The aim of the present research is to examine differences between the speech of women and men in fiction. In order to achieve the aim the following objectives have been set: to present attitudes of various scholars towards gender differences in communication process; to establish the range of gender differences in communicative competence, to reveal how gender differences in communicative competence are represented in fiction. The novelty of the work lies in the analysis of gender differences in language in terms of their reflection in fiction genre. The practical part will discuss the findings of the research into male and female language representation in fiction. For the purpose of the investigation 110 examples of the conversations have been picked out from The Complete Short Stories of Ernest Hemingway (1998) and Martin Eden (2008) by Jack London. The analysis of women’s and men’s speech has led to the conclusions that men and women do not use and interpret language in the same way. / Šio tyrimo tikslas yra išnagrinėti moterų ir vyrų kalbos skirtumus grožinėje literatūroje. Kad pasiekti tikslą, buvo nustatyti tokie uždaviniai: pristatyti įvairių mokslininkų skirtingus požiūrius į lyčių skirtumus komunikacijos procese; nustatyti lyčių skirtumus bendravimo kompetencijų srityse; atskleisti, kaip lyčių skirtumai bendravimo kompetencijų srityje yra pristatomi grožinėje literatūroje. Darbo naujovė glūdi lyčių kalbos skirtumų analizėje, išreiškiant jų atspindžius grožinės literatūros žanre. Praktinėje dalyje bus aptariami vyrų ir moterų kalbų, vaizduojamų grožinėje literatūroje, tyrinėjimo rezultatai. Dėl tyrimo tikslo 110 pasikalbėjimo pavyzdžių bus parinkti iš Ernesto Hemingvėjaus trumpų apsakymų (1998) bei iš Džeko Londono romano „Martinas Idenas“ (2008). Moterų ir vyrų kalbos analizė privedė prie išvadų, kad vyrai ir moterys kalbą vartoja bei interpretuoja skirtingai.

In the framework of new stylistics as developed by Roger Fowler, this scientific work researches the impact of the background knowledge of the reader on the interpretation of the beginning of a literary text. The functioning of pragmatic presuppositions in poetry and non-poetic fiction (novels) is explored; 437 poems and 223 novels are analyzed, and the obtained data is compared with the statistical values of the development of pragmatic presuppositions in six genres of non-fictional texts, 300 texts in total. All the sample of the thesis represents works of the twentieth century English-writing authors. Development of pragmatic presuppositions is sought to be quantified by employing the strategy of the research of pragmatic values as developed by van Rooij and Potts. Four main ways of triggering pragmatic presuppositions are singled out in the thesis: non-standard use of (1) verb forms, (2) articles and (3) deictic elements as well as (4) the mixed method represented by combinations of the first three methods or non-standard use of lexical elements. The research strives to verify whether fictional texts of different genres maintain the same trends of triggering pragmatic presuppositions or the genre of a text imposes upon the choice of pragmatic elements. / Šiame moksliniame darbe Rogerio Fowlerio naujosios stilistikos mokslinėje perspektyvoje nagrinėjama, kaip pamatinės skaitytojo žinios įtakoja literatūrinio kūrinio teksto pradžios interpretaciją. Darbe tiriamas pragmatinių prielaidų veikimas poezijoje ir prozoje (romanuose); ištirti 437 eilėraščiai ir 223 romanai, o gauti duomenys lyginami su šešių žanrų trijų šimtų neliteratūrinių kūrinių pragmatininių prielaidų kūrimo duomenimis. Visi tyrimui atsitiktinai parinkti tekstai buvo sukurti anglakalbių dvidešimtojo amžiaus autorių. Pragmatinių prielaidų kūrimą siekiama kvantifikuoti, naudojantis Van Rooijaus ir Pottso pragmatinių verčių tyrimo strategija. Išskiriami keturi pagrindiniai pragmatinių prielaidų iššaukimo būdai – nestandartinis (1) veiksmažodžių formų, (2) artikelių ir (3) deiktinių elementų vartojimas bei (4) mišrus metodas – pirmųjų trijų metodų kombinacija arba nestandartinis leksinių priemonių vartojimas. Tyrimu siekiama patikrinti, ar skirtingų žanrų literatūriniuose tekstuose pastebimi bendri pragmatinių prielaidų iššaukimo dėsningumai, ar teksto žanras esmingai įtakoja pragmatinių elementų parinkimą.

