Tyrimo tikslas - ištirti vilties didinimo (pagal Herth, 2001) ir savitarpio pagalbos grupių efektyvumą slaugytojų imtyje didinant vilties išgyvenimą. Tyrime dalyvavo 158 Marijampolės miesto ligoninės, Kauno Onkologinės ir Kauno Respublikinės ligoninių slaugytojos turinčios tiesioginį kontaktą su pacientais. Nubyrėjimas iš vilties didinimo (pagal Herth, 2001) intervencijos grupių sudaro 25%, iš vilties didinimo (pagal Herth, 2001) lyginamosios grupės 40%. Savitarpio pagalbos poveikio grupės 46,1%, o lyginamosios grupės 28,5%. Bendras nubyrėjimas siekė 44%. Viena tiriamųjų grupė dalyvavo penkiuose 1,5 valandos trukmės užsiėmimuose parengtuose pagal K.Herth (2001) vilties įkvėpimo programą. Kita tiriamųjų grupė dalyvavo penkiuose savitarpio pagalbos užsiėmimuose. Kiekvienai poveikio grupei buvo sudaryta ir apklausta lyginamoji grupė. Užsiėmimų metu buvo orientuojamasi į slaugytojų vilties išgyvenimą siekiant jį sustiprinti. Matavimai atlikti prieš pradedant užsiėmimų ciklą ir jam pasibaigus. Taip pat vilties didinimo (pagal Herth, 2001) poveikio grupėje atliktas papildomas matavimas po 2 mėnesių po poveikio. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojų vilties išgyvenimas iškart po vilties didinimo intervencijos (pagal Herth, 2001) yra didesnis nei prieš ją. Taip pat atsiskleidė kelios statistinio patikimumo tendencijos, rodančios, kad: iškart po vilties didinimo intervencijos slaugytojai dažniau naudoja dvasingumu grįstą strategiją; iškart po savitarpio pagalbos grupės... [toliau žr. visą tekstą] / Main aim of research is to investigate hope inspiration (according Hearth, 2001) and self help groups efficacy in health care nurses sample In research participated 158 Marijampolė City hospital, Kaunas Oncology and Kaunas Republic hospital health care nurses, which has direct contact with patients. Participants drop out from research is 44%. One group of respondents participated in five 1,5 hour lenght group activities according to K.Herth (2001) hope inspiration program. Other group participated in five self help group activities. Each intervention group has its own comparisment group. The group activities was orientated to increase nurses feeling of hopefulness. Questioning took place before and after group activities. Hope inspiration (according Hearth, 2001) group was measured two month after impact. Results of research shows, that health care nurses feeling of hopefulness after hope inspiration (according Hearth, 2001) intervention was higher than before that. Also there are a few statistic reliability tendencies, that shows that after after Hope inspiration (according Hearth, 2001) intervention nurses tend to use spiritual hope inspiration strategy more often. After self help group nurses tend to use rational hope inspiration strategy more often. Also there are statistical tendencies that shows that health care nurses level of hopefulness increases after self help group more, than after Hope inspiration (according Hearth, 2001) intervention. To establish Hope... [to full text]

Tyrimo tikslas - išanalizuoti tėvų psichologinio atsparumo ir susitaikymo su ikimokyklinio amžiaus vaiko negalia ryšį. Tyrime dalyvavo 134 tėvai, kurių vaikai lanko ar lankė Kauno lopšelį darželį „Spindulėlis“. Tyrimo imtį sudarė 62,7 % (84 tėvai) tėvų, turinčių neįgalų vaiką ir 37,3 % (50 tėvų) tėvų, turinčių sveiką vaiką. Didžioji dalis apklaustųjų buvo moterys – jos sudarė 76,1 % tiriamųjų, o vyrai – 23,9 %. Psichologinis atsparumas buvo vertinimas apskaičiavus bendrą balą iš socialinio palaikymo ir ištvermingumų skalių. Socialinis palaikymas buvo vertinamas pagal Socialinio palaikymo skalę (Dahlem ir kiti, 1988), ištvermingumas - pagal Amsel ir kitų (2003) ištvermingumo skalę. Remiantis Ulrich ir Bauer susitaikymo su netektimi modeliu, buvo sudaryta susitaikymo su vaiko negalia skalė. Tyrimo rezultatai parodė, kad mažesnis atsparumas susijęs su sunkesniu susitaikymu su vaiko negalia. Susitaikymą su vaiko negalia geriausiai prognozuoti galima remiantis patiriamu socialiniu palaikymu, gaunamu