Darbe yra analizuojami kitakalbių mokinių, turinčių mokymosi sunkumų, psichosocialinės adaptacijos veiksniai. Pagrindiniam darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Ištirti mokinių elgesio ir emocinius sunkumus. 2. Įvertinti vaikų socialinę aplinką. 3. Įvertinti mokinių pažangumą, lankomumą ir drausmę. Apie vaikų psichikos sveikatą, socialinę aplinką informacija buvo renkama iš mokytojų ir tėvų. Iš viso gauta informacija apie 65 mokymosi sunkumus turinčius kitakalbius pradinio mokyklinio amžiaus vaikus. Vaikų psichikos sveikata tirta R. Goodmano Galių ir sunkumų klausimynu tėvų ir mokytojų versija. Vertinant mokinių pažangumą, lankomumą ir drausmę buvo analizuojami klasės dienyno duomenys. Informacija apie vaiko socialinę aplinką buvo surinkta pateikiant uždarų klausimų anketas mokytojams ir tėvams. Mokymosi sunkumų turintys kitakalbiai mokiniai pasižymi hiperaktyvumu, turi elgesio, emocijų ir bendravimo su bendraamžiais problemų. Berniukams labiau būdingas hiperaktyvumas, elgesio ir emocijų sunkumai, jie turi žymiai daugiau drausmės problemų. Mergaičių emocijos, elgesys bei santykiai su bendraamžiai labiau atitinka normas. Mokiniai pamokas lanko, tačiau kiekvienas vaikas vidutiniškai praleidžia 2 dienų pamokas be pateisinamos priežasties. Dauguma mokymosi sunkumų turinčių kitakalbių mokinių turi draugų, tačiau tarp jų yra tokių, kurie yra atstumiami bendraklasių arba patys skriaudžia savo klasės draugus. Daugiau nei pusė kitakalbių mokinių, turinčių mokymosi... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyzes the psychosocial adjustment factors of lingual minorities’ children with learning difficulties. The following objectives have been raised for attaining the main goal of the thesis: 1. To examine behavioral and emotional difficulties of pupils. 2. To assess social environment of children. 3. To assess academic performance of pupils, their attendance and discipline. Information about children’s mental health, social environment was collected from teachers and parents. In total, information about learning difficulties of 65 pre-school age children of lingual minorities has been received. The children’s mental health was surveyed on the basis of R. Goodman’s questionnaire of strengths and difficulties, and the teachers’ version. When assessing academic performance, attendance and discipline of pupils, information from the daybook was analyzed. Information about the child’s environment was collected by submitting questionnaires with closed questions for teachers and parents. Lingual minorities’ pupils with learning difficulties were distinguished for hyper-activeness, had behavioral, emotional and communication problems with peers. Hyper-activeness, as well as behavioral and emotional difficulties was more characteristic for boys; they had a lot more disciplinary problems. Emotions, behavior and relationships with peers of girls were more compliant with the norms. Pupils attend lessons, yet every child misses 2 days’ lessons without a valid reason on average... [to full text]

Šiame darbe, pasitelkus hermeutinę įžvalgą ir atidųjį skaitymą, stengiamasi atskleisti A. Miškinio poziciją aptariant jo kolaboravimą ar pasipriešinimą sovietinės okupacijos metais. Analizuojant poeto kūrybą istoriniame – kultūriniame kontekste, prieita prie išvados, kad A. Miškinio kūriniai, atspindintys istoriją ir atskleidžiantys autoriaus vidinius išgyvenimus, derinant istorinį objektyvumą ir individualias patirtis, yra verti dėmesio ir reikalauja istorinio suvokimo, vertinant autoriaus poziciją. / The basic aim of this work is to identify a position of A. Miškinis regarding his collaboration or resistance in the time of Soviet occupation. It is done with the help of hermeneutic insight and attentive reading. Analysis of poet‘s works in istorical – cultural context enables to draw a conclusion that these works of A. Miškinis which reflect history and reveal intimate emotions, tie in a historical objectivity and personal experiences are worth attention and demand historical perception in evaluation of author‘s position.