Laima Macienė, Irenos Buivydaitės romanai populiariosios literatūros kontekste. Magistro darbas, vadovė doc. Dr. Irena Baliulė, Šiaulių universitetas, Literatūros istorijos ir teorijos katedra, 2013, 50 p. / Laima Macienė, Novels by Irena Buivydaitė in the Context of Popular Literature. Master Thesis, academic adviser Assoc. Prof. Dr. Irena Baliulė, Šiauliai University, Department of History and Theory of Literature, 2013, 50 p.

Disertacijos tyrimo objektas – europinė epistolografijos tradicija ir jos perėmimo formos LDK XIV–XVI a., išryškinant žanrinius ir tipologinius aspektus, raidos tendencijas. Šiame darbe analizuojama, kaip susikuria ir kaip kinta europinė laiškų rašymo tradicija, teorinio vadovėlio struktūra, turinys, laiško samprata ir modelis; kokie egzistavo panašumai ir skirtumai tarp Viduramžių ir Renesanso laiškų rašymo vadovėlių; kokias vertybes jie formavo; kokią reikšmę turėjo bendroje švietimo sistemoje, kultūros formavimęsi. Tiriama, kada ir kokiu būdu europinė lotyniškosios epistolografijos tradicija perimama LDK, kaip ji funkcionavo lotyniškoje LDK epistolikoje, mokymo programose, kultūriniame gyvenime. Disertacijoje analizuojama, kaip keičiasi LDK epistolikos įvairovė XIV–XVI a., kaip laiškas, Viduramžiais atlikęs gana formalizuotas dalykinio ir asmeninio bendravimo funkcijas, Renesanso epochoje virsta saviraiškos forma, literatūriniu kūriniu. Pagrindiniai atlikto tyrimo šaltiniai – Viduramžių laiškų rašymo vadovėliai (artes dictandi) ir renesansiniai epistolografijos teoriniai veikalai (modi epistolandi). Dvi skirtingas epistolografijos tradicijas šiame darbe iliustruoja Ldk Vytauto (1350–1430) laiškai, kaip Viduramžių kanceliarinės korespondencijos pavyzdys, ir Saliamono Risinskio (? –1625) laiškų rinkinys, kaip humanistinė Renesanso laiškų išraiška. Konstatuojama, kad LDK XIV–XVI a. nebuvo sukurta originalių teorinių laiškų rašymo veikalų, bet buvo remiamasi europiniu... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of the dissertation research is European epistolographic tradition and forms of its acceptance in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, by emphasizing the aspects of genre and typology, as well as trends of its development. The present paper analyzes the birth and development of the European epistle writing tradition, structure and contents of the epistolographic theory textbook, concept and model of an epistle; similarities and differences of epistle writing textbooks in the Middle Ages and Renaissance, the values influenced by such textbooks and their significance for common education system and culture formation. The dissertation makes a research on the time periods and ways, how the epistolographic tradition reached the Grand Duchy of Lithuania, how it was adopted and functioned in epistle writing of the country, school curricula and cultural life in general. Based on specific examples, the dissertation discloses the changes in variety of epistle writing in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, stressing out how an epistle, as a former and fairly formal form of business and personal communication in the Middle Ages, is turned into means of self-expression and piece of literature during the period of Renaissance. Key sources of the research performed are the epistle writing textbooks (artes dictandi) published in the 11th – 14th centuries and epistolographic theory works (modi epistolandi), extant from the 15th... [to full text]

Subject of the dissertation research is European epistolographic tradition and forms of its acceptance in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, by emphasizing the aspects of genre and typology, as well as trends of its development. The present paper analyzes the birth and development of the European epistle writing tradition, structure and contents of the epistolographic theory textbook, concept and model of an epistle; similarities and differences of epistle writing textbooks in the Middle Ages and Renaissance, the values influenced by such textbooks and their significance for common education system and culture formation. The dissertation makes a research on the time periods and