iš šeimos, ir iššūkio pojūčio stiprumu. Kuo didesni šie kintamieji, tuo susitaikymas su vaiko negalia lengvesnis. Tėčių (vyrų) grupėje rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi. Lyginant tėvus, auginančius sveikus vaikus ir tėvus, auginančius neįgalius vaikus, paaiškėjo, kad moterų grupėje suvokiamas socialinis palaikymas skiriasi priklausomai nuo to, ar motinos turėjo neįgalius, ar sveikus vaikus. Motinos, auginančios neįgalius vaikus, patiria mažiau suvokiamo socialinio palaikymo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to explore links between parents resilience and coping with disability of their pre-school aged child. Subjects of study was 134 parents who’s child is (or was) attending Kaunas kindergarten “Spindulėlis”. There were 84 (62,7%) parents who have disabled child and 50 (37,3%) parents with healthy children. Most participants were females (76,1 %), others (23,9 %) - men. Resilience was measured by combining two questionnaires: social support scale and hardiness scale. Social support was measured by Social support scale (Dahlem and others 1988) and hardiness was measured by Amsel and others (2003) hardiness scale. Scale of coping with child’s disability was made on the basis of Ulrich and Bauer death acceptance model. Results shows, that lower resilience is linked to worse acceptance of child’s disability. To prognosticate mothers acceptance to child’s disability is best to use view of coping and social support form family members. Links of acceptance and resilience are viewed only in mothers (women) results, there is no significant links in fathers (men) results. Also by comparing parents with disabled children and parents with healthy children, research showed, that has mothers with disabled children has observed social support, then mothers with healthy children. However in fathers results there were no significant difference in social support, despite child was disabled or not. Hardiness did not differ between parents who have disabled children and... [to full text]

Lietuvos Respublikos piliečiams suteikta teisė naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir laisvių. Šių teisės aktų pagrindu reglamentuojamos pagrindinės žmogaus gyvenimo sferos. Juose taip pat numatytos ir pareigos, kurias privaloma vykdyti. Kadangi minėtos teisės ir laisvės yra saugomos valstybės, be juridinio fakto asmuo jų netekti negali. Taip pat be teisėtos priežasties, negalima atsisakyti vykdyti ir numatytų įpareigojimų, nes jų vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta. Nuteistųjų teisinės padėties institutas turi didelę tiek socialinę, tiek ir teisinę reikšmę. Detaliai reglamentuodama nuteistųjų teisinę padėtį, valstybė ir jos institucijos bei pareigūnai įgyvendina vieną svarbiausių – teisėtumo – principą, kuris reiškia ne tiktai, kad nuteistųjų teisių ir laisvių ribojimus bei specialias pareigas nustatyti gali tik Lietuvos Respublikos įstatymai, bet tuo pačiu numato ir bausmes vykdančių institucijų veiklos ir sprendimų teisėtumo priežiūrą bei šių institucijų atsakomybę. Nuteistųjų teisinė padėtis reglamentuojama ne vien nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Tarptautinė teisė skiria nemažai dėmesio vienodam reglamentavimui visose šalyse. Apie nuteistuosius kalbama ne tik specifiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose laisvės atėmimo bausmės atlikimą, teisėtus veiksmus su nuteistaisiais, bet ir bendrojo pobūdžio aktuose, pavyzdžiui, Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Convicts Legal Status of the Institute and has a great social as well as reason of. Regulating in detail the legal position of prisoners, the state and its officials institution and implement one of the most important - legitimacy - the principle, which means not only that prisoners' rights and freedoms, restrictions and specific duties can only be determined by law of the Republic of Lithuania, but also provides for penalties of institutions and activities and legality of the decisions of these authorities and