Darbo edukologinė problema yra atskleisti kūrybiškumo ugdymo veiksnius suaugusiųjų mokymo ir mokymosi procese. Tyrimo objektas: kūrybiškumo veiksniai suaugusiųjų mokymo ir mokymosi procese. Tyrimo hipotezė: tikėtina, kad suaugusiųjų amžiuje kūrybiškumas yra skirtingas (priklauso nuo amžiaus ir nuo lyties). Tyrimo tikslas: atskleisti kūrybiškumo veiksnius suaugusiųjų mokymo ir mokymosi procese. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą, atskleidžiančią kūrybiškumo ypatumus andragogikoje. 2. Ištirti suaugusiųjų kūrybiškumo įverčius pagal E.P.Torrance (1974) kūrybiškumo užduočių metodiką (vaizdinė forma). Išvados. 1. Teorinė duomenų analizė parodė, kad kūrybiškumas kaip asmens savybė yra svarbi suaugusiojo asmens raidos procese. Kūrybiškumas ypač aktualus ir suaugusiųjų mokymo bei mokymosi procese. 2. Atlikus suaugusiųjų E.P. Torrance kūrybiškumo nustatymo testo (vaizdinė forma) piešinių analizę buvo pagrįsta, jos kūrybiškumas priklauso nuo lyties (mot.) ir nuo amžiaus (19-35 metai). / Job’s educological problem is to reveal the educational factors in adult creativity teaching and learning process. The object of the research: the creativity factors in adult teaching and learning process. The study’s hypothesis: it is presumptive, that creativity of adults is different (depending on age and gender). The aim of the research: to reveal the creativity factors in adult teaching and learning process. Objectives of the research: 1. To analyze the scientific literature, reflecting the creativity features of Andragogy. 2. To research the estimation of adult creativity by E.P.Torrance (1974) methodology for creativity tasks (visual form). Conclusions. 1. The theoretical analysis of the data showed that the creativity of the person is an important feature of adult personality development process. Creativity is particularly relevant in adult training and learning process. 2. After the adult E.P. Torrance’s creativity detection test (visual form), which was based on drawings, the result of depending of creativity by sex (female) and age (19-35 years) was validated.

This study was designed to explore children visual thinking peculiarities. Participants were 201 children (133 girls and 68 boys). Firstly, two age groups were formed (6-11; 12-18). Within each age group children were assigned by studies (children attending the school of Art and children from the higher grade school ). Children were shown six topics, which they had to represent (using paper and 12 colors) in such a way, that a stranger could recognize the represented topic. Different results occured. Children in the age 6-11 from the higher grade school used less colors in their drawings, the color didn’t introduse any symbolic meaning, as to the content- it was concrete (94,4%), while 12-18 year old higher grade school children and adolescents and 6-11; 12-18 year old children and adolescents from the school of Art introdused quite opposite results: their drawings were mainly abstract (80,4%, 84,4%, 89%) and carried symbolic meaning of color.