ways, how the epistolographic tradition reached the Grand Duchy of Lithuania, how it was adopted and functioned in epistle writing of the country, school curricula and cultural life in general. Based on specific examples, the dissertation discloses the changes in variety of epistle writing in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, stressing out how an epistle, as a former and fairly formal form of business and personal communication in the Middle Ages, is turned into means of self-expression and piece of literature during the period of Renaissance. Key sources of the research performed are the epistle writing textbooks (artes dictandi) published in the 11th – 14th centuries and epistolographic theory works (modi epistolandi), extant from the 15th... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektas – europinė epistolografijos tradicija ir jos perėmimo formos LDK XIV–XVI a., išryškinant žanrinius ir tipologinius aspektus, raidos tendencijas. Šiame darbe analizuojama, kaip susikuria ir kaip kinta europinė laiškų rašymo tradicija, teorinio vadovėlio struktūra, turinys, laiško samprata ir modelis; kokie egzistavo panašumai ir skirtumai tarp Viduramžių ir Renesanso laiškų rašymo vadovėlių; kokias vertybes jie formavo; kokią reikšmę turėjo bendroje švietimo sistemoje, kultūros formavimęsi. Tiriama, kada ir kokiu būdu europinė lotyniškosios epistolografijos tradicija perimama LDK, kaip ji funkcionavo lotyniškoje LDK epistolikoje, mokymo programose, kultūriniame gyvenime. Disertacijoje analizuojama, kaip keičiasi LDK epistolikos įvairovė XIV–XVI a., kaip laiškas, Viduramžiais atlikęs gana formalizuotas dalykinio ir asmeninio bendravimo funkcijas, Renesanso epochoje virsta saviraiškos forma, literatūriniu kūriniu. Pagrindiniai atlikto tyrimo šaltiniai – Viduramžių laiškų rašymo vadovėliai (artes dictandi) ir renesansiniai epistolografijos teoriniai veikalai (modi epistolandi). Dvi skirtingas epistolografijos tradicijas šiame darbe iliustruoja Ldk Vytauto (1350–1430) laiškai, kaip Viduramžių kanceliarinės korespondencijos pavyzdys, ir Saliamono Risinskio (? –1625) laiškų rinkinys, kaip humanistinė Renesanso laiškų išraiška. Konstatuojama, kad LDK XIV–XVI a. nebuvo sukurta originalių teorinių laiškų rašymo veikalų, bet buvo remiamasi europiniu... [toliau žr. visą tekstą]

The purpose of the present paper was to explore a new approach to the notions of time, temporality, and space within modernist literature, the distinction of the natural, conceptual, and fictional time as well as the alterations of time due to the deictic centre. The investigation of the above-mentioned issues was based on the modernist novel To the Lighthouse by Virginia Woolf. The main method chosen for the study was content analysis. The research of time and space shift in the given novel is grounded on several overlapping critical theories: Practical Criticism, which comprises Formalist and New Critical ideas, Psychoanalysis, and the Theory of Narratology. The research demonstrated that Virginia Woolf attempted to structure her novel outside the conventional clock of time treatment because it was too inflexible to be suitable for a writer who believed that time represented in fiction should reflect the way time influences and is influenced by human lives. The given novel is a conspicuous example of an innovative concept of time and space presented by the author who gave preference to the abstract inner time rather than to that of the outer world and who come closer than any other writer to expressing time as it actually is experienced in human mind. The present study extended the existing knowledge of the psychological background, the transitivity and variability of time issues, and of the specific features the modern narrative in the novel. Further studies of the... [to full text] / Šio darbo tikslas buvo ištirti visiškai naują požiūrį į laiko, laikinumo ir erdvės sampratą modernistinėje literatūroje bei analizuoti gamtinio, konceptualiojo, ir literatūrinio laiko kaitą dėl deiktinio centro ypatybių. Analizei buvo pasirinktas Virdžinijos Vulf moderinistinis romanas „Į švyturį“, kuriame atsispindi modernistinis požiūris