Conflicts and aggression at school : the standpoint of schoolteachers and students Rita Lindinaitė Summary One of the most concerning and urgent social problems of today is the increasing number of aggressive children and teenagers. Lot’s of children use physical and verbal aggression, violence, solving conflicated situations. Often they don’t even think about the consequences. According to the press, it is usual at school for students and even schoolteachers to act aggressively. That’s the social urgency of this work. It is discussing about the conception of conflict and aggression, the reasons of them, solutions of conflicts and the ways of changing aggressive behaviour in this work, also the expression of conflicts and aggressive behaviour between young children and teenagers, the specific features of schoolchildren with mental disorder. The purpose of this research was to disclose the standpoint to the conflicts and aggression at school of schoolchildren with mental disorder, special teachers and high school teachers. The hypothesis of this work says that there are conflicts and aggression between schoolchildren themselves and between schoolchildren and teachers. There where used the questionnaire of twenty five schoolchildren with mental disorder, fifty special teachers and fifty high school teachers. The results of this questionnaire affirm, that the schoolchildren often get in conflict with other students or with schoolteachers – physical and... [to full text]

Atsižvelgiant į šiuolaikinę ugdymo koncepciją buvo siekiama išanalizuoti spalvos poveikį mokinių vizualinei raiškai ir tuo būdu labiau sudominti menu mokinius. Tuo tikslu buvo surinkti ir apibendrinti įvairių šalių ir laikotarpių koloristų, menininkų, psichologų, filosofų ir mokslininkų spalvų teorijos darbai, atsispindintys spalvos ir šviesos prigimties aiškinimo, spalvos niuansų išgavimo, jų derinimo, spalvinių efektų panaudojimo ir poveikio žmogaus meniniam pasaulio suvokimui raida. Palyginus įvairių autorių patektus spalvų ratus, spalvines sferas, kubus ir kitas spalvų figūras, buvo aptarti jų bendri ir specifiniai bruožai. Buvo pateikti spalvų derinimo pavyzdžiai, aptartas jų estetinis meninis poveikis. Pedagoginio eksperimento metu, trukusio 2007 – 2008 mokslo metus, siekta pateikti mokiniams įvairiapusišką, vaizdingą, lengvai suvokiamą spalvų derinimo iliustracinę medžiagą. Pamokų metu buvo pastebėta, kad vizualinė dailė siejasi ir su fizika, ir su akies sandarą nagrinėjančia biologija. Išstudijuota literatūra, atspindinti psichologinius 5 -7 klasių mokinių ypatumus, paauglystės laikotarpio vaikų intelektualinės ir emocinės brandos raiškos formas bei problemas. Surinkta medžiaga iš pedagogikos – psichologijos leidinių apie jaunesnių paauglių psichologinius ir vizualinės raiškos ypatumus, atskleidžianti, kaip produktyviau ir efektyviau panaudoti sukauptas žinias apie spalvų įtaką mokinių vizualinei raiškai, kurios pagalba bręstantys vaikai bando tiksliau išreikšti savo... [toliau žr. visą tekstą] / Considering today’s training conception the aim was to analyze the influence of colours toward the visual expression of the schoolchildren and raise their interest in art. Colours theory works of different country‘s and time’s colourist‘s, artist‘s, psychologist‘s, philosopher‘s and scientist’s were collected and summarized. Common and specific features of geometrical figures of different colours were discussed. Examples of combinations of colours were presented and aesthetic art influence was discussed. Different, pictures and understandable literature about compositions of colours was presented to schoolchildren during 2007-2008 year training experiment. Literature on psychology and visual expression of young people was analyzed. Additional information about compositions of colours and light was provided to the schoolchildren of the 5th - 7th class during the research. Completed tests and content analysis of art works of schoolchildren proved hypothesis that it is right to give to young people the knowledge about the colours because the schoolchildren of the 5th class were interested in contrasts and the schoolchildren of upper classes were interested in half-tones and indistinct colours.

