Šiuolaikinės organizacijos gyvena intensyvių pokyčių sąlygomis, kai reikia keisti nusistovėjusius darbo būdus. Vis didesnį pagreitį įgauna komandinio darbo tempas (Lipinskienė, Stokaitė, 2005). Tačiau ribotas sprendimų racionalumas pastebimas net ir kai sprendimai priimami komandoje (Vathanophas, Suensilpong, Pacharapha, 2008; Chugh, Bazerman, 2005; Fleming, 2003). Iš vadovaujančio personalo darbuotojų, paprastai, yra laukiama kokybiškų ir objektyvių sprendimų Taigi tikėtina, kad kognityviniai poslinkiai dažniau pasireikš tarp nevadovaujančio personalo darbuotojų, kuriems sprendimus, bent jau kuriančius pridėtinę vertę, tenka priimti rečiau. Tačiau šios prielaidos vis dar verčia abejoti tyrėjus (Certo, Connelly ir Tihanyi, 2008; Puškorius 2006). Keliamas šio darbo tikslas - nustatyti kognityvinių poslinkių pasireiškimą vadovaujančiam ir nevadovaujančiam personalui, priimant sprendimus grupėse ir individualiai. Tyrime dalyvavo 246 mažmeninės prekybos įmonės UAB „Eiginta“ darbuotojai, iš jų 18,7 % vyrų (n=46) ir 81,3 % moterų (n=200), nuo 24 iki 58 metų amžiaus (amžiaus vidurkis – 37,52 ± 6,06 metų). Kad įvertintume kognityvių poslinkių pasireiškimą, asmenims priimant sprendimus tiek individualiai, tiek grupėse, vieni tyrimo dalyviai turėjo užpildyti užduočių lapą A forma, kiti- B Forma. A ir B formas sudarė dešimt užduočių (5 skirtingos, 5 vienodos), nagrinėjančių įvairių euristikų panaudojimą. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad kognityviniai poslinkiai pasireiškia tiek... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary organizations are existing under conditions of intense changes when established ways of work are to be altered and the speed of the teamwork is regularly increasing; nevertheless, limited rationality in solution taking is also observed when decisions are made in a team. There is no doubt that high-quality objective decisions are expected from the management personnel; it is also plausible that thinking biases will manifest more frequently among non-management employees who also have to make decisions less frequently. However, these assumptions still raise doubts among researchers (Certo, Connelly and Tihanyi, 2008; Puškorius 2006). The aim of this work is to discover the manifestation of thinking biases in management and non-management personnel when making decisions in groups and individually. 246 employees of Eiginta Ltd., an enterprise specializing in retail trade, took part in the analysis including 18.7 % males (n=46) and 81.3 % females (n=200), aged from 24 to 58 (age average 37.52 ± 6.06 years). In order to assess the manifestation of thinking biases when making decisions, participants of the research individually and in groups had to fill in an assignment sheet: Form A and Form B. Both sheets of assignments, i.e. Forms A and B consisted of ten tasks dealing with the manifestation of various types of heuristics among employees. The results of the research allow to claim that thinking biases are manifested both among the management personnel and... [to full text]

Mokyklos aplinką, jos įtaką vaiko asmenybės brendimui bei tiesioginiams mokymo rezultatams tyrinėjo nemažai lietuvių ir užsienio autorių. Mokinių nesaugumas mokykloje gali turėti labai neigiamas pasekmes fizinei ir psichinei sveikatai, mokymosi rezultatams, mokymosi motyvacijai, prastėja socialiniai įgūdžiai. Visa tai gali sukelti kliūtis tokių mokinių sėkmingai adaptacijai visuomenėje, socialinei integracijai. Mokinių psichologinei savijautai turi įtakos patiriamas smurtas, patyčios. Kadangi smurto apraiškų mokykloje pasitaiko gana dažnai, susiduriama su problema, kad mokyklose mokiniai pasijunta nesaugūs dėl bendramokslių smurto, tai savo ruožtu daro įtaką jų mokymosi motyvacijai, savirealizacijai, socializacijai. Patyrę smurtą mokiniai dažniausiai jaučia nerimą ir baimę. Nerimas iš esmės kyla iš subjektyvaus vertinimo, kad kilo grėsmė fiziniams ar psichologiniams „aš“. Mokiniui labai sunku susidoroti su tokia psichologine būsena ir jeigu šalia nėra žmonių, kuriais gali pasitikėti, jis praranda saugumo jausmą. Tokia ilgalaikė būsena gali turėti skaudžių pasekmių. Šio tyrimo tikslas – nustatyti Kauno miesto bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų VI – IX klasių mokinių saugumo mokykloje ir patiriamo nerimo sąsajas. Tyrimo metodai ir tiriamieji. Tyrimui naudotas Mokyklos aplinkos saugumo klausimynas, Patyčių testas ir Mokyklinio nerimo testas. Tyrime dalyvavo 590 mokiniai: 296 mergaitės ir 294 berniukai. Tirti šeštų – devintų klasių mokiniai. Mokinių amžius nuo 11 iki 17 metų... [toliau žr. visą tekstą] / School safetly is one of the major problems in Lithuania and whole world as well. This problem prevails everywhere, in the shools and outside their borders. The purpose of the study was to assess the relationship between school safety and shool anxiety among 6 th and 9 th class students. Drug dealing or alcohol outlets anywhere near a school increase the likelihood of substance abuse-fueled antisocial behavior, either by students or against students. Children who feel safe are both psychologically and physiologically more receptive to learning. Material and methods. The date of the anonymous survey OFM 590, sixth, seventh, eighth and ningth - grade students (aged 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 tears respectively) from six secondary shools of Kaunas, conducted in the spring of 2009, were analyzed. The studentas completed the school safetly questionnaire, school bullying test that included self-report being bullied by others, and school anxiety test. The response rate was 90 %. Results. The statistic date analysis shows that 9,2 % boys and 5,8 % girls doesn‘t feel safe at shool. Most not safetly places for girls at shool are: shool yard (44,6 %), school corridors, (42,3%), breake time (40,1 %). Most not safetly places for boys at school are: break time (32,5 %), school yard (31,7 proc.), school corridors (31,6 proc.), answearing in class (24,8 proc.), at school parties (22,0 %.), canteen (18,9 %). Conclussion. The reasearch doesn‘t indicate relationship between safetly of school... [to full text]

Darbas skirtas Lietuvos vairuotojų agresyvumo ir saviveiksmingumo įvertinimui bei analizei. Tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos vairuotojų agresyvumo lygį ir jo sąsajas su saviveiksmingumu. Patogiosios atrankos metodu apklausta buvo 18-74 metų 196 respondentai. Psichologiniam įvetinimui naudotas A.H. Buss’o ir M. Perry „Agresijos klausimynas“, J. L. Deffenbacher’o ir bendraautorių “Vairavimo pykčio skalė”, bei S. George ir kolegų „Adelaidės vairavimo saviveiksmingumo skalė“. Rezultatai atskleidė, kad vairuotojams pasižymintiems aukštesniu agresijos lygiu būdingesnis didesnis pyktis už vairo negu mažiau agresyviems vairuotojams. Taip pat vairuotojai su žemesniu saviveiksmingumu labiau linkę pykti už vairo, negu vairuotojai su aukštesniu saviveiksmingumu. Vertinant lyties skirtumus, vyrai vairuotojai pasižymi aukštesniu agresijos lygiu negu vairuotojos moterys. Moterys vairuotojos nėra labiau linkusios pykti už vairo negu vairuotojai vyrai. Tuo tarpu, vyrų vairuotojų saviveiksmingumas yra aukštesnis negu moterų vairuotojų. Logistinė regresijos analizė nustatė, kad vairuotojų agresyvumas ir žemas saviveiksmingumas didina eismo įvykio tikimybę. / The paper was designed to analize and evaluate the aggressiveness and self- efficacy of Lithuanian drivers. The aim of this study was : to evaluate the level of aggressiveness of Lithuanian drivers and to eveluate the reliationship between self- efficacy and aggressive driving. The data was collected from 196 participants ( 18-74 years old). Buss - Perry Aggression Questionnaire, Deffenbacher and his colleagues’ Driving Anger Scale (DAS) and George and his joint authors’ Adelaide Driving Self-Efficacy Scale (ADSES) were used for psychological evaluations. The results showed that more aggressive drivers tend to express the higher levels of driving anger, than less aggressive drivers. Drivers with lower self- efficacy reported more driving anger than drivers with higher self- efficacy either. The results of sex differences revealed that men are more aggressive drivers than women. Women didn’t express the higher level of driving anger compared with men. The level of driving self- efficacy was higher for men than for women. The Logistic regression found the drivers’ aggressiveness and low self- efficacy to increase the probability to crash involvement.