Magistriniame darbe buvo apibrėžta besimokančios organizacijos samprata, pagrindiniai bruožai ir formavimo elementai. Organizacija vertinama pagal besimokančios organizacijos formavimo elementus, todėl visas dėmesys darbe sutelktas į besimokančios organizacijos formavimo elementų atskleidimą. Tik žinant ir suvokus besimokančios organizacijos formavimo elementus, galima praktiškai įvertinti kiek įmonė atitinka moksliosios organizacijos koncepciją. Tarptautiškumas, šiuo atveju, reiškia, kad organizacijos rinka gali būti ta pati, t.y. vietinė ar regioninė, tačiau organizacija toje rinkoje turi konkuruoti pasauliniu mastu. Organizacijos strategija turi būti visuotinė technologijų, produkcijų, informacijos, žinių o ypatingai žmoniškųjų išteklių srityje. Prieita išvados, kad esminį besimokančios organizacijos formavimą lemia pats besivystantis žmogus – individas - organizacijos darbuotojas. Kinta aplinka, o su juo keičiasi ir organizaciją, todėl individas tampa ypatingai svarbus. Jis turi identifikuoti kitus besimokančios formavimo elementus kaip žinių valdymą, vadovavimą, nuolatinį mokymą, organizacijos kultūrą ir tik nuo jo (individo) priklauso kaip efektyviai bus į juos reaguojama. Taip organizacija nepraranda konkurencinio pranašumo. Kita problema, susijusi su besimokančios organizacijos formavimu, yra darbuotojų kaita. Organizacija ypatingai akcentuoja darbuotojų mokymus, tobulinimą, bet jie ima ir išeina iš organizacijos, išsinešdami gautus įgūdžius, žinias, patirtį. Todėl... [toliau žr. visą tekstą] / Formation of learning organization is a long-term process that involves adjustment of approaches, obligations, management of the entire process and acquisition of experience. Alongside with the organization, the way of thinking of an individual affecting organizational structure, management, organizational culture and other modifications must also change. Steps towards development implemented by the individual forces the organization out of mental disbalance and thus induce to take the path of development. A competitive advantage and efficiency of the organization is achieved by applying mental characteristics, attitudes, values which, when properly followed, could give strength to face and deal with challenges that change at enormous speed. Therefore, the basic formation of the learning organization is caused by the developing individual, and the development leads to the evolution of the organization. The object of this work is the mentality of the individual, which is the basic element of the formation of the learning organization. As a consequence, the purpose is to analyze the missing element of the formation of the learning organization in shaping a model of the international learning organization. The methods used in the analysis of Lithuanian research literature of foreign and domestic scientists allow organizing and relating notions of the individual’s mental activity and elements of learning organization formation. The analysis of scientific literature lets to make a... [to full text]

Problema: Meno formų, vizualinių ženklų gausa šiandien liete užliejusi mūsų kultūrinę ir socialinę erdvę. Ji tampa natūralia, įprasta erdve šiuolaikiniams jaunuoliams, kurie jos dėka formuojasi estetines, menines nuostatas bei požiūrį į dailę apskritai. Šiame vizualine raiška gausiai pritvindytame pasaulyje vienodu pajėgumu su išties vertingais, reikšmingais meniniais atradimais drauge sugyvena kičas, pseudomenas, komercinius tikslus turintys kūriniai. Todėl gebėjimas atskirti vertingus objektus nuo vienadienių, beverčių, gebėjimas orientuotis daugiasluoksnėje ir daugiaprasmėje dailės reiškinių terpėje šiuolaikiniam jaunuoliui tampa labai svarbus. Kad mokinio interesas kultūrai, dailei nesudužtų į erzacinių meno pakaitalų sienas ir jis būtų pajėgus pats spręsti jam kylančias kultūrines, vertybines dilemas ir taptų aktyviu kultūros puoselėjimo, kūrimo dalyviu, reikia formuoti mokinių kritinį mąstymą. Darbo naujumą sudaro tai, kad įvertintas dailės kūrinių interpretavimo poveikis mokinių kritiniam mąstymui. Sukurtas dailės kūrinių interpretavimo modelis gali būti naudingas kuriant programas ir dailės istorijos mokyme. Tyrimo tikslas - atskleisti interpretacijos metodo įtaką dailės srovių pažinime, ugdant kritinį mąstymą. Tyrimo hipotezė: XI – XII klasių kritinis mąstymas bus ugdomas bei formuojamas efektyviau, jei į dailės istorijos mokymo procesą bus įtrauktas kūrinių interpretavimas. Tyrimo objektas - interpretacijos įtaka XI – XII klasių moksleivių kritinio mąstymo sklaidai... [toliau žr. visą tekstą] / Problem: The abundance of art forms and visual symbols has flooded today’s cultural and social space. It is becoming a natural and familiar space for modern youth to form their aesthetic, artistic, and overall attitude of arts. In this world amply filled with visual expression, such art forms as kitsch, pseudo-art, and commercial production live side by side with the truly valuable and significant art discoveries. For this reason, the youngster’s ability to distinguish valuable objects from the temporary irrelevant ones, his orientation in multilayered and polysemantic medium of artistic phenomena becomes utterly important. In order to prevent the