Straipsnyje yra nagrinėjamas privataus juridinio asmens atstovavimo institutas, aptariami jo teoriniai ir praktiniai aspektai. Daugiausiai dėmesio yra skiriama juridinio asmens sutartinio ir įstatyminio atstovavimo santykiams, taip kaip jie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Darbe aptariamos pagrindinės atstovavimo teorijos, tačiau didesnis dėmesys skiriamas toms, kurių įtaka yra jaučiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Trumpai apžvelgiamos juridinio asmens teorijos. Teisės doktrinoje juridinis asmuo yra laikomas išvestiniu teisės subjektu, kuris civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip savarankiškas teisės subjektas, tačiau pats atlikti teisinių veiksmų negali, o jo teisnumą realizuoja veiksnūs fiziniai asmenys. Tokiu atveju privačiam juridiniam asmeniui paprastai atstovauja fiziniai asmenys, kurie jį valdo. Atsižvelgiant į tokią juridinio asmens specifiką, straipsnyje plačiau analizuojami juridinio asmens valdymo organai, aptariama valdymo struktūra, jų funkcijos veikiant privataus juridinio asmens vardu bei sutartinis atstovavimas. Nagrinėjamu klausimu yra apžvelgiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pateikiamos teisės doktrinoje vyraujančios nuomonės, bandoma išsamiau išanalizuoti diskutuotinas atstovavimo privatiems juridiniams asmenims pozicijas. / This thesis analyses the institution of acting on behalf of private legal persons, theoretical and practical aspects are discussed. The attention is mainly concentrated to relations of representation by different forms: representation according to the contract (contractual representation) and acting according to law (ex officio representation), as these are defined in Civil Code of the Republic of Lithuania. The article discusses the major theories of representation, concentrating on those, influencing Civil Code of the Republic of Lithuania the most. Theoretical stands on legal persons are also discussed shortly. According to legal doctrine legal person is artificial subject, which operates in legal relationships as separate legal subject, but it is not able to act by itself and it’s legal capacity is realized by natural persons. In such case private legal person is represented by natural persons who act on behalf of it. Taking into consideration such specific features of legal person, thesis analyses the governing bodies of legal person, the governing structure, the functions in acting on behalf of private legal person and the contractual representation of private legal person. The praxis of the Supreme Court of Lithuania is reviewed, the most popular opinions in legal doctrine are pointed out, and the most discussed positions due to acting on behalf of private legal person are analyzed deeper.

SANTRAUKA Šiame darbe analizuojamos viešųjų asmenų teisės į privatų gyvenimą ribos, jų turinys ir ypatybės, viešojo asmens sąvokos problematika. Nagrinėjama Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kuria remiantis įvertinamos viešojo asmens galimybės ginti privatumą. Lietuvos teismai, gindami viešojo asmens teisę į privatų gyvenimą, dar skirtingai vertina šio asmens statusą ir jo privatumo ribas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje suformulavo nuostatą, kad viešųjų asmenų kritika turi platesnes ribas nei privataus asmens atžvilgiu. Platesnė kritika yra grindžiama visuomenės poreikiu žinoti apie valstybės pareigūnų, asmenų, kurie savo nuolatine veikla daro įtaką viešiesiems reikalams, privatų gyvenimą. Poreikis turi būti teisėtas ir pagrįstas, viešinama informacija – aktuali, būtina žinoti. Viešųjų asmenų privatumas gali būti ribojamas, kai tokia galimybė yra aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota įstatymu; kai toks ribojimas yra neišvengiamas siekiant tikslų: apsaugoti valstybės saugumą, viešąją tvarką ar šalies ekonominės gerovės interesus, kitų asmenų teises ir laives, užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams. Šias ribojimo galimybes numato ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Paskelbus duomenis apie privatų viešųjų asmenų gyvenimą visuomenės informavimo priemonėse ir kilus ginčui, teismai ieško protingos pusiausvyros tarp teisės į privatų gyvenimą ir... