speed. The sure knowledge of the cognizable world, clear apprehension of self confines, roots and being of environment looses it‘s background. The lost of the vital apprehension of the self and the world is the base of the talk on the identity crisis which can have global subsequence as the humanity have lost the old self apprehension and still does not have a new one. This paper analyzes few problems. The first is the concept of the identity. The notice is taken to the identity treat in the psychological, sociological literature and the causes as well as the outcomes of identity crisis specified in it. The concept and the problem of the postmodern are concurrent: it is negotiable if the postmodern is the cause of identity crisis as well as the possibility of identity crisis being the premise of the postmodern. For the long time science fiction was and still is the margin of mainstream literature. The postmodern pays a serious attention to the periphery, no account if it is margins of society or culture, or the direct expression of them in the literature. The lively interest in the science fiction is growing as it is treated as the concentrated self-expression of the human. It is quite often compared with the cyber culture as they both conceal human crisis, manias and phobias under the... [to full text]

The purpose of this study was to explore the concept of human nature in the writing of the British author Graham Greene and the ways it is revealed in his works. Two novels by G. Greene were subjected to analysis – The Heart of the Matter (1948) and A Burnt-Out Case (1960). The research method chosen for the study was textual analysis. The research demonstrated that according to Greene, it is impossible to draw a clear line between good and evil. The characters that seem to be failures – in comparison with what they wished and hoped to do – are seen as being nearer to God than those more successful in worldly ways and in the end the greatest sinners turn out to be the truest believers. The research also demonstrated that to reveal his vision of the human nature, Greene applied paradox mixed with severe irony and social satire. Further studies must be conducted in order to go deeper into certain aspects of the human nature in other G. Greene’s fictional works. / Savo kūriniuose britų rašytojas G. Greene‘as nagrinėjo daugybę socialinių, filosofinių bei religinių klausimų, tokių kaip nuodemė, išganymas ir pasmerkimas, blogis ir jo kilmė, išdavystė, fizinė ir dvasinė kančia, vaikystės nekaltumo praradimas, ir t.t. Tačiau labiausiai Greene‘ą traukė paslaptinga žmogaus prigimtis, vis kitaip pasireiškianti įvairiausiose situacijose bei santykiuose. Jo turbūt svarbiausias klausimas – Kaip gali žmogus, gyvenantis netobulame pasaulyje, išlikti sąžiningas bei išsaugoti garbę? – apibrėžia pagrindinį šio tyrimo klausimą: kas, pagal Greene‘ą, yra žmogaus prigimtis? Kaip ji pasireiškia jo kūryboje? Klausimo suformulavimas leidžia apibrėžti tyrimo tikslą – ištirti žmogaus prigimties sąvoką G. Greene‘o kūryboje ir tai, kaip ji atsiskleidžia jo kūriniuose. Analizei buvo pasirinkti du G. Greene‘o kūriniai – „Būties esmė“ (1948) ir „Neišdildoma žymė“ (1960). Šie romanai buvo pasirinkti dėl jų brandumo bei gylaus žvilgsnio į žmogaus prigimties gelmes. Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą buvo numatyta:  ištirti G. Greene‘o filosofinius ir estetinius požiūrius, taip pat pateikti periodo po Antrojo Pasaulinio karo bendro istorinio ir literatūrinio fono analizę ir nustatyti, kokios įtakos turėjo minėti elementai žmogaus prigimties sąvokos pasireiškimui pairinktuose kūriniuose;  pateikti pasirinktų romanų analizę;  atskleisti G. Greene‘o žmogaus prigimties sąvoką;  nustatyti, kokios stilistinės bei kontekstinės priemonės buvo naudojamos žmogaus... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje pristatomi pozityvizmo filosofijos ir pasaulėžiūros pagrindai, nagrinėjama lietuviškojo pozityvizmo sklaida Lenkijoje ir Rusijoje vyravusio pozityvizmo kontekste, nuosekliai apžvelgiamas pozityvizmo paieškų ir interpretavimo kelias lietuvių grožinės literatūros kritinėje mintyje. Studijoje keliams klausimas, ar apskritai galima kalbėti apie literatūrinių modelių perimamumą (didaktika  pozityvizmo literatūra), šalia pasirinktų skirtingų krypčių, skirtingo laikotarpio atraminių kūrinių (atstovaujančių lietuvių didaktinės literatūros pradžiai ir Atgimimo užuomazgoms; didaktinės literatūros brandai ir Atgimimo pradžiai; pozityvistinei literatūrai ir Atgimimui) aptariami ir spaudos draudimo laikotarpio pozityvistinių bruožų turintys kūriniai, aiškinamasi, kaip XIX a. pabaigos lietuvių literatūroje veikia personažai pozityvistai, kokioms jie priklauso profesinėms / socialinėms grupėms, rekonstruojama jų estetinė pozityvistinė programa. Disertacija apie pozityvizmo sklaidą lietuvių XIX a. pabaigos prozoje yra pirmoji tokio pobūdžio studija lietuvių literatūrologijoje. Išsami pozityvistinės gyvenimo sampratos programa Lietuvoje nebuvo suformuluota, tačiau ją galima rekonstruoti iš teiginių ir minčių, išsisklaidžiusių literatūros ir kultūros darbuotojų publicistiniuose, kritiniuose, sociologiniuose darbuose, o šio tyrimo atveju – grožinės literatūros kūriniuose. Disertacijoje siekiama nuosekliai apžvelgti ir apibendrinti pavienius pasisakymus ir įžvalgas pozityvizmo... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation will attempt to present the foundations of the positivist philosophy and worldview. It will also attempt to show the spread of Lithuanian positivism in the context of the dominant positivism of Russia and Poland, and to thoroughly examine the exploration and interpretation of positivism in the mind of Lithuanian fictional literary criticism. This study raises the question as to whether one can in general speak of the adoption of certain models of literature from didactic literature to positivist literature. Aside from discussing different time periods and different literary styles of the nineteenth century (the beginning of Lithuanian didactic literature, while the Lithuanian Cultural Renaissance was still in its embryonic stage; the maturation of didactic literature and the beginning of the Lithuanian Cultural Renaissance; and positivist literature as well as Lithuania's Cultural Renaissance in full force) this work also discusses the pieces having the characteristics of the positivist literature written during the prohibition of the press. The work will also attempt to explain what positivist personalities were significant during the second half of the nineteenth century, and to what professional and social groups these people belonged, along with reconstructing their aesthetic positivist program. This dissertation about the spread of positivism in the prose from the end of the nineteenth century is the first of its kind done in Lithuanian literary... [to full text]

Darbas sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: Skandinavijos literatūrų aprašymo ir bibliografinių duomenų. Čia nagrinėjami grožinės literatūros vertimai iš skandinavų kalbų (islandų, danų, norvegų, švedų) į lietuvių kalbą. Kiekvienos šalies literatūra aprašoma atskirai. Trumpai aptariama grožinės literatūros istorija, suaugusiems ir vaikams skirta literatūra, pristatomi pagrindiniai vertėjai. Didesnis dėmesys skiriamas garsesniems autoriams. Be to, fiksuoti verstų iš skandinavų kalbų grožinių tekstų bibliografiniai duomenys. Didžioji dalis lietuviškai išleistų knygų yra sąrašuose. Pastebėta, jog skandinavų literatūrų glaudus tarpusavio ryšys neturi įtakos jos vertimams į lietuvių kalbą. Jungiančia grandimi tampa vertėjai, verčiantys iš kelių skandinavų kalbų. Vertimai iš skandinavų kalbų į lietuvių kalbą glaudžiai susiję su politiniais, ekonominiais, ideologiniais faktoriais, bet lemiantis yra vertėjo vaidmuo. Tik vertėjų iniciatyva lietuviška knygų erdvė papildoma itin vertingais tekstais. Šis darbas savo esme – enciklopedinis, todėl fiksuota įvairi informacija, galinti praplėsti skaitytojo žinias apie skandinavų autorius ir kūrinius, bet nekartojama visuotinai žinoma ar prieinama informacija apie autorių biografiją ir išleistus kūrinius. / The work consists of two main parts: description of Scandinavian literatures and bibliographic data. It analyses translations of fiction from Scandinavian languages (Icelandic, Danish, Norwegian and Swedish) into Lithuanian language. Each country’s literature is described separately. The work briefly discusses histories of literatures, literatures for adults and children and presents main translators. Greater attention is paid to more famous authors. Moreover, the work provides bibliographic data on fiction translated from Scandinavian languages. Most of the books published in Lithuanian language are included in the lists. It was noted that the close relation among Scandinavian literatures has no impact on their translations into Lithuanian. Translators who translate from several Scandinavian languages become the connective link. Translations from Scandinavian languages into Lithuanian are closely related to political, economic, ideological factors; however the translator plays a crucial role alongside these factors. Only due to the translators the Lithuanian book space is augmented with especially valuable texts. In its essence, this work is encyclopaedic; therefore it provides various information that could expand reader’s knowledge in Scandinavian authors and their works, though it does not repeat universally known or available information on the authors' biographies and published works.