responsibilities. Convicts legal status governed not only nationally but also internationally. International law devotes considerable attention to the uniform regulation of all countries. The main aim - to reveal the state guarantees the rights and prisoners during the execution of the punishment which constitute the basis of their legal status, given the social and material security, to discuss the condemnation against the amendment applies to instruments. Results of a study focused on the imprisonment of convicts legal situation on the ground that the sentence not related to restriction of liberty, his legal situation does not change significantly. A review of prisoners' rights and responsibilities, based on various means of printed publications, exploration of key execution issues involving condemnation situation. The object - State law and the guarantees provided by convicted Lukiškės Remand Prison. The aim - to reveal the state guarantees the rights and prisoners... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti vaikystėje patirtų tėvų skyrybų sąsajas su paauglių mokymosi pasiekimais bei santykiais su bendraamžiais. Tyrime dalyvavo 206 X-XII klasių mokinių iš trijų Kauno vidurinių mokyklų. Iš jų 100 vaikinų (48,5 %), 106 merginos (51,5 %). Tiriamųjų amžius nuo 16 iki 19 metų (merginų bei vaikinų amžiaus vidurkis 17 metų). 137 (66,5 %) tiriamieji gyvena pilnose šeimose ir 69 (33,5 %) išsiskyrusiose. Tėvų ir paauglio santykiai buvo vertinami Tėvų-vaiko santykių klausimynu (ang. Parent-Child Relationship Survey) (Fine, Moreland, Schwebel, 1983). Paauglių santykiai su bendraamžiais įvertinti Subjektyvios socialinės adaptacijos skale (Legkauskas, 2000). Papildomai tyrimui sukurti klausimai skirti įvertinti tiriamųjų demografinius duomenis, mokymosi pasiekimus bei tėvų skyrybų patirtį. Tyrimo rezultatai parodė, jog vaikystėje tėvų skyrybas patyrusių merginų mokymosi pasiekimai yra žemesni nei merginų iš pilnų šeimų, tačiau vaikinų grupėje reikšmingi mokymosi pasiekimų skirtumai nenustatyti. Remiantis tyrimo rezultatais, vaikystėje tėvų skyrybas patyrusių paauglių santykiai su bendraamžiais nesiskiria nuo paauglių iš pilnų šeimų. Vaikinų, vaikystėje patyrusių tėvų skyrybas, santykiai su tėvu blogesni nei vaikinų iš pilnų šeimų. Tuo tarpu merginų, vaikystėje patyrusių tėvų skyrybas, santykiai su mama blogesni nei merginų iš pilnų šeimų. Tyrimu išsiaiškinta, jog geresni vaikinų santykiai su mama, po vaikystėje įvykusių tėvų skyrybų, susiję su aukštesniais jų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to identify parents’ divorce in childhood relations with adolescents` academic achievement and relationships with peers. 206 students from three Kaunas secondary schools (X-XII grade) took part in the study. 100 of them were boys (48,5 %) and 106 were girls (51,5 %). Subjects were from 16 to 19 years old (boys and girls average of age 17). 137 (66,5 %) subjects were from nuclear families and 69 (33,5 %) subjects lived in divorced families. Parents` and adolescent relationships were measured by Parent-Child Relationship Survey (Fine, Moreland, Schwebel, 1983). Adolescents` relationships with peers were measured by Subjective social adaptation scale (Legkauskas, 2000). Additional questions were created for this study to measure subjects` demographic data, academic achievement and experience of parents’ divorce. The results of the study showed that girls who experienced parents` divorce at childhood, have lower academic achievement than girls from nuclear families. However, no academic achievement differences were identified in boys group. According to the results of this study, adolescents who experienced parents` divorce in their childhood, do not have different relationships with peers than adolescents from nuclear families. Boys who experienced parents` divorce at childhood, have worse relationships with their father than boys from nuclear families. Whereas girls who experienced parents` divorce at childhood, have worse relationships with their... [to full text]

