Tyrimo tikslas – nustatyti paauglių normatyvinių įsitikinimų apie alkoholio ir tabako vartojimą sąsajas su alkoholio ir tabako vartojimu. Tyrimas atliktas Profesinio rengimo centre. Jame dalyvavo 223 I ir II kurso mokiniai: 115 (51,6 proc.) vaikinų ir 108 (48,4 proc.) merginų. Pirmo ir antro kurso mokiniai pagal amžių atitinka 11-12 klasės bendrojo lavinimo mokyklos mokinius. Tiriamųjų amžius yra nuo 16 iki 19 metų, amžiaus vidurkis – 17,9± 0,71 metų. Tyrime naudotas Nacionalinio socialinių normų resursų centro (angl. National Social Norms Resours Center) „Paauglių normų klausimynas“ (angl. Teen Norms Survey). Klausimyną sudaro 43 klausimai apie alkoholio vartojimą, tabako ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą. Šiuo klausimynu buvo matuojama: paauglių požiūris į alkoholio ir tabako vartojimą, alkoholio ir tabako vartojimo dažniai, su alkoholio ir tabako vartojimu susijusios aplinkybės, kitų paauglių (draugo/draugės; tipinio vaikino/merginos) tabako ir alkoholio dažnio bei jų požiūrio vertinimas, tėvų reakcijos į jų alkoholio ir tabako vartojimą vertinimas. Į šį klausimyną buvo įtraukta 2 klausimai iš A.Goštauto (1999 m.) mokymo medžiagos sveikatos psichologijos kursui: „Kaip Jūs geriate alkoholį?“ ir „Kaip Jūs rūkote cigaretes?“. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių požiūris apie alkoholio ir tabako vartojimą susijęs su lytimi, su tėvų reakcijos į jų alkoholio ir tabako vartojimą vertinimu, paauglių alkoholio ir tabako vartojimu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of study was to determine the links between the adolescent normative beliefs about alcohol and tobacco use and alcohol and tobacco consumption. The study was carried out in vocational training centre. It was attended by 223 I and II year students: 115 (51,6 per cent.) boys and 108 (48,4 per cent.) girls. The age range was from 16 to 19 years, the average – 17,9. The National Social Norms Resource Centre „Teen Norms Survey“ was used in the study. The questionnaire consists of 43 questions about the use of alcohol, tobacco and other addictive substances. This questionnaire measured the approach of teens to the use of alcohol and tobacco, the frequencies of alcohol and tobacco consumption, the circumstances related to the use of alcohol and tobacco, the evaluation of other adolescent tobacco and alcohol use factors, such reaction of the parents, frequency of treatment and evaluation. The questionnaire included two questions from A.Goštautas (1999) Health psychology training course material: „How do you drink alcohol?“ and „How do you smoke cigarettes?“. The survey results showed that the treatment for alcohol and tobacco by adolescents is linked to the sex, to the parents’ reaction to the alcohol and tobacco use and to the estimation of other young people ( boys and girls) of alcohol and tobacco use. The survey results showed that adolescent approach to alcohol and tobacco use is associated with sex, with their parents’ reactions to alcohol and tobacco use and... [to full text]

Nuo to, kaip elgiasi individas priklauso, kokia bus jo sveikata. Sveikatai žalingas elgesys turi daug formų: alkoholio, tabako, kitų narkotinių medžiagų vartojimas, neatsakingas ar per ankstyvas lytinis aktyvumas. Tyrėjai yra pastebėję, jog lytinės brandos pradžia ir alkoholio vartojimas padidėjęs depresiškumas, ankstyvas seksualinis gyvenimas turi glaudžių sąsajų. Darbo tikslas – ištirti ankstyvosios lytinės brandos ir draugų elgesio sąsajas su sveikatai žalingu elgesiu paauglystėje. Palyginti ankstyvosios lytinės brandos paauglių, turinčių draugų, kuriems būdingas sveikatai žalingas elgesys, elgesį, su tokių draugų turinčių, kito lytinės brandos statuso paauglių elgesiu. Tyrime naudotas Jessor R. modifikuotas probleminio elgesio klausimynas, bei lytinio brendimo skalė. Tyrime dalyvavo 198 (84 berniukai ir 114 mergaitės) 14 – 19 metų tiriamieji amžius. Iš jų 50 buvo priskirti ankstyvosios lytinės bandos grupei. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog sveikatai žalingas elgesys yra labiau būdingas berniukams negu mergaitėms, taip pat, kad ankstyvoji lytinė branda turi mažai sąsajų su sveikatai žalingo elgesio pasireiškimu ir tai, jog yra daugiau sąsajų tarp draugų elgesio ir sveikatai žalingo elgesio pasireiškimo, negu tarp sveikatai žalingo elgesio pasireiškimo ir ankstyvosios lytinės brandos. / Pubertal processes have a major effect on physical, psychological, and social development. Early pubertal timing is associated with early initiation of alcohol, sexual behaviour, drug use and deviance in adolescence. The aim of this study was to examine the relationship between pubertal statuses, peer behaviour and health behaviour in adolescence. Children reported their pubertal development status and timing using a self-report Pubertal Development Scale and Jessor R. questionnaire of Problem Behaviour. There were 198 (84 boys and 98 girls) investigate in the study. The findings demonstrated that boys were more likely than girls to use alcohol, drugs and have early sexual intercourse. There were no associations between puberty, peer behaviour and health behaviour, but there are association between peer behaviour and health behaviour.