This thesis explores and connects two main elements: the utopian studies and the studies of social and political critique. The big quantity and variety and history of utopian texts raises a simple question: why someone writes utopian texts, why one wishes for a better and different life? And how do these factors operate in the large picture of humanity. It has been observed that utopian literature flourish in the times of human despair. In the times of unhappiness people try to search for decisions inside the dominant order in which they often feel hopeless to change. The utopians might say: “We do not want reforms, we want new forms!”. The main purpose of this thesis is to explore the critical side of utopias. How this critique works and how does it unfolds? What reactions does it create and why? This thesis is also concerned about the ambiguous nature of the concept utopia and its possible connections with human desire. If we agree with Deleuze and Guattari concept of desire as production, we can view utopia totally differently – as a immanent process of becoming, as a direction, not a destination. / Šis magistro darbas apžvelgia ir apjungia du pagrindinius šio darbo elementus: utopijų studijos ir socialinė bei politinė kritika. Didelis kiekis įvairiausių utopinių tekstų kelia klausimą: kodėl žmonės rašo utopinius tekstus ir apskritai kodėl svajoja apie geresnį ir kitokį gyvenimą? Istoriškai pastebime, kad utopijų rašymas intensyviausiai atsiskleidžia per negandų ir nelaimių laikus. Neaiškumo ir nelaimės akivaizdoje žmonės ieško būdų radikaliai pakeisti esamą padėtį, bet dažnai susiduria su valstybinio aparato stagnacija. Utopistas sakytų: „Užteks politinių reformų, mes norime naujų formų!”. Pagrindinis šio darbo tikslas orientuojasi į kritinė utopinio mąstymo pusę. Kaip veikia utopinė kritika? kaip ji išsiskleidžia? Kokias reakcijas sukelia utopinis mąstymas ir kodėl? Šis darbas taip pat gilinasi į sąvokos „utopija“ problematiką. Jei mes sutinkame su Deleuze ir Guattari geismo, kaip nepertraukiamos produkcijos sąvoka, mes galime atsakyti daug klausimų dėl utopinio mąstymo įvairoves, taip pat pažiūrėti į ją iš kito kampo – kaip į imanentišką tapsmo procesą, kuris turį krypti, bet ne galutinę atvykimo vietą.

Disertacijoje nagrinėjama pilietiškumo samprata ispanų kilmės XVI amžiaus Lietuvos lotyniškosios literatūros autoriaus Petro Roizijaus (Pedro Ruiz de Moros, ~1505 –1571) kūryboje. Toks aspektas leidžia žvelgti į kūrybą šiuolaikinio skaitytojo akimis, apibrėžti autoriaus kūrybos santykį su skirtingų laikų visuomenėmis. Teoriniu darbo pagrindu pasirinkti recepcijos teorijos Hanso Roberto Jausso svarstymai jo literatūrinio lūkesčių horizonto sąvoka, teksto analizei konkrečiose darbo dalyse naudoti intertekstualumo teoretikų pastebėjimai. Disertacijoje atskirai nagrinėjami Roizijaus poetiniai ir teisiniai tekstai, bandant ieškoti juose pilietiškumo raiškos. Poetiniuose tekstuose Roizijus, norėdamas paveikti skaitytoją, kreipia itin didel��� dėmesį į detalų ir konkretų vaizdavimą, taigi čia valstybės – piliečio santykis atsiskleidžia didiko herojaus, „verto tėvo ir tėvynės“ paveiksle. Teisiniame Roizijaus veikale Lietuvos sprendimai autorius atskleidžia pilietiškumo sampratą daugiau iš filosofinės pusės. Čia civis ir civitas sąvokos turi jungčių tiek su antikiniu romėnų pasauliu, kurį atveria intertekstinės struktūros, tiek su Lenkijoje ir Lietuvoje įprasta ir Lietuvos statutuose pabrėžiama piliečio kaip gyventojo traktuote. Pilietiškumas gali tapti elementu, kuris priartina mūsų dienų žvilgsnį prie istoriniu tapusio diskurso. Roizijaus tekstus šiandieninis skaitytojas turi galimybę atrasti iš naujo, nes jie, publikuojami ir tyrinėjami, turi įtakos ir šiandieniniam lūkesčių... [toliau žr. visą tekstą] / This work is mainly to investigate the concept of citizenship in the creation of Petrus Royzius (Pedro Ruiz de Moros, ~1505 –1571). This poet is a creator of the 16th c. Latin poetry in Lithuania. The aspect like this allows the observation towards the literature with the contemporary reader‘s eyes and determines the relationship between the author and the society of different époques. As a theoretical