Verslumo įgūdžiai reikalingi kasdien ir visose gyvenimo sritys: ieškantis darbo, dirbant, kuriant verslą bei priimant svarbius spendimus kasdieniniame gyvenime. Mokomosios mokinių bendrovės - tai puiki galimybė mokiniams įsisavintas teorines ekonomines ir verslo žinias pritaikyti praktiškai, įgyti patirties, tobulinti verslumo įgūdžius. Todėl svarbu išsiaiškinti, kokios yra vyresniųjų klasių mokinių verslumo ugdymo galimybės mokomosiose mokinių bendrovėse. Bakalauro darbą sudaro du skyriai. Pirmajame darbo skyriuje atskleidžiama verslumo samprata, analizuojami neformalūs mokymo metodai, skatinantys verslumą vyresniame mokykliniame amžiuje bei apibūdinama mokomųjų mokinių bendrovių veikla. Antrajame skyriuje aprašomi tiriamieji, tyrimo etapai bei metodai. Taip pat šiame skyriuje analizuojami bei aptariami gauti tyrimo rezultatai. Tyrimo objektas – vyresniųjų klasių mokinių verslumo ugdymo galimybės mokomosiose mokinių bendrovėse. Tyrimo tikslas – atskleisti vyresniųjų klasių mokinių verslumo ugdymo galimybes mokomosiose mokinių bendrovėse. Tyrimas atliktas vienoje Kelmės rajono gimnazijoje, kurioje įsteigta mokomoji mokinių bendrovė. Tyrimas buvo suskirstytas į keturis etapus ir kiekviename iš jų mokiniai elektroniniu būdu atsakinėjo į jiems pateiktus atvirus bei uždarus klausimus. Tyrimo metu iš viso buvo apklausta 19 mokinių. Išanalizavus tyrimo duomenis galima teigti, kad mokiniams didžiausia paskata įsitraukti į mokomosios mokinių bendrovės veiklą yra ta, jog mokiniams... [toliau žr. visą tekstą] / Enterprise skills are necessary every day and in every sphere of life: seeking a career, at work, establishing business and making important decisions in everyday life. Educational Junior Achievement establishments are a great opportunity for pupils to apply their theoretical economic and business knowledge in practice, to gain experience, to develop enterprise skills. The bachelor thesis consists of two chapters. In the first chapter of the work the conception of enterprise is revealed, informal teaching methods encouraging enterprise activities in senior school age are analyzed, and the activities of educational Junior Achievement organizations are described. The second chapter includes the description of the respondents, stages and methods of the research. The received results of the research are analyzed and reviewed in this chapter as well. The object of the research is the possibilities of enterprise training to senior pupils in Junior Achievement. The aim of the research is to reveal the possibilities of enterprise training to senior pupils in Junior Achievement. The research was conducted in one of the gymnasiums in Kelme region where a Junior Achievement is founded. The research involved four stages. In each of these stages the respondents answered the open and closed questions via e-mail. During the research 19 pupils were surveyed. Having analyzed the results of the research it is possible to state that the greatest encouragement for the pupils to join the... [to full text]

Remiantis Bendrųjų programų aktualumo visuomenei ir mokinių darnaus vystymosi principais, kuriais siekiama padėti mokiniui pažinti save ir kitus bei ugdyti kūrybingą asmenybę, darbe keliami klausimai: kokį vaidmenį mokinių subkultūroje ir kūrybinėje raiškoje atlieka mokykla, ypač technologijų ir meninio ugdymo dalykai? Ar šių dalykų žiniomis naudojasi mokiniai? Surinkta ir išanalizuota literatūra apie mokinių subkultūras bei kūrybinę raišką, jų formavimosi veiksniai sutampa su Lietuvos mokyklose atliktu mokinių (mergaičių ir berniukų) kultūriniu stebėjimu – analize. Nustatyti moksleivių subkultūros bruožai bei kūrybiniai veiksniai palyginti su technologijų ir meninio ugdymo programų teikiamomis galimybėmis. Baigiamojo darbo objektas – mergaičių ir berniukų kultūrinė ir kūrybinė raiška arba, kitaip sakant, subkultūros raiška. Baigiamojo darbo tikslas - analizuoti moksleiviškos kultūrinės saviraiškos ypatumus ir jos formavimosi priežastis. Svarbiausios išvados: 1. Mokinių subkultūrą išskiria viešos kalbos ypatumai, užrašai sąsiuviniuose, telekomunikacijos, pasirinkti įvaizdžiai, stiliai, įpročiai, žaidimai, mėgstama muzika, vertybinės orientacijos ir net patyčių formos. Kuriama subkultūra tampa savų vertybių bei papročių, turinčių ypatingos įtakos mokinių gyvenimui, raiška, kuri lemia jų trokštamą išskirtinumą. 