Tyrimo tikslas – nustatyti mokinių sveikatos ir jų prisitaikymo mokykloje rodiklių sąsajas. Tyrime buvo atliktas Seirijų ir Lazdijų gimnazijose. Tyrime dalyvavo 394 (197 berniukai ir 197 mergaitės) 5-12 klasių mokiniai. Tyrime buvo naudotas klausimynas, skirtas mokinių prisitaikymui mokykloje ir savo sveikatos rodikliams įvertinti. Tyrimo rezultatai parodė, kad mergaičių prisitaikymo rodikliai yra statistiškai reikšmingai geresni nei berniukų daugumoje sričių. Taip pat nustatyta, kad jaunesni mokiniai yra geriau prisitaikę mokykloje nei vyresni. Ieškant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sąsajų su prisitaikymu mokykloje, nustatyta, kad geriau prisitaikę mokiniai suvartoja mažesnius alkoholio kiekius ir alkoholį vartoja rečiau nei blogiau prisitaikę mokiniai. Be to, geriau prisitaikę mokiniai rūko mažesnius cigarečių kiekius ir rūko rečiau nei blogiau prisitaikę mokiniai. Geriau prisitaikę mokiniai rečiau vartoja narkotines medžiagas nei blogiau prisitaikę mokiniai. Subjektyvaus savo sveikatos vertinimo rodikliai parodė, kad berniukai savo sveikatą vertina geriau nei mergaitės, be to, jaunesnės mergaitės geriau vertina savo sveikatą nei vyresnės. Geriau prisitaikę mokykloje mokiniai geriau vertina savo sveikatą nei blogiau prisitaikę mokiniai. / The aim of the study was to assess the relationship among health and school adjustment of students. The study was performed in Seirijai and Lazdijai. The subjects of the research were 394 students (197 boys ir 197 girls) attending 5-12 forms in two gymnasiums. The participants completed the questionnaires to assess their health indicators and school adjustment. The results of the study revealed that girls had better school adjustment than boys. Also young students had better school adjustment than those from senior forms. Furthemore, the results demonstrate that students who reported higher level of school adjustment reported lower levels of alcohol use. The students with better school adjustment were less likely to smoke than those with worse school adjustment. The students with worse school adjustment were more likely to try other addictive substances than those with better school adjustment. The results also confirmed that boys evaluated their self perceived health better than girls. In addition, younger girls assessed their self perceived health better than older girls. Finally, the students who assessed their health worse were adjusted to school requirements worse.

Tyrimo tikslas – nustatyti mokinių iš nepilnų ir išsiskyrusių šeimų prisitaikymo mokykloje ypatumus ir socialinio pedagogo veiklos galimybes. Tyrime dalyvavo 208 mokiniai, iš jų – 96 berniukai (vaikinai) ir 112 mergaičių (merginų). Po tyrimo atlikta kiekybinė ir kokybinė duomenų analizė. Duomenys buvo lyginami priklausomai nuo lyties ir pagal amžiaus grupes (jaunesni 11 – 15 metų ir vyresni 16 – 19 metų mokiniai).Tyrimo rezultatai parodė, kad: 1. Mokiniai, kurie auga nepilnose ir išsiskyrusiose šeimose savo prisitaikymą mokykloje vertina panašiai kaip ir tie, kurie auga pilnose šeimose. 2. Berniukai, kurie auga nepilnose ir išsiskyrusiose šeimose, turi žemesnius mokymosi pasiekimus nei tie, kurie auga pilnose šeimose. Išsiskyrusiose šeimose augančios mergaitės turi aukštesnius pusmečio įvertinimus nei pilnose šeimose augančios mergaitės. 3. Tėvų skyrybų poveikis yra didesnis berniukams nei mergaitėms. / The aim of this research was to identify the adaptability peculiarities at school of the schoolchildren from partial or divorced families and the opportunities of the social worker’s activity. 208 schoolchildren participated in the research, 96 of them were boys and 112 of them were girls. After the research a quantity and quality data analysis was performed. The data was compared according to the sex and the age group (schoolchildren younger than 11 – 15 years old and elder than 16 – 19 years old). Research results have shown that: 1. The schoolchildren, who are treated in partial or divorced families, assess their adaptability at school like the ones, who are treated in full families. 2. The boys, who are treated in partial or divorced families, have lower learning achievements than the ones, who are treated in full families. The girls from divorced families have higher term grades than the ones, who are from full families. 3. The influence of parents’ divorce is more noticeable for the boys than for the girls.