Tyrimo tikslas – nustatyti vienos Elektrėnų vidurinės mokyklos 11 - 15 metų (5 - 8 klasių) mokinių psichologinės savijautos ir savivertės ypatumus bei sąsajas su pažangumu. Šiuo darbu siekiama nustatyti penktų - aštuntų klasių mokinių psichologinės savijautos mokykloje ypatumus, taip pat penktų - aštuntų klasių mokinių savivertės ypatumus. Darbe bus bandoma išmatuoti pažangumo lygį bei mokymosi rezultatus. Taip pat ieškoma mokinių psichologinės savijautos mokykloje ir savivertės sąsajų su pažangumu arba mokymosi rezultatais. Duomenų rinkimui tyrime buvo naudojami dviejų tipų tyrimo metodai. Pirmajame - McClellan D., Katz L., „Vaikų socialinio vystymosi“ vertinimo skalės trečioji klausimų dalis „Socialiniai įgūdžiai ir savijauta mokykloje“ (tiriamųjų psichologinės savijautos mokykloje ypatumams nustatyti) ir Rosenberg savęs vertinimo skalė (tiriamųjų savivertės ypatumams nustatyti). Antrajame – duomenys apie mokinių pažangumą buvo renkami analizuojant dokumentus, t.y., 5 – 8 klasių mokinių žurnalus ir metinę pažangumo suvestinę - ataskaitą. Tyrimas buvo atliekamas 2007-2010 metais. 2007 m. balandžio mėn. tyrime dalyvavo visi vienos Elektrėnų vidurinės mokyklos penktųjų klasių mokiniai, iš viso 137 moksleiviai. 2010 metų kovo mėn. buvo atliekamas pakartotinis tyrimas visose tos pačios Elektrėnų vidurinės mokyklos aštuntose klasėse. Antrame tyrimo etape dalyvavo 113 aštuntųjų klasių moksleivių. Sulyginus gautas anketas, atrinkti 99 tiriamieji - 60 mergaičių ir 39 berniukai... [toliau žr. visą tekstą] / Objective of research is to define the correlation of psychological well-being and self-esteem and academic achievements of the one Elektrėnų high school 11 - 15 years (5 - 8 grades). This work is aimed to identify the fifth - eighth grade students psychological well-being of school characteristics, as well as the fifth - eighth grade students self-esteem characteristics. The paper will attempt to measure the achievement levels and learning outcomes. It also sought students psychological well-being at school and correlation with self-esteem or achievement of learning outcomes. The research was made by applying two types of tests. The first - McClellan D., L. Katz, Social Development; on the scale of the third question group; well-being and social skills at school (test of psychological well-being of the characteristics of the school) and the Rosenberg Self-Assessment Scale (self-assessment test to determine the characteristics). The second - the data on student excellence were collected by analyzing documents, 5-8 grade students achievement records and annual summaries The study was carried out in 2007-2010. 2007 April. The study included all Elektrėnų one fifth of secondary school classes, a total of 137 students. 2010 March. Re-examination was performed in all of the same high school Elektrėnų eighth grades. In the second stage of the investigation involved 113 eighth graders. Overall, the questionnaires received, a selection of 99 subjects - 60 boys and 39 girls. The... [to full text]

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti kaip gotikinio metalo ir klasikinės muzikos klausymasis siejasi su depresiškumu ir suicidinėmis tendencijomis, patikrinti klasikinės muzikos poveikį nuotaikai bei palyginti kaip šis poveikis skiriasi depresiškiems, suicidiškiems ir šių problemų neturintiems paaugliams. Tyrime dalyvavo 134 Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos 8-12 klasės moksleiviai, kurių amžius pasiskirstęs tarp 13-19 metų. Iš jų 69 (51, 49%) mergaitė ir 65 (48, 51%) berniukai. Tiriamieji užpildė anketas, kuriose buvo matuojamas depresiškumas (Zung‘o depresiškumo skalė, Zung, 1965), požiūris į savižudybę (Nuostatų savižudybių atžvilgiu klausimyno dvi skalės Skruibis, Gintilienė ir Labanauskaitė, 2008), suicidiškumas (Suicidiškumo skalė iš klausimyno depresijos pokyčiams