Tyrimo tikslas – įvertinti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) sergančių asmenų savigarbos, agresyvumo ir streso įveikos sąsajas. Tyrime dalyvavo 161 asmuo – 86 vyrai (53,4 proc.) ir 75 moterys (46,6 proc.). Tiriamąją grupę sudarė 78 reabilitacijoje besigydantys pacientai. Palyginamąją grupę sudarė 83 sveiki asmenys. Tiriamųjų amžiaus svyravo nuo 19 iki 75 metų (50,81 ± 12,75). Tyrimo metu išanalizuotos streso įveikos, savigarbos ir agresyvumo charakteristikos bei sąsajos abejose grupėse. Tiriamųjų streso įveikos strategijų įvertinimui naudota Ž. Grakausko ir G. Valicko sudaryta streso įveikos vertinimo metodika. Tiriamųjų savigarbai nagrinėti naudota M. Rosenberg savigarbos skalė (The Rosenberg Self-Esteem Scale). Agresyvumo analizei tiriamiesiems buvo pateiktas A. Bass - Darki klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamųjų, sergančių ŠKL, savigarbos rodikliai žemesni nei sveikų respondentų. Nėra skirtumo tarp sergančių ŠKL ir sveikų tiriamųjų fizinės ir verbalinės agresijos charakteristikų. Sergantieji ŠKL ir sveiki tyrimo dalyviai vienodai dažnai naudoja vengimo ir su socialine parama susijusias streso įveikos strategijas. Tiriamųjų, sergančių ŠKL, į problemą orientuotų streso įveikos strategijų naudojimas nesusijęs su savigarbos rodikliais. Moterų, sergančių ŠKL, žemesni fizinės ir verbalinės agresijos rodikliai susiję su aukštesniais savigarbos rodikliais. Vyrų, sergančių ŠKL, savigarba ir verbalinės agresijos lygis nesusiję. Sergančių ŠKL vyrų aukštesni... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to evaluate the connection between self-esteem, aggression and stress coping of cardiovascular patients. 161 people participated in the research: 86 men (53.4%) and 75 women (46.6%). 78 patients in rehabilitation formed the experimental group. The control group was formed from 83 healthy people. The age of the participants ranged from 19 to 75 (50,81 ± 12,75). During the research, the characteristics and connection between self-esteem, stress coping and agression were analysed in both groups. For evaluating stress coping strategies, the methodology for evaluation of stress coping by Ž. Grakauskas and G. Valickas was used. For self-esteem, The Rosenberg Self-Esteem Scale was applied, while Bass-Darky questionnaire was employed in order to analyse aggressiveness. The research results have demonstrated that self-esteem indicators were lower for the cardio-vascular patients than for healthy respondents. Besides, there is no difference between physical and verbal aggression characteristics of cardiovascular patients and healthy people. Both, the experimental group and the control group, use the avoidance strategy and the strategies related to social support in coping with stress. The usage of problem-oriented stress coping strategies of cardiovascular patients is not related to self-esteem indicators. Female cardiovascular patients exhibit lower physical and verbal aggression indicators, which are associated to higher self-esteem indicators... [to full text]

Tyrimo tikslas - atskleisti globos namuose augančių paauglių beviltiškumo, neadaptyvių kognityvinių schemų bei streso įveikos sąsajas. Globos namuose augantys paaugliai dažnai susiduria su psichologiniais sunkumais. Lietuvoje nėra daug tyrinėtos šių paauglių beviltiškumo, neadaptyvių kognityvinių schemų bei streso įveikos psichologinės problemos. Tyrime dalyvavo 52 globos namuose augantys paaugliai. Tyrimas atliktas taikant tris metodus: A. T. Beck nevilties skalė, kitas E. J. Young ankstyvų neadaptyvių kognityvinių schemų klausimynas, trumpoji forma ir trečias Ž. Grakausko bei G. Valicko keturių faktorių streso įveikos klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė merginų imtyje beviltiškumo ir neadaptyvių kognityvinių schemų sąsajas, kai tuo tarpu vaikinų imtyje šios sąsajos nenustatytos. Tyrimu nustatytos streso įveikos strategijų bei neadaptyvių kognityvinių schemų sąsajos tiek