Teoretikai nagrinėja ir daug rašo apie problemas su kuriomis susiduria moterys karjeros kelyje, tačiau mažai tyrinėja emocijų svarbą vadovaujant, neanalizuoja emocijų turinio, intensyvumo ir jų įtakos moterų išgyvenimams pradėjus dirbti vadovaujamą darbą. Darbo tikslas – atskleisti moterų, pradėjusių dirbti vadovaujamą darbą, patyrimą. Moters patyrimui, pradėjus dirbti vadove, atskleisti buvo taikomas fenomenologinis tyrimo metodas pagal Amadeo Giorgi. Tyrime dalyvavo 8 moterys dirbančios vadovaujamą darbą. Pagrindinis tyrimo dalyvių atrankos kriterijus - visos tyrimo dalyvės išgyvenusios tiriamą fenomeną. Tyrimo rezultatai parodė, kad moteris, pradėjusi dirbti vadove, patiria: subjektyvią gerovę, aukštą savivertę, abejones dėl vadovės pareigų ir šeimos suderinamumo, galimos darbo netekties ir neteisingo pasiskirstymo kolektyve darbais išgyvenimą. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad aukštas savęs vertinimas glaudžiai susijęs su subjektyvios gerovės išgyvenimu. Neigiamos emocijos, pradėjus dirbti vadove, dažniausiai priskiriamos sunkumams derinant vadovaujamą darbą ir namų ūkio darbus, vaikų auginimą ir auklėjimą, neteisingam darbų pasiskirstymui kolektyve, už kurį gaunamas vienodas atlygis. Abejonių dėl vadovės pareigų ir šeimos suderinamumo išgyvenimas ir neteisingo pasiskirstymo kolektyve darbais išgyvenimas turi statistiškai reikšmingą neigiamą koreliacinį ryšį (r =-0,745; p <0,05) – tiriamieji, kurie paminėjo abejonių dėl vadovės pareigų ir šeimos suderinamumo... [toliau žr. visą tekstą] / Theorists research and write much about the problems which women face at work; however, they little explore the importance of emotions during direction, do not analyze the nature and intensity of emotions as well as their influence towards women’s feelings when they start superintending the work. The purpose of the work is to reveal the experience of women starting superintending the work. To reveal the experience of women who start working as a directress there was applied the phenomenological research method according to Amadeo Giorgi. 8 women holding managerial position took part in the research. The main selection criterion of the participants of the research was the fact that all participants of the research have experienced the phenomenon under investigation. The results of the research showed that a woman who starts working as a directress experiences: subjective welfare, high self-esteem, doubts about compatibility of managerial position and family, the feelings concerning possible work losing and unfair distribution of work in the collective. The results of the research also showed that high self-esteem is closely related with the feeling of subjective welfare. Negative emotions starting work as a directress are often evoked by both difficulties in coordinating managerial position with household work, children’s upbringing and education, and fear of unfair work distribution in the collective. The experience of doubts about the compatibility of managerial position... [to full text]

Gauti rezultatai parodė, kad slaugomų sunkai sergančių asmenų ir jų artimųjų gyvenimo kokybė pasižymi tam tikromis ypatybėmis, tačiau slaugymo procesas, kaip veikla, nėra pagrindinis veiksnys, keičiantis gyvenimo kokybę. / Quality of live is individual evaluation of the status of very persons based on the ground of system of culture influenced by physical, psychological health, level of its independence and by communication between the persons and environment.