matuoti, Pranckevičienė, Goštautas, 2007), nuotaika (PANAS-X, Watson ir Clark, 1994). Užpildžius papildomą dabartinės nuotaikos klausimyną, tiriamųjų buvo prašoma paklausyti klasikinės muzikos dainos. Po to užpildyti nuotaikos klausimyną. Tyrimo rezultatai parodė, kad gotikinio metalo ir klasikinės muzikos klausymasis nesisieja su paauglių depresiškumu ir suicidinėmis tendencijomis, tačiau gotikinio metalo muzikos klausymasis siejasi su paauglių mergaičių pasitikėjimu savimi, o klasikinės muzikos klausymasis siejasi su didesniu paauglių, ypač, berniukų nuovargiu, o mergaičių linksma nuotaika. Taip pat, buvo nustatyta, kad klasikinė muzika daro teigiamą poveikį nuotaikai, tiek vyrams tiem moterims... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess gothic metal and classical music listening relation with depression and suicidal tendencies, assess classical music effect on mood and its relation with depression and suicidal tendencies on adolescent. The subjects of the study were 134 “Vyturio” catholic high school of Kaunas 8-12 class, 13-19 year old pupil. 69 (51, 49%) girls and 65 (48,51%) boys. The participant filed Zung depression questionnaire (Zung, 1965), Questionnaire on Attitudes Towards Suicide (ATTS) two subscales: acceptance and disapprobation (Skruibis, Gintilienė and Labanauskaitė, 2008). Suicide tendencies was measured by suicidal scale (Pranckevičienė, Goštautas, 2007) and mood was measured by PANAS-X (Watson and Clark, 1994). Also was filed second mood scale, created by author. Than participants were listening classical music. After that they filed mood questionnaire again. The results of the study showed that metal and classical music do not associate with adolescents depression and suicidal tendencies. Metal music associate with adolescent girls self-assurance, and classical music - with fatigue , specially for adolescent boys, and joviality of girls. Also, result showed that classical music effect on mood is positive, for bough genders, except, for depressive boys it is negative.

Tyrimo tikslas – nustatyti darbuotojų kognityvinių kompetencijų bei empatiškumo sąsajas su jų požiūriu į etišką elgesį organizacijoje. Tyrime dalyvavo 324 Lietuvoje dirbantys darbuotojai iš skirtingų įvairaus dydžio ir pobūdžio organizacijų. Statistinėje analizėje tiriamųjų imtį sudarė 252 darbuotojai, iš jų 90 vyrų ir 162 moterys, kurių amžiaus vidurkis 32,10 (SD = 9,75). Didžioji dalis apklaustųjų darbuotojų dirbo vidutinio dydžio, privataus kapitalo organizacijose, paslaugų srityje. Tiriamiesiems buvo pateikiamas klausimynas, kurį sudarė požiūrio į etišką elgesį matavimo skalės (etinės problemos atpažinimo, pritarimo priimtam etiškam sprendimui, etiško elgesio ketinimo), kognityvines kompetencijas matuojančios skalės (rizikos vertinimo tikslumo, atsispyrimo formulavimo efektui bei pasipriešinimo įsipareigojimo eskalavimo euristikai), empatijos skalė bei įvairūs demografines charakteristikas tiriantys klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad darbuotojai, kurie tiksliau vertina kylančią riziką bei mažiau priešinasi įsipareigojimų eskalavimo euristikai, vienodai tiksliai atpažįsta etinę problemą, vienodai pritaria priimtam etiškam sprendimui bei išreiškia tokį patį etiško elgesio ketinimą kaip ir darbuotojai, kurie mažiau tiksliai vertina kylančią riziką ir labiau priešinasi įsipareigojimų eskalavimo euristikai. Darbuotojai, kurie yra labiau priklausomi nuo formulavimo efekto, vienodai tiksliai atpažįsta etinę problemą bei vienodai pritaria priimtam etiškam sprendimui kaip ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to investigate whether employees cognitive competences and empathy is related to their attitude to ethical behavior. The subjects of the study were 324 Lithuanian employees from different kind organizations. In the statistical analysis there was used data of 252 employees, which