vaikinų, tiek merginų imtyje. Beviltiškumo ir streso įveikos strategijų sąsajų nerasta nei merginų, nei vaikinų tarpe. Nenustatyti reikšmingi skirtumai beviltiškumo, streso įveikos strategijų: problemų sprendimo, vengimo bei socialinio palaikymo tiek vaikinų, tiek merginų imtyje. / The aim of the study was to reveal corellation of hopelessness, maladaptive cognitive schemes and stress coping strategies in adolescents growing in foster home. Adolescents growing in foster home often interfere psychological difficulties. In Lithuania there is not many researches on adolescents hopelessness, maladaptive cognitive schemes and stress coping strategies. 52 girls and boys participated in the research from foster home. In the present thesis was applied three methods: A. T. Beck’s hoplessness scale, E. J. Young maladaptive cognitive schemes questioner and Ž. Grakauskas, G. Valickas stress coping strategies scale. The survey results showed the corellation of hopelessness and maladaptive cognitive schemes of girls but the results of boys presents no corelations between hopelessness and maladaptive cognitive schemes. The results of boys and girls showed corellation of stress coping strategies and maladaptive cognitive schemes. There were no meaningful differences of boys and girls on average between hoplessness and stress coping strategies: problems solving, social support and avoidance.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti priekabiautojų - aukų, tik priekabiautojų ir tik patyčių aukų bei į patyčias neįsitraukusių paauglių savęs vertinimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumus. Tyrime dalyvavo 211 Kauno Antano Smetonos gimnazijos mokinių: 140 (66 proc.) mergaičių ir 71 (34 proc.) berniukas. Tirtų mokinių amžius nuo 12 iki 18 metų, amžiaus vidurkis 15 m. Tiriamieji buvo apklausiami mokykloje klasės valandėlių ir pamokų metu, gavus raštiškus mokyklos direktorės ir paauglių iki 16 m. tėvų sutikimus. Apklausą padėjo atlikti mokyklos psichologė. Patyčių dalyvių vaidmenų nustatymui buvo pasirinktas R. Povilaičio ir J. Valiukevičiūtės (2006) klausimynas, savęs vertinimui tirti buvo pasirinkta M. Rosenberg (1965) savęs vertinimo skalė ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui nustatyti – R. Jessor ir kt. (1992) sveikos elgsenos klausimynas. Tiriamieji turėjo atsakyti į 26 klausimus. Tyrimo rezultatai parodė, kad į patyčias neįsitraukę paaugliai pasižymi aukštesniu savęs vertinimu nei į patyčias įsitraukę paaugliai. Į patyčias neįsitraukusios paauglės – mergaitės alkoholį vartoja rečiau nei priekabiautojos – aukos ar tik priekabiautojos. Dažniausiai iš visų patyčių dalyvių vaidmenų grupių cigaretes rūko priekabiautojos – aukos mergaitės; rečiausiai cigaretes rūko patyčių aukos ir į patyčias neįsitraukusios paauglės mergaičių grupėje. Analizuojant sąsajas tarp patyčių dalyvių vaidmenų savęs vertinimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimo rezultatai parodė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to investigate self-esteem and psychoactive substance use peculiarities of bully-victims, pure bullies, pure victims and adolescents who do not engage in bullying. The subjects of the study were 211 school – children from Kaunas Antanas Smetona gymnasium: 140 (66 per cent) girls and 71 (34 per cent) boys at the age of 12 – 18. The mean age of the school - children was 15 years. The participants were interviewed during the lessons with permissions of the gymnasium director and younger than 16 years adolescent’s patents. The gymnasium psychologist helped to interview adolescents. Bullying roles were found with Evaluation of the prevalence of bullying questionnaire by R. Povilaitis and J. Valiukevičiūtė (2006), self-esteem was assessed with Rosenberg Self-Esteem Scale (1965) and psychoactive substance use was assessed with Health behavior questionnaire by R. Jessor et al. (1992). The participants were asked to fill in the form of 26 questions. The results of the study showed that adolescents, who do not engage in bullying, are higher self-esteem than adolescents, who engage in bullying. Girls, who do not engage in bullying, more rarely use alcohol than bully-victims and pure bullies. Bully-victim girls more often smoke cigarettes than other bullying roles; girls, who do not engage in bullying, and pure victims girls more rarely smoke cigarettes than other bullying roles. The analysis of the relationship between self-esteem of bullying roles and... [to full text]

