Patirtinė grupė yra pagrindinis būsimų grupės terapeutų rengimo būdas. Terapinio ir mokymosi kontekstų joje susidūrimas sukuria savitą įvairių patirčių susipynimą, kuris šiame darbe įvardinamas kaip dalyvių patirties daugialypiškumas. Šis patirtinės grupės bruožas yra itin mažai tyrinėtas. Šiame darbe, remiantis ilgalaikės patirtinės grupės dalyvių patirtimi, atskleidžiama, kaip reiškiasi patirtinės grupės daugialypiškumas, kokią įtaką jis daro grupės dinamikai. Tyrime dalyvavo visi (I etape – 8, II etape – 5) Humanistinės ir Egzistencinės psichologijos instituto (Lietuva) Grupinės terapijos programos tos pačios grupės dalyviai. Programa vyko dviem etapais: I etape patirtinę grupę pakaitomis vedė skirtingi patyrę grupės terapeutai, II – patirtinę grupę pakaitomis vedė patys dalyviai. Patirtinės grupės darbas buvo aptariamas drauge su ją stebėjusiais supervizorias. Kiekviename etape buvo atlikta po 2 pusiau-struktūruotus interviu. Interviu tekstai buvo analizuojami taikant indukcinę teminę analizę ir interpretuojami remiantis I. D. Yalom grupių teorijos ir praktikos samprata. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad būsimųjų grupės terapeutų patirties daugialypiškumas patirtinėje grupėje atsispindi jų santykyje su patirtine grupe, programos struktūra ir tarpasmeniniuose santykiuose. Jis veikia grupės dinamiką: lėtina grupės telkimąsi, apsunkina tikslų vaidmenų grupėje atlikimą, ir atskleidžia mokymosi motyvacijos ir kolegiškų santykių svarbą grupės sutelktumui kurti. / Participation in an experiential group is the main method of training prospective group therapists. The encounter of therapeutic and learning contexts in an experiential group creates a distinctive twine of various experiences that is called experience diversity in this study. This experiential group feature was little researched. The study reveals how experiential group diversity presents itself in experiences of participants in a long-term experiential group, and what influence it makes on group dynamics. All participants at the Institute of Humanistic and Existential Psychology (Birštonas, Lithuania) group therapy program (stage I–8, stage II–5) took part in the study. The program consisted of two stages: an experiential group was guided by experienced group therapists in stage I, the experiential group was guided by participants themselves in stage II. The work in experiential group was discussed with supervisors. Participants were interviewed four times: two semi-structured interviews were performed in each stage. Interview texts were analyzed applying inductive thematic analysis and interpreted according to I. D. Yalow’s conception of group therapy and practice. Study results revealed that prospective group therapists’ experience diversity in the experiential group is reflected in interpersonal relationships, participant relationship to the experiential group and program structure. It slows down group cohesion, influences the perception of roles, and reveals the... [to full text]

Patirtinė grupė yra pagrindinis būsimų grupės terapeutų rengimo būdas. Terapinio ir mokymosi kontekstų joje susidūrimas sukuria savitą įvairių patirčių susipynimą, kuris šiame darbe įvardinamas kaip dalyvių patirties daugialypiškumas. Šis patirtinės grupės bruožas yra itin mažai tyrinėtas. Šiame darbe, remiantis ilgalaikės patirtinės grupės dalyvių patirtimi, atskleidžiama, kaip reiškiasi patirtinės grupės daugialypiškumas, kokią įtaką jis daro grupės dinamikai. Tyrime dalyvavo visi (I etape – 8, II etape – 5) Humanistinės ir Egzistencinės psichologijos instituto (Lietuva) Grupinės terapijos programos tos pačios grupės dalyviai. Programa vyko dviem etapais: I etape patirtinę grupę pakaitomis vedė skirtingi patyrę grupės terapeutai, II – patirtinę grupę pakaitomis vedė patys dalyviai. Patirtinės grupės darbas buvo aptariamas drauge su ją stebėjusiais supervizorias. Kiekviename etape buvo atlikta po 2 pusiau-struktūruotus interviu. Interviu tekstai buvo analizuojami taikant indukcinę teminę analizę ir interpretuojami remiantis I. D. Yalom grupių teorijos ir praktikos samprata. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad būsimųjų grupės terapeutų patirties daugialypiškumas patirtinėje grupėje atsispindi jų santykyje su patirtine grupe, programos struktūra ir tarpasmeniniuose santykiuose. Jis veikia grupės dinamiką: lėtina grupės telkimąsi, apsunkina tikslų vaidmenų grupėje atlikimą, ir atskleidžia mokymosi motyvacijos ir kolegiškų santykių svarbą grupės sutelktumui kurti. / Participation in an experiential group is the main method of training prospective group therapists. The encounter of therapeutic and learning contexts in an experiential group creates a distinctive twine of various experiences that is called experience diversity in this study. This experiential group feature was little researched. The study reveals how experiential group diversity presents itself in experiences of participants in a long-term experiential group, and what influence it makes on group dynamics. All participants at the Institute of Humanistic and Existential Psychology (Birštonas, Lithuania) group therapy program (stage I–8, stage II–5) took part in the study. The program consisted of two stages: an experiential group was guided by experienced group therapists in stage I, the experiential group was guided by participants themselves in stage II. The work in experiential group was discussed with supervisors. Participants were interviewed four times: two semi-structured interviews were performed in each stage. Interview texts were analyzed applying inductive thematic analysis and interpreted according to I. D. Yalow’s conception of group therapy and practice. Study results revealed that prospective group therapists’ experience diversity in the experiential group is reflected in interpersonal relationships, participant relationship to the experiential group and program structure. It slows down group cohesion, influences the perception of roles, and reveals the... [to full text]

Tyrimo tikslas – ištirti, kuriais atvejais įvyksta ribų išplėtimas iš atminties perpiešiant skirtingo turinio paveikslėlius. Regimųjų vaizdų ribų išplėtimo tyrimo metodika buvo sukurta remiantis Hubbard ir bendraautorių (2010) parašyta „Boundary extension: Findings and theories“ metaanalize. Metodiką sudaro 12 stimulų (matmenys 10x15 cm), kuriuose vaizduojamas fotografuotas vaizdas arba piešinio eskizas. Pateikiamoje stimulinėje medžiagoje vaizduojami skirtingo turinio vaizdai – užbaigtas objektas, objektas su nukirptais kraštais, emociškai neutralus, pozityvus ir neigiamas objektas, judantis objektas. Tyrime dalyvavo 120 tiriamųjų, kurių amžius nuo 14 – 45 metų (amžiaus vidurkis 25,6 m.). Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: 1. 14 – 19 metų (imtinai) paaugliai; 2. 20 – 30 metų (imtinai) jaunieji suaugusieji; 3. 31 – 45 metų (imtinai) vyresnieji suaugusieji. Pirmoji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius objektus su nukirptais kraštais, nei vaizduojančius užbaigtus objektus, pasitvirtino. Antroji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius emociškai neutralius objektus, nei vaizduojančius emociškai pozityvius ar emociškai įtemptus objektus, nepasitvirtino. Palyginus paveikslus pagal jų emocinį turinį nustatyta, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius emociškai pozityvius ar emociškai įtemptus objektus... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this study was to investigate in which cases boundary extension occurs when repainting visual images with different content from your memory. Method that were used in this study is based on meta-analysis conducted by Hubbard and co-authors (2010), it is called „Boundary extension: Findings and theories“. Method consists of 12 stimuli (dimensions 10x15 cm), which shows photographic image or sketch of a painting. Presented stimuli material contains images with different content – finished object, object with its corners removed, emotionally neutral, positive and negative object, moving object. 120 respondents participated in the study, their age ranged from 14 to 45 years old (average age - 25,6). Subjects were divided into three groups: 1. 14 – 19 years old (inclusively) teenagers; 2. 20 – 30 year old (inclusively) young adults; 3. 31 – 45 year old (inclusively) older adults. First hypothesis, stating that boundary extension is more frequent with images of objects with removed corners than those of finished objects repainted from memory, was confirmed. Second hypothesis, stating that boundary extension is more frequent with images of emotionally neutral objects than those of emotionally positive or intense objects repainted from memory, was not confirmed. After comparing images in terms of their emotional content it was found, that boundary extension is more often when images repainted from memory contain emotionally positive or emotionally intense objects... [to full text]