Šiuo tyrimu buvo siekiama išanalizuoti kaimo mokyklų 7-10 klasių mokinių vertybines orientacijas ir jų sąsajas su sveikata bei žalingais įpročiais. Vertybių įvertinimui buvo naudojamas klausimynas pagal adaptuotas Rokeach (1972), Wolff ir kt. (1968) vertybių skales ( pagal tarptautinius tyrimus, atliktus Medicininės psichologijos ir sociologijos tyrimų laboratorijoje, paruošė Antanas Goštautas, Algirdas Goštautas). Taip pat buvo pateikti klausimai apie sveikatos būklę bei žalingus įpročius. Buvo apklausti keturių rajono mokyklų 7 – 10 klasių mokiniai. Viso buvo apklausta 234 mokiniai – 123 vaikinai ir 111 merginų. Viso - 53 septintokai, 62 aštuntokai, 60 devintokai ir 59 dešimtokai. Tyrimas įrodė, jog yra tiesioginis ryšys tarp prosocialių vertybių mažėjimo ir žalingų įpročių didėjimo kaimo mokyklose. Gauti rezultatai parodė, jog merginų ir vaikinų, besimokančiųjų kaimo mokyklų 7-10 klasėse, vertybinės orientacijos skiriasi. Skiriasi vaikinų ir merginų žalingi įpročiai: vaikinai daugiau ir dažniau rūko. Nerūkantys vaikinai ir merginos linkę rečiau vartoti alkoholinius gėrimus. Nerūkantys ir negeriantys mokiniai nevartoja narkotinių medžiagų. Vaikinai, orientuoti į dvasines vertybes, socialinę aplinką, pažintinę veiklą, vertinantys sveikatą ir naudingumą kitiems mažiau vartoja narkotines medžiagas. Vaikinai, orientuoti į pažintinę veiklą, ir merginos, orientuotos į tradicines vertybes, mažiau vartoja alkoholinius gėrimus. Siekiant ugdyti sveikus – ir fiziškai, ir... [toliau žr. visą tekstą] / This research was meant to analyze the value orientations of the 7-10th formers in rural schools and their links with health and bad habits. The questionnaire used to evaluate the values was adapted by Rokeach (1972), Wolff et al. (1968) The value scales were prepared by Antanas Goštautas and Algirdas Goštautas, according to the international researches done in the Laboratory of medical psychological and sociological researches. Also the questions about the health condition and additions were asked. The schoolchildren of the 7-10th form from four regional schools were questioned. In total 234 schoolchildren – 123 boys and 111 girls – were questioned. Among them, 53 7th-formers, 62 8th formers, 60 9th formers and 59 10th formers. The research proved that there is a direct relation between the decrease of prosocial values and increase of the bad habits in rural schools. The results showed that the value orientations of boys and girls, who study in the forms 7-10 in rural schools, differ. The bad habits of boys and girls differ: the boys smoke more and more frequently. The boys and girls, who do not smoke, tend to consume alcohol drinks more rarely. The schoolchildren, who do not smoke or drink, do not use drugs either. The girls in the rural schools are more directed to the health and usefulness to others, to the social environment, cognitive activity, traditions and moral values. The boys, who are directed to the moral values, social environment, cognitive activity, who... [to full text]

Tyrimo tikslas - išanalizuoti sergančiųjų stambiųjų sąnarių ligomis gyvenimo kokybės sąsajas su ligos sunkumo rodikliais (skausmu, judėjimo apribojimu). Gyvenimo kokybei įvertinti tyrime buvo naudotas klausimynas, parengtas Pasaulio sveikatos organizacijos Gyvenimo kokybės (WHOQOL-100) klausimyno pagrindu ir adaptuotas A.Goštauto (Kauno VDU Psichologijos katedra) ir N.Goštautaitės Midttun (Vilniaus Universiteto psichiatrijos katedra, 2000), judrumui įvertinti buvo naudota Barthel skalė ir skausmo intensyvumo įvertinimui - žodinė skausmo skalė. Tyrimo metu buvo ištirti 90 sergančiųjų stambiųjų sąnarių ligomis, Abromiškių reabilitacinės ligoninės pacientų: 57 vyrai