Tyrimo tikslas - nustatyti save žalojančių ir turinčių savižudiškų tendencijų 16-19 metų mokinių asmenybės savybių ypatumus. Tyrime dalyvavo 174 mokiniai (71 mergaitė ir 103 berniukai). Siekiant atskleisti paauglių agresyvumo bruožą, buvo pasirinktas A. H. Buss ir M. Perry (1992) Agresijos klausimynas (angl. The Buss–Perry Aggression Questionnaire), tyrime naudojamos dvi agresyvumo skalės: fizinė agresija ir priešiškumas. Savigarbai matuoti, pasirinkta M. Rosenberg (1965) Savigarbos skalė (angl. Rosenberg Self-Esteem). Siekiant atskleisti paauglių saviveiksmingumo bruožą, pasirinkta R. Schwarzer ir M. Jerusalem (1995) Saviveiksmingumo skalė (angl. General Self-Efficacy scale). Impulsyvumo savybei matuoti pasirinkta E. S. Barratt (1995) Motorinio impulsyvumo skalė (angl. Motor Impulsiveness, Baratt Impulsiveness Scale). Neurotiškumo savybei matuoti buvo pasirinkta H ir S. Eysenck klausimyno (EPQ) (1986) neurotiškumo skalė. Sąmoningai save žalojančiam elgesiui matuoti naudota V. Jonušės (2010) sudaryta skalė, o savižudiškų tendencijų turinčiam elgesiui L. Šeibokaitės (2008) sudaryti klausimai. Rezultatai rodo, kad sąmoningai save žalojantys, turintys savižudiškų tendencijų ir tik turintys savižudiškų tendencijų berniukai pasižymi didesniu nurotiškumo, impulsyvumo, priešiškumo lygiu bei tik turintys savižudiškų tendencijų pasižymi ir didesniu fizinės agresijos lygiu, palyginus su to nedarančiais berniukais. Kontroliuojant savybių tarpusavio ryšius impulsyvumo, fizinės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim - to identify personality traits characteristics between 16-19 age school children with deliberate self-harm and suicidal behavior The study included 174 school children (71 females and 103 males). A. H. Buss ir M. Perry (1992) Aggression Questionnaire was applied to measure school children aggression; two scales used in this study: hostility, physical aggression. To measure self-esteem was chosen M. Rosenberg (1965) Self-Esteem scale. To measure children‘s self-efficacy were applied R. Schwarzer ir M. Jerusalem (1995) General Self-Efficacy scale. Impulsivity was measured by E. S. Barratt (1995) Motor Impulsiveness, Baratt Impulsiveness Scale. To measure neuroticism were applied H and S. Eysenck personality questionnaire (EPQ) (1986). To measure deliberate self-harm we used the scale created by V.Jonušė (2010), for suicidal tendencies – questions created by L. Šeibokaitė (2008). The results show that boys who deliberately self-harm and show suicidal behavior, and those who have only suicidal tendencies, but don‘t self-harm, have a higher impulsivity, hostility, neuroticism levels and those who have only suicidal tendencies also have higer physical aggression level, compared with boys who don‘t show such behavior. Controlling the relations between personality traits, impulsivity, hostility and physical aggression importance for boys self-harm and suicidal behavior disappears. Boys self-esteem and self-efficacy are not related to boys deliberately self-harm and... [to full text]

Psychological research into women’s embodied experience in pregnancy and the first year after birth is contradictory and mainly quantitative in nature. In response to these inconsistencies and the paucity of qualitative research in this area, this study investigated the embodied experience of women during pregnancy and the postpartum year. The study was conducted in Lithuania and the UK, using semi-structured interviews and drawings; the data were analysed using the qualitative methodology of Interpretative Phenomenological Analysis. Six women participated, all primigravidae, aged 26-35. Each woman was seen five times; thrice during pregnancy and twice after her baby was born. A rich description of the women’s embodied experience emerged from the accounts, supporting the notion of bodily experience in pregnancy being dynamic, complex and firmly embedded in their life-world. Due to limitations of size with regard to the PhD thesis, only the results of one consecutive case and four superordinate themes which emerged from the interviews with all of the women in the second trimester of pregnancy viz: the uncontrollable body, the body as my teacher, uncertainty about inner and outer boundaries and embodied identity in the making, were presented and discussed. The study provides insights into this lived experience that may be useful in psychological theory and in practice when working with women at this important transitional life stage. / Psichologijoje įkūnytas moterų patyrimas nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo vis dar retai tyrinėjamas, o esantys tyrimai yra dažniausiai kiekybiniai, atskleidžiantys prieštaraujančius rezultatus. Šiame tyrime buvo siekiama identifikuoti, aprašyti ir struktūruoti tai, kaip savo įkūnytą nėštumo ir pogimdyminio periodo patyrimą supranta ir įprasmina pačios pirmą kartą besilaukiančios moterys. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, taikant giluminius pusiau struktūruotus interviu ir piešinius. Tekstai analizuoti naudojant kokybinį interpretacinės fenomenologinės analizės metodą. Tyrime dalyvavo šešios 26–35 metų amžiaus moterys. Su kiekviena moterimi buvo susitikta penkis kartus: tris kartus joms besilaukiant ir du kartus jau gimus vaikui. Gautas labai turtingas moterų įkūnyto patyrimo aprašymas, leidžiantis galvoti apie kūno patyrimą nėštumo metu kaip apie dinamišką, sudėtingą ir stipriai jų gyvenime įsišaknijusį fenomeną. Disertacijoje išsamiai pristatomas ir aptariamas vienas nuoseklus motinystės atvejis ir keturios metatemos (besilaukiančio kūno nekontroliuojamumas, kūnas – mano mokytojas, kūno vidinių ir išorinių ribų neaiškumas, besiformuojantis kūniškas identitetas), kurios buvo suformuluotos atlikus visų moterų interviu analizes antrajame jų nėštumo trimestre. Tyrimas suteikia galimybę pamatyti, kaip kasdienybėje yra patiriamas šis fenomenas, praturtindamas teorinę ir praktinę šio reiškinio sampratą.

Psichologijoje įkūnytas moterų patyrimas nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo vis dar retai tyrinėjamas, o esantys tyrimai yra dažniausiai kiekybiniai, atskleidžiantys prieštaraujančius rezultatus. Šiame tyrime buvo siekiama identifikuoti, aprašyti ir struktūruoti tai, kaip savo įkūnytą nėštumo ir pogimdyminio periodo patyrimą supranta ir įprasmina pačios pirmą kartą besilaukiančios moterys. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, taikant giluminius pusiau struktūruotus interviu ir piešinius. Tekstai analizuoti naudojant kokybinį interpretacinės fenomenologinės analizės metodą. Tyrime dalyvavo šešios 26–35 metų amžiaus moterys. Su kiekviena moterimi buvo susitikta penkis kartus: tris kartus joms besilaukiant ir du kartus jau gimus vaikui. Gautas labai turtingas moterų įkūnyto patyrimo aprašymas, leidžiantis galvoti apie kūno patyrimą nėštumo metu kaip apie dinamišką, sudėtingą ir stipriai jų gyvenime įsišaknijusį fenomeną. Disertacijoje išsamiai pristatomas ir aptariamas vienas nuoseklus motinystės atvejis ir keturios metatemos (besilaukiančio kūno nekontroliuojamumas, kūnas – mano mokytojas, kūno vidinių ir išorinių ribų neaiškumas, besiformuojantis kūniškas identitetas), kurios buvo suformuluotos atlikus visų moterų interviu analizes antrajame jų nėštumo trimestre. Tyrimas suteikia galimybę pamatyti, kaip kasdienybėje yra patiriamas šis fenomenas, praturtindamas teorinę ir praktinę šio reiškinio sampratą. / Psychological research into women’s embodied experience in pregnancy and the first year after birth is contradictory and mainly quantitative in nature. In response to these inconsistencies and the paucity of qualitative research in this area, this study investigated the embodied experience of women during pregnancy and the postpartum year. The study was conducted in Lithuania and the UK, using semi-structured interviews and drawings; the data were analysed using the qualitative methodology of Interpretative Phenomenological Analysis. Six women participated, all primigravidae, aged 26-35. Each woman was seen five times; thrice during pregnancy and twice after her baby was born. A rich description of the women’s embodied experience emerged from the accounts, supporting the notion of bodily experience in pregnancy being dynamic, complex and firmly embedded in their life-world. Due to limitations of size with regard to the PhD thesis, only the results of one consecutive case and four superordinate themes which emerged from the interviews with all of the women in the second trimester of pregnancy viz: the uncontrollable body, the body as my teacher, uncertainty about inner and outer boundaries and embodied identity in the making, were presented and discussed. The study provides insights into this lived experience that may be useful in psychological theory and in practice when working with women at this important transitional life stage.