Tyrimo tikslas - nustatyti, X ir Y organizacijų darbuotojų prisitaikymo organizacijoje, saviveiksmingumo bei darbe patiriamo streso sąsajas. Naudoti metodai: Darbiniui stresui įvertinti naudotas Amerikos Streso Instituto darbinio streso klausimynas, sudarytas iš 10 klausimų. Prisitaikymui organizacijoje naudotas Prisitaikymo organizacijoje klausimynas (Morton, 1993), sudarytas iš 4 subskalių (darbinių žinių subskalės, santykių su kolegomis subskalės, akultūrizacijos subskalės, pasitenkinimo darbu subskalės). Šį klausimyną sudaro 22 teiginiai, vertinami Likerto skalėje, nuo 1 iki 5. Saviveiksmingumas matuojamas 16 teiginių Noe, Wilk (1993) Požiūrio į mokymus klausimyno viena subskale (saviveiksmingumo subskale), kuri buvo naudojama ir A. Skrydailaitės magistriniame darbe – „Požiūrio į profesinį tobulėjimą sąsajos su psichologinėmis charakteristikomis tarp darbuotojų dirbančių nevyriausybinėse ir vyriausybinėse įstaigose”. Tiriamąją imtį sudarė dviejų organizacijų darbuotojai. Pirmoji organizacija X – 62 darbuotojai, antroji – Y organizacija – 205 darbuotojai. Iš viso – 267 respondentai. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad saviveiksmingumas siejasi su prisitaikymu organizacijoje, o prisitaikymas organizacijoje su patiriamu darbiniu stresu. Apdorojus respondentų duomenis galima teigti, kad nuo sociodemografinių rodiklių labiausiai priklauso darbinis stresas. Saviveiksmingumo lygmuo taip pat priklauso nuo šių rodiklių, išskyrus amžiaus grupes. O su prisitaikymu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study to asses the the connection between adjustment in organization, self-eficacy and work stress in X organization and in Y organization”. Methods. To asses the work stress in organizations was used American Institute of Stress questionare – Job stress. It compound from 10 propositions. Them employers should evaluate from 1 „absolutely agree” to 10 – „absolutely disagree”. 10 points mean that responder have no work stress at all. To asses adjustment in organization was used Workplace adaptation questionare (Morton, 1993), which is compouned from 4 suscales – job knowledge, relations between colleques, job satisfaction and aculturization subscale. Responders shold evaluate propositions in Likert scale from 1 to 5. Self-eficacy was evaluated by Wilk‘s (1993) questionare Attitude to education one of 13 subscales (self-eficasy subscale). The subjects of the study were 267 employers from both organizations: 62 from X organization and 205 responders from Y organization. The results of the study showed that self – efficacy is connected with adjustment in organization, and adjustment in organization is connected with work stress. Affter analysing empoyeers answers we can say that the hardest connection of sociodemographic statistic‘s is with work stress. Self – efficacy is connected with sociodemographic statistic‘s as well, but there is no significant difference with age groups. And with adjustment in organization there is no significant difference between... [to full text]

Šio darbo tikslas – įvertinti pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, prisitaikymą namuose pirmąją savaitę po reabilitacijos. Tyrimo uždaviniai: įvertinti pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, kasdienes veiklos sutrikimus išvykstant iš reabilitacijos; įvertinti veiklos sutrikimus namų aplinkoje pirmą savaitę po reabilitacijos; įvertinti veiklos sutrikimus namų aplinkoje, priklausomai nuo lyties, amžiaus, susirgimo pobūdžio ir gyvenamosios aplinkos. Tyrimas buvo atliktas VšĮ Šiaulių Apskrities Ligoninės, Fizinės medicinos ir reabilitacijos II-ame skyriuje ir pacientų namuose 2009-09 – 2010-02 mėn. Tyrime dalyvavo 55 pacientai, persirgę galvos smegenų insultu. Iš jų 36 (65,5%) moterys ir 19(34,5%) vyrai, amžiaus vidurkis 63,3±10,6 metų. 31 (65,9%) moteris persirgo smegenų infarktu ir 5 (62,5%) hemoragija. 16 (34,5%) vyrų persirgo smegenų infarktų ir 3(37,5) hemoragija. Pacientai buvo apklausti reabilitacijos pabaigoje ir pirmą savaitę po reabilitacijos namuose naudojant Kanadietišką Veiklos Vertinimo Testą (KVVT). Reabilitacijos pabaigoje buvo apklausti 55 pacientai, namuose atklausti 37 pacientai, su 18 pacientų nepavyko susisiekti. Vertinant veiklos sutrikimus KVVT, reabilitacijos pabaigoje, pacientai dažniausiai įvardino apsitarnavimo 62%, produktyviosios veiklos 22% ir laisvalaikio 16% veiklos sutrikimus. Reabilitacijos pabaigoje veiklos atlikimas ir pasitenkinimas atliekama veikla buvo sutrikę. Moterys veiklos atlikimą vidutiniškai įvertino 4,9±1,2 balais... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is: to evaluate adjustment at home firs weak after rehabilitation of the persons who suffer from stroke. The objectives of the research are: to evaluate the functional state and disorders of activity of patients who suffer from stroke at the end of rehabilitation; to evaluate the functional state and disorders of activity of patients who suffer from stroke at home; to evaluate the adjustment at home according to the sex, age, the nature of the disease and living environment. The research took place at a Šiauliai Comunity Hospital, Physical medicine and rehabilitation II-nd inpations departments in 2009-09 – 2010-02. 55 patients were examined. 19(34,5%) men and 36(65,6%) women took part in the research. average of age 63,3±10,6 year. 3(5,45%) men had a hemoragia and 16(29,1%) men had an ishemic stroke. 31(56,4%) women had an ishemic stroke and 5(9,1%) women had a hemoragia. Patiens was evaluate at the end of rehabilitation ant first weak after rehanilitation at home using Cannadian Occupational Performance Measure (COPM). 55 patient was evaluate at the end of rehabilitation, 37 petiens was evaluate at home ant with 18 patient could not be contacted. Evaluated activities disorder with COPM, patient usualy named self care 62%, productive activity 22% and leasure 16% activities disorder. Women performance average evaluate 4,9±1,2 point out of 10 possible points according to the COPM at the end of rehabilitation... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjami sovietinės Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai, kurie susiformavo atsakant į režimo spaudimą ir į jo sukurtas sąlygas. Itin akcentuojamas draugų grupių vaidmuo formuojantis elgsenoms. Išskirti trys pagrindiniai elgesio modeliai: prisitaikymas, opozicija ir pasipriešinimas, kurie savo ruožtu skirstomi į smulkesnes elgsenas pagal jų intensyvumą ir santykį su režimu. Įvairios vieno žmogaus elgsenos tuo pat metu gali būti priskirtos keliems elgesio modeliams – tai padeda tiksliau atspindėti įvairialypes ir prieštaringas žmogaus elgsenas. Darbe ištirtas nepriklausomos nuo režimo visuomenės nuomonės funkcionavimas, sukurtas teorinis visuomeninės erdvės, kurioje ši nuomonė buvo kuriama ir palaikoma, modelis. Aptartas visuomeninės sferos ryšys su režimo dominuota oficialiąja sfera bei su privačia ir neformalia sferomis, kuriose dominavo režimo nekontroliuoti ryšiai. Išanalizuoti neoficialūs diskursai, kuriuose aptartos kultūrinio elito elgsenos. Išskirti du diskursai – kovinis ir konservacinis, – ryškiai besiskiriantys tiek požiūryje į kultūrinį elitą, tiek į prisitaikymą bei sovietinę sistemą apskritai. Nustatytos šių diskursų sąsajos su konkrečiomis elgsenomis. Detaliai išnagrinėta kultūrinio elito elgseną stipriai įtakojusi skirtis tarp deklaruotų ideologijų bei realių veiksmų. Išskirtos dvi ideologijos, kurias deklaravo kultūrinis elitas: oficialioji, deklaruota viešumoje, ir visuomeninė, deklaruota visuomeninėje erdvėje. Kaip visuomeninės... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertation examines behavioural models of Soviet Lithuania‘s cultural elite which have formed in response to regime-caused pressure and conditions. The influence of the friends’ group for causing certain behaviour has been determined. Three models of behaviour have been composed: compliance, opposition and resistance. They are divided to smaller actions by intensity and relations with regime. Various behaviours of one person at the same time may be put to several behaviour models. This more precisely reflects miscellaneous and contradictory nature of human behaviour. In the dissertation acting of societal opinion independent from regime has been investigated and theoretical model of societal sphere where this opinion was created and maintained has been constructed. Societal sphere's connections with official regime-controlled public sphere have been discussed here, as well as those with private and non-official spheres dominated by informal regime-non-controlled connections. Non-official discourses on cultural elite behaviour have been analysed as well. There have been determined two discourses (combatant and conservative), which clearly differentiated in attitudes towards cultural elite, compliance, and Soviet system in general. Correlations of these discourses with concrete behaviour have been accentuated. Difference between explicitly declared ideology and genuine behaviour which influenced behaviour of cultural elite has been inspected thoroughly. Two ideologies... [to full text]