į žmogų ir jį supančią tikrovę. Kurdama savo veikėjų paveikslus, rašytoja įtaigiai atskleidė ir parodė, kad žmogaus gyvenimą pirmiausia lemia ne išorinė aplinka, bet mintyse, pasąmonėje vykstantys virsmai, kutrių fizinę išraišką parodo konkretūs veiksmai ir poelgiai. Modernizmo žmogus parodomas kaip praradęs tradicines pasaulio suvokimo atramas, likęs akistatoje su savo intymiausias patyrimais, išgyvenantis savo būtį kaip izoliuotą, atskirtą nuo viso pasaulio, pasimetusią tarp fantazijos ir realybės. Savo tyrimu siekiau įrodyti, kad Virdžinijos Vulf veikėjai analizuojamame romane save iškelia kaip esminį būties centrą ir didžiausią vertybę, nepavaldžią laiko ir erdvės matmenims, bet tuo pačiu metu susiduria su savo sudėtingu ribotu vidiniu pasauliu – suskilusiu, nuolat kintančiu, klaidinančiu, susidedančiu iš subjektyvių greit kintančių patirties fragmentų. Romane autorė atskleidė ir modernistinio naratyvo ypatumus - jos rašymo stilių galima laiktyi savita kalbine revoliucija, kuri padėjo atskleisti giliausius veikėjų sąmonės klodus pritaikant sąmonės srauto techniką bei vidinius monologus. Šiame kūrinyje nebėra nuoseklaus... [toliau žr. visą tekstą]

Literatūros filosofijos perspektyvoje ir fenomenologijos metodologiniu pagrindu bakalauro darbe tiriama egzistencializmo dimensija A. Ramono kūryboje. Šio darbo objektas – lietuvių prozininko rinktinė „Vasario upės“ (2007). Tiriamojo darbo problema formuluojama keliant A. Ramono prozoje svarbiausius žmogaus ir jo būties klausimus. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama literatūros ir filosofijos sąveikos problema, būties ir kalbos klausimai literatūros filosofijos akiratyje (V. Daujotytės atrama). Remiantis M. Heideggerio, V. Sezemano, A. Maceinos, A. Šliogerio ir kitų autorių mintimi, iš egzistencializmo tradicijos teorinėje dalyje nagrinėjami žmogaus esmės ir jo tapsmo, būties transcendencijos, būties-pasaulyje, būties-myriop ir kiti klausimai. Iš fenomenologijos teorijos bakalauro darbo tyrimui ypač aktuali patirties, juslinio pasaulio suvokimo, santykio su pasauliu ir sąmonės koncepcijos. Tiriamojoje dalyje nagrinėjama, kaip skleidžiasi egzistencinės filosofijos problematika A. Ramono tekstuose. Knygos „Vasario upės“ analizė leido suprasti, kad joje vaizduojamą žmogų su egzistencializmo filosofijos dimensija suartina būtis-myriop, erdvės, laiko ir daiktų patirtys, ribiniai kančios, ligos, rašymo išgyvenimai, o visa tai išreiškiama filosofiniam mąstymui artimu pasakojimu, dviprasmiškomis metaforomis ir simboliais. Žmogaus egzistencija būties-pasaulyje lauke vyksta nuolat persikeliant į kitas būties siūlomas egzistencijos struktūros atmainas: nuolat vyksta ciklinis gyvybės... [toliau žr. visą tekstą] / In the perspective of the philosophy of literature and on the methodological basis of phenomenology, the Bachelor’s work analyses dimension of existentialism in the works of Antanas Ramonas. The object of this work is the selection of the Lithuanian prosewriter’s works “Vasario upės” (February Rivers) (2007). The problem of the study is formulated raising the most important questions of man and his existence in the prose of A. Ramonas. In the theoretical part of the work the problem of interaction between literature and philosophy, questions of existence and speech in the outlook of the philosophy of literature are analysed (reference to V. Daujotytė). Referring to the ideas of M. Heidegger, V. Sezeman, A. Maceina, A. Šliogeris and other authors, from the tradition of existentialism in the theoretical part there are analysed the essence of man and his formation, transcendence of Being, being-in-the-world, life-to death and other questions. From the theory of phenomenology, for this study especially important is perception of experience, sensitivity of the world, relantionship with the world and the conception of consciousness. In the research there is analysed how the problem of existential philosophy unfolds in A. Ramonas’ texts. The analysis of the book “Vasario upės” indicates that the depicted man is linked with the dimension of existentialist philosophy by the conception of life-to death, experiences of space, time and things, limit experiences of suffering, illness... [to full text]