Vis dažniau užsienio ir Lietuvos mokslininkai pastebi, kad dvasinis žmogaus pasaulis siejasi su jo subjektyviai suvokiama gerove, psichikos sveikata bei psichologiniu atsparumu (Aukst-Margetic, Margetic, 2005; Clark, Friedman, Martin, 2005; Maddi, Brow, Khoshaba, Vaitkus, 2006; Berg, Hassing, McClearn, Johansson, 2006). Tačiau Lietuvoje šie klausimai dar nedaug nagrinėti (Laurinavičiūtė, 2004). Ypač menkas šios temos ištirtumas vidutinio amžiaus žmonių grupėje (Ryan, Caltabiano, 2009; Shen, Zeng, 2010). Šio darbo tikslas – nustatyti vidutinio amžiaus žmonių religingumo, psichologinio atsparumo ir subjektyviai vertinamos psichikos ypatumus bei sąsajas skirtingose socialinėse-demografinėse grupėse. Tyrime dalyvavo 164 vidutinio amžiaus (40-65 metų, amžiaus vidurkis 51,12 ± 8,1 metų) žmonės; iš jų 36,6 proc. (n=60) vyrų ir 63,4 proc. (n=104) moterų. Norint nustatyti vidutinio amžiaus žmonių subjektyviai vertinamą psichikos sveikatą, naudotas psichikos sveikatos klausimynas (angl. The General Health Questionnaire, 12-GHQ, Goldberg, 1970). Vidutinio amžiaus žmonių psichologinis atsparumas nustatytas naudojant dispozicinį psichologinio atsparumo skalę (angl. Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007), o religingumas - naudojant vidinio ir išorinio religingumo skalę (angl. Age-Universal” I-E Scale–12, Gorsuch & Venable, 1983). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vidutinio amžiaus žmonių religingumas, psichologinis atsparumas ir subjektyvus savo psichikos sveikatos... [toliau žr. visą tekstą] / More and more frequently, both Lithuanian and foreign scholars note that the spiritual world of an individual is related with his/her subjectively conceived welfare, psychical health and psychological resilience (Aukst-Margetic, Margetic, 2005; Clark, Friedman, Martin, 2005; Maddi, Brow, Khoshaba, Vaitkus, 2006; Berg, Hassing, McClearn, Johansson, 2006). However, this research in Lithuania has been scarce (Laurinavičiūtė, 2004), and this topic has been particularly under-researched in the middle-aged segment of the population (Ryan, Caltabiano, 2009; Shen, Zeng, 2010). The aim of the present work is to establish the relationship among the religiousness of the middle-aged population, their psychological resilience and subjectively conceived psychical health. 164 individuals of middle age (40 to 65 years old; age average 51.12 ± 8.1 years)took part in the research; among them, 36.6 per cent males (n=60) and 63.4 per cent females (n=104). In order to establish the subjectively assessed psychical health of the middle-aged population, The General Health Questionnaire, 12-GHQ, developed by Goldberg, (1970) was employed. The psychological resilience of the middle-aged population was established by applying the Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, developed by Bartone, (2007) while religiousness was identified by employing the Age-Universal” I-E Scale–12 developed by Gorsuch & Venable (1983). The results of the research revealed that the religiousness, psychological resilience... [to full text]