students’ interest in culture and arts from collapsing into walls of cheap art surrogates, to support their endeavors in solving cultural and moral issues, in order for them to actively create and nourish the culture, their critical thinking has to be formed. The novelty of this work lies in evaluation of the effect of interpretation of works of art on critical thinking of the students. This art interpretation model might be useful in designing art history study programs. The aim of the research is to disclose the effect of art interpretation on cognition of art movements by improving critical thinking abilities. The hypothesis of the research: the critical thinking abilities of 11th and 12th grade students will be formed and improved more efficiently if interpretation of works of art is implemented into art history study process... [to full text]

History teaching has its own peculiarities as every teaching subject. At the first sight history teaching is not very different from other subject teaching, but it is not so. For example, while teaching geography, there is a possibility to observe tides, mountains, active volcanes, the change of climate, effect on production etc. While teaching biology, the visual aids can be used observing the researched phenomena, they can also be applied in acknowledgment of this area phenomena. However, it is impossible to see the past directly learning history. There are no more wars and battles, peace, country borders exchange, solemn wows, which used to be given, revolutions and rebellions. It is only possible to imagine them. That means, that the demand of visual thinking, which could only be realized by visual arts, appears in this case, and in the case of history taught at school history coursebooks, illustrations are needed. The aim of the work is to show that illustrations of history help to develop visual thinking. The object of research is the development of visual thinking during history lessons. The objectives of the work are to analyze philosophical, pedagogical, phychological literature, studies of art, related to the analysed topic, to show the conception of visual thinking, to present the survey of history coursebooks polygraphic development and the survey of illustrations art change, to research educational premises in the development of visual thinking. In this work the... [to full text]

1. Remiantis moksline literatūra darbe buvo išnagrinėti įvairių mokslininkų požiūriai apie šachmatų žaidimo įtaką vaikų kūrybinio mąstymo raidai, kurios tapo pagrindu iškelti šio darbo hipotezes. 2. Tyrime nustatyta, kad:  Per du metus jaunųjų šachmatininkų neverbalinio kūrybinio mąstymo: mąstymo gausumo (t = 3,652, p= 0,001) ir mąstymo originalumo (t =3,617 ; p =0,001) rodikliai (The Torrance Tests of Creative Thinking, TTCT) (1974) statistiškai reikšmingai padidėjo.  Kūrybinio mąstymo lankstumo (t = 1,261; p = 0,213) ir mąstymo detalumo (t = -2,076 ; p =0,053) rodikliai (The Torrance Tests of Creative Thinking, TTCT) (1974) išliko beveik tokie patys: skirtumai tarp 2005 metų ir 2007 metų re-testo rezultatų yra statistiškai nereikšmingi.  Skirtumas tarp 2005 metų ir 2007 metų re-testo bendrų neverbalinio kūrybinio mąstymo tyrimo rezultatų yra statistiškai nereikšmingas (t = 0,881 ; p = 0,382). Pirmoji ir antroji hipotezės apie jaunųjų šachmatininkų neverbalinio kūrybinio mąstymo vystymosi ypatumus pasitvirtino dalinai. 3. Siekiant ištirti jaunųjų šachmatininkų neverbalinio intelekto ir neverbalinio kūrybinio mąstymo sąsajų ypatumus rastas silpnas statistiškai nereikšmingas ryšys (r = 0,269 ; p = 0,052). Analizuojant atskirus kūrybinio mąstymo komponentus:  nustatytas teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp jaunųjų šachmatininkų neverbalinio intelekto ir neverbalinio kūrybinio mąstymo detalumo (r = 0,307 ; p = 0,025);  kiti neverbalinio kūrybinio mąstymo... [toliau žr. visą tekstą] / Creativity is multidimensional and still not completely understood by psychologists. Creative thinking is an important ability formed by some factors: flexibility, originality, fluency, elaboration. Through chess, pupils learn to invent creative solutions to problems. Chess can strengthen problem-solving skills, foster critical, creative, and original thinking, demonstrate the importance of flexible planning, concentration, and the consequences of decisions. The aim of the investigation was to analyze young chess player’s creative thinking in different age, their achievement. Torrance test of creative thinking (TTCT, 1974) was used as the main evaluation tool. The scoring was as follows:  Fluency by the number of interpretable, meaningful, and relevant responses to the stimulus,  Flexibility by the variety of categories of relevant responses,  Originality by responses which are unexpected, unusual, unique or statistically rare,  Elaboration by the addition of pertinent details. Fifty six children of chess school in Vilnius were investigated using this method. The main result showed that young chess player‘s creative thinking (Torrance test (TTCT, 1974)) is not significantly higher than 2 years ago. Correlation have been found between the TTCT and Raven in the construct of elaboration (r = 0,307; p = 0,025).

