2006 - 2007 metais atlikus tyrimus skirtingų sezonų metu buvo nustatyta, kad, antropogenizuotų Sudervės (Salotė, Gilužis, Gineitiškės) ir Riešės (Paežeriai, Raudondvaris, Riešė) upių baseinų ežerų vandenyje ir dugno nuosėdose susiformavo palankios aplinkos sąlygos SRB, heterotrofinių ir E. coli bakterijų augimui ir dauginimuisi. Skirtingais sezonais (pavasarį, vasarą, rudenį), tirtųjų ežerų dugno nuosėdose, SRB kiekis stipriai skirėsi ir svyravo nuo 0 iki 106 KSVS/ml. Sudervės upės baseino ežerų dugno nuosėdose, didžiausias šių bakterijų skaičius buvo nustatytas liepos mėnesį ir siekė 104 KSVS/ml. Tuo tarpu didžiausias SRB skaičius Riešės upės baseino ežerų dugno nuosėdose buvo nustatytas rugsėjo mėnesį ir siekė 106 KSVS/ml. Intensyviausiai heterotrofinės bakterijos tirtuose ežeruose vystėsi dugno nuosėdose, tuo tarpu vandens paviršiuje buvo aptkti vidutiniškai 1000 kartų mažesni šių bakterijų kiekiai. Daugiausiai heterotrofinių bakterijų vandens paviršiuje bei dugno nuosėdose, lyginant su kitais tirtaisiais ežerais, buvo aptikta Riešės ežere. Daugiausiai E. coli bakterijų Sudervės ir Riešės upių baseinų ežeruose buvo aptikta vandens paviršiuje liepos mėnesį, esant aukštai vandens temperatūrai (18,4 - 21,8 °C). Didžiausias šių bakterijų kiekis buvo užfiksuotas Gilužio ežere. Vienas pagrindinių veiksnių, skatinusių sulfatų redukcijos proceso intensyvumą tirtų ežerų dugno nuosėdose, buvo sulfatų kiekis. Daugiausiai šio junginio susikaupė vasarą. Todėl sulfatų redukcijos... [toliau žr. visą tekstą] / Investigations were carried out in water layers and bottom sediments of Suderve (Salote, Giluzis, Gineitiskes) and Riese (Paezeriai, Raudondvaris, Riese) rivers lakes, which undergo anthropogenic impact, in different seasons (spring, summer, autumn) of 2006-2007. It was established that the whole complex of abiotic factors formed favorable conditions for the growth of SRB, heterotrophic and E. coli bacteria. The differences in the abundance of sulphate reducing bacteria in bottom sediments did not reflect the intensity of the process. Generally, their amount varied from 0 to 106 colony forming units (CFU) per ml on media with lactate. The highest abundance of SRB in the lakes of Suderve river basin was recorded in July and reached 104 CFU per ml. Meanwhile, the highest abundance of SRB in the lakes of Riese river basin was recorded in September and reached 106 CFU per ml. The highest amount of heterotrophic bacteria was registered in bottom sediments while in water layer it was estimated 1000 times lower amount. In comparison with other investigated lakes the highest abundance of heterotrophic bacteria in water layer and bottom sediments was determined in Lake Riese. The highest amount of E. coli bacteria was determined in water layer by a high water temperature in July (18, 4 - 21, 8 °C) in basins of Suderve and Riese rivers lakes. The highest abundance of these bacteria was recorded in Giluzis Lake. The intensity of sulphate reducing process mainly depends on sulphate... [to full text]

In final MA degree work it is reviewed ethics place in public administration institutions of EU and Lithuania, identified some problems and possible treats, discussed some EU ethics aspects in forming policy and examined the acknowledged common ethics principles, values and standards of EU. In the work it is estimated EU influence and new challenges upon ethics of Lithuania office employees after she became EU member. As well it is analyzed ethics infrastructure and its establishment development in public administration and government of state of Lithuania. It was attempt to look at office employee real values from the point of view of the current situation and values to be strived for after municipalities and ministries employee questioning. Summarizing findings some attention should be attract to the fact that in public administration system of Lithuania we feel the absence of ethics values emphasized in European Union, and there is need for office employees professional ethics improvement. In the work some appropriate recommendations for establishing and improving ethical infrastructure (conduct code, anticorruption services, ethic education and so on) in the Republic of Lithuania are presented.