ir 33 moterys. Gauti rezultatai parodė, kad aukščiausios fizinės, socialinių santykių ir nepriklausomumo sričių gyvenimo kokybės dominantės yra tarp tų vyrų ir moterų, sergančių sąnarių ligomis, kurių ligos sunkumas yra lengvas. Menkesnis vertinimas yra tarp vyrų ir moterų, kurių ligos sunkumas vidutinis ir žemiausios aukščiau paminėtų sričių dominantės yra tarp vyrų ir moterų, kurių ligos sunkumas didžiausias. Psichologinėje srityje gyvenimo kokybę geriausiai įvertino vyrai ir moterys, kurių ligos sunkumas yra lengvas, prasčiau vyrai ir moterys, kurių ligos sunkumas didžiausias. Žemiausia psichologinės srities gyvenimo kokybės dominantė yra tarp tų vyrų ir moterų, kurių ligos sunkumas vidutinis. Moterų fizinės srities gyvenimo kokybė yra susijusi su patiriamu skausmu: didesnis moterų patiriamas skausmas susijęs... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the work was to analyze the links of life quality of the persons, who have diseases of large joints, with the indexes of disease’s gravity (pain, limited mobility). In order to assess the life quality the questionnaire was used for the research, which was prepared on the basis of the questionnaire of World Health Organization Quality of Life (WHOQOL – 100) and adapted by A. Goštautas (Kaunas VMU Department of Psychology) and N. Goštautaite - Midttun (Vilnius University, Department of Psychiatry, 2000). In order to assess the mobility the Barthel scale was used, while the intensity of pain was assessed with the help of verbal pain scale. During the research 90 patients with the diseases of large joints in Abromiskes rehabilitation hospital were examined: 57 men and 33 women. According to the results, the biggest dominants of the life quality in the physical area, area of social relations and independence are among the men and women, whose degree of the disease of large joints is light. Lower evaluation is encountered among men and women with moderate gravity of the disease, and the lowest evaluation in the aforementioned areas is seen among men and women, whose degree of the disease is heavy. The men and women, whose degree of the disease is light, evaluated the life quality in the psychological area the best, and the ones, whose disease is the most grave, evaluated the life quality worse. The smallest dominant of the life quality in the psychological area is... [to full text]

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti priekabiavimo, patiriamo mokytojų darbe sąsajas su pasitenkinimu darbu bei emociniu išsekimu. Tyrime dalyvavo 8-ių Kauno mokyklų mokytojai. Bendras respondentų skaičius – 361 mokytojas (310 moterų, 31 vyras, 10 respondentų nenurodė lyties). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 45,2 metai. Kolegų priekabiavimui darbe įvertinti buvo naudojama priekabiavimo darbe skalė (WHS) (Björkqvist, Österman, 1992). Klausimynas sudarytas iš 24 klausimų. Atlikus priekabiavimo darbe skalės atsakymų į klausimus faktorinę analizę, buvo išskirti penki faktoriai, keturi iš jų toliau naudoti tyrimo duomenų analizei (žeminimas, žlugdymas, atskyrimas, įžeidinėjimas). Buvo įtraukti trys papildomi klausimai, kolegų priekabiavimo aspektams atskleisti. Pasitenkinimui darbu nustatyti, naudotas Paul Spector - pasitenkinimu darbu klausimynas (JSS) (Spector, 1985), į kurį įeina devynios subskalės. Klausimynas leidžia įvertinti bendrąjį pasitenkinimo darbu lygį bei atskirus pasitenkinimo darbu aspektus. Emocinei savijautai įvertinti naudota emocinio išsekimo skalė, skirta mokytojams (The MBI-ES), sudarytoja - Christina Maslach. Į skalę įeina devyni klausimai. Emocinis išsekimas leidžia įvertinti emocinių resursų pereikvojimą ir išsekimą dėl darbo (Maslach, Jackson, Leiter, 1996). Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis kolegų priekabiavimas darbe susijęs su mažesniu pasitenkinimu darbu. Nustatyta, kad aukštesnis kolegų priekabiavimo mokytojų darbe lygis susijęs su aukštesniu emocinio... [toliau žr. visą tekstą] / The research purpose – to analyze relations among work harassment, job satisfaction and emotional exhaustion, perceived in teachers’ work. There were 361 teachers (310 – women, 31 – men, 10 respondents did not indicate their sex), who participated in the research. The respondents were from 8 Kaunas’ schools. The average age of the participants – 45,2 years. For the assessment of work harassment, Work Harassment Scale (WHS) was used, developed by K. Björkqvist and K. Österman, in 1992. Factor analysis was done, five factors were developed, four factors were used for the further data analysis. Factors were named as follows: disruption, humiliation, alienation, indignity. For the deeper assessment of work harassment, three additional questions were used. For the assesment of job satisfaction, Job Satisfaction Survey (JSS) was used (Spector, 1985). The questionnaire consists of 9 scales. It allows to assess job satisfaction and it’s aspects. For the assessment of emotional exhaustion, Emotional Exhaustion scale was used. The scale was specifically developed for teachers by Christina Maslach (The MBI-ES). Emotional Exhaustion scale measures overextention of emotional resources and exhaustion from job (Maslach, Jackson, Leiter, 1996). The results showed that higher level of work harassment is related to lower job satisfaction. The results revealed that higher level of work harassment is related to higher level of emotional exhaustion. Teachers, who observed work harassment... [to full text]

Darbe buvo siekiama atskleisti darbuotojų įsipareigojimo, etinio klimato organizacijoje ir transformacinio vadovavimo stiliaus sąsajų ypatumus. Tyrime dalyvavo 208 įvairiose organizacijose dirbantys tiriamieji (71 vyras ir 136 moterys). Įsipareigojimas organizacijai buvo vertinamas R. T. Mowday, R. M. Steers ir L. W. Porter (1979) įsipareigojimo organizacijai klausimynu, vadovavimo stilius - GTL skale (autoriai Carless, Wearing ir Mann, 2000) bei etinis klimatas – Etiniu klimato klausimynu, sudarytu B. Victor ir J. B. Cullen (1987, 1988). Rezultatai parodė, jog vienintelis sociodemografinis veiksnys, kuriuo galima būtų prognozuoti darbuotojų įsipareigojimą organizacijai, yra darbuotojo pareigos. Nustatyta, kad vadovaujantį darbą dirbantys asmenys yra labiau įsipareigoję organizacijai bei savo vadovo stilių suvokia kaip labiau transformacinį nei nevadovaujantį darbą dirbantys darbuotojai. Tyrimo rezultatai neatskleidė kitų individualių sociodemografinių veiksnių (amžiaus, lyties, šeimyninės padėties, darbo stažo) ir organizacinių veiksnių (organizacijos dydžio, organizacijos darbo srities, viešo/ privataus organizacijos sektoriaus) ryšių su įsipareigojimu organizacijai bei suvokiamu transformaciniu vadovavimo stiliumi. Nustatyta, jog organizacijoje, kurioje vyrauja globos etinis klimatas, darbuotojai yra labiau įsipareigoję organizacijai negu organizacijoje, kurioje vyrauja instrumentinis etinis klimatas ar taisyklėmis, įstatymais ir profesiniais kodeksais paremtas etinis... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the research was to reveal the linkage between the employees’ commitment towards the organization, ethical climate and transformational leadership style. 