In this master thesis the features of teenager’s creativity are traversed. The work consist of the following structure: introduction, two main sections (which are divided into more detailed subsections), conclusion, reference, bibliography and appendixes. In the first section the problem of teenagers creativity is outlined theoretically. The definition of creativity, teenagers creativity, creative thinking, creative imagination and the main factors of teenagers creativity are described. In the second section the research on teenagers note: who at present learn at 9-12 forms of a Secondary School) creativity is analysed. K.K. Urban’s and H.G. Jellen’s TCT-DP methods of creative thinking (A. Matchak’s, Javorovska’s, and Stanchak’s polish version, 1998) and V.Petrulis tasks from questionnaire on person’s creativity were applied in the research. In the result girls indexes (6,297) were higher than boys indexes (5,297) according the TCT-DP method of creative thinking. This leads to the conclusion that in general 9-12 form girls are more creative in comparing with boys. And after the comparison made on differences in average components of creativity the assumption of girls superiority can be also made. According the results of the research there are no any essential difference in 9-10 forms and 11-12 forms creative thinking. It was completely proved by the applied K.K. Urban’s and H.G. Jellen’s TCT-DP method of creative thinking and V. Petrulis questionnaire tasks. According the... [to full text]

Kiekvieno paauglio sėkmė ir gerovė priklauso nuo mokėjimo mokytis ir gebėjimo apmąstyti nuolat gausėjančią ir besikeičiančią informaciją. Tad akivaizdu, kad neįmanoma visko išmokyti ir išmokti, tačiau įmanoma išugdyti gebančius mokytis visą gyvenimą, kritiškai mąstančius ir priimančius sėkmingus asmeninio bei profesinio gyvenimo sprendimus paauglius. Kritinio mąstymo įgūdžiai neleidžia pasiklysti informacijoje, padeda paaugliams suvokti stipriąsias ir silpnąsias puses, nusistatyti tikslus bei kryptingai jų siekti, protingai pasirinkti, o pakitus situacijai, iš naujo viską persvarstyti. Kritinis mąstymas priima įvairias nuomones, požiūrius, ir ypač vertina tuos, kurie yra pagrįsti stipriais argumentais. Naudodami įvairius mokymo būdus, metodus ir strategijas ugdytojai gali skatinti paauglių kritinį mąstymą ir savarankišką mokymąsi, kurti tokią klasės aplinką, kurioje vyrautų atviras ir atsakingas bendravimas. Tyrimo objektas – paauglių pedagoginė sąveika, siekiant ugdyti kritinį mąstymą laisvalaikiu mokykloje. Tikslas - atskleisti kritinio mastymo ugdymo metodų panaudojimo socialiniame darbe su vaikais, laisvalaikiu galimybes. Tikslo siekiama sprendžiant šiuos uždavinius: . Pateikti kritinio mastymo teorinį pagrindimą; 2. Išanalizuoti socialinio darbuotojo kritinio mąstymo metodų panaudojimo laisvalaikiu galimybes; 3. Aptarti laisvalaikio svarbą ugdant paauglių kritinį mąstymą; 4. Atlikti informacijos įsisavinimo laisvalaikiu, mokykloje pamokų metu galimybių, tyrimą... [toliau žr. visą tekstą] / The luck and welfare of each teenager depends upon the ability to study and to consider constantly increasing and changing information. Obviously, it is impossible to teach or to learn everything, but there is a great chance to develop lifelong learning, critically thinking teenagers, who could make successful decision in their personal or professional life. The skills of critical thinking guide through the flood of information, help teenagers to realize their strong and weak points, to set objects and try to attain