Baigiamajame darbe apžvelgiu mokesčių sistema Lietuvoje ir Latvijoje, analizuoju pagrindinius mokesčius, kadangi mokesčiais Lietuvoje ir Latvijoje, taip pat ir kitose valstybėse surenkama dauguma valstybės pajamų. Baigiamajame darbe išskiriami tokie aspektai: istorinė mokesčių apžvalga, apmokestinimo principai, mokesčių klasifikacija, pagrindiniu Lietuvos Respublikos mokesčių įvertinimas. Panaudodama Latvijos ir Lietuvos teisės aktus, kitą reikalingą medžiagą ir surinkus duomenis apie į biudžetą sumokėtus mokesčius, sulyginu ir išanalizuoju Latvijos ir Lietuvos pagrindinius mokesčius. T.y. gyventojų pajamų mokestį, kurį jau seniai reikėjo mažinti, nes iš esmės gyventojų pajamoms tenka labai didelė mokesčių našta, pelno mokestį, kurio panaikinimas leistų įmonėms daugiau laiko, lėšų ir pastangų skirti vertės bei darbo vietų kūrimui, investicijoms, verslo plėtrai ir pridėtinės vertės mokestį, pamažu naikinat kitus mokesčius, palikti jį pagrindiniu biudžeto lėšų surinkimo įrankiu. / The final paper reviews the tax system in Lithuania and Latvia. Moreover it analyses the main revenue of the state budget. The aspects of the final paper are historical review of taxes, the principles of taxation, the classification of taxes and the assessment of the main taxes in Lithuania. The paper deals with comparison and analysis of the main taxes in Lithuania and Latvia. It is done on the grounds of the countries’ law and the data about the revenue. The later consists of researching the income fee that had to be diminished long time ago, because of the big taxes people have to pay. Moreover, it speaks about the profit fee, if which was abolished, the institutions would have more time, funds and efforts for making vacancies, investments and the growth of business.

Darbe buvo nagrinėjama svarbiausio XVI – XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriško teismo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo advokatų visuma (iš 1662 – 1792 metų laikotarpio), suvokiant ją kaip profesinį elitą. Šiam tikslui pasiekti tarpusavyje buvo derinami analitinis, statistinis ir prozopografinis metodai. Buvo stengiamasi išsiaškinti jame dirbusių advokatų skaičių, vidutinę darbo trukmę, juos įvardinti naudotus terminus. Analizuoti jų darbo bruožai, įvaizdis, kolektyvinė biografijos momentai - socialinė ir teritorinė kilmė, išsilavinimas kūryba, karjera. / The current thesis researches the advocates of the most important court of the nobility of Lithuania of the 16th –18 th century – the Grand Tribunal of Lithuania in the period of 1662 – 1792. They are investigated combining analytical, statistical and prosopographic methods. In the first part of the work the court itself is presented, the hours of its sessions and the sphere of its competences are analyzed. The second part reviews the general number of advocates (287) and the average number of advocates in each session (18). It also discusses the terms that are used in reference to the advocates (procurators, plenipotent, patron, mecenas) and the laws that govern the institution of advocacy in this court. The final part of the work is devoted to the analysis of the advocate’s social and regional backgrounds, their education and creative activities, professional and other types of career.