2. Paaugliai intensyviai ieško savojo ,,Aš“: nebijo naujų idėjų, naujų stilių, įvaizdžių, stengiasi išbandyti viską, kas nauja. Tyrimu nustatyta: visi mokiniai vartoja... [toliau žr. visą tekstą] / According to the principles of framework programs relevance to the public and students’ sustainable development, sought to help learners to know themselves and others and develop a creative personality, the work raises questions: what role in the students’ subculture and creative expression is played by school, especially technology and art education subjects? Is this knowledge used by the students? Literature on student’s subcultures and creative expression is collected and analyzed, their formation factors coincide with cultural observation - analysis in Lithuanian schools (girls and boys). Student’s subcultures and creative expression are identified and compared with the technology and art education opportunities. The thesis subject: the cultural and creative expression of girls and boys, or in other words, the expression of subculture. Goal of the final paper: to analyze features of student’s subcultures and creative expression and the reasons for their formation. The most important conclusions: 1. Students’ subculture is distinguished by public language features, notes in notebooks, telecommunications, selected images, styles, patterns, games, favorite music, value orientation, and even bullying. Development of a subculture becomes an expression of own values ​​and habits that have a profound effect on students' lives, which determines the desired uniqueness. 2. Teenagers are looking intensively for own "I": they are not afraid of new ideas, new styles, images, they... [to full text]

Tyrimo pagrindinis tikslas buvo išanalizuoti miesto ir kaimo vyresniojo mokyklinio amžiaus mergaičių ir berniukų pozicijas, vertinant jų socialinį elgesį. Šiam tikslui pasiekti buvo iškeltos dvi hipotezės, iš kurių abi pasitvirtino. Pagal anketinius rezultatus gavome, kad miesto vaikai yra labiau linkę nusižengti nei kaimo ir kad Kauno paaugliai labiau toleruoja netinkama elgesį nei provincijos vaikai. Apibendrintus rezultatus palyginę su koreliaciniai ryšiai tarp nagrinėjamų segmentų, pastebėjome, kad hipotezės dar kartą pasitvirtino ir sutapo su anketiniais duomenimis: miesto vaikai yra labiau linkę nusižengti nei kaimo; ir antra hipotezė pasitvirtino. / The main object of the study is to analyze the positions of urban and rural older school-age girls and boys in terms of their social behavior. To achieve this, there have been two hypotheses, one of which is rejected. According to the received questionnaire results, in urban schools children are more likely to misdemeanor than rural teens while Kaunas teenagers tolerate inappropriate behavior more than their peers in province. Comparison of the aggregated results with the correlation between the analyzed segments shows that the hypothesis is confirmed again and coincides with the questionnaire data that urban children are more likely to misdemeanor than rural; and the hypothesis that both urban and rural boys are more prone to misconduct than girls is not proved.

Mokykloje susikerta visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros sferoms priskiriamos veiklos sritys. Neaišku, ar dabartinis mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas yra pasirengęs įgyvendinti šiuos uždavinius. Neįvertinta, kokią nuomonę apie šią sistemą turi mokinių tėvai. Darbo tikslas: įvertinti mokyklų sveikatos priežiūros darbuotojų bei mokinių tėvų požiūrį į mokinių sveikatos priežiūros reformą mokyklose. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti mokyklų sveikatos priežiūros darbuotojų požiūrį į vykstančią mokinių sveikatos priežiūros reformą mokyklose. 2. Palyginti Šiaulių miesto ir rajono sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į vykstančią mokinių sveikatos priežiūros reformą mokyklose. 3. Įvertinti mokinių tėvų požiūrį į vykstančią mokinių sveikatos priežiūros reformą mokyklose. Metodika: 2006 m. atlikta Šiaulių miesto ir rajono mokyklų sveikatos priežiūros specialisčių anoniminė anketinė apklausa. Apklaustos 56 Šiaulių miesto ir rajono mokyklose dirbančios sveikatos priežiūros specialistės. Vertinant mokinių tėvų požiūrį į mokinių sveikatos priežiūros reformą atlikta trijų Šiaulių miesto vidurinių mokyklų 4, 8, 11 klasių mokinių tėvų anoniminė anketinė apklausa. Anketų grįžtamumas buvo 81,7 proc. (343 iš 420 anketų). Respondentų anketiniai duomenys buvo analizuojami naudojant kompiuterinį SPSS 10.03 versijos statistinį paketą. Rezultatai: Beveik pusė (41,1 proc.) mokyklų sveikatos priežiūros specialisčių mokinių sveikatos priežiūros reformai mokyklose pritarė, 2... [toliau žr. visą tekstą] / School is the place where responsibilities of individual and public health care activities overlap. It is not clear, however, if public health specialists at schools are ready to take all required responsibilities. The opinion of student parents about this system has not been evaluated either. Goal: to evaluate the attitude of school health care providers and student parents towards health care reform at schools. Tasks: 1. To evaluate the attitude of school health care providers towards the ongoing health care reform at schools. 