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The present paper analyses the limits of public persons’ rights to their private life, the contents and peculiarities of such rights, the problematics of the concept of a public person. The practice of Lithuanian Courts and European Court of Human Rights, which constitutes the grounds for the opportunities of a public person to defend his privacy, has been considered. Lithuanian Courts defending the right to privacy of a public person still evaluate differently the status of such person and his privacy limits. The European Court of Human Rights has formed a provision in its practice that the criticism of public persons has wider limits than the one in respect of a private person. Such wider criticism is based on the society’s need to know about the private life of state officials, persons, whose permanent activities make influence on public issues. Such need shall be legal and legitimate; the information being published shall be relevant, necessary to know. The privacy of public persons may be limited, whereas such possibility is clearly and unambiguously formed by laws; when such limiting is unavoidable striving to: protect national security, public order or the interests of economical welfare of the state, the rights and liberties of other people, to prevent violations of law and criminal offences. The possibilities of such limitation have been foreseen not only by Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, but also by the Constitution... [to full text]

Temos aktualumas ir jos sprendimo būtinumas. Su viešojo sektoriaus institucijomis daugelis gyventojų susiduria dažnai, tvarkydami įvairius asmeninius, nuosavybės, darbo reikalus. Kadangi viešojo sektoriaus įstaigos (ypač savivaldos) yra arčiausia gyventojų esant valdžios grandis, svarbu, kad viešojo sektoriaus institucijose sudarytų galimybes įgyvendinti demokratijos tikslus ir uždavinius pilietinėje visuomenėje. Todėl aktualūs yra viešojo sektoriaus veiklos efektyvumo klausimai. Naujų, tobulesnių viešojo sektoriaus formų atradimas sudaro sąlygas tobulinti biurokratinį aparatą ir svarbiausia – tobulinti jo teikiamų viešųjų paslaugų kokybę. Kadangi viešojo sektoriaus institucijų pagrindinis tikslas yra teikti viešąsias paslaugas visuomenei, būtent jų efektyvumas visuomenės atžvilgiu turi būti imamas domėn ir vertinamas. Lietuva lenkia daugelį išsivysčiusių šalių pagal korupcijos lygį, visuomenė skundžiasi, jog viešųjų paslaugų, kurias ji gauna viešojo administravimo institucijose kokybė, jų teikimo operatyvumas netenkina. Lietuvoje dažnai girdisi atsiliepimų, jog viešojo sektoriaus organizacijos dirba tarsi savitikslis mechanizmas, nors tikrasis jų tikslas yra spręsti visuomenės problemas ir teikti viešojo pobūdžio paslaugas. Todėl svarbi yra diskusija, kaip reikėtų didinti biurokratijos efektyvumą Lietuvoje. Šiuolaikinė moderni visuomenė yra labai kritiška valdžios institucijų atžvilgiu. Iš viešojo sektoriaus institucijos tikimasi didesnio efektyvumo, kas apima tiek... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays the questions of effectiveness of public sector are very important in the society. The adoption of private business performance principles and methods in public sector may lead to the improvement of its effectiveness. The object of the MBA Graduation Paper - the private business performance principles and methods. The goal of the MBA Graduation Paper was to analyze theoretical aspects of private business performance principles and methods adoption in public sector, and to give solutions for private business performance principles and methods adoption in Kaunas’ municipality based on the results of empirical research. The aims of the MBA Graduation Paper were: 1. to discuss the theoretical aspects of public sector performance and influence of NPM to public sector; 2. to analyze the areas of adoption of private business performance principles and methods; 3. to analyze aspects of private and public sector partnership exploiting the advantages of private business; 4. to perform the research of Kaunas’ municipality performance principles and methods; 5. to give solutions how to improve the adoption of private business performance principles and methods in Kaunas’ municipality. The results of the MBA Graduation Paper are: the analysis of theoretical aspects of private business performance principles and methods adoption in public sector were discussed, its importance to public sector was identified. The empirical research of Kaunas’ municipality performance principles and... [to full text]

Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis yra skirtas šeimos ir privataus gyvenimo gerbimo apsaugai. Kalbant šeimos gyvenimo kontekste, svarbu pabrėžti, jog pastaroji teisė plėtojosi labai ilgai, keldama vis daugiau teisinių ginčų. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra konstatavęs, jog šeimą bei šeimos gyvenimą sudaro vyras ir žmona bei vaikai, nepriklausomai nuo to ar jie teisėti ar yra įvaikinti. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas. Šeimos gyvenimas pripažįstamas netgi tada, kai vaikai gimsta jų tėvams netgi negyvenant ir nebūnat kartu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, jog tik teisėta ir abipusių partnerių noru sudaryta santuoka sudaro šeimos gyvenimą, tuo tarpu fiktyvi santuoka nepatenka į šeimos gyvenimo apibrėžimo ratą. Remiantis naujausia praktika matyti, jog tokia teisė yra suteikta ir transseksualams, kas sąlygoja daugybe problemų valstybėse. Svarbu pabrėžti, jog gyvendinant vieną iš šių teisių gali kilti kitų teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje pažeidimas. Konfliktas dažniausiai kyla tarp 8 ir 10 straipsnių. Kaip paminėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas spaudai yra suteiktos ypač svarbios public watchdog (viešojo sargo) funkcijos. 