Darbe atskleistas dviejų Vilniaus miesto gimnazijų gimnazistų požiūris į gimnazijų socialinius pedagogus, jų darbą gimnazijose. Pateiktos rekomendacijos socialinio pedagogo darbo tobulinimui. / A concluding thesis by Kazimieras Grinkevičius postgraduate of Vilnius Pedagogical University, Institute of Social Communication, Department of Social Pedagogy, named “The attitude of gymnasist's to gymnasium social pedagogue and his duties at school”, supervisor dr. Romas Prakapas, is written after a thorough analysis of pedagogical and psychological literature, legal documents. The aim of his papers is to evaluate attitude of gymnasist's to social pedagogue and his duties at school. It was assumed, that part of gymnasist's don't know who is a social pedagogue and what his daily duties at school, how he could help them. Analysis of literature and inquiry of gymnasist's were made. Investigative's were selected from two gymnasium city of Vilnius. 409 students take part in the survey. Statistical data has been analyzed with Statistical package for Social Sciences (SPSS 14.0 for Windows).Quantitative analysis were made. Two statistical procedures to analyzed statistical data – computation of percentile frequency of the answers, mean of estimations – were made. The results have reveled, that part of gymnasist's didn't know who is a social pedagogue and what his daily do at school.

Darbe atskleidžiama galios svarba socialinio pedagogo veikloje.Darbo tikslas yra identifikuoti galios santykių struktūrą bei raiškos ypatumus socialinio pedagogo veikloje. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog sociopedagoginėje praktikoje egzistuoja tam tikra galios struktūra – makrolygmeniu kaip politiniai aspektai, mezo lygmeniu kaip organizaciniai aspektai ir mikrolygmeniu kaip tam tikras mikrosąveikinis galios modelis. Galios santykių turinys – socialinio pedagogo pareiginės instrukcijos, pedagogų bei tėvų požiūriai, organizacinės taisyklės, demokratiniai arba autoritariški santykiai su administracija, socialinio pedagogo „galios elgsenos“. / The study reveals importance of power in the activity of a social pedagogue.The results of the research revealed, there is some power structure in the social pedagogue – as the political aspects in the macro level, in the mezzo level as the organizational aspects and in the micro level as some model of the microrelationship model. The content of power relationship are instructions of a social pedagugeu, attitude of pedagogues and parents, the organizational rules, democratic or authoritarian relationship with administration, as well as behaviour of a social pedagogue ‘power behaviour’.

Nenoras lankyti mokyklą yra kompleksinio pobūdžio problema. Todėl socialinio pedagogo individualus darbas su nenorinčiu lankyti mokyklos mokiniu regimas ne kaip savitikslis lokalios problemos sprendimas, bet kaip grandis, vedanti prie mokyklos nelankymo problemų sprendimo platesniu mastu. Tačiau praktikoje šia galimybe naudojamasi ribotai. Todėl mokykloje yra reikalinga komandinio darbo plėtotė. Taip pat aktyvi socialinio pedagogo asmeninė iniciatyva pasinaudoti individualaus darbo metu sukauptomis žiniomis ir teikti ugdymo įstaigoje reikiamus pokyčius, kurie mažintų nenorinčių lankyti mokyklą mokinių skaičių ateityje. / Unwillingness to attend school is a problem of complex nature. Hence individual work of a social pedagogue with pupils who do not want to attend school is not seen as a solution of local problem but as a link that leads to the solution of school nonattendance to a large extent. However in practice this possibility is not widely applied. Consequently, at school there is a need for team work development. Social pedagogue’s personal initiative is active to use knowledge acquired during individual work and to provide necessary changes in an educational institution that would decrease the number of pupils who do not want to attend school in the future.

Darbe keliamas probleminis klausimas: kaip pasireiškia socialinio pedagogo veikla stiprinant tėvystės įgūdžius. Šiame darbe teoriniame lygmenyje išryškinama tėvystės gebėjimų svarba ir atlikta socialinio pedagogo veiklos analizė. / This paper analyses how work of the social pedagogue shows in strengthening parental abilities. Aim of the work - to analyse and highlight the work of the social pedagogue in strengthening parental abilities at an empirical and theoretical level.