Tyrimo tikslas - įvertinti vyresnio amžiaus žmonių subjektyvią sveikatą, dvasingumą, laimingumą bei socialinį aktyvumą ir nustatyti subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas su dvasingumu, laimingumu, socialiniu aktyvumu. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir senstant visuomenėms, ypač Vakarų Europoje, vis aktualesne tema tampa vyresnio amžiaus žmonių aktyvus ir sveikas gyvenimas. Tobulėjant medicinai ir augant medikamentinių priemonių pasirinkimui ieškoma alternatyvių vyresnio amžiaus žmonių sveikatą palaikančių ir stiprinančių būdų. Žinoma, tarp pastarųjų ne išimtis, o gal net vienas iš svarbiausių yra ir paties žmogaus elgesys skatinantis sveikatą. Tyrime dalyvavo 173 (102 moterys ir 71 vyras) Šilutės miesto ir rajono gyventojai nuo 59 iki 85 metų amžiaus. Subjektyviai vertinama sveikata matuota sudaryta keturių klausimų skale paimta iš A. Goštauto (1999 m.) mokomosios medžiagos sveikatos psichologijos kursui. Dvasingumas tirtas trumpa plataus profilio religingumo/dvasingumo matavimo skale sudaryta 1999 metais bendradarbiaujant Fetzer istitutui su Nacionaliniu senėjimo instituto darbo grupe. Respondentų laimingumas apskaičiuotas Subjektyvaus laimingumo skale, sukurta S. Lyubomirsky 1999 m. Socialinis aktyvumas matuotas naudojant modifikuotus klausimus sudarytus 2008 m. doc. dr. Loretos Gustainienės ir Vilijos Banevičienės. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyviai vertinamai sveikatai įtakos turi amžius, išsilavinimas, darbinė veikla ir gyvenamoji vieta. Dvasingumas... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this study is assess subjective health, spirituality, happiness, social activity and estimate subjective valued health relations with spirituality, happiness and social activity between older people. At the last time when the life expectancy is rising and the societies are aging constantly especially in western Europe, one of the more relevant topic becomes active and healthy life of elderly‘s. Here helps advance of medicine and growing choise of medical devices. Furthermore there are looking for alternative choices for older people in health – supporting and enhancing ways. And of course the own human behavior is not an exception as it can promote the health too. The study included 173 (102 women and 71 men) residents of Šilute town and district whose age was from 59 to 85 years old. Subjectively assessed health measured by a scale consisting of four questions taken from A. Goštautas (1999) teaching materials health psychology course. Spirituality was studied in a short broad profile of religious/ spirituality dimension scale formed in 1999 in collaboration with the Fetzer Institute and National Institute on Aging Worging Group. Happiness of the respondents estimated with subjective happiness scale developed by S. Lyubomirsky 1999. Social activity was measured using a modified version of the questions drawn up by doc. Dr. Loreta Gustainienė and Vilija Banevičienė in 2008. The results of the research showed that the subjectively valued health of the... [to full text]

Darbo tikslas - atskleisti sergančiųjų šizofrenija psichosocialinio funkcionavimo gerinimo galimybes taikant psichologinės korekcijos metodus. Šizofrenija serga vidutiniškai 1 proc. pasaulio žmonių. Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro (2006) duomenimis, šizofrenija gali susirgti bet kuris asmuo nepriklausomai nuo tautybės, socialinės padėties ar išsilavinimo. Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas arba grupė tokių sutrikimų, kuriems būdingi psichozės simptomai, pažeidžiantys žmogaus elgesį ir suvokimą. Tai polietiologinis psichikos sutrikimas. Su šizofrenija susijusios priežastys gali būti: virusinė infekcija iki gimimo, hipoksija (deguonies trūkumas), apsinuodijimai, cheminių medžiagų organizme disbalansas, neuromediatorių pusiausvyros sutrikimas, smegenų kraujotakos sutrikimai, psichosocialinis stresas ir tam tikri šeimos modeliai. Sergant šizofrenija pažeidžiamos šios psichikos veiklos sferos: valia, mąstymas ir emocijos. Su šizofrenija gali atsirasti suicidinių ketinimų. Savižudybės rizika didžiausia pirmuosius 6 metus, po šizofrenijos diagnozės nustatymo. V.Fenton (1997) teigimu, galimas ryšys tarp šizofrenijos spektro sutrikimų, teigiamų ir neigiamų simptomų ir suicidinio