208 employees from different organizations participated in the research (71 male and 136 female). The organizational commitment was measured by Mowday, Steers and Porter (1979) Organizational Commitment Questionnaire, the transformational leadership style was assessed using GTL scale developed by Carless, Wearing and Mann (2000). Ethical Climate Questionnaire, constructed by Victor and Cullen (1987, 1988) was used to assess ethical climate. The results revealed that the only predictive socio-demographic factor of the organizational commitment was the position of the employee. It was found that leading employees were more committed to their organizations and assessed the style of their leader as more transformational than non-leading employees. The results did not reveal any other socio demographic factors (such as gender, age, marital status, experience) and organizational factors (such as size and type of organization, public/private sector within the organization operates) relationships with organizational commitment and transformational leadership. It was identified that the employees are more committed to the organization containing care ethical climate than to the organization containing instrumental ethical climate or climate based on rules, law and codes. The more employees perceive their leaders as... [to full text]

Šio tyrimo tikslas buvo patikrinti kokiais ryšiais yra susiję darbuotojų asmenybės savybių, organizacinės socializacijos ir organizacinio įsipareigojimo konstruktai. Tyrime dalyvavo 172 įvairių organizacijų darbuotojai, iš kurių 58 buvo vyrai ir 112 – moterų. Darbuotojų asmenybės savybės buvo įvertintos naudojant Didžiojo penketo klausimyną, kurį sukūrė John ir kt. (1991). Šiuo klausimynu matuotos ekstraversijos, sutariamumo, sąžiningumo, neurotiškumo ir atvirumo patyrimui asmenybės savybės. Organizacinis įsipareigojimas įvertintas Porter ir kt (1979) organizacinio įsipareigojimo klausimynu. Organizacinė socializacija įvertinta naudojant Taormina (2004) sukurtu ir peržiūrėtu organizacinės socializacijos inventoriumi. Šis inventorius socializaciją matuoja darbo mokymų, supratimo, kaip veikia organizacija, bendradarbių palaikymo bei ateities perspektyvų skalėmis. Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, jog organizacijų darbuotojams taikoma socializacija yra susijusi su organizaciniu įsipareigojimu. Kuo daugiau organizacija taiko socializacijos taktikas, tuo labiau jai įsipareigoję jaučiasi darbuotojai. Kitas svarbus tyrimo rezultatą atskleidė, jog individualiai geriau socializavęsi jaučiasi tie darbuotojai, kurie pasižymi ekstraversija, sutariamumu, sąžiningumu bei atvirumu patyrimui. / The main purpose of this study was to examine the relationship among employees’ personality traits, organizational socialization and organizational commitment. The participants of the present study were 172 employees (58 men and 112 women), working in various organizations. Employees’ personality traits were assessed with Big Five Inventory, developed by John et al. (1991), which included extraversion, agreeableness, consciousness, openness to experience and neurotism scales. Organizational commitment was assessed with Porter et al. (1979) organizational commitment questionnaire. Organizational socialization was assessed with organizational socialization inventory, developed and revised by Taormina (2004). This inventory included training, understanding, coworker support and future prospects. The general findings of the study indicated that employees’ socialization applied in organizations is significantly related to organizational commitment. Results showed that more socialization tactics organization applied, more their employees were committed to this organization. Another finding showed, employees that are more extraverts, agreeable, conscious and open to experience are likely to feel more socialized to organizations.