Socialinis pedagogo pareigybė yra dar nauja Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Šių specialistų funkcijos mokykloje skiriasi nuo kitų pedagogų veiklos. Vos tik įsteigus socialinių pedagogų etatus mokyklose, jų veikla kitų mokyklos bendruomenės narių buvo suprantama nevienareikšmiškai. Kaip rodo ankstesni tyrimai, minėtas veiksnys apsunkino šių specialistų integravimosi kelią: tarp socialinių pedagogų ir mokyklos bendruomenės kildavo tam tikri nesusipratimai dėl klaidingai suprantamos jų veiklos bei dėl pernelyg plačių, neapibrėžtų funkcijų priskyrimo. Socialinis pedagogas yra tiesiogiai atskaitingas mokyklos vadovui, todėl šiam specialistui labai dažnai tenka bendradarbiauti su juo. Mokslinės literatūros analizė ir atlikto empirinio tyrimo duomenys atskleidė, kad vadovo asmenybė, kompetentingumas, valdymo stilius, socialinio pedagogo funkcijų ir veiklos supratimas ypač lemia socialinio pedagogo psichologinę savijautą mokyklos bendruomenėje, darbo efektyvumą, profesinio potencialo atsiskleidimo galimybę. Mokyklos vadovo veiklą, funkcijas, įgaliojimus, atsakomybę reglamentuojančiose dokumentuose nurodoma, kad vadovas turi užtikrinti demokratinį mokyklos valdymą ir bendradarbiavimu pagrįstus santykius. Todėl kilo poreikis išsiaiškinti, koks, šių naujų mokyklos bendruomenės specialistų požiūriu, yra mokyklų vadovų valdymo stilius, jų tarpusavio bendradarbiavimo raiškos ypatumai bei egzistuojantys santykiai. Šio darbo tikslas ir buvo nustatyti socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / Social pedagogue is quite new speciality in the secondary schools of Lithuania. The functions of these specialists differ from the activities of other teachers in school. At the very beginning in the process of social pedagogues’ speciality establishment their functions were estimated slowly and in ambiguity manner. As shown in the previous studies, these factors impeded the path of integration process of these professionals, thus some misunderstandings and problems were encountered between these specialists and school community members concerning different understanding of responsibility spheres. Social pedagogue is directly accountable to the schoolmaster, so their cooperation is understood as a necessity in the process of communication. The analysis of scientific literature and the empirical study showed that several factors influence psychological feelings of social pedagogues in the school community, their work efficiency, all professional skills and these factors are: the personality of the schoolmaster, his or her competency, the management style as well as clear understanding of social pedagogue functions and mandatory activities. It is noticed in the documents of schoolmaster that a democratic school management system has to be ensured and collaborative relationship gained. Therefore, there is a need to clarify the attitude of these new specialists towards these questions: what the management style of their school leaders is and the peculiarity of their mutual... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas perdegimo sindromo apraiškos socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose, profesinėje veikloje pagal tris dimenisijas: depersonalizacija (neigiamas, abejingas, ciniškas požiūris į darbą, bendradarbius, ugdytinius), emocinis išsekimas - (fizinių bei emocinių resursų išeikvojimas, persidirbimo jausmas) ir asmeninių profesinių siekių redukcija (žmogaus bejėgiškumas, neigiamas savęs ir savo darbo vertinimas). Darbo tikslas - išanalizuoti vaikų globos įstaigųų socialinių pedagogų patiriamo perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrime dalyvavo 100 socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose. Uždaro tipo klausimyno metodu tirta socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose, perdegimo sindromo apraiškos profesinėje veikloje, remiantis dimensijomis (depersonalizacija, emocinis išsekimas, sumažėję asmeniai laimėjimai) išskirti aspektai: darbo pobūdis, stresas darbe, darbo santykiai su kolegomis ir ugdytiniais, savęs vertinimas profesinėje veikloje, darbo sąlygos. Depersonalizacijos srities klausimai apima kolegų ir ugdytinių santykius, emocinio išsekimo sritis apima darbo pobūdį ir emocinę būseną darbo metu, o asmeninių profesinių siekių redukcija apima savęs vertinimą ir darbo sąlygas. Analizuojant tyrimo duomenis, bandyta įvertinti socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos namuose, perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrimu nustatyta, jog gana sudėtingas socialinių pedagogų darbo pobūdis... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's paper analyzes the social manifestations of burnout syndrome social pedagogue working in orphanages, according to the three professional dimentions: depersonalization (negative, indifferent, cynical attitude towards work, colleagues, and learners), emotional exhaustion (physical and emotional exhaustion of resources) and decreased professional accomplishment (human helplessness, negative self-evaluation and his job). The aim is to examine how the burnout syndrome is experienced by the teachers in children's social care homes. The study included 100 social pedagogues working in child care centers. Closed-ended questionnaire method was used. The volunteers were social pedagogues working in child care facilities who experience the burnout syndrome manifestations of the occupation. The principles of the basis of dimensions (depersonalization, emotional exhaustion, reduced the achievements of a person) were used to distinguish aspects: depersonalization, field questions from colleagues and pupils included relationships, emotional exhaustion areas included the nature and emotional condition at work, personal and professional goals included the reduction of self-evaluation, and working conditions. The analysis of the data was to try to assess the social educators, working in orphanage and assess manifestations of burnout syndrome in working life. The study found that relatively complex social nature of teachers' work (work intensity, complexity and... [to full text]

Darbo apimtis 74 puslapiai, 8 lentelės, 19 paveikslų. Švietimo sistemos kokybės valdymas tampa vis reikšmingesnis. Mokykla turi išlaikyti atitinkantį šalies reikalavimus ugdymo kokybės ir veiklos efektyvumo lygį. Efektyvus pokyčių valdymas susijęs su visų institucijos narių tobulinimu, kur kiekvienas mokytojas turi galimybę tapti lyderiu, jei jis to siekia. Šių nuostatų kontekste, darbe analizuojama pedagogo lūkesčių branda, kaip kokybės vadybos lyderio formavimosi veiksnys. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad pedagogo lūkesčių branda, tai patirtis tobulinant mokslinio darbo organizavimo metodus, o jos principai sudaro nuolat gerinamo darbo organizavimo pamatą. Visuotinė kokybė modernizuoja švietimo sistemą, lyderystės pasidalijimą ir būsimų lyderių ugdymą. Brandūs pedagogo lūkesčiai — efektyvios lyderystės pagrindas. Brandžiais pedagogo lūkesčiais laikytina veiksminga lyderystė, kuri turi kur kas didesnę įtaką mokyklos kokybės vadybos veiklai ir mokinių pasiekimams. Lyderystės praktika yra neatsiejama mokyklos mikroklimato dalis, susijusi su mokykloje vykstančiomis sąveikomis. Tyrimai parodė jog mokyklose nėra pakankamai sudarytų sąlygų pedagogo lyderystės formavimuisi. Neigiamais kokybės vadybos lyderio formavimosi veiksniais įvardinamas mobingas; lyderystės siekimo ir tobulėjimo galimybių stoka; dideli darbo krūviai; lyderystės kaip veiksnio nesuvokimas. Remiantis šiomis išvadomis mokyklų vadovams rekomenduojama pasirūpinti lyderystės infrastruktūros gerinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Scope of work 73 pages, 8 tables, 19 pictures. Education system‘s quality management becomes more and more significant. Schools have to maintain the quality of education level which would fit country's requirements. Effective changes management is related to all institution members improvement where each teacher has an opportunity to become a leader if he seeks it. In the context of these attitudes, pedagogue expectations maturity is analyzed in this work, as a factor of quality management leader formation. According to research results it‘s identified, that pedagogue expectations maturity is an experience of improving scietific work organization methods, and it‘s principles make constantly improved work organization basis. General quality modernizes educational system, division of leadership and future leaders education. Mature pedagogue expectations is a basis of effective lydership which has significant influence for school quality management leadership activities and students‘ achievements. Leadership practise is an inseparable part of school microclimate, related to ongoing interactions at school. Researches showed that there aren‘t enough created conditions at school for pedagogue lydership formation. Negative quality management leader formation factors are named as follows: mobbing; lack of improvement opportunities in leadership; heavy workload; misunderstanding leadership as a factor. According to these conclusions it‘s recommended for headmasters to take... [to full text]