Interneto vartotojų skaičius per pastaruosius 8 metus išaugo daugiau negu 2,5 karto ir dabar siekia beveik penktadalį pasaulio gyventojų. Tai reiškia, jog internetas tampa visa vis svarbesne erdve bendraujant, ieškant informacijos, dirbant ar poilsiaujant. Ne veltui, įvairios kompanijos siekdamos būti pastebėtos pirmiausia siekia atsirasti internete, o tik paskui rūpinasi savo reklama. Būti internete, reiškia, būti pastebėtu. Nedaug nustebino ir tai, kad Lietuvos interneto erdvėje pradėtos kurti ne tik komercinių įmonių, bet ir žiniasklaidos bendrovių elektroninės dienraščių versijos ar nuo jų nepriklausomi interneto naujienų tinklalapiai. Laisvas ir nepriklausomas internetas reiškė, kad kiekvienas individas, turintis priėjimą prie kompiuterių tinklo, galės laisvai ir nevaržomai reikšti nuomonę, dalyvauti diskusijose, paveikti valdžios struktūras ir pan. Internetas reiškė naujas galimybes viešajai erdvei – pagrindinei demokratijos sąlygai – atgimti ir plėtoti. Tradicinė žiniasklaida nuvylė ir ilgainiui iš politinio diskurso bei debatų skatintojos tapo politinio spektaklio teatru. Darbo tikslas atskleisti, kaip Lietuvos internetinių naujienų tinklalapių www.delfi.lt ir www.lrytas.lt straipsniai atitinka viešosios erdvės koncepciją bei kokį poveikį žiniasklaida turi viešojo diskurso kūrimui internete. Šiam tikslui atkleisti buvo atliktas kiekybinis ir kokybinis turinio analizės tyrimas, kurio esmė buvo atrasti atsakymą į klausimą, kokio pobūdžio informacija dominuoja... [toliau žr. visą tekstą] / The number of Internet users has grown rapidly over last 8 years and at the moment embraces more than one fifth of world’s population. By no means, Internet becomes more important in the terms of communication, searching for information, working or resting. This also encouraged growing number of companies to present themselves on the internet prior to taking care of advertising campaigns, since being online in nowadays means existing. Therefore, not that it was a great surprise to observe the appearance of online sites for well-known business corporations or to meet the online versions of public newspapers. Free and independent Internet from the very beginning meant open possibilities for every individual with an access to the computer network to express itself, to take part in public debates and to have a chance to influence the authorities in order to accomplish the mission of public interest. Nevertheless, Internet also meant new opportunities to develop the main element of democratic society and state – it was a chance for public sphere to come back into force, because traditional means of media have been disappointing lately due to the process where the main subject public discourse and debate was replaced by tiresome political performance. The main objective of this thesis is to reveal the background for analysis to uncover the role of Internet media for creating the discourse online, and also what the results on how the Internet news portal of Lithuania www.delfi.lt... [to full text]

Magistriniame darbe, naudojant tesės aktų, dokumentų, parengtų programų ir strategijų, statistinių duomenų bei mokslinės literatūros analizės metodą, analizuojamas ir lyginamas Lietuvos ir Lenkijos emigracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas. Naudojant pusiau struktūruotą interviu, pristatomi paskirų šalių valdininkų ketinimai ir nuomonės apie tam tikras emigracijos politikos formavimo bei įgyvendinimo aktualias problemas. Siekiant atsakyti į iškeltus uždavinius, pirmoje (teorinėje) dalyje emigracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas aiškinamas viešosios politikos teorijos kontekste. Siekiant išry�����kinti Lietuvos bei Lenkijos emigracijos politikos formavimo ir įgyvendinimo pagrindinę priežastį, trumpai pristatoma migracijos (emigracijos) teorija. Sekančiuose darbo skyriuose galima pastebėti, kad pristatyta teorija daugeliu atvejų randa savo atvaizdą praktiniame Lietuvos bei Lenkijos emigracijos politikos formavime ir įgyvendinime. Antrame darbo skyriuje aptariami šiuo metu Lietuvoje ir Lenkijoje stebimi piliečių emigracijos mastai ir tendencijos bei analizuojami su tuo susiję šalių Respublikų Parlamentų bei Vyriausybių veiksmai formuojant emigracijos politiką. Taip pat aptariamos Lietuvos ir Lenkijos politinių partijų programose numatytos priemonės skirtos emigracijos politikai formuoti. Lyginant šalių atvejus, pagrindiniai skirtumai pastebimi politinių partijų programų atžvilgiu, kurios