Dissertation examines behavioural models of Soviet Lithuania‘s cultural elite which have formed in response to regime-caused pressure and conditions. The influence of the friends’ group for causing certain behaviour has been determined. Three models of behaviour have been composed: compliance, opposition and resistance. They are divided to smaller actions by intensity and relations with regime. Various behaviours of one person at the same time may be put to several behaviour models. This more precisely reflects miscellaneous and contradictory nature of human behaviour. In the dissertation acting of societal opinion independent from regime has been investigated and theoretical model of societal sphere where this opinion was created and maintained has been constructed. Societal sphere's connections with official regime-controlled public sphere have been discussed here, as well as those with private and non-official spheres dominated by informal regime-non-controlled connections. Non-official discourses on cultural elite behaviour have been analysed as well. There have been determined two discourses (combatant and conservative), which clearly differentiated in attitudes towards cultural elite, compliance, and Soviet system in general. Correlations of these discourses with concrete behaviour have been accentuated. Difference between explicitly declared ideology and genuine behaviour which influenced behaviour of cultural elite has been inspected thoroughly. Two ideologies... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami sovietinės Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai, kurie susiformavo atsakant į režimo spaudimą ir į jo sukurtas sąlygas. Itin akcentuojamas draugų grupių vaidmuo formuojantis elgsenoms. Išskirti trys pagrindiniai elgesio modeliai: prisitaikymas, opozicija ir pasipriešinimas, kurie savo ruožtu skirstomi į smulkesnes elgsenas pagal jų intensyvumą ir santykį su režimu. Įvairios vieno žmogaus elgsenos tuo pat metu gali būti priskirtos keliems elgesio modeliams – tai padeda tiksliau atspindėti įvairialypes ir prieštaringas žmogaus elgsenas. Darbe ištirtas nepriklausomos nuo režimo visuomenės nuomonės funkcionavimas, sukurtas teorinis visuomeninės erdvės, kurioje ši nuomonė buvo kuriama ir palaikoma, modelis. Aptartas visuomeninės sferos ryšys su režimo dominuota oficialiąja sfera bei su privačia ir neformalia sferomis, kuriose dominavo režimo nekontroliuoti ryšiai. Išanalizuoti neoficialūs diskursai, kuriuose aptartos kultūrinio elito elgsenos. Išskirti du diskursai – kovinis ir konservacinis, – ryškiai besiskiriantys tiek požiūryje į kultūrinį elitą, tiek į prisitaikymą bei sovietinę sistemą apskritai. Nustatytos šių diskursų sąsajos su konkrečiomis elgsenomis. Detaliai išnagrinėta kultūrinio elito elgseną stipriai įtakojusi skirtis tarp deklaruotų ideologijų bei realių veiksmų. Išskirtos dvi ideologijos, kurias deklaravo kultūrinis elitas: oficialioji, deklaruota viešumoje, ir visuomeninė, deklaruota visuomeninėje erdvėje. Kaip visuomeninės... [toliau žr. visą tekstą]

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti paauglių, gyvenančių skirtingos sudėties šeimose, suvokiamo tėvų emocinio atsako, suvokiamos kontrolės ir elgesio, emocinių sunkumų išreikštumo lygį bei nustatyti, kaip šie matmenys yra susiję tarpusavyje. Tyrime dalyvavo 147 12-15 metų vaikai, kurie buvo suskirstyti į 3 grupes: 101 vaikas gyvena kartu su abiem savo tėvais, 31 vaikas gyvena tik su mama, 15 vaikų gyvena su mama ir nauju jos partneriu. Naudoti tyrimo metodai: Vaikų elgesio klausimyno CBCL 6/18 ir YSR 11/18 formos, šeimos sudėties anketa, klausimynai, padedantys įvertinti suvokiamą tėvų emocinį atsaką ir kontrolę. Nustatyta, kad paauglių, gyvenančių su abiem savo tėvais, suvokiamo mamos emocinio atsako lygis yra aukštesnis nei paauglių, gyvenančių