2. To compare the attitudes of school health care specialists in the city and district of Siauliai towards the ongoing student health care reform at schools. 3. To evaluate the attitude of student parents towards the ongoing student health care reform at schools. Methods: an anonymous survey of school health care specialists was carried out in the city of Siauliai and its’ district in the year 2006. 56 health care specialists working at Siauliai city and district schools were questioned. For evaluation of parents’ attitude towards health care reform, parents of 4th, 8th and 11th year students were anonymously questioned at three secondary schools in the city of Siauliai. The response rate among parents was 81.7% (343 out of 420 ). Version 10.03 of SPSS statistical software package was used to analyze the collected survey data. Results: nearly a half (41.1%) of school health care specialists agreed with the reform, 21.4% opposed it against, 37... [to full text]

Darbe aptariama kūrybiškumo samprata, kūrybiškumą lemiantys ir skatinantys veiksniai bei plėtotės būdai, mokinių požiūris į kūrybiškumo ugdymą muzikos pamokose. Baigiamojo darbo tikslas – ištirti mokinių požiūrį į kūrybiškumo plėtotės galimybes muzikiniame ugdyme. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: atskleisti kūrybiškumo sampratą ir jo svarbą šiandieninėje visuomenėje; išaiškinti, kas būdinga kūrybingiems ugdytiniams; išanalizuoti kūrybiškumą lemiančius ir skatinančius veiksnius bei plėtotės būdus, leidžiančius optimizuoti muzikos ugdymo procesą; išaiškinti mokinių požiūrį į kūrybiškumo ugdymą muzikos pamokose. Tyrimo objektas yra mokinių požiūris į kūrybiškumo plėtotės galimybes muzikiniame ugdyme. Pasitelktas anketinės apklausos metodas, kuriame dalyvavo 100 respondentų iš aštuonių Panevėžio bei vienos Šiaulių bendrojo lavinimo mokyklos. Išanalizavus mokslinę literatūrą gautos šios išvados: nėra vieno tikslaus kūrybiškumo apibrėžimo. Kūrybiškumo esmė aiškinama kaip kūrybos proceso dalis, išskirtinis gebėjimas, asmenybės savybė ar kūrybos rezultatas. Ryškiausiomis kūrybingo žmogaus savybės yra originalumas, sklandumas, lankstumas, įžvalgumas, smalsumas, jautrumas, energingumas, savarankiškumas. Kūrybiškumo plėtotei palanki aplinka saugi ir negrėsminga, joje palaikomos originalios idėjos, suteikiama dvasinė ir fizinė laisvė, neribojamas laikas, skatinamas savarankiškumas ir pasitikėjimas savo jėgomis, rodoma pagarba ir dėmesys tiek asmenybei... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the paper is to investigate students’ approach to the development of creativity in musical training opportunities. The following tasks have been set in order to achieve the aforementioned aim: to reveal the concept of creativity and its importance in today's society; to find out typical characteristics of creative personalities; to analyze the determinants, the factors influencing and encouraging creativity and the development methods which allows to optimize the process of music education; to ascertain students’ approach to creativity in music education. Research subject is the attitude of the students towards the possibilities of the creativity development in comprehensive school. The questionnaire method was used which involved 100 respondents from eight Panevėţys and one Šiauliai district secondary schools. Upon analysis of research works the following conclusions was obtained: there is no single precise definition of creativity. The essence of creativity is interpreted as a creative process, exceptional ability, personality characteristic feature or the result of creative process. The main characteristic features of creative personality are originality, fluency, flexibility, insight, curiosity, sensitivity, vitality, and independence. Environment conducive to the development of creativity is a safe and non-threatening, where original ideas are supported, spiritual and physical freedom provided, independence and self-confidence promoted, respect and... [to full text]