Sutelktumas, pasitikėjimas komanda, patiriamas stresas bei suvoktas Aš ir kolektyvinis efektyvumas laikomi svarbiais karinių komandų veiklos efektyvumo veiksniais. Visgi nėra aišku, kokia šių veiksnių tarpusavio sąveikos kryptis ir kokia jų reikšmė numatant karinių komandų veiklos efektyvumą. Specialiai tyrimui sukurti trys klausimynai: Karių patiriamo streso, Karių suvokto Aš efektyvumo ir Karių suvokto kolektyvinio efektyvumo klausimynas, taip pat Lietuvos karių populiacijai adaptuotos dvi kitų autorių sukurtos skalės. Apklausus 160 Lietuvos profesinės karo tarnybos karių, kurie priklausė 28 komandoms (skyriams) nustatyta, kad didesnis komandos sutelktumas, pasitikėjimas komanda, suvoktas Aš bei kolektyvinis efektyvumas yra susiję su didesniu komandos veiklos efektyvumu. Atlikta kelių analizė parodė, kad suvoktas kolektyvinis efektyvumas yra svarbiausias kintamasis, leidžiantis numatyti komandos veiklos efektyvumą ir karių patiriamą stresą. Karių komandos veiklos efektyvumą galima numatyti ir remiantis komandos sutelktumu, pasitikėjimu komanda ir suvoktu Aš efektyvumu, tačiau jie komandos veiklos efektyvumą numato ne tiesiogiai, o per suvoktą kolektyvinį efektyvumą. Taip pat nustatyta, kad aukštesniu Aš bei kolektyviniu efektyvumu pasižymi tarptautinėse operacijose anksčiau dalyvavę kariai. Eilinio laipsnį turintys kariai, palyginti su kitus laipsnius turinčiais kariais, linkę patirti daugiau streso ir mažiau pasitikėti savo komandomis. Skyriaus vadai ir likusieji kariai... [toliau žr. visą tekstą] / Cohesion, team trust, stress, perceived Self and collective efficacy are considered to be significant factors of military teams performance efficacy. Still it is not clear, what the interaction between these factors are and in what way they predict performance efficacy. For the purpose of the study three questionnaires were developed: Perceived Military Stress, Perceived Military Self–efficacy and Perceived Military Collective Efficacy questionnaires, two scales of other authors were adapted to Lithuanian military population. 160 soldiers of Lithuanian professional military, belonging to 28 military teams (sections) took part in the research. It was estimated that cohesion, team trust, perceived Self and Collective efficacy are related to performance efficacy. Path model proves, that perceived collective efficacy is the most important variable predicting military team’s performance efficacy and stress. Team’s performance efficacy can also be predicted by cohesion, team trust and perceived Self - efficacy, but these factors predict performance efficacy not directly, but through perceived collective efficacy. Besides, higher levels of perceived Self and collective efficacy characterize person with international operation experience. Privates tend to experience higher levels of stress and to trust their teams less to compare to junior privates. Commanders of the section and their subjects evaluate their teams similar.