tik su mama arba su mama ir jos partneriu. Paauglių, gyvenančių skirtingos sudėties šeimose, tėčio arba jį pakeičiančio asmens suvokiamo emocinio atsako lygis nesiskiria. Paauglių, gyvenančių su mama ir jos partneriu suvokiamos mamos ir tėčio (arba jį pakeičiančio asmens) kontrolės lygis yra aukštesnis nei kitų dviejų grupių vaikų. Paauglių, gyvenančių skirtingos sudėties šeimose, elgesio ir emocinių sunkumų lygis nesiskiria. Nustatytas teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp suvokiamo mamos ir tėčio emocinio atsako. Toks pats ryšys rastas tarp suvokiamos mamos ir tėčio kontrolės lygio (vaikų, gyvenančių su abiem tėvais arba su mama grupėse.) Remiantis šio tyrimo rezultatais, paauglių suvokiamo emocinio mamos atsako lygis yra... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this study was to examine the level of perceived parents‘ emotional response and control and the level of emotional and behavioral difficulties of adolescents and to determine the associations among all these dimensions. 147, ages 12 to 15 years, participated in this study, they were divided to three groups according the structure of the family they live in: 101 adolescent lives with his both parents, 31 adolescent lives only with his mother, 15 adolescents live with their mother and her partner. Assessment tools used: Children Behavior Checklist CBCL 6/18 and YSR 11/818 forms, questionnaire on family structure, questionnaire on perceived parents’ emotional response and control (forms for perceived mother’s and father’s behaviour). It was found, that adolescents, living with their both parents, perceive emotional mother’s response of higher level than adolescents, living with their mother or mother and her partner. Adolescents’, living in different structure families, perceived father’s or other caretaker’s emotional response is of the same level. Adolescents, living with their mother and her partner, perceive their caregivers’ control of higher level than adolescents’ from two other groups. The emotional and behavioral difficulties level of adolescents from different structure families is of the same level. The negative significant relationship was found between perceived mother’s and father’s or other caregiver’s instead of the father emotional response... [to full text]

Pagrindinė šio darbo problema – identifikuoti kultūrines distancijas, apibūdinti situacijas, kuriose jos labiausiai pasireiškia ir išanalizuoti, kaip žmonėms, atvykusiems iš kitų kultūrų, pavyksta tas distancijas sumažinti, bei kaip jos įtakoja kultūrinę adaptaciją. Pasirinktos problemos aktualumas glūdi tame, jog dauguma tyrėjų į kultūrinę distanciją žiūri per Hofstede‘s išplėtotą teoriją, išskiriančią keturias kultūrinę distanciją apibūdinančias dimensijas. Šiame darbe minėtos dimensijos taip pat bus pristatytos bei apžvelgtos, tačiau akcentuojama tai, jog kultūrinės distancijos iš tiesų labiausiai juntamos kasdieniniame gyvenime, buitinėse situacijose. Atstumas tarp individo ir svetimos jam kultūros dažniausiai pasireiškia per kalbą, ritualus, papročius, bendravimą su vietiniais gyventojais. Taigi, šis magistro darbas nagrinės kultūrinių distancijų apraiškas kasdieniniame gyvenime ir jų įtaką kitataučių adaptacijai Lietuvoje. Magistro darbas gali būti naudingas visiems, besidomintiems tarpkultūriniais santykiais, kultūrine adaptacija, kultūrine distancija, tarpkultūriniais skirtumais, o ypač komunikacijos studijų krypties studentams. / This paper namely interests in intercultural interactions, attempting to understand different cultures and successful adaptation in hosting culture. The main problem of this work is to identify cultural distances, describe situations in whose these distances are most remarquables, how strangers manage them, and the way they influence cultural adaptation. Originality of this paper refers that the topic of cultural adaptation is relative new, especially in Lithuania, so there are very few researches concerned question mentioned above. Further, generally inquireing is emigration of lithuanians in other countrys, but not the adaptation of strangers in Lithuania, though this becoming more and more relevant subject. The main purpose of research is to review stranger‘s adaptation experience in daily, social, cultural life and professional environement.