them, to make sensible choice. Critical thinking accepts various opinions, attitudes and especially values the ones based on strong arguments. Using different ways, methods strategies of teaching the educator can stimulate teenagers’ critical thinking and independent learning; create the atmosphere where frank and responsible contacts prevail. The object of study: teenagers’ pedagogical interaction trying to develop critical thinking at school. The aim of study: to reveal the possibilities of using teaching methods of critical thinking in a social work with children. The aim is attained by solving the following problems: 1. To present the theoretical reasoning of critical thinking. 2. To find out possibilities of using the methods of critical thinking of social worker during free time. 3. To discuss the importance of free time in developing teenagers’ critical thinking. 4. To do a research of taking information in at school and during free time. The methods of... [to full text]

Disertacijoje teoriniu ir empiriniu lygmenimis yra tyrinėjamos kūrybiškumo bei kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos. Tyrimas parodė, kad kūrybos procesui ir jo rezultatui turi įtakos tokie veiksniai: kūrėjo motyvacija, asmenybės savybių ir charakterio bruožų visuma, gebėjimai, mąstymas, atmintis, mąstymo inercijos dydis, specialiosios ir bendrosios žinios, atkuriamoji ir kuriamoji vaizduotė, intuicija, kuriančiojo elgesys, emocijos, fiziologinė ir psichologinė būsena, socialinė ir fizinė aplinka. Disertacijoje pateikiami autoriaus parengti dinaminis ir komponentinis kūrybos proceso modeliai. Empiriniame tyrime dalyvavo 655 tiriamieji: 601 V–XI klasių mokiniai ir 54 mokytojai. Jiems buvo pateikta autoriaus sudaryta anketa bei du E. E. Туник (2002) kūrybiškumo parametrų įvertinimo subtestai. Nustatyta kūrybinio mąstymo kaita ontogenezėje (nuo 11 metų iki 62 metų amžiaus). Atskleisti mokinių kūrybinio mąstymo ypatumai (originalumas, mąstymo lankstumas, idėjų gausa) grupėse pagal amžių, lytį, kelintas vaikas šeimoje, pažangumą ir gyvenamąją vietą. Tyrimas parodė, kad kūrybinio mąstymo originalumas pasiekia maksimumą 18 metų amžiuje, o po to suaugusiojo amžiuje krinta (p=0,000). Nustatyta, kad egzistuoja teigiamas tiesioginis statistiškai reikšmingas ryšys tarp visų kūrybinio mąstymo parametrų ir asmenybės domėjimasis mokslu (p<0,01) bei menu (p<0,05). Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp kūrybinio mąstymo parametrų ir savišvietos poreikių. Tyrimas parodė, kad kuo... [toliau žr. visą tekstą] / Educational dimensions of creativity and creative thinking are researched in the dissertation on theoretical and empirical levels. The research shows that creativity (process and its result) is affected by the following factors: motivation of the author, entirety of personal features and character traits, abilities, thinking, scope of thinking inertia, special and general knowledge, reconstructive and constructive imagination, intuition, author’s behaviour, emotions, physiological and psychological state, social and physical environment. Dynamic and component models of creativity process, prepared by the author, are presented in the dissertation. 655 research participants participated in the empirical research: 601 5th-11th form school learners and 54 teachers. 2 subtests by E. E. Туник (2002) assessing creativity parameters and a questionnaire designed by the author were administered to the research participants. The change of creative thinking was determined in its ontogenesis (from 11 to 62 years of age). Peculiarities of learner creative thinking were revealed (originality, flexibility of thinking, abundance of ideas) in groups according to age, gender, birth order, learning progress and place of residence. The research shows that originality of creative thinking reaches its peak at the age of 18, afterwards it decreases during adulthood. (p=0.000). The existence of positive direct statistically significant relationship between all parameters of creative thinking and... [to full text]