daugiau ar mažiau skiriasi savo konkretumo lygiu, kas savo ruožtu... [toliau žr. visą tekstą] / The Master thesis deals with the analysis and the comparison of the formation and the implementation of the emigration policy in Poland and Lithuania. The examination of the law, documents, prepared programs and strategies, statistics and scholar literature was used as a method for further analysis. In order to present the aims and opinions of the particular officers and politicians about the relevant problems, related to the formation and the implementation of the emigration policy, the half-structured interviews were used. In order to achieve earlier set tasks, the theoretical part of the thesis explains the formation and the implementation of the emigration policy in the context of public policy theory. Thus, a short migration (emigration) theory is presented in order to highlight the main reasons of the formation and the implementation of the emigration policy. The following sections of the paper show that earlier presented theory is in very many cases reflected in the practice of the emigration policy. The second section of the paper presents the current degree and tendencies of the citizens’ emigration and the actions of the nations’ Parliament and government, related to the formation of the emigration policy. Additionally, this part of the paper describes the clues meant for formation of the emigration policy, provided in the programs of polish and Lithuanian political parties. The comparison of the two countries policy shows the differences in the programs of the... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas sudaro prielaidas, kad vienodi faktai turi būti vertinami vienodai bei draudžia tokią situaciją, kad vienodi faktai iš esmės būtų savavališkai vertinami skirtingai. Šiuo principu valdžios institucijos įpareigojamos laikytis įstatymų leidyboje bei jų vykdyme, taip pat reguliuojant pensinį aprūpinimą. Socialinės teisės asmens gyvenime išreiškia solidarumo idėją: suteikia asmeniui teisines prielaidas apsisaugotų nuo galimos socialinės rizikos ir ypatingų gyvenimų aplinkybių. Tačiau tai nepaneigia kiekvieno asmens asmeninės atsakomybės už savo likimą ir už save. Todėl turi būti sudarytos sąlygos asmeniui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne vien pasikliauti tomis socialinės apsaugos priemonėmis, kurias suteikia valstybė. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, šios rūšies pensijų skyrimo modelis yra toks, kad vienos jame nustatytos pensijos yra mokamos ir skiriamos asmenims, kurie dirba tam tikroje tarnyboje ar nusipelnę Lietuvos Respublikai. Taigi vienos Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatyme numatytos pensijos yra mokamos atsižvelgiant į asmens ypatingus nuopelnus Lietuvai, kitos pensijos yra skiriamos atsižvelgiant į jo teisinį statusą. Asmenų lygiateisiškumo principas reiškia prigimtinę žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais asmenimis. Lygiateisiškumo principas nepaneigia tokios situacijos, kurioje įstatymu gali būti numatytas... [toliau žr. visą tekstą] / Trying to restraint the subjects of state pensions, this paper surveys the principles which are regarded as the basis in the process of distribution of state pensions. According to the Republic of Lithuania Law on State Pensions and the model of distributing pensions of this particular type, pensions are paid for those people who are employed in certain posts or are honoured people of the Republic of Lithuania. Moreover, the latter kind of pensions are related to a certain scientific work or as a means of compensation. For efforts to consolidate statehood, independance, democracy, the development of literature, science and sports and law principles as well as protecting them, the Republic of Lithuania Law on State Pensions distinguishes the following types of pensions: the first and second degree pensions, judge’s state pensions, scientist's state pensions, officers' state pensions, soldiers' state ensions and also injury state pensions. Therefore, some pensions provided by the Republic of Lithuania Law on State Pensions, are paid taking into consideration particular merits for the Republic of Lithuania; while other pensions are provided according to his/her legal status. Analyzing the concept of equality, it becomes obvious that equality is a settled attitude, referring to which different people have to be evaluated according to existing laws as having no privileges, with regard to each other. However, the principal of equality does not deny the situation in which different... [to full text]