Cohesion, team trust, stress, perceived Self and collective efficacy are considered to be significant factors of military teams performance efficacy. Still it is not clear, what the interaction between these factors are and in what way they predict performance efficacy. For the purpose of the study three questionnaires were developed: Perceived Military Stress, Perceived Military Self –efficacy and Perceived Military Collective Efficacy questionnaires, two scales of other authors were adapted to Lithuanian military population. 160 soldiers of Lithuanian professional military, belonging to 28 military teams (sections) took part in the research. It was estimated that cohesion, team trust, perceived Self and Collective efficacy are related to performance efficacy. Path model proves, that perceived collective efficacy is the most important variable predicting military team’s performance efficacy and stress. Team’s performance efficacy can also be predicted by cohesion, team trust and perceived Self - efficacy, but these factors predict performance efficacy not directly, but through perceived collective efficacy. Besides, higher levels of perceived Self and collective efficacy characterize person with international operation experience. Privates tend to experience higher levels of stress and to trust their teams less to compare to junior privates. Commanders of the section and their subjects evaluate their teams similar. / Sutelktumas, pasitikėjimas komanda, patiriamas stresas bei suvoktas Aš ir kolektyvinis efektyvumas laikomi svarbiais karinių komandų veiklos efektyvumo veiksniais. Visgi nėra aišku, kokia šių veiksnių tarpusavio sąveikos kryptis ir kokia jų reikšmė numatant karinių komandų veiklos efektyvumą. Specialiai tyrimui sukurti trys klausimynai: Karių patiriamo streso, Karių suvokto Aš efektyvumo ir Karių suvokto kolektyvinio efektyvumo klausimynas, taip pat Lietuvos karių populiacijai adaptuotos dvi kitų autorių sukurtos skalės. Apklausus 160 Lietuvos profesinės karo tarnybos karių, kurie priklausė 28 komandoms (skyriams) nustatyta, kad didesnis komandos sutelktumas, pasitikėjimas komanda, suvoktas Aš bei kolektyvinis efektyvumas yra susiję su didesniu komandos veiklos efektyvumu. Atlikta kelių analizė parodė, kad suvoktas kolektyvinis efektyvumas yra svarbiausias kintamasis, leidžiantis numatyti komandos veiklos efektyvumą ir karių patiriamą stresą. Karių komandos veiklos efektyvumą galima numatyti ir remiantis komandos sutelktumu, pasitikėjimu komanda ir suvoktu Aš efektyvumu, tačiau jie komandos veiklos efektyvumą numato ne tiesiogiai, o per suvoktą kolektyvinį efektyvumą. Taip pat nustatyta, kad aukštesniu Aš bei kolektyviniu efektyvumu pasižymi tarptautinėse operacijose anksčiau dalyvavę kariai. Eilinio laipsnį turintys kariai, palyginti su kitus laipsnius turinčiais kariais, linkę patirti daugiau streso ir mažiau pasitikėti savo komandomis. Skyriaus vadai ir likusieji kariai... [toliau žr. visą tekstą]

Metodika: Tyrimas buvo atliekamas 2012 metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais Mykolo Romerio universitete (MRU). Tyrimui atlikti naudotas apklausos metodas, duomenų rinkimo instrumentu pasirinktas klausimynas raštu. Tyrimo imtį sudarė atsitiktiniu būdu atrinkti MRU studentai. MRU populiacija yra 22 000, taikant 5 proc. paklaidą apskaičiuota, kad siekiant gauti statistiškai reikšmingus rezultatus reikia apklausti 519 studentų. Iš viso užpildyta 509 klausimynai, 10 klausimynų buvo sugadinti arba negražinti. Apklausti visų kursų studentai – tiek bakalaurai, tiek magistrantai. Tiriamųjų amžius – nuo 19 iki 35 metų. Tyrime dalyvavo 369 (72,5 proc.) moterys ir 140 (27,5 proc.) vyrų. Tyrimo organizavimas buvo grindžiamas savanoriškumo ir genoriškumo principais. Rezultatų apdorojimui buvo naudojamas