Palyginus mūsų tiriamųjų paauglių nuo 10 iki 19 metų amžiaus sveikatos kontrolės lokuso skalių duomenis su K. Wallstono (1978), E. Žutautienės (2003), A. Petrulytės ir K. Vetrovaitės (2004) atliktais panašiais tyrimais, stebime tendenciją, kad kuo besimokantieji yra vyresnio amžiaus, tuo labiau išreikštas vidinės kontrolės lokusas. Kituose tyrimuose nenustatyta koreliacija tarp paauglių kūrybiškumo ir akademinio pažangumo. O mūsų tyrimai atskleidė, kad 10 - 19 metų paauglių vidutinis akademinis pažangumas yra susijęs su kūrybinio mąstymo originalumo parametru; taip pat ir vidutinis akademinis pažangumas turi teigiamų sąsajų kūrybiniu mąstymu. Pagal A. Petrulytės, D. Beresnevičienės ir K. Samašonok (2004) ankstesnius tyrimo rezultatus tarp mokinių kūrybiškumo ir mokymosi sėkmės reikšminga koreliacija nebuvo rasta. A. Petrulytė (2008) nubrėžė tyrimų perspektyvą ateityje, kad būtų tikslinga patyrinėti besimokančiųjų sveikatos kontrolės lokuso ir kūrybiškumo subskalių koreliacijas su vidine darna, sveikata, bei palyginti rezultatus su vyresnio amžiaus tiriamųjų (suaugusiųjų) rezultatais. Mūsų tyrimas praplėtė šį teiginį tuo, kad darbe buvo nustatyta kad tarp 10-19 metų paauglių (N=322) lietuvių kalbos bei menų mokymasis turi teigiamų sąsajų su vidinės sveikatos kontrolės (HLC) faktoriumi. Gauti tyrimo duomenys susišaukia su A. Petrulytės (2008) tyrimais tuo jog patvirtina faktą kad tarp kūrybiškumo ir sveikatos kontrolės lokuso bei mokymosi sėkmės yra tam tikras ryšys. Mūsų 1... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research: self-view, creative thinking and learning success of younger and older adolescents (aged 10-19). Aim of the research: to analyze self-view (evaluation of self-creativity, apprehension of health), creative thinking and learning success of younger and older adolescents (aged 10-19). Hypotheses of the research: 1. Indicators of creative thinking likely differ according to adolescents’ age and sex quantitative and detailed assessment is higher in the groups of girls and older adolescents. 2. Indicators of older adolescents’ health, mood and activity are probably higher and their inner control is more expressed than younger adolescents’. 3. There probably exists positive relationship between adolescents’ a academic progress, indicator of creative thinking and perceptible creativity self-evaluation at emotional and cognitive levels. Conclusions. Creative thinking indicators of adolescents (aged 10-19) are higher in a group of girls and students of higher forms (11-12th school years, aged 17-19). Medium academic progress of adolescents is related to the parameter of creative thinking originality; medium academic progress has positive relations with creative thinking as well. Evaluation of self-creativity at emotional level is higher in girls’ group; and evaluation of self-creativity at cognitive level is the highest among 17-19 years old adolescents (11-12th school years). Indicators of older adolescents’ health, mood, and activity are higher than younger... [to full text]