Darbe tyrimo objektu pasirinktus mokinių prosocialaus elgesio raišką bei reakcijas ir ketinimus elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose buvo siekiama tikslo nustatyti mokinių prosocialaus elgesio raišką bei reakcijų ir ketinimų elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijoje ypatumus. Siekiant atsakyti į tyrimo tikslą, buvo keliami šie uždaviniai: nustatyti mokinių prosocialaus elgesio raišką lyties aspektu; nustatyti mokinių reakcijas ir ketinimus elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose lyties aspektu; išsiaiškinti dalyvavimo popamokinėje veikloje sąsajas su mokinių prosocialiu elgesiu bei reakcijomis ir ketinimais elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose; išsiaiškinti savijautos ir požiūrio į mokyklą sąsajas su mokinių prosocialiu elgesiu bei reakcijomis ir ketinimais elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose. Tyrime buvo keliamos šios hipotezės: pirma, mergaitėms būdingesnis prosocialus elgesys nei berniukams, jos rečiau reaguotų agresyviai jų nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose; antra, prosocialus elgesys būdingesnis dalyvaujantiems popamokinėje veikloje mokiniams ir trečia, popamokinėje veikloje dalyvaujantys mokiniai jų nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose rečiau reaguotų agresyviai, negu nedalyvaujantys bendraamžiai. Tyrime dalyvavo 544 (289 mergaitės ir 255 berniukai) aštuntų – devintų klasių mokiniai parinkti taikant klasterinę atranką. Tiriant mokinius taikytas apklausos raštu metodas. Tyrimas parodė, kad mergaitėms... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the paper is the expression of pupils’ prosocial behaviour and their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations. The aim of choosing such an object is to define the expression of pupils’ prosocial behaviour and the characteristic features of their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations. In order to pursue the aim of research, the following objectives were set: to determine the expression of pupils’ prosocial behaviour on the aspect of gender; to outline pupils’ reactions to and their intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations on the aspect of gender; to find a correlation between the participation in after-school activities and pupils’ prosocial behaviour and their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations; to discover links between pupils’ feeling about school, their attitude to school and pupils’ prosocial behaviour and their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations. This research was focused on the following hypotheses: first, prosocial behaviour is more common in girls than in boys. Girls would rarely behave aggressively in discontent-provoking situations. Second, prosocial behaviour is more common in pupils participating in after-school activities. Third, pupils participating in after-school activities would behave aggressively in... [to full text]

Tyrimo objektu pasirinkta mokinių požiūris į jų elgesį mokykloje reglamentuojančias taisykles bei tarpusavio santykius su mokytojais (pasitikėjimas mokytojais bei tarpusavio pagarba), problematiškas elgesys (muštynės su kitais mokiniais, bėgimas iš pamokų, svetimo turto laužymas), o taip pat dalyvavimas popamokinėje veikloje. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti paauglių dalyvavimo papomokinėje veikloje ir požiūrio į mokyklą bei problematiško elgesio tarpusavio sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti mokinių požiūrio į elgesio taisykles bei savo pareigas priklausomybę nuo dalyvavimo papomokinėje veikloje ir šios veiklos pobūdžio. 2. Išsiaiškinti mokini��� ir mokytojų tarpusavio santykių priklausomybę nuo dalyvavimo papomokinėje veikloje ir šios veiklos pobūdžio. 3. Išsiaiškinti mokinių problematiško elgesio priklausomybę nuo dalyvavimo papomokinėje veikloje ir šios veiklos pobūdžio. 4. Įvertinti požiūrio į mokyklą ir problematiško elgesio ypatumus priklausomai nuo lyties. Tyrime buvo apklausta 476 Kauno rajono aštuntos – devintos klasės mokiniai. Mokiniai parinkti iš šešių pagrindinių, šešių vidurinių mokyklų ir keturių gimnazijų. Tiriamųjų imtį pagal lytį sudarė 221 mergaitė ir 243 berniukai. 