Darbo tikslas buvo: sukurti grindžiamąją teoriją, kuri atskleistų pagrindinį gyvenimo konsteksto rūpestį ir kokią reikšmę jis turi vertybių kaitai vėžio ligos patyrimo metu. Tikslui pasiekti iškelti darbo uždaviniai: 1. Atskleisti pagrindinį gyvenimo konteksto rūpestį, išryškėjantį onkologinės ligos patyrimo metu; 2. Įvardinti esminę kategoriją, pagrindines subkategorijas ir kategorijas, paaiškinančias išryškėjusio pagrindinio gyvenimo konteksto rūpesčio reikšmę vertybių kaitai onkologinės ligos patyrimo metu; 3. Palyginti žmonių, kurių artimasis sirgo/serga onkologine liga, ir žmonių, kurie patys sirgo/serga onkologine liga, gautus rezultatus; 4. Išnagrinėti onkologine liga sirgusių/sergančių žmonių galimas vertybių ir Havighurst asmenybės raidos teorijos akcentuojamų raidos užduočių sąsajas. Tyrimo duomenims surinkti buvo naudotas pusiau struktūruotas interviu su šešiais žmonėmis, kurių artimasis serga/sirgo onkologine liga, kalbėta apie artimųjų patirtį, ir su keturiais žmonėmis, kurie patys serga/sirgo onkologine liga. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo remiamasi autorių Straus ir Corbin grindžiamiosios teorijos duomenų analizės principais. Tyrime išryškėjo pagrindinis gyvenimo konteksto rūpestis – artumas. Individualių interviu metu su šešiais respondentais, kurie pasakojo apie savo artimo žmogaus onkologinės ligos patirtį, išryškėjo su artumu susijusios pagrindinės penkios gyvenimo konteksto sritys: santykis su šeima, socialiniai santykiai, laisvalaikis, asmeninės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this thesis: to develop a grounded theory to reveal the main concern in life context and the role it plays in the changing values suffering from oncological disease. The following tasks were identified: 1. To reveal the main concern in life context which elucidates in suffering from oncological disease; 2. To name the fundamental category, main sub-categories and categories explaining the significance of the main concern in life context for the changing values in suffering from oncological disease; 3. To compare the results of people who have / had relatives with oncological disease and people who themselves had an oncological disease; 4. To analyse potential links between the values of people who have / had an oncological disease and developmental tasks emphasised in the Havighurst‘s theory of personality development. The data for the research was collected by a partially structured interview with six people who are relatives of current or former cancer patients by speaking about the experience of their close ones and with four people who themselves had an oncological disease. The principles of Strauss and Corbin ground theory analysis were used to analyse the research data. The main concern in life that is closeness became apparent whilst suffering from oncological disease. The individual interviews with six respondents who shared the experience of an oncological disease of their close ones revealed five main categories in life context related with closeness:... [to full text]

Disertacijoje analizuojamas darbuotojų psichologinis įgalinimas – būsena, apimanti meistrystės (sugebėjimo atlikti darbus) ir energijos, skatinančios atlikti darbus, patyrimą. Šiai būsenai vertinti sudarytas lietuviškas psichologinio įgalinimo klausimynas. Analizuojama, kas yra būdinga darbuotojo psichologinio įgalinimo būsenai, kokioms sąlygoms esant darbuotojai tampa stipriai psichologiškai įgalinti, kokį vaidmenį psichologinis įgalinimas atlieka darbuotojų nuostatoms ir darbinei elgsenai, kokie yra specialistų ir vadovų psichologinio įgalinimo ypatumai. Lietuvoje šis tyrimas yra vienas pirmųjų psichologinio įgalinimo tyrimų. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti šie ginamieji teiginiai: a) psichologinio įgalinimo būseną charakterizuoja penkios dimensijos: prasmė, entuziazmas, sprendimų priėmimas, autonomija ir pasitikėjimas kompetencija, b) svarbiausi darbuotojo psichologinį įgalinimą prognozuojantys veiksniai yra įgalinantis tiesioginio vadovo elgesys, organizacijos lygmens veiksniai ir kognityviniai darbo reikalavimai, c) darbuotojai, kurie jaučiasi labiau psichologiškai įgalinti, yra labiau patenkinti darbu, rodo daugiau iniciatyvos, jų darbo atlikimas yra geresnis, d) ir specialistai, ir vadovai jaučiasi labiau psichologiškai įgalinti, jei dirba iššūkius keliantį darbą, kur tenka panaudoti visas turimas žinias ir įgyti naujų. / Psychological empowerment of employees (state of mastery and energy to do one‘s job) is analyzed in this dissertational research. In order to evaluate this state a Lithuanian psychological empowerment questionnaire was created. The characteristics of psychological empowerment, the antecedents of psychological empowerment, the role of psychological empowerment, and the characteristics of managers’ and specialists’ psychological empowerment were analyzed. This research is one of few pioneering studies of psychological empowerment in Lithuania. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) the state of psychological empowerment is characterized by five dimensions: meaning, enthusiasm, decision making, autonomy, and confidence in one’s competence, ii) empowering leader behavior, structural empowerment, and cognitive job demands are the main antecedents of psychological empowerment, iii) state of psychological empowerment predicts greater job satisfaction, job performance, and demonstrating effort at work, iv) both managers’ and specialists’ psychological empowerment is predicted by challenging work, that is ability to use current and gain new skills.

Disertacijoje analizuojamas darbuotojų psichologinis įgalinimas – būsena, apimanti meistrystės (sugebėjimo atlikti darbus) ir energijos, skatinančios atlikti darbus, patyrimą. Šiai būsenai vertinti sudarytas lietuviškas psichologinio įgalinimo klausimynas. Analizuojama, kas yra būdinga darbuotojo psichologinio įgalinimo būsenai, kokioms sąlygoms esant darbuotojai tampa stipriai psichologiškai įgalinti, kokį vaidmenį psichologinis įgalinimas atlieka darbuotojų nuostatoms ir darbinei elgsenai, kokie yra specialistų ir vadovų psichologinio įgalinimo ypatumai. Lietuvoje šis tyrimas yra vienas pirmųjų psichologinio įgalinimo tyrimų. Tyrimo eigoje buvo išanalizuoti bei patvirtinti šie ginamieji teiginiai: a) psichologinio įgalinimo būseną charakterizuoja penkios dimensijos: prasmė, entuziazmas, sprendimų priėmimas, autonomija ir pasitikėjimas kompetencija, b) svarbiausi darbuotojo psichologinį įgalinimą prognozuojantys veiksniai yra įgalinantis tiesioginio vadovo elgesys, organizacijos lygmens veiksniai ir kognityviniai darbo reikalavimai, c) darbuotojai, kurie jaučiasi labiau psichologiškai įgalinti, yra labiau patenkinti darbu, rodo daugiau iniciatyvos, jų darbo atlikimas yra geresnis, d) ir specialistai, ir vadovai jaučiasi labiau psichologiškai įgalinti, jei dirba iššūkius keliantį darbą, kur tenka panaudoti visas turimas žinias ir įgyti naujų. / Psychological empowerment of employees (state of mastery and energy to do one‘s job) is analyzed in this dissertational research. In order to evaluate this state a Lithuanian psychological empowerment questionnaire was created. The characteristics of psychological empowerment, the antecedents of psychological empowerment, the role of psychological empowerment, and the characteristics of managers’ and specialists’ psychological empowerment were analyzed. This research is one of few pioneering studies of psychological empowerment in Lithuania. While implementing the dissertational research, main statements to be defended were explored and confirmed as well: i) the state of psychological empowerment is characterized by five dimensions: meaning, enthusiasm, decision making, autonomy, and confidence in one’s competence, ii) empowering leader behavior, structural empowerment, and cognitive job demands are the main antecedents of psychological empowerment, iii) state of psychological empowerment predicts greater job satisfaction, job performance, and demonstrating effort at work, iv) both managers’ and specialists’ psychological empowerment is predicted by challenging work, that is ability to use current and gain new skills.