10 straipsnio antrosios dalies nuostatos yra taikomos ne tik „informacijai" ar „idėjoms", kurios yra palankios ar nėra įžei¬džiamos (nepavojingos), bet ir tai informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trukdanti... [toliau žr. visą tekstą] / Article 8 of the European Convention for the Protection of Human Rights is devoted for the protection and respect of family and private life. Talking about family life, it is important to say that the definition of it have evolved for years creating more and more legal issues. The Court has considered the family to include husband and wife and children who are dependent on them, including illegitimate and adopted children. It seems that de facto family ties can arise where parties are living together outside marriage and children born out of such relationships form part of the family unit from the moment of birth and by the very fact of it. The family ties exist even where the parents are not living together at the time of the child's birth. In some circumstances, relations with grandparents may be protected under Article 8. More remote relationships are generally not close enough to consti¬tute family relationships protected by Article 8. There is, however, some slender evidence to suggest that a broader view is being taken of what constitutes the family. Engagement does not in itself constitute family life, but the relationship between a prisoner and his fiancee falls within private life. The same is true of transsexuals couples. Implementing one of those rights, arise a violation of other rights, embodied in the European Convention for the Protection of Human Rights. The conflict usually is between articles 8 and 10. The freedom of expression is called as the essential... [to full text]

Darbo pavadinimas „Kultūros politikos įgyvendinimas Lietuvoje: kino atvejo analizė“. Jame analizuojamas kultūros politikos įgyvendinimas ir atliekama kino atvejo analizė. Tyrimo objektas – kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje (2002-2009 m.m.). Išanalizavus probleminę situacija paaiškėjo, jog nors kino politika reformuojama, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių bei veiksnių, šios politikos rezultatai vis dar neatitinka išsikeltų politikos tikslų ir neturi planuoto poveikio. Norint išsiaiškinti politikos įgyvendinimo nesėkmę lemiančius faktorius, remiamasi V. Nakrošiaus bei R. Vilpišausko iškirtais sėkmingą politikos įgyvendinimą įtakojančiais veiksniais ir siekiama išanalizuoti kino politikos įgyvendinimo procesą. Tai atliekant, išanalizuojama bei įvertinama teisinė bazė, sudaroma analitinė schema, ją remiantis atliekama kino atvejo analizė. Atliekant analizę aiškinamasi: ar tiksliai apibrėžiami kino politikos tikslai ir uždaviniai; ar tinkama kino politikos įgyvendinimo institucinė struktūra Lietuvoje; ar aiškiai apibrėžti jų ryšiai, atsakomybė bei koordinavimas; ar pakankami ištekliai, kuriais disponuoja įgyvendinančios institucijos; ar sutariama tarp interesų grupių įgyvendinant kino politiką Lietuvoje; ar ir kiek ekonominiai, socialiniai bei politiniai pokyčiai įtakoja kino politikos įgyvendinimo sėkmingumą Lietuvoje bei kokie galimi įgyvendinamos kino politikos veiksmingumo didinimo būdai. Išsikeliamos tokios hipotezės: 1) kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje nėra... [toliau žr. visą tekstą] / Master Thesis „The implementation of culture policy in Lithuania: cinema’s case study“. Paper analyzes the implementation of culture policy and the case of cinema in particular. The object of this research is the implementation of cinema policy in the period of years 2002-2009. Despite the fact that cinema policy is constantly reforming, particular factors lead to inadequacy between purposes and results, which don’t show expected effects, this means that implementation of policy is unsuccessful. According to successful factors of implementation which were suggested by V. Nakrošius and R. Vilpišauskas, this work analyzes the process of cinema policy implementation. The main steps are: the analysis of law base; forming of analytical scheme; analysis of cinema case. Issues raised for this analysis: are the purposes and tasks of cinema policy defined correctly?; is institutional structure of the cinema policy implementation in Lithuania suitable?; are the communication, responsibility and coordination defined clearly?; are there enough resources for the institutions?; is there an understanding between interest groups - legislatures and the executive for implementation of cinema policy in Lithuania?; do economic, social and political changes influence the success of policy implementation and what are the factors which improve implementation of policy? The following hypotheses were raised: (1) the implementation of cinema policy is unsuccessful because of ambitious purposes, lack... [to full text]