Tyrimo tikslas – nustatyti nuteistųjų asmenybės bruožų (ekstraversijos, neurotiškumo, psichotiškumo), psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir polinkio savižudybei sąsajas Tyrime dalyvavo 55 Pravieniškių trečiųjų pataisos namų ir 101 Pravieniškių antrųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos nuteistieji. Iš viso 156 tiriamieji. Tiriamųjų amžius 18 – 61 m., amžiaus vidurkis 29.9 m . Tai pilnamečiai vyrai, nuteisti laisvės atėmimu už tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Tyrime buvo naudojamas H. ir S. Eysenck asmenybės klausimyno (EPQ) lietuviškas variantas. Nuteistųjų polinkio savižudybei ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo rodikliams įvertinti buvo naudojami papildomi klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad: 1) turintiems polinkį savižudybei (mintys apie savižudybę, savižudybės planai, bandymai žudytis) būdingi aukštesni neurotiškumo rodikliai lyginant su neturinčiais polinkio savižudybei; 2) vartojantys psichoaktyvias medžiagas (rūkantys, vartojantys alkoholį bei kitas psichoaktyvias medžiagas) aukštesnio neurotiškumo asmenys neturi didesnio polinkio savižudybei (minčių, planų, bandymų) lyginant su aukštesnio neurotiškumo nevartojančiais psichoaktyvių medžiagų asmenimis; 3) Vartojantys psichoaktyvias medžiagas (rūkantys, vartojantys alkoholį bei kitas psichoaktyvias medžiagas) aukštesnio psichotiškumo asmenys neturi didesnio polinkio savižudybei (minčių, planų, bandymų) lyginant su aukštesnio psichotiškumo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the research is to determine relations among personal features of convicted persons (extraversion, neuroticism, psychoticism), usage of psychoactive substances and tendency to suicide. The research included 55 convicts in Pravieniskes penitentiary No. 3 and 101 convicts in Pravieniskes penitentiary No.2 – open colony. Total number of participants was 156. Age of participants was from 18 to 61 years old, average age – 29.9 years old. They are adult men, imprisoned for intentional difficult or very difficult crimes, which according to court's decision must serve a sentence in penitentiary. Lithuanian version of H. and S. Eysenck personality questionnaire (EPQ) was used. Additional questions were used to evaluate indexes of usage of psychoactive substance and tendency to suicide of convicts. Results of research showed that:1) Persons susceptible to suicide (suicidal thoughts, plans and attempts) are characterized by higher degree of neuroticism compared to not inclinable ones; 2) Higher neurotics persons, who use psychoactive substances (smokers, alcohol beverage drinkers) don’t have a greater tendency to suicide (thoughts, plans, suicide attempts), when compared with higher neurotics unpractised ones; 3) Higher psychotics persons, who use psychoactive substances (smokers, alcohol beverage drinkers) don’t have greater tendency to suicide (thoughts, plans, suicide attempts), when compared with higher psychotics unpractised ones; 4) Higher introversion persons, who use... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti ryšį tarp tėvų auklėjimo stiliaus ir paauglių emocinių bei elgesio sunkumų. Tyrime dalyvavo 270 (152 merginos ir 118 vaikinų) Šakių „Žiburio“ gimnazijos, Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos ir Lukšių V.Grybo vidurinės mokyklos moksleiviai. Jų amžius – 16 – 17 metų. Paauglių nusikalstamumas, savižudybės, pasitraukimas iš mokyklos ir dar eilė problemų tampriai siejasi su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais. Manoma, kad emociniai ir elgesio sunkumai yra susiję su vaiko aplinka, tai yra, tėvų auklėjimo stiliumi. Todėl kyla klausimas, kiek ir koks tėvų auklėjimas padeda paaugliams išvengti ir susitvarkyti su gyvenimo sunkumais. Remiantis literatūros analize, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas atskleisti sąsajas tarp paauglių emocinių ir elgesio sunkumų bei paauglių suvokiamo tėvų auklėjimo stiliaus. Tyrimas atliktas taikant “Jaunimo klausimyną” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) ir EMBU klausimyną (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Siekiant nustatyti, kaip tėvų auklėjimo stiliai susiję su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais buvo naudota daugialypė tiesinė regresija. Iš daugialypės tiesinės regresinės analizės rezultatų matyti, paaugliams vaikinams, kurie suvokia tėvo ir motinos auklėjimo stilių kaip atstūmimo ir emosinės šilumos bei globos trūkumą yra labiau išreikštas nusišalinimas / depresiškumas bei somatiniai simptomai. Nerimui / depresiškumui įtakos turi paauglių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: define the connection between the style of parental upbringing and emotional and behavioural difficulties of teenagers. 