Tyrimo tikslas: Atskleisti asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją, asmenybės bruožų, streso, susijusio su liga, įveikos strategijų bei depresiškumo sąsajas. Tyrime dalyvavo 70 asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją (53 vyrai, 17 moterų). Tyrime buvo naudojami trys klausimynai: 1. COPE (angl. Coping Orientation of Problem Experience)- streso, susijusio su liga, įveikos strategijų nustatymui. 2. „Penketo svarbiausių“ bruožų klausimynas- The Big Five Inventory (BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale)- depresiškumo matavimui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnį depresiškumą prognozuoja mažiau adaptyvių bei adaptyvių į emocijas nukreiptų įveikų naudojimas, mažesnė laiko trukmė (iki 6 mėn.) praėjusi po amputacijos bei labiau išreikštas neurotizmo bruožas. Tuo tarpu mažesnį depresiškumą prognozuoja didesnis sutariamumo bruožo išreikštumas. Didėjant ekstraversijos bruožo išreikštumui dažniau naudojama į problemą nukreipta įveika ir rečiau naudojama mažiau adaptyvi įveika. Sąžiningumo bruožo didėjimas siejasi su mažiau naudojamomis mažiau adaptyviomis įveikos strategijomis bei dažniau naudojamomis adaptyviomis į problemą nukreiptomis įveikos strategijomis. Didėjant neurotizmo bruožo išreikštumui dažniau renkamasi mažiau adaptyvią įveiką bei rečiau renkamasi adaptyvią į problemą nukreiptą įveiką. Atvirumo patyrimui bruožo išreikštumo didėjimas siejasi su adaptyvių įveikų naudojimu. Tuo tarpu sutariamumo bruožo didėjimas siejasi su dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research was to examine associations between personality traits, stress coping strategies, caused by the illness and depressiveness among people with lower limb amputations. In this study were examined 70 patients (57 men and 17 women) who experienced a lower limb amputation. In this research were used three questionnaires: 1.COPE (Coping Orientation of Problem Experience)- to identify stress coping strategies. 2. „The Big Five Inventory „(BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale) to measure a level of depressiveness. The results showed that depressivity is predicted by the using of maladaptive and adaptive emotion -focused coping strategies, neuroticism and the duration of time after amputation. Shorter time (up to 6 months) predicts more depressive symptoms than longer time. Meanwhile, the lower depressivity predicts conscientiousness. Extraversion is associated with frequently used adaptive problem focused coping strategies and rarely used maladaptive coping strategy. Conscientiousness personality trait is associated with reduced use of maladaptive coping strategies and frequent use of adaptive problem- focused coping. Neuroticism is associated with increased use of maladaptive coping strategies and reduced use of adaptive problem- focused coping. Openness to experience is associated with the use of adaptive coping strategies . Meanwhile conscientiousnessis associated with frequent use of adaptive problem- focused coping and rare use of... [to full text]

Tyrimo tikslas - įvertinti vaikų su klausos negalia brandumą mokyklai, su tuo susijusius socialinius-demografinius veiksnius ir sąsajas su mokymosi sėkme pirmoje klasėje. Tyrime dalyvavo 16 iš maždaug 24 parengiamosios ir pirmos klasės mokinių iš trijų kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrų Lietuvoje: 10 parengiamosios ir 6 pirmos klasės mokiniai. Jų amžiaus vidurkis - 7,5 metų. 11 vaikų buvo kurti, 5 - neprigirdintys; 11 vaikų tėvai taip pat turi klausos sutrikimus, 5 - tėvai girdintys; 11 vaikų gerai kalba gestų kalba, 5 - prastai; visi vaikai lankė ikimokyklines įstaigas. Tiriamieji dalyvavo dviejų sesijų individualiuose brandumo mokyklai vertinimuose, kurių metu buvo vertinamas intelektinis brandumas (intelektinis lygis pagal Raven spalvotųjų progresuojančių matricų testą, dėmesingumas, žodinė ir vaizdinė trumpalaikė atmintis, matematinis suvokimas), fizinis pasirengimas ir socialinis-emocinis brandumas pagal Galių ir sunkumų klausimyną. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų su klausos negalia intelektiniam brandumui didėjant, jų rezultatai kitose vertinamose pasirengimo mokyklai srityse taip pat gerėja, ypač vaikų žodinė atmintis, dėmesingumas, fizinis ir socialinis-emocinis brandumas. Klausos negalią turinčių tėvų vaikai, turintys klausos sutrikimų, yra nežymiai geriau pasirengę mokyklai nei girdinčių tėvų vaikai, turintys klausos sutrikimų. Gerai gestų kalba kalbantys vaikai pasižymi aukštesniu intelektiniu, matematiniu ir fiziniu brandumu, dėmesingumu ir geresniais... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess school readiness of hearing impaired children, its relationship with socio-demographic factors and coherence with successful learning in the first grade. In this research participated 16 children from about 24 who are studying in 5 deaf and hard of hearing educational centres: 10 was preschoolers and 6 first grade students. Age average: 7.5 years. In this group was: 11 deaf and 5 hard of hearing pupils, 11 children whose parents were hearing impaired and 5 whose parents hearing, 11 children who are good sign language users and 5 who poorly can speak it. All of pupils attended kindergartens. Children participated in two individual assessments of readiness for school in intellectual maturity (intellectual level according to Raven's Coloured Progressive Matrices test, attentiveness, verbal and visual short-term memory, mathematical comprehension), physical readiness and social-emotional maturity according to teachers' Strengths and Difficulties Questionnaire. The results of the study showed that hearing impaired children' increased intellectual maturity is coherent with better results in all other readiness for school areas, especially verbal memory, attentiveness, physical and social-emotional maturity. Children whose parents are hearing impaired are a bit better at readiness for school than children whose parents are hearing. Children who are good at sign language achieved better results in intellectual maturity, mathematical comprehension... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti vaikaičių vertybių sistemos ir iš senelių gaunamo socialinio palaikymo bei tarpusavio bendravimo patirties sąsajas. Tyrime dalyvavo 222 dviejų Kauno rajono mokyklų 11-12 klasių mokiniai (38% vaikinų, 62% merginų), kurių amžius svyravo nuo 16 iki 19 metų. Vertybės buvo tiriamos M. Rokeach (1973) vertybinių orientacijų tyrimo metodika (VOT), suvokiamas socialinis palaikymas iš senelių tirtas socialinio palaikymo klausimynu (The Medical Outcomes Study Social Support Survey; Sherbourne C. D. and Stewart A. L. 1991). Tyrimo rezultatai atskleidė egzistuojančius vertybių skirtumus tarp lyčių: merginoms „lygybės“, „laisvės“, „grožio pasaulio“ ir „materialiai aprūpinto gyvenimo“ vertybės yra svarbesnės nei vaikinams. Kiti rezultatai atskleidė, kad dažnas vaikaičių ir senelių bendravimas susijęs su „malonumų“, „pasaulinės taikos“, „grožio pasaulio“, „save kontroliuojančio“, „mandagumo“, „tvarkingumo“, „ambicingumo“, „protingumo“, „socialinio pripažinimo“, „išminties“, „linksmumo“, „laisvės“ ir „išganymo, išsigelbėjimo“ vertybėmis, retas su „tikros, artimos draugystės“, „nacionalinio saugumo“ ir „kūrybiškumo“ vertybėmis. Vaikinų vertybės yra susijusios su suvokiamu instrumentiniu, informaciniu ir emociniu palaikymu tiek iš močiučių, tiek iš senelių vyrų, tuo tarpu merginų vertybės siejasi su suvokiamu emociniu palaikymu iš močiučių, o vertybių ir suvokiamo socialinio palaikymo iš senelių ryšys merginų grupėje nenustatytas. Merginų vertybes prognozuoja... [toliau žr. visą tekstą] / The present research study examined relations between adolescents’ values, social support from grandparents and dimensions of communication between generations (frequency of communication, grandparents’ gender) in a sample of 222 adolescents (62% female; 38% male) 11-12-grade students of secondary schools in Lithuania. Social support was measured by the Social support questionnaire (The Medical Outcomes Study Social Support Survey; Sherbourne C. D. and