Pasirinkto tyrimo objektas yra viešieji ir privatūs interesai pasireiškiantys užtikrinant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Darbo dalykas yra viešųjų ir privačių institucijų veikla, palaikant viešąją tvarką ir užtikrinant visuomenės saugumą. Darbe keliamas tikslas analizuoti viešąją ir privačią institucijų veiklą, palaikant viešąją tvarką ir užtikrinant visuomenės saugumą, įvertinti jų bendradarbiavimo galimybes. Siekiant baigiamojo darbo tikslo, reikalinga įvykdyti tokius uždavinius: - analizuoti sąvokas tvarka, viešoji tvarka, netvarka, visuomenės saugumas; - identifikuoti viešuosius ir privačius interesus tvarkos ir saugumo rinkoje; - išanalizuoti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo veikloje dalyvaujančių subjektų veiklą; - analizuoti policijos ir privačių saugos tarnybų veiklos derinimo problemos viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo srityje bei pateikti jų sprendimo būdus. / The research of the chosen object is public and private interests and they come out ensuring public order and security of the society. It is necessary to realise such tasks: -to discuss the conception of order, public order, public security; -to identify public and private interests of order and safeness in the market; - to analyse public order and safeguarding of society which takes part in subject activity; -to create public order safeness of the society and to ensure cooperating model of the subjects. The research of the chosen theme was done by basing on such methods: -historical comparative method. It was used by comparing police and also private services of security when they were formed earlier and nowadays; -the analyzing method of documents. It was used by analyzing different deeds, contracts and other documents; -comparative method. It was used trying to reach the activity of different public securities and to ensure public security; -method of the concepts interpretation. Because of it, it was analysed and appreciated by different concepts (public order, legality or lawfulness, security of the society and etc) content. The ending of the content forms (makes) preface, laying out (parts, chapters, sections), conclusion, summary, summary in foreign language and list of literature. In the first part of work it is trying to analyse important conceptions such as public order, security of the society, public and private interests and to find out their content. In the... [to full text]

Privataus kaltinimo procesas yra įtvirtintas daugumos valstybių baudžiamojo proceso teisės sistemose. Pagrindinė šio proceso formos ypatybė –nukentėjusysis yra svarbiausia figūra baudžiamajame procese, nuo kurio valios ir veiklos priklauso visa bylos nagrinėjimo eiga ir rezultatas. Šio baudžiamojo proceso formos įtvirtinimo baudžiamojo proceso įstatyme tikslas- užtikrinti nuo nusikaltimo nukentėjusiojo asmens efektyvią teisių ir interesų apsaugą, plėsti nukentėjusiojo kaip baudžiamojo proceso subjekto teises, stiprinti jo statusą baudžiamajame procese. Tačiau privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose praktika rodo, kad teisingumo įgyvendinimas šia baudžiamojo proceso forma susidūrė su sunkumais, kurių vienas – įrodinėjimo veikla. Šiame darbe analizuojamas įrodinėjimo procesas privataus kaltinimo bylose, siekiant nustatyti įrodinėjimo ypatumus ir išskirti problemas, su kuriomis susiduria privatus kaltintojas, atlikdamas kaltinimo funkciją. Šiuo tikslu buvo ištirtos 154 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2005 -2007 m. privataus kaltinimo tvarka išnagrinėtos baudžiamosios bylos. Pirmoje darbo dalyje analizuojama privataus kaltinimo instituto teorinė koncepcija, jo raida, reglamentavimas Lietuvos ir užsienio baudžiamojo proceso įstatymuose, išskiriami pagrindiniai privataus kaltinimo bruožai, galintys turėti įtakos įrodinėjimo procesui privataus kaltinimo bylose. Antroje darbo dalyje išskiriami įrodinėjimo ypatumai, kurie išryškėjo privataus kaltinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Private prosecution proceedings are included in criminal proceeding law systems of many states. The key peculiarity of this form of proceedings: the aggrieved party is the key actor of the criminal proceedings, so the run and the results of the examination of the case depend on the will and the activities of the said party. The purpose of the said form of criminal proceedings – to ensure an affective protection of rights and interests of the aggrieved person, to extend the rights of an aggrieved person as a subject of criminal proceedings, to strengthen its status in criminal proceedings. However, the practice of investigation of private prosecution proceedings at courts of first instance shows that implementation of justice by this form of criminal proceedings comes into collision with difficulties – the averment-related activities. In the Paper, the process of averment in private prosecution case is analyzed striving to establish the peculiarities of the averment and to single out the problems met by a private prosecutor while executing the indictment function. For this purpose, 154 criminal cases investigated by Vilnius Circuit Court No. 3 in the years 2005-2007 according to the procedure of private prosecution were examined. In the Part One, the theoretical conception of the institute of private prosecution, its evolution and regulation in Lithuanian and foreign laws on criminal proceedings are analyzed; the key properties of private prosecution that can impact the... [to full text]

Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas, sudarytas iš 60 puslapių, 11 paveikslų, 17 lentelių, 47 literatūros šaltinių ir 5 priedų lietuvių kalba. Prasminiai žodžiai: viešasis sektorius, privatus verslas, partnerystė, infrastruktūra. Tyrimo objektas – viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystės pasireiškimo sritys Kauno rajone. Tyrimo tikslas – parengti viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystės tikslingumo vertinimo modelį bei numatyti jo pritaikymo galimybes Kauno rajono savivaldybėje. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystės teorinius aspektus. 2. Atlikti viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystės galimybių tyrimą Kauno rajone. 3. Parengti viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystės tikslingumo vertinimo modelį. 4. Numatyti viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystės tikslingumo vertinimo modelio pritaikymo galimybes Kauno rajono savivaldybėje. Tyrimo metodai: dokumentų analizė, mokslinės literatūros analizė ir sintezė, lyginamoji analizė, duomenų sisteminimo analizė, indukcija ir dedukcija, loginė analizė ir sintezė, grupavimo, grafinio vaizdavimo metodai. Tyrimo rezultatai: • Pirmojoje darbo dalyje buvo apibendrintos viešojo sektoriaus ir privataus verslo sampratos, viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystės ryšių formavimo samprata, viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystės formos ir tipai bei partnerystės sėkmę lemiantys veiksniai . • Antrojoje darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of university undergraduate studies consists of 60 pages, 11 figures, 17 tables, 47 references and 5 annexes, in the Lithuanian language. Keywords: public sector, private sector, partnership, infrastructure. Research object – partnership of public sector and private business in Kaunas district. Research aim – to prepare the expediency assessment model of public sector and private business partneship and to predict its opportunities to be adapted in Kaunas district municipality. Objectives: 1. to analyze theoretical aspects of public sector and private business partnership; 2. to make feasibility study of public sector and private business partnership in Kaunas district; 3. to prepare the expediency model of public sector and private business partnership; 4. to predict opportunities of adaption of expediency model of public sector and private business partnership in Kaunas district municipality. Research methods: analysis and synthesis of literature and documents, comparative analysis, systematization of data, induction and deduction, logical analysis and synthesis, grouping and graphical representation. Research results: • The first part of the thesis introduces and generalizes the concepts of public sector and private business, the concept of public sector and private business partnership formation, the forms and types of public sector and private business partnership and the success factors of public - private sector partnership. • The second part analyzes... [to full text]

Europos Bendrija nuo įkūrimo, kuriuo buvo siekiama išimtinai ekonominių tikslų, žymiai pasikeitė. Dabar ji yra įvardijama kaip savita teisinė sistema, sukurianti teisies ir pareigas ne tik valstybėms narėms, bet ir privatiems asmenims. Europos Bendrijoje, paremtoje teisės viršenybės principu, turi būti numatytas Bendrijos teisės aktų teisėtumo priežiūros procedūrų mechanizmas. Privačių asmenų teisė inicijuoti teisėtumo priežiūros procedūras bei locus standi (teisės į ieškinį) sąlygos yra tiesiogiai numatytos Sutarties 230(4) straipsnyje. Lietuviškoje literatūroje privačių asmenų teisė pateikti ieškinį yra aptarta labai glaustai. Apsiribota tik trumpu kliūčių pateikti ieškinį dėl panaikinimo aprašymu bei pagrindinių bylų paminėjimu. Ir nors užsienio literatūroje privačių asmenų locus standi sąlygos yra plačiai išnagrinėtos, dar nėra atlikta tyrimų dėl naujoje Lisabonos sutartyje numatytų pakeitimų. Šiame moksliniame tiriamajame darbe siekiama atskleisti privataus asmens sąvoką, išanalizuoti reikalavimus teisės aktams, dėl kurių yra galimi ieškiniai dėl panaikinimo, išnagrinėti locus standi sąlygas, kurias turi atitikti privatus asmuo pateikiantis ieškinį dėl Bendrijos teisės akto panaikinimo. Taip pat aptariama 234 ir 241 straipsnių, kaip papildančių teisėtumo priežiūros Bendrijoje sistemą, reikšmė bei 230(4) straipsnio pakeitimų, numatytų Lisabonos sutartyje prasmė. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti privačių asmenų galimybes inicijuoti teisėtumo priežiūros procedūras... [toliau žr. visą tekstą] / The European Community (EC) since its establishment as a pure economic community with the goal to bring about economic integration between few European countries now has created a platform for international corporation and evolved in having influence on private persons. As based on the rule of law, the Community must have a mechanism for testing the substantial and procedural legality of measures, adopted by Community institutions. The legal basis for bringing an action for annulment is the 230 article of the EC Treaty. The fourth paragraph of this article determines the circumstances under which natural and legal persons may bring an action for annulment. In foreign literature the question of standing of private applicants is often analysed, though no studies are yet made on the amendments of Lisabon treaty. As for Lithuanian literature, the standing of private parties is not much discussed, so the analysis made in this paper is practicable for Lithuanian individuals. The master’s thesis seeks to analyse what is a private person, the measures, that may be challenged and the conditions a private applicant must fulfill in order to have locus standi (a right to bring an action). It also studies the purpose and importance of articles 234 and 241 EC, as these are also measures for initiating a review procedure in the Court of Justice. The purpose of this paper is to settle weather the obstacles and difficulties a private person meets in order to bring an action for annulment... [to full text]

Magistro darbo objektas – informacija ir informacinis turtas. Darbo tikslas – išanalizuoti informacijos saugos problemą viešąjame ir privačiame sektoriuje ir palyginti informacijos apsaugos lygį viešosiose ir privačiose organizacijose. Darbo uždaviniai: atskleisti informacijos ir informacinio turto organizacijose apsaugos būtinybę; apžvelgti pagrindines kiekviename sektoriuje kylančias informacijos saugumo problemas, grėsmes, pažeidžiamumus; išnagrinėti, kokiomis priemonėmis saugoma informacija viešojo ir privataus sektoriaus organizacijose; nustatyti priežastis, dėl kurių laikomasi arba nesilaikoma informacijos saugumo politikų ir taisyklių organizacijose; ištirti, ar informacijos saugumo srities reglamentavimas teisės aktuose įtakoja praktinę informacijos apsaugą organizacijose. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, atlikus kiekybinį viešojo ir privataus sektorių organizacijų tyrimą, prieita prie išvados, kad informacinis turtas šiuolaikinėje organizacijoje, tiek viešoje, tiek privačioje verslo, yra brangesnis net už materialųjį turtą, todėl jo apsauga yra neginčytina būtinybė. Taip pat buvo nustatyta, kad nepaisant daugelio institucijų darbo šioje srityje, informacijos apsaugos problema yra ypač opi ir aktuali, nes nė vienas rinkos dalyvis – nei valstybės institucija, nei pelno siekianti verslo organizacija – nėra apsaugotas nuo sunkių nuolat vykstančių informacijos saugumo incidentų pasekmių. Atliekant kiekybinį tyrimą valstybės institucijose ir interneto... [toliau žr. visą tekstą] / At present the information and data has become a very important product and has achieved higher value than ever before. The age of information has brought not only new opportunities and possibilities, but also new problems – first of all information security problems. The object of this master work is information and information property. The main aim of this work is to analyse and describe the information security problem in private and public sector. Tasks, which helped to achieve the main aim, were to find out the information security necessity, to look over the main security problems in private ant public organizations, also to analyse the security means and security politics. With a help of methods of documentary and scientific literature analysis, bibliographic method and quantitative survey was established, that the security problem really exists and has to be solved as soon as possible, because of the information security incidents the organizations experience large losses and damages every day. The urgency of information and data security problem was proofed while analysing scientific literature, reviewing researches, also while doing the quantitative research and questioning the information and data security specialist, that are working in public and private organizations, about security problems in their organizations. Every organization, does not matter in which sector working, is using a lot of different information in her daily work. Depending on their... [to full text]