were 90 men and 162 women. The mean of their age was 32,10 (SD = 9,75). The biggest part of the respondents was working in the medium size private capital organizations in the facilities sphere. There was given the questionnaire for the respondents, which consisted of three scales: attitude towards ethical behavior (recognition of moral dilemma, approval to the made decision, and formulation of ethical behavior intent), cognitive competencies (consistency of risk perception, resistance to framing effect, and resistance to sunk cost effect) and empathy. Also there were demographic questions given to the respondents. The results showed that there was no statistical difference between consistency of risk perception, resistance to sunk cost effect and recognition of moral dilemma, approval to the made decision, and formulation of ethical behavior intent. Employees which are more dependent from the framing effect will not differ according to recognition of moral dilemma, approval to the made decision from employees which are less dependent from the framing effect. Notwithstanding employees who are more dependent from the framing effect and employees who are less dependent from the... [to full text]

Tyrimo tikslas – panagrinėti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir charakterio stiprybių sąsajas su nesaugumu dėl darbo vietos. Tiriamieji darbo vietose pildė apklausos anketą, kurią sudaro kvalifikacijos kėlimą vertinantys klausimai, L. Francis ir J. Barling (2005) sukurta 5 punktų skalė, matuojanti nesaugumą dėl darbo vietos, Bendrojo saviveiksmingumo skalė, sukurta M. Jerusalem ir R. Schwarzer (1979) bei VIA Charakterio stiprybių klasifikacijos trumpasis variantas. Tyrime dalyvavo 149 valstybinių įstaigų darbuotojai: 61 Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojas, 62 dviejų Kauno miesto vidurinių mokyklų darbuotojai ir 26 dėstytojai iš dviejų Kauno aukštųjų mokyklų. Iš jų 69 vyrai ir 80 moterų. Buvo nustatytos darbuotojų nesaugumo sąsajos su jų profesija: miškininkai patiria mažesnį nesaugumą dėl darbo vietos nei pedagogai. Skiriasi ir kvalifikacijos kėlimo bei nesaugumo dėl darbo sąsajos. Miškininkų grupėje buvo nustatyti ryšiai tarp darbuotojų dalyvavimo su darbu susijusiuose mokymuose ir nesaugumo dėl darbo, bei darbdavio palaikymo keliant kvalifikaciją ir nesaugumo dėl darbo. Pedagogų nesaugumas nesisiejo nei su jų kvalifikacijos kėlimu, nei su darbdavio palaikymu. Taip pat buvo nustatytos saviveiksmingumo, geranoriškumo, narsos, lyderystės bei entuziazmo sąsajos su nesaugumu dėl darbo miškininkų grupėje ir saviveiksmingumo, atkaklumo, meilės bei dvasingumo sąsajos su nesaugumu dėl darbo pedagogų grupėje. / This study aimed to determine employees training, character strengths and job insecurity links. 61 Forest Inventory and Management Institute employees, 87 teachers of two Kaunas secondary schools and two Kaunas High schools took part in a survey. Employees in their workplaces filled in questionnaires which included Job insecurity scale, The General Self-Efficacy scale and The VIA Classification of Strengths and Virtues (Short form). Demographic questions as well as the questions about employees training during a year period were included. After performing data analysis, the study found that job insecurity differs in groups according to employees profession. Foresters feel less insecure than teachers does. The data demonstrates that job related training and support of employer is directly related to job insecurity of foresters. The same relationship wasn’t detected in teachers group. The analysis of correlations among job insecurity and character strengths demonstrates that job insecurity is negatively associated with employees self – efficacy, bravery, kindness, love, leadership, zest, perseverance and spirituality.