270 students (152 girls and 118 boys) of Šakiai „Žiburys“ gymnasium, Šakiai „Varpas“ and Lukšiai V. Grybas secondary schools participated in the research. Their age rage is 16-17 years. Criminality, suicides, absences from school and a lot of other problems are closely connected with emotional and behavioural difficulties of teenagers. It is thought that emotional and behavioural difficulties are in close relationship with their environment, i.e. the style of parental upbringing. Therefore the question is raised how and what style of parental upbringing helps teenagers to avoid and deal with difficulties in their lives. According to the literature analysis a research was carried out aiming to detect relation between emotional and behavioural difficulties of teenagers and the style of parental upbringing perceived by teenagers. The research was carried out using “Youth Self-Report” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) and EMBU questionnaire (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Multiple linear regression was used in order to define how the style of parental upbringing is related to emotional and behavioural difficulties. It can be seen from the result analysis of the multiple linear regression that teenage boys who understand the style of parental upbringing as alienation... [to full text]

Tyrimo tikslas: nustatyti ar remiantis mokytojų suvokiamu vadovavimo stiliumi galima prognozuoti skirtingo tipo mokyklų veiklos efektyvumą. Tyrime dalyvavo 278 respondentai iš 8-ių Kauno miesto, 1 Kaišiadorių raj. Kalvių kaimo, 1 Kaišiadorių raj. Kruonio miestelio mokyklų. Pasirinktos skirtingo tipo mokyklos: 2 gimnazijos, 3 vidurinės mokyklos, 2 pagrindinės ir 3 pradinės mokyklos. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 23 iki 67 metų. Tyrimo imtį sudarė 86,1 proc. moterų ir 13,9 proc. vyrų. Tyrimas atliktas pasirenkant apklausą raštu. Vadovavimo stiliaus raiškai vertinti buvo naudotas „Lyderystės stiliaus nustatymo klausimynas“, dr. D. Žvirdausko (2006) adaptuotas ir taikytas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Klausimyno pagrindu laikomos DuBrin (1995) pateiktos vadovavimo stiliaus charakteristikos. Mokyklos veiklos efektyvumui nustatyti naudota modifikuota šio darbo autorės sudaryta anketa, parengta remiantis dr. D. Žvirdausko (2006) tyrimo klausimyne „Mokyklos veiklos charakteristikos“, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito metodikoje (2002) akcentuotomis efektyvios veiklos charakteristikomis. Socialiniams, demografiniams rodikliams nustatyti buvo naudojami bendrosios apklausos klausimai, sudaryti I. Narauskienės. Tyrimo rezultatai parodė, kad labiau pasireiškiant mokytojų suvokiamam autokratiniam vadovavimo stiliui mokyklų veiklos efektyvumas blogėja. Mokytojų suvokimu, direktoriui daugiau vadovaujant dalyvavimo, ,,laisvų vadžių“ vadovavimo stiliumi mokyklų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: To clarify if it is possible to diagnose the interface of the performance among different type of schools with the leadership style. There where 278 respondents in the research – 8 schools from Kaunas, 1 Kaišiadorių raj. Kalvių vilage, 1 Kaišiadorių raj. Kruonio city schools. There where different types of schools chosen. 2 gymnasium, 3 secondary , 2 main and 3 primary schools. The age of the participants were between 23 to 67 and 86.1 % of women, 13.9 % men. The research chosen in handwritten survey. The setting of leadership style questionnaire was used to evaluate the style of guidance, which was adapted and applied in general education schools dr. D. Žvirdausko (2006). The leadership style characteristics supplied by Dubrin (1995) is considered the basis. Modified questionnaire made by the author of the thesis was used to diagnose the schools interference of performance, prepared according the research questionnaire of dr. D. Žvirdausko (2006). Among the internal audit methodology (2002) of Lithuanian general education exclused by effective characteristic activities. General survey questions where made to establish social and demographic indicators prepared by İ. Narauskiene. According the research, schools effectiveness is going down when the autocratic leadership style prevails. Though loose management style used by headmasters improves schools life. Autocratic leadership style is more common in gymnasium than in other type of schools. ... [to full text]