Stewart A. L. 1991), values were measured by Rokeach Value Survey (1973). The results revealed differences between the values of the existing gender: female’s “equality”, “freedom”, “the world of beauty” and “comfortable life” values are more important than male. Other findings showed that frequent communication of grandchildren and grandparents related to the “pleasure”, “world at peace”, “world of beauty”, “self-controlled”, "polite”, “tidy”, “ambition”, “intellectual”, “social recognition”, “wisdom”, “joyful”, “freedom” and “salvation” values, infrequent communication was related with “true friendship”, “national security” and “creativity” values. Male values are associated with the perceived instrumental, informational and emotional support from both grandmothers and the grandfathers; female’s values associated with perceived emotional support from grandmothers, relation between female values and perceived social support from grandparents not found. Female’s values predict non-residence along with his grandparent (s)... [to full text]

Mūsų šalis vis dar išlieka tarp pirmaujančių pagal paauglių savižudybių skaičių, taip pat egzistuoja tokios problemos kaip, bloga paauglių sveikata, psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Todėl svarbu išsiaiškinti paauglių polinkio į savižudybę, sveikatą bei psichoaktyvių medžiagų vartojimo sąsajas. Tyrimo tikslas: nustatyti 5-12 klasių mokinių polinkio į savižudybę sąsajas su savo sveikatos vertinimu ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu kaimo ir miesto mokyklose. Darbe taikytas polinkio į savižudybę, sveikatos vertinimo bei psichoaktyvių medžiagų klausimynas ( prof. A. Goštautas, 1999). Metodikos pasirinktos kaip tinkamos savo sveikatos vertinimo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei polinkio į savižudybę nustatyti. Tyrimas atliktas vieno Lietuvos rajono miesto ir kaimo mokyklose. Tyrime dalyvavo 960 5-12 klasių mokinių (amžius10-19 metų)- 480 (240 mergaičių, 240 berniukų) miesto mokyklų ir 480 (240 mergaičių ir 240 berniukų) kaimo mokyklų ( po 30 berniukų ir po 30 mergaičių iš klasės). Tyrimo rezultatai: 5-12 klasių kaimo ir miesto mokyklų mokinių polinkis į savižudybę yra susijęs su savo sveikatos vertinimu ir psichoaktyvių medžiagų vartojimu kaimo ir miesto mokyklose. Nustatyta, kad mokinių, tiek berniukų, tiek mergaičių polinkis į savižudybę siejasi su savo sveikatos vertinimu: berniukų ir mergaičių polinkis į savižudybę didėja esant blogesniam savo sveikatos vertinimui. Taip pat, pereinant į aukštesnę klasę berniukų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Our country still remains among the leading countries in the number of the suicides of teenagers; such problems as poor health of teenagers, usage of psychoactive substances also exist. Therefore, it is important to find out about the correlation among suicidal tendencies, health and usage of psychoactive substances. The aim of the research: to specify the correlation between the suicidal tendency of the pupils of 5- 12th forms with the evaluation of their health and usage of psychoactive substances in city and rural schools. In the thesis the questionnaires about suicidal tendency, health assessment and psychoactive substances consists by prof. A. Goštautas (1990) are used. Methodologies are chosen as suitable for analysing the peculiarities of subjectively evaluated health, usage of psychoactive substances and suicidal tendencies. The research was completed in the city and rural schools of Lithuania. 960 pupils of 5 – 12th forms (aged 10 – 19) participated in the research – 480 (240 girls, 240 boys) in city schools and 480 (240 girls, 240 boys) in rural schools (30 boys and 30 girls from each class). The results: suicidal tendency of the students of 5 – 12th forms from city and village is related with their subjectively evaluated health and usage of psychoactive substances in city and rural schools. It was found that suicidal tendency of the students, boys and girls is associated with their subjectively evaluated health:... [to full text]