12 mokinių savo lyties nenurodė. Darbe taikytas apklausos raštu metodas. Anketos mokinių klausta ar jiems patinka mokykla, ar jie žino jų elgesį mokykloje reglamentuojančias taisykles. Kiek šios taisyklės yra teisingos, kaip jie vertina savo teises mokykloje. Siekiant išsiaiškinti... [toliau žr. visą tekstą] / The pupils attitude towards the regulating rules of their behavior in school and their inter relationship with teachers (trust in teachers and their mutual respect) also the components of problematic behavior such as brawls with other students, lesson skipping, property intrusion are chosen as The research object. Aim of the research – to find the connection of teenager after school activities participation and the attitude towards school and problematic behavior. The research goal: 1. To sort the pupils’ attitude towards behavior rules and their responsibilities, depending on their participation in after school activities and the nature of those activities. 2. To sort the interrelationship between pupils and teachers depending on participation in after school activities and the nature of those activities. 3. To sort the pupils’ problematic behavior dependency on participation in after school activities and the nature of those activities. 4. To evaluate the attitudes towards school and the peculiarities of problematic behavior, relating to gender. 476 eight – ninth grade pupils of Kaunas region schools were surveyed in this research. Pupils were selected from six base schools, six secondary schools, and four gymnasiums. The data corpus concerning gender was formed from 221 girls and 243 boys. 12 pupils did not indicate their gender. The written test method was used in the survey. The pupils were asked whether they like school, do they know the rules relating their... [to full text]

Darbo objektas: mokinių malonų dalyvavimą įtakojantys veiksniai kūno kultūros pamokoje. Baigiamojo darbo tyrimo tikslas: nustatyti Kauno miesto 9-12 klasių mokinių malonų dalyvavimą įtakojančius veiksnius per kūno kultūros pamoką. Baigiamojo darbo tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti vidinius pasitenkinimo ir nepasitenkinimo kūno kultūros pamoka veiksnius 9-12 klasių mokinių tarpe pagal jų lytį. 2. Nustatyti išorinius pasitenkinimo ir nepasitenkinimo kūno kultūros pamoka veiksnius 9-12 klasių mokinių tarpe pagal jų lytį. Išvados: 1. Nustatyta, kad berniukų ir mergaičių dažniausiai nurodytas vidinis pasitenkinimo veiksnys, įtakojantis jų malonų dalyvavimą kūno kultūros pamokose, buvo galimybė išbandyti save ir įvertinti savo jėgas. Vidinio nepasitenkinimo veiksnys, labiausiai įtakojantis tiriamųjų (mergaičių ir berniukų) malonų dalyvavimą kūno kultūros pamokų metu buvo galimybė užsiimti mėgstama veikla ir galimybė save realizuoti. 2. Nustatyta, kad didžiausią malonumą kūno kultūros pamokų metu abiejų lyčių mokiniams sukelia išoriniai veiksniai, kurie susiję su rungtyniavimu su kitais. Vaikinams statistiškai reikšmingai dažniau nei merginoms (p<0,05), laimėjimo pojūtis įtakojo jų malonų dalyvavimą kūno kultūros pamokose; vaikinai statistiškai reikšmingai dažniau nei merginos (p<0,05) nurodė, kad išorinis pasitenkinimo veiksnys, įtakojantis maloniam dalyvavimui kūno kultūros pamokose yra galimybė pasirodyti geresniu už kitus. Išorinio nepasitenkinimo veiksniai įtakojantys... [toliau žr. visą tekstą] / Objective: students' pleasant participation influencing factors in physical education. The aim of the study: to determine the factors which influence the pleasant participation of 9th – 12th grade students in physical education classes in Kaunas. Goals: 1. To define the intrinsic - achievement and intrinsic – nonachievement factors in physical education based on the sex of the 9th-12th grade students. 2. To define the extrinsic – achievement and extrinsic nonachievement in physical education based on the sex of the 9th-12th grade students. Conclusion: 1. It was determined that intrinsic - achievement factor mostly shown by girls and boys influences their fun participation in physical education classes and enables them to test themselves and their skills. Intrinsic nonachievement factor mostly influencing girls’ and boys' participation in physical education classes is the opportunity to engage in favourite activities and prove themselves. 2. It was defined that the biggest enjoyment for students of both sexes during physical education classes is caused by external factors that relate to competition with others. According to statistics, for boys more than girls (p<0,05) the notion of winning influences their enjoyable participation in physical education; boys statistically more often than girls (p<0,05) have stated that the external factor of enjoyment that influences their participation in physical education is the opportunity to perform better than others. The external... [to full text]