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kurios asmenybės savybės įtakoja pozityvius asmens pokyčius, susirgus depresija ar cukrinio diabeto II tipu. Tyrime dalyvavo 228 respondentai, sergantys cukriniu diabetu arba depresija, iš kurių 183 anketos buvo tinkamos tolesniems skaičiavimams. Tarp cukriniu diabetu sergančiųjų buvo 21 (18,8 procentai) vyras ir 91 (81,3 procentai) moteris: amžiaus vidurkis 51,17 +/ - 14,648 metai. Depresija sergančiųjų buvo 71, iš kurių 26 (36,6 procentai) vyrai ir 45 (63,4 procentai) moterys: amžiaus vidurkis 46,52 +/ - 14,249 metai. Apklaustos dvi grupės žmonių: viena – sergantys depresija ir besigydantys Žiegždrių psichiatrijos ligoninės depresijos skyriuje, kiti – sergantys cukrinio diabeto II tipu ir besilankantys cukrinio diabeto draugijose, „Aronija“, „Insula“. Naudotos metodikos: LOT-R, Rosenbergo savigarbos, bendra saviveiksmingumo, atsparumo 30 teiginių, atsistatymo, suvoktos naudos skalės. Tyrimo rezultatai parodė, jog asmenybės savybės labiau įtakoja pozityvų požiūrį į ligą nei sociodemografiniai rodikliai: cukrinio diabeto grupėje pozityvų požiūrį į ligą prognozuoja konstanta, atsistatymas ir amžius. Tuo tarpu depresijos grupėje pozityvų požiūrį į ligą prognozuoja konstanta ir amžius. Konstanta, neigiamas savigarbos rodiklis, teigiami atsistatymo ir amžiaus rodikliai prognozuoja pozityvų požiūrį į ligą, neišskiriant lėtinės ligos tipo. Cukrinio diabeto grupėje aukštesni savigarbos rodikliai siejasi su neigiamais dvasingumo rodikliais, aukštesni... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to ascertain which personality features influence positive person‘s changes in groups of depression and diabetes II type. The subjects of the study were people positive attitude toward their chronic illness: diabetes or depression. There participated 228 respondents, but only 183 questionnaire form were available for continuing processing. 21 (18,8 percent) men and 91 (81,3 percent) women were in diabetes group. 51,17 +/ - 14,648 year was their average of age. 26 (36,6 percent) men and 45 (63,4 percent) women were in depression group. 46,52 +/ - 14,249 year was their average of age. Persons with diabetes illness were from diabetes association „Aronija“ and „Insula“ in Kaunas. Persons with depression illness were from Žiegždriai psychiatry hospital depression department. Used methods: Life Orientation Test-Revised, Rosenberg‘s Self-esteem Scale, General Self-efficacy Scale, Hardy 30 Item Scale, Resilience Scale, Perceived Benefit Scale. The results of the study showed that personality characteristics are more connected with the positive attitude toward illness than sociodemographic indicators: constant, positive resilience and age prognosticate positive attitude toward illness among diabetes patients. Constant and age prognosticate positive attitude toward illness among depression group. Constant (p < 0,001), negative self-esteem (β = -0,211, p = 0,035), positive resilience (β = 0,510, p < 0,001) and age (β = 0,253, p = 0,001) prognosticate positive... [to full text]

Tyrimo tikslas - įvertinti emigracijoje gyvenančių lietuvių asmenybės bruožų, sveikatos rodiklių ir prisitaikymo naujoje aplinkoje sąsajas, bei skirtumus su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais. Tyrime dalyvavo 409 tiriamieji: 199 emigracijoje gyvenantys lietuviai ir 209 Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Tiriamieji pildė klausimyną, kurį sudarė BFI (asmenybės bruožams tirti) skalė, HAD (nerimastingumo ir pablogėjusios nuotaikos skalė), nusiskundimų sveikata dažnumo vertinimas, ir prisitaikymo naujoje aplinkoje strategijų klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvių emigrantai nepasižymi didesniu polinkiu į ekstraversiją, atvirumą patirčiai, neurotiškumą, sutarimą su kitais ir sąžiningumą, nei Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Emigrantų stipriau išreikštas neurotiškumas siejasi su didesniu