Vadovavimo stilių įvertinimas, jų pasireiškimas praktikoje tampa vis reikšmingesnis, nes atsižvelgiant į bendrojo lavinimo mokyklų aplinką, vadovavimo stiliai lemia vadovavimo filosofiją, ir konkrečias vadovavimo priemones. Taigi vadovavimo stiliai veikia aplinką ir kolektyvą, iš dalies arba visiškai jį kontroliuoja bei keičia. Naujajame mūsų šalies valdymo galimybių raidos etape, vadovai privalo tobulėti ir atsižvelgti į spartėjančius novatoriškus ir sudėtingus pokyčius visame pasaulyje. Dėl šios priežasties vadovavimo stilių žinojimas ir jų valdymas turi užtikrinti šiuolaikinės švietimo sistemos veiklos efektyvumą ir ekonominę naudą. Vadovavimo stilių suvokimas ir asmeninio stiliaus formavimas šiuolaikiniam vadovui yra ne tik deklaracija, bet ir vadybos instrumentas, kuriuo jis turi mokėti naudotis. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, jog didelė dalis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovų-direktorių nesiekia aktyviai tobulinti savo vadovavimo stiliaus, neieško tampresnių ryšių su pedagogais įgyvendinant bendrus mokyklos veiklos interesus. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtina tobulinti ir gerinti vadovo vadovavimo būdus ir metodus su mokyklos personalo interesais, numatyti priemones skatinančias mokytojų savarankiškumą ir iniciatyvumą. Tyrimo rezultatai parodė, kad vadovavimo stiliaus tobulinimas ir ugdymo įstaigos perspektyvus augimas turi aukšto laipsnio koreliacinį ryšį. Kuo labiau vadovo darbo stilius tobulinamas, tuo labiau yra atsižvelgiama į savo... [toliau žr. visą tekstą] / Evaluation of styles of leadership and their evidence in practise becomes more significant as styles of leadership determine philosophy of leadership and particular measures of leadership considering environment of schools of general education. Therefore styles of leadership influence environment and working team; partly or totally control it and change. In the new stage of development of possibilities of our country, leaders must improve and consider innovative and complicated changes, which have become more rapid all over the world. For this reason, knowledge of styles of leadership and their management must ensure effectiveness and economic benefit of activity of modern education system. Understanding of styles of leadership and formation of personal style for a modern leader is not only a declaration, but also an instrument of management which he/she must be able to use. In accordance with the results of the research, it was determined that a great part of principals-head teachers of Lithuanian schools of general education, do not seek to actively improve their style of leadership, do not look for closer relationship with pedagogues when implementing common interests of school’s activity. The following conclusions can be drawn from the present study: it is necessary to improve and perfect ways and methods of leader’s management considering the interests of school’s staff, and to foresee measures which would encourage independence and initiative of teachers. The... [to full text]

Magistriniame darbe buvo išanalizuota socialinio pedagogo sociokultūrinė veikla vietos bendruomenėje, išryškinti pagrindiniai mokyklos ir vietos bendruomenės ypatumai, atlikta Užupio bendruomenės atvejo analizė, atliktas metodologinis tyrimas, kuriuo metu, buvo išsiaikintos mokinių ir tėvų nuomonės apie socialinio pedagogo veiklos galimybės stiprinant vietos bendruomenę. Edukacinių literatūros šaltinių analizė atskleidė, kad šiuolaikinė bendruomenė - tai grupė žmonių, kuriuos sieja įsipareigojimai vienas kitam, pasitikėjimas vienas kitu, emociniai ryšiai, identifikavimasis su visa grupe, bendrų tikslų kėlimas ir jų siekimas. Vietos bendruomenė – tai grupė žmonių, gyvenančių ir veikiančių apibrėžtoje teritorijoje, susijusių bendru interesu ir tos vietovės identitetu. Empirinio tyrimo rezultatai rodo, kad socialiniam pedagogui keliami ypatingi lūkesčiai, stiprinant vietos bendruomenę, skatinant mokyklos ir vietos bendruomenės bendradarbiavimą. / Socio-cultural activity of a social pedagogue in the local community is widely discussed in this MA paper. The following researches have been carried out while writing the paper: analysis of a social pedagogue‘s socio-cultural activity in the local community, analysis of the peculiarities of the local community and school, case analysis of the local community, analysis of methodological research reflecting opinions of parents and students on the social pedagogue‘s possibilities to strengthen the local community. The analysis of the educational literature has shown that contemporary community is a group of people, who are bound together by their liability for each other, as well as mutual trust, emotional bonds, and common objectives. The term ‘local community’ is used to speak about a group of people, who live and act in a particular territory and share common interests and identity that is common to the location.