Tyrime dalyvavo 222 pirmų klasių mokiniai iš septynių Kauno mokyklų. Tiriamųjų amžius– nuo 6 iki 8 metų. Tyrime dalyvavo 134 mergaitės (60,4 %) ir 88 berniukai (39,6 %). Vaikų socialinė kompetencija buvo matuojama naudojant Socialinės kompetencijos pradinėje mokykloje skalės (SKPMS) trumpąją versiją, kurią užpildė klasės mokytoja. Metodika parengta Vytauto Didžiojo universiteto Teorinės psichologijos katedros doktorantės Šarūnės Magelinskaitės- Legkauskienės. Tėvų tarpusavio santykių kokybė vertinta Suvokiamos santykio kokybės skale (Perceived Relationship Quality Components (PRQC)) (Flet-cher et al., 2000), kurią užpildė vaikų tėvai. Lietuviška skalės versija buvo gauta iš Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios psichologijos katedros doc. dr. Visvaldo Legkausko. Šeimos sudėtis buvo vertinta klausiant tėvų, ar vaikas gyvena su abiem biologiniais tėvais, ar vaiko tėvai yra išsiskyrę, teiraujamasi apie vaikų skaičių šeimoje, jų amžių, tiriamojo gimimo eiliškumą. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinė kompetencija tarp berniukų ir mergaičių nesiskiria, tačiau yra tendencija skirtumui atsirasti. Pirmaklasių mergaičių iš pilnų šeimų, socialinė kompetencija yra aukštesnė nei mergaičių iš išsiskyrusių šeimų. Pirmaklasių socialinės kompetencijos ir vaikų skaičiaus šeimoje ryšys yra susijęs su lytimi: berniukų, turinčių bent vieną brolį ar seserį, socialinė kompetencija nesiskiria nuo vienintelių šeimoje berniukų; mergaičių, turinčių bent vieną brolį ar seserį, socialinė... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess first graders' social competence links with the family composition and parental relationship quality. Subjects were 222 first-grade students attending seven schools in Kaunas. Age of subjects was ranging from 6 to 8 years. 134 (60.4%) of the subjects were girls and the rest 88 (39.6%) were boys (39.6%). Children's social competence was measured using the short versijon of the Social competence of elementary school scale (SKPMS),completed by the class teacher. The methodology developed by doctoral student Šarūnė Magelinskaitė-Legkauskienė at Vytautas Magnus University, Department of Theoretical Psychology. The quality of the relationship between parents rated Perceived Relationship Quality Components (PRQC) (Flet-cher et al., 2000), completed by the parents of children. Lithuanian version of the scale was obtained from doc. dr..Visvaldas Legkauskas at Vytautas Magnus University, Department of General Psychology. Family composition has been rated by asking parents whether the child lives with both biological parents or the child's parents are divorced, has been asked about the number of children in the family, their ages, birth order of the first – graders. The results showed that social competence is not different between boys and girls, but there is the tendency to occur the difference. First-graders living in two-parent families in the girls sample groups have a higher social competence than first-graders living in divorced families... [to full text]

Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti darbuotojų suvokiamą organizacinį teisingumą, pasitenkinimą darbu ir organizacinį pilietiškumą atsižvelgiant į sociodemografines charakteristikas ir nustatyti darbuotojų suvokiamo organizacinio teisingumo, pasitenkinimo darbu ir organizacinio pilietiškumo ryšį. Tyrime dalyvavo 195 Lietuvoje dirbantys darbuotojai. 64,1% tiriamųjų - moterys, 35,9% tiriamųjų – vyrai. Darbuotojų amžius pasiskirstęs nuo 17 m. iki 63 m. Amžiaus vidurkis – 37 metai. 