base of the investigation we have chosen a reception theory discussed by Hans Robert Jauss and his conception of literary horizon of expectations. The theoretical considerations of intertextuality there were used for the text analysis in the concrete places of the text. The poetical texts are considerable different from the judicial ones, while looking for the expression of citizenship in them. Royzius is very attentive for the detailed and concrete images or metaphors in order to make an influence on the reader; so the state–citizen relation reveals through the illustration of a noble hero, who is „worth his father and his fatherland“. The author reveals more philosophical conception of citizenship in his work The Lithuanian Decisions (Decisiones Lituanicae). The origin of Civis and Civitas are connected both with the antique Roman world, which is revealed by the intertextual structures, and the treatment of the citizen as an inhabitant, common in Lithuanian Statutes. The citizenship may become a connecting element between our days and the discourse becoming slowly a... [to full text]

This thesis focuses on the way in which characters’ speech in the well-known American writer Katherine Paterson’s two novels for children, The Great Gilly Hopkins (1978) and The Same Stuff as Stars (2002), is translated by Romualda Zagorskienė and Renata Valotkienė, respectively in 1989 and 2005. The aim of this analysis is to consider and compare how Zagorskienė and Valotkienė deal with lexico-grammatical features that are hard to translate: grammatically deviant forms, colloquial forms, dialect and, especially, kinds of vocabulary that mark each character’s sociolect, such as the use of swearwords or name-calling. Further, the thesis looks at the effects of the strategies they choose on the presentation of characters and their relationships in the novels. The hypothesis that a number of lexico-grammatical features of characters’ speech will be standardized in translation has been raised, as this is suggested by current theoretical and practical research in translation studies. Thus, at first several relevant theoretical issues, based in particular on Gillian Lane-Mercier and Tiina Puurtinen’s theoretical research on the translation of tenor in fictional dialogues and literary sociolects, as well as what are known as the universals of translation are presented. In the thesis, the analysis of Zagorskienė and Valotkienė’s strategies is divided into two major parts. First, in Section 3, a detailed analysis of Zagorskienė and Valotkienė’s strategies for translating swearwords... [to full text] / Šiame darbe nagrinėjamos veikėjų kalbos vertimo strategijos įžymios amerikiečių rašytojos Ketrinos Paterson knygų vaikams „Smarkuolė Gilė Hopkins“ (The Great Gilly Hopkins, 1978 m.) ir „Kaip ir žvaigždės“ (The Same Stuff as Stars, 2002 m.) lietuviškuose vertimuose. „Smarkuolę Gilę Hopkins“ 1989 m. į lietuvių kalbą išvertė vertėja Romualda Zagorskienė, o „Kaip ir žvaigždes“ – 2005 m. vertėja Renata Valotkienė. Darbo tikslas – išanalizuoti R. Zagorskienės ir R. Valotkienės taikytas vertimo strategijas ir palyginti būdus, kuriais vertėjos perteikė leksines ir gramatines veikėjų kalbos ypatybes, pavyzdžiui, gramatiškai netaisyklingas žodžių formas, šnekamosios kalbos formas, dialektus ir ypač leksiką, kuri būdinga tam tikro veikėjo sociolektui (pavyzdžiui, keiksmažodžius, plūstamuosius žodžius ar epitetus). Be to, šiame tyrime nagrinėjamas vertėjų pasirinktų strategijų poveikis veikėjų ir jų tarpusavio santykių pavaizdavimui. Hipotezė, kad tam tikros leksinės ir gramatinės veikėjų kalbos ypatybės verčiant sunorminamos, keliama remiantis šiuolaikiniuose teoriniuose ir praktiniuose vertimo tyrimuose keliamomis prielaidomis. Todėl, pirmiausia aptariami atitinkami teoriniai klausimai, daugiausia – Gillian Lane-Mercier ir Tiinos Puurtinen teoretiniai vertimo tyrimai, kurių objektas – literatūrinių dialogų intonacijos, emocinių atspalvių (tenor) ir literatūrinių sociolektų vertimas. Aptariamos ir vadinamosios universaliosios vertimo strategijos (translation universals). Nagrinėjant R... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe nagrinėjamos literatūros formos ir strategija Oulipo grupės („Potencialios literatūros dirbtuvės“ – literatūrinis judėjimas, susiformavęs Prancūzijoje septintajame dešimtmetyje) kūryboje ir lietuvių autorių tekstuose. Į eksperimentą darbe žvelgiama iš rašytojo pozicijos, kaip į sąmoningą skirtingų literatūros elementų jungimą ir suvaržymų taikymą, rezultate gaunant naujas literatūros formas ir struktūras. Tiriamosios medžiagos pagrindas – Oulipo grupės literatūrines sampratas plėtojantys teoriniai straipsniai ir praktinis tradicinių bei naujų metodų taikymas literatūrai. Lietuvių literatūros eksperimentus pristato šie kūriniai: poeto P. Morkūno (1900-1941) poezijos rinkinys „Dainuoja degeneratas: dadaistiški imažinistiniai eilėraščiai“ (1993), J. Meko (g. 1922) dienoraštis „Žmogus be vietos. Nervuoti dienoraščiai“ (2000) ir V. Klimašausko (g. 1977) romanas „Alfavilnius, arba Keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ (2008). Magistro darbe įgyvendinti tokie tikslai: pristatytos kalbiniais suvaržymais paremtos literatūros formos (lipograma, palindromas, totograma, taip pat transformacijos metodas S+7 ir kt.). Išryškinti žanriniai ir struktūriniai eksperimentai I. Calvino, R. Queneau ir J. Meko konkrečiuose kūriniuose. Pasitelkiant R. Queneau ir V. Klimašausko tekstus, aptartos tradicinės knygos transformacijos galimybės ir jų reikšmė kūrinių prasmei. Apibendrinant Oulipo grupės ir lietuvių autorių literatūros eksperimentus, prieinama prie išvados, jog eksperimentas... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of Lithuanian authors performances and the Oulipo experimental works with literary forms and strategies disclosed that the experiment is perceived as the conscious conjunction of literary elements and accommodation of constraints. As a result there is the emergence of new forms and structures. The main objectives of Master’s thesis are these: to present literary forms which are based on constraints; to reveal literary experiments related to genre and structure in the texts of I. Calvino, R. Queneau and J. Mekas; and through the works of R. Queneau and V. Klimašauskas to review several options of “the ordinary book” transformation and these influence to the meaning of the work. Analysis of the Oulipo group and Lithuanian authors works leads to the conclusion that experiment is expressed in all fundamental areas of literature. The competence of literary science is essential for the author because – as before starting the experimental work author is able to choose from the largest number of experimental elements and consequently he receive a variety of results. / Après avoir analysé les formes et la stratégie des expériments littéraires dans les oeuvres d‘Oulipo et des textes des auteurs lituaniens, on peut souligner que l‘expériment est reflété comme la conjonction consciente des éléments littéraires et l‘accommodation des contraintes dont le résultat est l‘apparition de nouvelles formes et structures. La base des matériaux étudiés – les articles théoriques du groupe Oulipo et l‘adaptation pratique des méthodes traditionelles et modernes. Les exemples des expériments lituaniens sont présents dans les oeuvres suivants: „Dainuoja degeneratas: Dadaistiški imažinistiniai eilėraščiai“ (P. Morkūnas), „Žmogus be vietos: Nervuoti dienoraščiai“ (J. Mekas), „Alfavilnius, arba Keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ (V. Klimašauskas). Le but de ce mémoire est multifonctionnel: montrer les formes littéraires qui s‘accommodent aux contraintes particulières (lipogramme, palindrome, tautogramme, la méthode S+7 etc.), révéler des expériments liés aux genres et structures dans les textes d‘I. Calvino, R. Queneau et J. Mekas. Grâce aux ouvrages de R. Queneau et V. Klimašauskas, on a examiné quelques possibilités de transformation du livre et leur importance au sens de l‘oeuvre. Finalement, la revue des expériments d‘Oulipo et des auteurs lituaniens se dirige vers une conclusion espérée qu‘un expériment s‘exprime dans la littérature et toutes ses domaines fondamentales. Avant de se mettre au travail expérimental, la compétence des sciences litéraires est... [toliau žr. visą tekstą]