Bakalauro darbe analizuojamos socialinių pedagogų patiriamas darbinis stresas, pasitenkinimas darbu ir jų tarpusavio sąveika. Keliamos hipotezės, jog socialinių pedagogų patiriamas darbinis stresas yra susijęs su jų amžiumi ir turima darbine patirtimi, o pasitenkinimas darbu turi įtakos patiriamo darbini streso lygiui. Siekiant patvirtinti arba paneigti tyrimo hipotezes buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 94 socialiniai pedagogai iš Šiaulių, Telšių ir Panevėžio apskričių. Tyrimo metu atliktos mokslinių literatūros šaltinių analizės rezultatai įrodė, jog daugelis žmonių savo profesinėje veikloje susiduria su darbinio streso apraiškomis, o esant nuolatiniam ir intensyviam stresui gali grėsti profesinio perdegimo sindromas, todėl labai svarbu suvokti streso reikšmę ir išmokti jį valdyti ieškant problemos sprendimo būdų ar socialinės paramos. Pasitenkinimas darbu yra vienas iš stresą mažinančių veiksnių, tiesiogiai įtakojantis žmogaus gyvenimo kokybę bei subjektyvią gerovę. Remiantis tyrimo duomenimis, bendrasis socialinių pedagogų patiriamo darbinio streso lygis nėra aukštas. Daugiausia streso socialiniams pedagogams kyla dėl neigiamo savęs vertinimo, ir tai sukelia sunkumų emocinėje sferoje: jaučiamas irzlumas, nervingumas, kyla noras nuolat tikrinti savo darbą. Esant dideliam darbo krūviui ir sunkioms darbo užduotims pasireiškia fiziologiniai streso simptomai. Kuo daugiau streso požymių jaučiama emocinėje sferoje, tuo daugiau jų pasireiškia ir kognityvinėje... [toliau žr. visą tekstą] / In the work is analyzed the job stress, job satisfaction and their correlations in the practical job of social pedagogue. The hypothesis says that job stress of social pedagogues is associated with their age and work experience, also that job stress is associated with job satisfaction. In order to confirm or deny the hypothesis of the study was made a quantitative study, involving 94 social pedagogues of Siauliai, Telsiai and Panevezys regions. The analysis of scientific literature showed that many people feel stress in theirs professional life and casual and intensive stress may be the main risk factor of professional burnout syndrome. So it is important to understand the importance of stress and learn to manage it using the problem solving techniques and social support. Job satisfaction is one of the stress reduction factors directly affecting the quality of life and subjective well-being. According to the results of the survey, the level of job stress in social pedagugue proffesional area is not very high. Monstly social pedagugues job stress is effected by a negative self-evaluation, and raises the emotional sphere: social pedagogues feel irritability, nervousness, there is a desire to constantly inspect their work. The high workload couses the physiological symptoms of stress. The more signs of stress felt in the emotional field, the more stress signs felt in cognitive, physiological, and behavioral areas.