elgesio. Sergantiems šizofrenija kyla daug psichosocialinių problemų. Tai: nerimas, depresija, socialinė izoliacija, karjeros planavimo ir įsidarbinimo problemos. Sergantys šizofrenija asmenys turi tinkamai adaptuotis socialinėje aplinkoje. Sergantiems šizofrenija psichikos būklei... [toliau žr. visą tekstą] / The aim - to reveal psychosocial functioning of patients with schizophrenia, improvement in the context of psychological adjustment methods. Schizophrenia affects approximately 1 percent people in the world. According to the State Mental Health Centre (2006) show that schizophrenia may suffer from any person, regardless of nationality, social status or education. Schizophrenia is a severe mental disorder or group of such disorders characterized by psychotic symptoms, which violate the human behavior and perception. This Polyetiological mental disorder. With schizophrenia related reasons may be: a viral infection before birth, hypoxia (oxygen deficiency), poisoning, chemical imbalances in the body, a neurotransmitter imbalance, cerebrovascular disorders, psychosocial stress and some family models. Schizophrenia vulnerable to this mental activity spheres: the will, thought and emotion. With schizophrenia can lead to suicidal intent. Highest risk of suicide during the first 6 years after the diagnosis of schizophrenia. Fenton MV (1997) argues that a possible link between schizophrenia spectrum disorders, positive and negative symptoms and suicidal behavior. Patients with schizophrenia have a lot of psychosocial problems. These include: anxiety, depression, social isolation, career planning and employment issues. Persons with schizophrenia have a duty to adapt to the social environment. With schizophrenia and mental status assessment of disease severity of the psychological... [to full text]

Tyrimo tikslas – ištirti žmonių, patyrusių apatinių galūnių amputaciją, potrauminio streso sutrikimo simptomų, jų įveikos strategijų ir psichologinio atsparumo sąsajas. Buvo ištirti 120 tiriamųjų (92 vyrai ir 28 moterys), kurie patyrė apatinių galūnių amputaciją. Tyrime buvo naudojami trys klausimynai: 1. DRS-15 (Dispositional Resilience Scale) skirtas matuoti psichologinį atsparumą, kaip asmenybės savybę. 2. Streso įveikos klausimynas, kuris naudojamas matuoti įveikos strategijoms. 3. Įvykio poveikio skalė - revizuota (IES-R) skirsta potrauminio streso sutrikimo simptomams nustatyti. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog psichologinis atsparumas nėra susijęs su potrauminio streso sutrikimo simptomais tiesiogiai. Bet nustatyta, jog jaunesnių su žemesniu nei aukštuoju išsilavinimu vyrų didesnis bendras psichologinis atsparumas ir psichologinio atsparumo įsipareigojimas susijęs su dažniau naudojama problemų sprendimo įveikos strategija, o dažnesnis šios strategijos naudojimas susijęs su mažesniu potrauminio streso sutrikimo vengimo simptomo kiekiu. Jaunesnių su žemesniu nei aukštuoju išsilavinimu asmenų bendras psichologinis atsparumas ir jo bruožai (kontrolė, įsipareigojimas) teigiamai susiję su problemų sprendimo įveikos strategijos naudojimu. Vyresnių su žemesniu nei aukštuoju išsilavinimu žmonių grupėje rastas toks pat ryšys tarp bendro psichologinio atsparumo bei jo kontrolės bruožo ir problemų sprendimo įveikos strategijos. Vyresnių asmenų didesnė psichologinio atsparumo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to examine associations between posttraumatic stress disorder (PTSD) symptoms, coping strategies and hardiness among people with lower limb amputations. There were examined 120 patients (92 men and 28 women) who suffered a lower limb amputation. In the study were used three questionnaires: 1. DRS-15 (Dispositional Resilience Scale) which is designed to measure hardiness as a characteristic of personality. 2. Coping with stress questionnaire, which is used to measure coping strategies. 