polinkiu į separatizmą, švelniau išreikštas neurotiškumas, ryškesnis sąžiningumas siejasi su geresne integracija. Nenustatyta neurotiškumo su asimiliacija ir atvirumo patyrimui su integracija sąsajų. Lietuvių emigrantai nurodo mažiau nusiskundimų sveikatos būkle, vyrauja stipriau išreikštas nerimastingumas ir pablogėjusi nuotaika, palyginti su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais. Be to, emigrantų didesnis nerimastingumas siejasi su stipriau išreikšta ekstraversija, sutarimu su kitais ir sąžiningumu, blogesnė nuotaika būdinga pasižymintiems didesniu sąžiningumu, bei vyrams su stipresniu ekstraversijos ir sutarimo kitais bruožu. Mažiau nusiskundimų sveikata nurodo linkusieji į ekstraversiją... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this study is to ascertain personality traits, health complaints and acculturation strategies in the sample of Lithuanian emigrants living abroad and compare with Lithuanian local inhabitants. The research involved 409 participants: 199 Lithuanian emigrants, living abroad and 209 local citizens that live in Lithuanian. Participants had to fill in a questionnaire made up of BFI (Big Five Inventory), HAD (Hospital anxiety and depression scale), health complaints scale and Acculturative Behavior Scale. The research results showed that Lithuanian emigrants and non-emigrants do not differ in the level of extraversion, openness to experience, neuroticism, agreeableness and consciousness. Higher level of neuroticism tends to correlate with higher rates of separatism, lower neuroticism and stronger consciousness correlates with better integration. The results also showed that Lithuanian emigrants report less health complaints, but tend to have more anxiety and state of mind symptoms to compare with non-emigrants. The greater degrees of anxiety result in higher rates of extraversion, agreeableness and consciousness. Lithuanian emigrants with higher rates of consciousness and especially men with higher degree of extraversion and agreeableness tend to have worse state of mind. It is noticed that less heath complaints demonstrate those who are more extraverted, agreeable, less neurotic and men who are more open to experience. Moreover, higher degree of separatism enhances... [to full text]

TEMA: Psichologinės pagalbos galimybės vaikams, turintiems emocijų bei elgesio problemų: dialektinės elgesio terapijos efektyvumo analizė. TIKSLAS: nustatyti dialektinės elgesio terapijos efektyvumą koreguojant 8 – 11 metų vaikų elgesio ir emocijų problemas. TIRIAMIEJI: 54 vaikai, apibūdinami kaip turintys emocijų ir elgesio problemų bei linkę nusižengti taisyklėms ar nusikalsti. 59% imties sudaro berniukai, 41% - mergaitės. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 9,6±0,2. METODIKOS: ASEBA klausimyno probleminių teiginių skalės. REZULTAI: vaikų emocijų ir elgesio problemų korekcijai naudota dialektinės elgesio terapijos programa yra efektyvi 9 – 11 metų vaikų grupėje ir įtakoja daugiau elgesio bei dėmesio ir mažiau emocijų problemų raišką. Vaikų lytis ir amžius įtakojo programos efektyvumą. / TOPIC: Effectiveness of Dialectical Behavioral Therapy for Children with Emotional and Conduct Problems GOAL: to evaluate effectiveness of Dialectical behavioral therapy in the sample of 8th – 11th year old children with emotion and conduct problems. PARTICIPANTS: 54 children characterized as having emotional and conduct problems, prone to break rules or offend. 59 percent of the sample are boys, 41 percent are girls. Mean of age in the sample 9,6±0,2. MEASURES: ASEBA Teacher rating form. RESULTS: Dialectical behavioral therapy program was successful in reducing conduct problems in the sample of 9th to 11th year old children. Effect size was larger for conduct problems compared to emotional problems. Age and gender of the children influenced the effectiveness of the program.