Nors Lietuvos statybos sektorius pastaraisiais metais iki ekonomikos nuosmukio pasižymėjo nuolat didėjančia apyvarta ir pridėtine verte, darbo našumu jis atsilieka nuo daugelio kitų veiklų. Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami veiksniai, darantys įtaką statybos darbo našumui smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) statybos įmonėse Lietuvoje, atliekama darbo našumo analizė, pateikiamas darbo našumo apibrėžimas ir jo turinio aiškinimas, apžvelgiami darbo našumo vertinimo metodai, atliekamas Europos Sąjungos statybos sektorių darbo našumo palyginimas. Darbo našumui įtaką darančių veiksnių tyrimui atlikti duomenys surinkti pasinaudojant internetine statybos įmonių apklausa ir individualiais interviu su statyboje dirbančiais vadovais. Nustatyti penki svarbiausi veiksniai statybos darbo našumui SVV įmonėse. Tai yra: (1) prastas darbų organizavimas, (2) prastas darbų planavimas, (3) darbuotojų įgūdžių trūkumas, (4) naudojami netinkami statybos metodai ir (5) neužbaigti arba klaidingi brėžiniai ir informacijos trūkumas. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, analitinė-metodinė darbo našumo analizė, Lietuvos SVV įmonių statybos darbo našumą lemiančių veiksnių tyrimas, rekomenduojamas darbo našumo didinimo priemonių planas, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis 71 p. teksto be priedų, 14 iliustr., 14 lent., 52 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / Although the Lithuanian construction sector in recent years before economic recession marked by constantly increasing turnover and value-added, labor productivity is lagging behind many other activities. The master thesis examined the factors affecting construction labour productivity in construction small and medium enterprises (SME’s) in Lithuania. It performes the analysis of labor productivity definition and interpretation of its content, productivity measurement and management models, performes a comparison of construction sector labour productivity in Lithuania and in the European Union. Data for study of factors affecting labour productivity where collected through web-based survey of construction companies and individual interviews with managers working in construction. The study identifyed five key factors affecting construction labor productivity in construction SME’s. These are: (1) poor work organization, (2) poor work planning, (3) the lack of workers skills, (4) use of inappropriate construction methods, and (5) incorrect or incomplete drawings, and the lack of information. The work consists of six parts: introduction, analytical and methodical analysis of labor productivity, study of factors affecting construction labour productivity in construction SME’s in Lithuania, recommendation plan to improve labor productivity, conclusions and references. Master thesis consists of 71pages text without appendixes, 14 pictures., 14 tables., 52 bibliographic sources... [to full text]

Darbo tikslas – atskleisti ekologinių ir pereinamojo laikotarpio ūkių raidą Lietuvoje 1993–2010 metais. Magistro darbe keliama hipotezė, kad ekologinių ūkių skaičius ir jų plotai 1993–2010 m. patikimai didėja priklausomai nuo paramos. Atsižvelgiant į darbo tikslą ir keliamą hipotezę, darbe siekiama įvykdyti šiuos uždavinius: • ištirti kaip kito ekologinių ūkių skaičius šalies mastu 1993–2010 metais; • įvertinti ekologinių ūkių plotų kitimo tendencijas; • ištirti kaip patikimai didėjo ekologinių ir pereinamojo laikotarpio ūkių skaičius; • nustatyti kaip kito ekologinių ūkių skaičius apskrityse; • įvertinti ekologinių ūkių plėtrą priklausomai nuo finansinės paramos. Tyrimo metodai: • analizuojant ekologinio ūkininkavimo vystymosi Lietuvoje teorinius pagrindus, naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai – loginė mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė ir sintezė; • įvertinant ekologinės gamybos ūkių skaičiaus ir jų ploto pokyčius, naudoti statistinių duomenų rinkimo, analizės bei sintezės metodai. Tyrimui atlikti pasirinkti ekologiniai ūkiai ir pereinamojo laikotarpio ūkiai Lietuvos mastu 1993–2010 m.. Darbe naudotos ekologinio ūkininkavimo statistinių duomenų apskaičiavimo formulės (Genienė, 2004), kurių pagalba nustatyta, jog ekologinių ūkių plėtra vyksta nuosekliai didėjančia tvarka, ekologinių ūkių ir pereinamojo laikotarpio ūkių plotai, nors ir mažėjant ekologinių ūkių skaičiui didėja. Vadinasi, ekologinių ūkių bendras ploto dydis nepriklauso nuo jų skaičiaus... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study – to analyze the development of organic farming in Lithuania in 1993–2010 and to determine the actual causes of this process. Master's hypothesis is that the number of organic farms and areas significantly increase due to financial support in 1993–2010. Taking in to account the purpose and hypothesis, we meet these challenges: • to investigate the evolution of the number of organic farms nationwide in 1993-2010; • to assess the organic farms size; • to investigate how reliably increased organic farms size and the number of them; • to assess the change of organic farms number by counties; • to evaluate the development of organic farms, depending on the financial support. Research methods: • common scientific methods such as analysis and synthesis of the scientific references and juristically documents were used while analyzing the theoretical reasons of the organic farming’s development; • to evaluate the number of organic farms, their territory and problem – oriented changes, the methods of search for statistical data, analysis and synthesis were practiced. The thesis analyses the number of organic industrial farming’s, their certificated territory and their changes in Lithuania. It also gives the identified and analyzed factors that stimulate organic farming in Lithuania. Also, it presents the influence of national and EU support to the income of organic farmers. After the analysis the conclusion comes that economical support greatly influences the... [to full text]

Šiais laikais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra juntama vilties stygiaus problema. Šiame darbe yra nagrinėjama vilties trukumo problema, remiantis popiežiaus Benedikto XVI enciklika „Spe Salvi“. Čia išryškinama ne tik vilties trūkumo priežastys, bet taip pat svarstomos ir ugdymo galimybės. Pirmojoje šio darbo dalyje yra nagrinėjama vilties teologija, remiantis enciklika „Spe Salvi“. Čia yra paryškinama keletą bruožų, kas būdinga vilčiai. Pirmiausiai, viltis yra į ateitį nukreipta. Bet ji svarbi yra ir dabarčiai. Taip pat labai svarbus vilties gelbėjantis pobūdis. Ir pirmame skyriuje taip pat pateikiama keletas pavyzdžių, kaip viltis gelbėja. Bet bene svarbiausia, kad tikroji viltis yra tik Dieve. Antroje dalyje apžvelgiama beviltiškumo priežastys Lietuvoje. Kas Lietuvos žmonėms trukdo stipresniam vilties reiškimuisi. Nemažai antropologinių žaizdų yra Lietuvoje, kurių šaknis būtų galima įvardinti vilties stoka. Mūsų tautoje yra įsišakniję alkoholizmas, esame viena iš pirmaujančių valstybių pagal savižudybių skaičių. Trečioje dalyje buvo praktiškai pamėginta pritaikyti Benedikto XVI enciklikoje siūlomi vilties ugdymo kriterijai. Popiežius siūlo, maldą, kančią, veiklumą ir iniciatyvos skatinimą, bei teismą, kaip vilties ugdymo galimybes. Tas buvo mėginta daryti, atsižvelgiant į šiandieninę Lietuvos situaciją, pasiremiant tyrimo metu gauta medžiaga. / Nowadays Lithuania, as well as the rest of the world faces the problem of the lack of hope. The current thesis explores the problem of the lack of hope and the possibilities for the cultivation of hope on the basis of Pope Benedict XVI’s encyclical Spe Salvi. Part One of the thesis analyses the theology of hope with a particular focus on the encyclical Spe Salvi. Although hope is directed towards the future, it is also vitally important in the present. Similarly significant is the redeeming character of hope. Chapter One provides some examples which disclose the redeeming character of hope. Yet, probably the most significant thing is that true hope can be found only in God. Part Two features the reasons for hopelessness in Lithuania with a particular focus on the obstacles that prevent any stronger expression of hope among the Lithuanians. Lithuanian people bear a considerable number of anthropological wounds the roots of which can be traced in the second Soviet occupation. Those wounds, those factors depriving people of hope lie in alcoholism and Lithuania’s top position in the list of world suicide rate. Part Three is an attempt to apply the criteria for the cultivation of hope as proposed in Benedict XVI’s encyclical Spe Salvi in the situation of the present day Lithuania. Pope offers prayer, suffering, activity, promotion of initiative and the Last Judgment as the fields for exercising hope.