3. The Impact of Event Scale-Revised (IES-R) is used to measure PTSD symptoms. Results showed that hardiness was not directly associated with PTSD symptoms. But there were found that higher overall hardiness and commitment characteristic were associated with a more frequent usage of problem solving coping strategy and more frequent usage of this coping strategy was associated with less PTSD avoidance symptom amount among men who were younger and had lower than higher education. Among people who were younger and had lower than higher education there were found that higher overall hardiness and its characteristics (control, commitment) were associated with a more frequent usage of problem solving coping strategy. In the older age group of people with lower than higher education overall hardiness and its control characteristic were positively associated with problem solving coping strategy. In older age group there were found that hardiness control characteristic was... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti pedagogų streso įveikos, sveikatai palankaus elgesio ir pasitenkinimo darbu ypatumus bei jų tarpusavio ryšį. Tyrime dalyvavo 128 pedagogai. Apklausa vykdyta Prienų rajono mokyklose gavus šių mokyklų vadovų leidimus ir tiriamųjų sutikimus. Tyrime apklausti 29 vyrai, kurie sudarė 28 proc. tiriamųjų, bei 76 moterys, kurios sudarė 72 proc. visų tyrimo dalyvių. Kiekvienas tiriamasis turėjo užpildyti tris klausimynus: Rūpinimosi savimi ir gyvenimo būdo pusiausvyros klausimyną, Streso įveikos klausimyną bei Pasitenkinimo darbu klausimyną. Tiriamųjų sveikatai palankiam elgesiui įvertinti buvo naudojamas Headingtono instituto (JAV) mokslininkės Lisa McKay 2004 m. sukurtas Rūpinimosi savimi ir gyvenimo stiliaus pusiausvyros klausimynas (angl. Self Care and Lifestyle Balance Inventory), skirtas bendram sveikatai palankaus elgesio fizinių, psichologinių, dvasinių aspektų įvertinimui (Headington Insitute, 2004). Tiriamųjų streso įveikai tirti buvo naudojama lietuviška streso įveikos vertinimo metodika. Jos autoriai – Ž. Grakauskas ir G. Valickas (2006). Tiriamųjų pasitenkinimui darbu tirti buvo naudojamas P. E. Spector Pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. The Job Satisfaction Survey (JSS)), skirtas matuoti bendrajam pasitenkinimui darbu ir taip pat devyniems pasitenkinimo darbu aspektams (Spector, 1997). Tyrimo rezultatai parodė, kad pedagogų streso įveikos strategijos, sveikatai palankus elgesys bei pasitenkinimas darbu skiriasi demografinių kintamųjų grupėse... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to disclose the relations and features among teacher’s stress coping, health-related behaviour and job satisfaction. The respondents were 128 teachers: 29 man ( 28 %) and 76 women ( 72% ) from the schools of Prienai district. The survey was conducted by the lisences of schools’ headmasters. The respondents had to fill up 3 questionairies: Stress Coping Inventory ( authors Grakauskas Ž. and Valickas G., 2006 ), Self Care and Lifestyle Balance Inventory ( author Lisa McKay, 2004 ) and Job Satisfaction Survey ( author P.E. Spector, 1997 ). To disclose a health-related behaviour was used Self Care and Lifestyle Balance Inventory ( auth.Lisa McKay, 2004 ), which assess the overall physical, psychological and spiritual aspects of health-related behaviour. To assess stress coping strategies was used the lithuanian Stress Coping Inventory (auth.Grakauskas Ž. and Valickas G., 200 ). To assess teachers’ job satisfaction was used The Job Satisfaction Survey ( auth. P.E. Spector, 2006 ), which is designed to measure the overall job satisfaction as well as satisfaction with nine aspects of the work. The results have shown that the teacher‘s stress coping strategies, the health-related behaviour and the job satisfaction have different results on demographic groups. Stress coping strategies have a statistical relation with the health-related behaviour. The problem solving and emotional release stress coping strategies are in relation with... [to full text]