The aim of the paper is to analyse the translations of the chosen novels of Terry Deary’s Horrible Histories series into Lithuanian and to find out the main problems in children’s and youth literature translations. The present paper intends to address a pertinent issue related to the process of translation. The issue that dominates the field of translation is the lack of attention towards the analysis and criticism of translation. Little research has been done in order to analyse the translations from the English into Lithuanian language with the pursuit of improving their quality. In addition, even less is known about the analysis of children’s and youth literature translations. The most prominent problems in Terry Deary's "Horrible Histories" translations are the following: Age Level and Appropriate Vocabulary Choice, SL and TL Linguistics and Cultural Context Adaptation, Equivalence and Fluency, Wordplay and Puns, Intertextuality, Text and Image Relationship, and Translatability of Proper Names. These problems mainly originate from the systematic differences of the English and Lithuanian languages, the clash of two diverse cultural realias and especially the usage of the... [to full text] / Darbo tikslas - išanalizuoti pasirinktų Terry Deary knygų vertimus iš anglų kalbos ir išsiaiškinti pagrindines vaikų ir jaunimo literatūros vertimo problemas. Dėmesys skiriamas vertimo proceso problematikai.Viena svarbiausių problemų, dominuojančių vertimo srityje yra tai, kad labai mažai dėmesio skiriama vertimų iš anglų į lietuvių kalbą analizei, kuri padėtų pagerinti vertimų kokybę. Dar mažiau yra žinoma apie vaikų ir jaunimo literatūros vertimų analizę. Svarbiausios problemos, dominuojančios Terry Deary "Kraupiosios istorijos" serijoje, yra šios: Skaitytojų amžius ir tinkamas žodynas, originalo ir vertimų lingvistika bei kultūrinio konteksto pritaikymas, ekvivalentiškumas ir sklandumas, žodžių žaismas, intertekstualumas, teksto ir iliustracijų ryšys, tikrinių vardų vertimas. Šios problemos kyla dėl sistematinių anglų ir lietuvių kalbų skirtumų, skirtingų kultūrinių realijų ir, ypač, dėl šnekamosios kalbos originaluose.

The goal of this work is to analyse how identity is represented in recent novels by writers of Lithuanian origin living outside the homeland, using a methodology that combines literary, cultural and sociological approaches. With renewed independence in 1990, emigration has strongly increased, as have the number of literary works that refer to problems of identity. The object of the analysis is five novels by three writers: Irena Mačiulyte-Guilford‘s Glebys, 2003 ( The Embrace, l999), Antanas Šileika‘s Bronzinė moteris, 2009 ( Woman in Bronze, 2004) and Pogrindis, 2012 ( Underground, 2011), and Valdas Papievis‘ Vienos vasaros emigrantai, 2009 and Eiti, 2010. Papievis, who grew up in Soviet Lithuania, has continued writing in Lithuanian since settling in Paris in 1995, while the other two writers are second-generation Canadian Lithuanians writing in English. The protagonists of all the novels live between more than one identity. To understand their problems, in addition to postcolonial concepts like mimicry, hybridity and the in-between, and the narratological theory of possible worlds, sociological approaches to identity are also used: the imaginary community, identity negotiations, possible selves and social and collective memory. These help distinguish similarities and differences among the novels; their protagonists may be trapped by historical forces (Pogrindis) or feel they can never reconcile confronting identities (Glebys), or may find a creative solution (Bronzinė... [to full text] / Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti tapatumo problematikos akcentus bei kaitą pasirinktų lietuvių išeivių/emigrantų svetur rašytuose literatūriniuose tekstuose. Disertacijos tematika nubrėžia probleminius klausimus, kurių išsamesnis atskleidimas neapseina be tarpdisciplininio teorinio pagrindimo. Taikomas sociologinis metodas, istorinės ir kultūrinės prieigos, kai kurie dekonstrukcijos elementai. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ženkliai pagausėjo emigracija į kitas šalis, kas iš dalies tapo impulsu kūrybai užsienio šalyse. Šio darbo objektas – lietuvių rašytojų išeivijoje parašyti romanai: Valdo Papievio „Vienos vasaros emigrantai“ (2003 m.) bei „Eiti“ (2010 m.), Irenos Mačiulytės-Guilford „Glėbys“ (2003 m.) ir Antano Šileikos „Bronzinė moteris“ (2009 m.) bei „Pogrindis“ (2012 m.) ir tapatumo išraiškos būdai juose. Valdas Papievis gimė ir pradėjo savo kūrybinį kelią Lietuvoje iki persikėlimo į Paryžių 1995 m. Tuo tarpu du kiti autoriai – antrosios kartos Kanados lietuviai, rašantys jau anglų kalba. Visų analizuojamų romanų protagonistų būtis balansuoja tarp kelių tapatumų. Analizuojant tapatumo problematiką aktualizuota vietos pakeitimo svarba, liminalios erdvės samprata, kito kategorija. Taikomos tokios sąvokos, kaip slenkstis, kultūrinė briauna, kultūrinio hibridiškumo terminas, dalinio subjekto kategorija, naratologinė galimų pasaulių teorija, sociologinės prieigos, galimų tapatybių teorija, kolektyvinės ir socialinės atminties fenomenas. Minėtos teorinės... [toliau žr. visą tekstą]

Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti tapatumo problematikos akcentus bei kaitą pasirinktų lietuvių išeivių/emigrantų svetur rašytuose literatūriniuose tekstuose. Disertacijos tematika nubrėžia probleminius klausimus, kurių išsamesnis atskleidimas neapseina be tarpdisciplininio teorinio pagrindimo. Taikomas sociologinis metodas, istorinės ir kultūrinės prieigos, kai kurie dekonstrukcijos elementai. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ženkliai pagausėjo emigracija į kitas šalis, kas iš dalies tapo impulsu kūrybai užsienio šalyse. Šio darbo objektas – lietuvių rašytojų išeivijoje parašyti romanai: Valdo Papievio „Vienos vasaros emigrantai“ (2003 m.) bei „Eiti“ (2010 m.), Irenos Mačiulytės-Guilford „Glėbys“ (2003 m.) ir Antano Šileikos „Bronzinė moteris“ (2009 m.) bei „Pogrindis“ (2012 m.) ir tapatumo išraiškos būdai juose. Valdas Papievis gimė ir pradėjo savo kūrybinį kelią Lietuvoje iki persikėlimo į Paryžių 1995 m. Tuo tarpu du kiti autoriai – antrosios kartos Kanados lietuviai, rašantys jau anglų kalba. Visų analizuojamų romanų protagonistų būtis balansuoja tarp kelių tapatumų. Analizuojant tapatumo problematiką aktualizuota vietos pakeitimo svarba, liminalios erdvės samprata, kito kategorija. Taikomos tokios sąvokos, kaip slenkstis, kultūrinė briauna, kultūrinio hibridiškumo terminas, dalinio subjekto kategorija, naratologinė galimų pasaulių teorija, sociologinės prieigos, galimų tapatybių teorija, kolektyvinės ir socialinės atminties fenomenas. Minėtos teorinės... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this work is to analyse how identity is represented in recent novels by writers of Lithuanian origin living outside the homeland, using a methodology that combines literary, cultural and sociological approaches. With renewed independence in 1990, emigration has strongly increased, as have the number of literary works that refer to problems of identity. The object of the analysis is five novels by three writers: Irena Mačiulyte-Guilford‘s Glebys, 2003 ( The Embrace, l999), Antanas Šileika‘s Bronzinė moteris, 2009 ( Woman in Bronze, 2004) and Pogrindis, 2012 ( Underground, 2011), and Valdas Papievis‘ Vienos vasaros emigrantai, 2009 and Eiti, 2010. Papievis, who grew up in Soviet Lithuania, has continued writing in Lithuanian since settling in Paris in 1995, while the other two writers are second-generation Canadian Lithuanians writing in English. The protagonists of all the novels live between more than one identity. To understand their problems, in addition to postcolonial concepts like mimicry, hybridity and the in-between, and the narratological theory of possible worlds, sociological approaches to identity are also used: the imaginary community, identity negotiations, possible selves and social and collective memory. These help distinguish similarities and differences among the novels; their protagonists may be trapped by historical forces (Pogrindis) or feel they can never reconcile confronting identities (Glebys), or may find a creative solution (Bronzinė... [to full text]