152 tiriamieji dirba nevadovaujančio pobūdžio darbą, o 45 - vadovaujančio pobūdžio darbą. Daugiau nei pusės tiriamųjų išsilavinimas – aukštasis (61 %). Suvokiamam organizaciniam teisingumui matuoti naudota Niehoff ir Moorman (1993) teisingumo skalė (Justice scale). Pasitenkinimas darbu matuotas Minesotos pasitenkinimo darbu klausimyno sutrumpinta versija (Minnesota Satisfaction Questionnaire, short-form; Weiss, Davis, England, Lofquist, 1967). Organizacinis pilietiškumas matuotas Podsakoff ir MacKenzie (1989) organizacinio pilietiškumo elgesio skale (Organizational citizenship behavior scale). Tyrimo rezultatai parodė, kad organizacinio teisingumo, pasitenkinimo darbu ir organizacinio pilietiškumo rodikliai skiriasi sociodemografinių kintamųjų grupėse. Moterų didesnis pasitenkinimas darbu ir organizacinis pilietiškumas. Įgijusių aukštąjį išsilavinimą darbuotojų organizacinis teisingumas, pasitenkinimas darbu ir organizacinis pilietiškumas didesni nei įgijusių kitokį nei aukštasis išsilavinimą... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to assess perceived organizational justice of employees, job satisfaction and organizational citizenship behavior considering sociodemographic characterizations and determine links among them. 195 employees participated in the study. 64,1 percent of them were women, 35,9 percent were men. Age of employees varied between 17 and 63 (mean age was 37 years). 152 respondents held a supervisor position. More than a half of respondents have high education (61%). Justice scale by Niehoff and Moorman (1993) was used to measure perceived organizational justice. Job satisfaction was measured using a short form of Minnesota Satisfaction Questionnaire (Weiss, Davis, England, Lofquist, 1967). Organizational citizenship behavior was measured using Podsakoff and MacKenzie (1989) Organizational citizenship behavior scale. The results of the study showed, that scores of organizational justice, job satisfaction and organizational citizenship behavior differs in various sociodemographic groups. Women's job satisfaction scores and organizational citizenship scores are higher than men’s. Employee’s with higher education perceived organizational justice, job satisfaction and organizational citizenship scores are higher. Respondents with supervisor position show higher organizational justice, job satisfaction and organizational citizenship scores. It was determined that increased job satisfaction and organizational citizenship behavior were related to increase of... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti palankaus sveikatai elgesio sąsajas su dvasingumu ir vidine darna suaugusiame amžiuje. Tyrime dalyvavo 213 respondentų, 131 (61,5 %) moterų ir 82 (38,5%) vyrai. Jauniausiam tyrimo dalyviui 19 metų, vyriausiam – 58. Amžiaus vidurkis 28,9 metų. Tyrime buvo naudojama kasdieninės dvasinės patirties skalė (DSES), gyvenimo orientacijos klausimynas, palankaus sveikatai elgesio klausimynas. Išanalizavus gautus tyrimo rezultatus nustatyta, kad didesniu dvasingumu pasižymi žmonės, kurie taip pat pasižymi labiau sveikatai palankiu elgesiu ir atvirkščiai – mažesnio dvasingumo tiriamieji pasižymi mažiau sveikatai palankiu elgesiu. Žmonės, kurių vidinės darnos lygis yra aukštesnis pasižymi labiau sveikatai palankiu elgesiu, negu žmonių, kurių vidinės darnos lygis žemesnis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad palankų sveikatai elgesį paaiškina didesnis dvasingumas, aukštesnis vidinės darnos lygis ir vyriška lytis. / The aim of research – to establish relation of health related behavior with spirituality and the sense of coherence in grown up age. The research involved 213 respondents, out of who 131 (61.5%) were women and 82 (38.5%) – men. The youngest participant of the research was 19 years old, the oldest – 58. The average age – 28.9 years. The research instruments used were daily spiritual experience scale (DSES), life orientation questionnaire, health related behavior questionnaire. Analysis of the research results suggests that the people characterized as spiritual are also more lean towards the health related behavior and vice verse – people with less noted spirituality are less tend to health related behavior. Behavior of the people with higher level of sense of coherence is more health related than of the people with lower sense of coherence. The results of the research revealed that higher level of spirituality, greater sense of coherence and male gender account for the health related behavior.

Juknienė J. The peculiarities of self-assessment, sense of coherence and self-awareness of the 1 st – 2 nd formers of different advance. The final work of the Master of Psychology / the scientific supervisor – Doc. Dr. M. Pileckaitė – Markovienė; Vilnius Pedagogical University; the department of Psychology Didactics. – Vilnius, 2005. - 92 p. In this master work there is analyzed the self-assessment, sense of coherence and self-awareness of the students of different advance. In junior school age the making human’s disharmony shows through, which later causes emotional, behavior and learning problems, and social disadaptation. The aim of research – to analyze the peculiarities of personality of the 1 st – 2 nd formers of different advance in aspects of self-evaluation, sense of coherence and self-identification. The goals of research are: 1) to compare the self-assessment and sense of coherence of the students of high, average and low advance; 2) to evaluate students’ possibility to identify their own present, past and future status of age and sex, considering students’ advance; 3) to compare students’ understanding about the choice of attractive and unattractive image. There were used the following methods of research: analysis of nonfiction, conversation, questionnaires for children. Two hundred 1 st – 2 nd formers at the age of 7 – 8 participated in this research. The information about those children’ learning results was received from their teachers. According to this... [to full text]

The main problem that was solving in this Master‘s thesis – by comparing language skill development of 5-6 years old children from bilingual and monolingual families to see bilingual and monolingual children of that age possibilities and theirs future growing situaton. The study was done at pre-secondary schools of Vilnius and Švenčionys. 100 children from monolingual families and 100 children from bilingual were researched in this Master‘s work. The bilingual families had Lithuanaian and Russian or Polish as a spoken language. This Master‘s thesis conclusion – 5-6 age children from bilingual families have more trained lingual ear, verbal memory and articulation apparatus than those from monolingual families. It was approved statistically true �� p<0,01 by bigger percent of bilingual children results. For example, researching lingual ear – almost 2/3 bilingual children got best award and only 32 percent monolingual the same. The list of literature and appendixes are placed at the end of master’s degree work. 16 pictures, 6 tables illustrate the work, total 57 pages.

The main purpose of this research is to analyze the peculiarities of Health Control Locus and Sense of Coherence of adults that suffer from chronic diseases. The research is based on the analysis of scientific literature and theories, which summarize the main definitions of this research: the age of an adult, ailment and health control locus, Sense of Coherence. The results of experiments made with healthy adults and those who suffer from chronic diseases (N=378) are presented and analyzed in the second part of this research. Two methods where used: K.Wollston (1978) Multidimensional scale health locus of control (MHLC) and A.Antonovsky (1987) “Questionnaire of Life Orientation”, which is used in order to determine the Sense of Coherence. The results of research are: there are differences between adults that suffer from chronic diseases and healthy adults by the rate “chance” of the Health Locus of Control (t(376)=2.731, p=0.007) and by external rate of the Health Locus of Control (t(376)=11.375, p=0.0001). The obtained results allow making a conclusion that the firs hypotheses that adults that suffer from chronic diseases external rate is more expressed than healthy adults. Differences between adults that suffer from chronic diseases and healthy adults was found by the rates “manageability” (t(376)=-5.080, p=0.0001), “meaningfulness” (t(376)=-6.464, p=0.0001) of Sense of Coherence and by the general Scale of the Sense of Coherence (t(376)=-4.114, p=0.0001). The... [to full text]