programinis statistinių duomenų paketas SPSS 20.0. Tyrimo duomenys laikyti statistiškai patikimais, jei p<0,05. Rezultatai: Stresas, tai organizmo būsena, kuri atsiranda dėl įvykių, kuriuos asmuo laiko grėsmingais ir sunkiai įveikiamais. Stresoriai skirstomi į tris veiksnių grupes: fizinius, socialinius ir psichologinius. Stresas didina fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų riziką ir mažina atsparumą neigiamam aplinkos poveikiui. Dažniausiai streso įveikimo strategijos skirstomos į problemą ir į emocijas orientuotus įveikimo būdus. Dauguma MRU studentų (90 proc.) patiria stresą, moterys statistiškai reikšmingai dažniau už vyrus. Pagrindiniai studentų stresoriai yra egzaminai ir atsiskaitymai... [toliau žr. visą tekstą] / Methods: investigation was carried out September 2012 to December 2012 in the university of Mykolas Romeris. For investigation was used survey method, data collection instrument selected written questionnaire. The investigation consists of randomly selected students from university of Mykolas Romeris. The population of university Mykolas Romeris is 22 000, with a 5 percent error calculatedin order to obtain statistically significant results 519 students should be surveyed. Completing a total of 509 questionnaire, 10 questionnaire has been damaged or does not return. Interviewed all of the courses students - both undergraduate and postgraduate students. Investigated age of students is from 19 till 35 years old. Investigation included 369 (72,5 percent) women and 140 (27,5 percent) men. Organization of the investigation was based on a voluntary and benevolence principles. Proccesing of the results consisted of statistical software package for data SPSS 20.0 Survey data was considered statistically reliable if p < 0.05 Results: stress is the body's reacton caused by events that persons find sinister and difficult to overcome. Stressors are devided into three groups of factors: physical, social and psychological. Stress increases physical and mental health risks and reduces resistance to environmental stress. Often stress coping strategies are devided to problems and emotion oriented ways of overcoming. Most students (90 percent) from university of Mykolas Romeris experience... [to full text]

Vėžys dažniausiai asocijuojamas su mirtimi. Vis dėlto, ankstyva diagnozė ir taikomi nauji efektyvūs ligos gydymo būdai leidžia vėžiu sergančiam ligoniui vis ilgiau išgyventi. Tačiau suvokiama, kad, siekiant kaip galima ilgiau išsaugoti vėžiu sergančio žmogaus gyvybę, svarbu ne tik išgyventų metų skaičius, bet ir šių metų kokybė. Šiame darbe buvo siekiama įvertinti vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybės ypatumus priklausomai nuo vėžio formos (krūties, ginekologinis, kitos formos), gydymo metodo (chemoterapija ir spinduliavimas, kiti metodai), moterų šeimyninės situacijos (netekėjusios, ištekėjusios, kitas statusas) palyginimui pateikiant vėžiu nesergančių moterų rezultatus. Keliama hipotezė, kad vėžiu sergančios moterys savo gyvenimo kokybę vertina prasčiau nei vėžiu nesergančios moterys. Taip pat keliama hipotezė, jog gyvenimo kokybė yra prastesnė tarp tų vėžiu sergančių moterų, kurios yra gydomos chemoterapija ir spinduliavimu, ar tų moterų, kurios yra neištekėjusios. Gyvenimo kokybei vertinti buvo naudojamas Pasaulinės sveikatos organizacijos Gyvenimo kokybės – WHOQOL-100. Lietuviškai šis klausimynas vadinamas PSO-100. Šis klausimynas pasirinktas dėl to, kad tai yra vienas išsamiausių gyvenimo kokybės klausimynų. Beje, jis parengtas tyrimams Lietuvoje ir yra sėkmingai naudojamas. Pasaulinės sveikatos organizacijos Gyvenimo kokybės klausimynas WHOQOL-100 leidžia įvertinti bendrą gyvenimo kokybę, 6 bendras gyvenimo kokybės sritis ir dar 24 smulkesnius veiksnius. 6... [toliau žr. visą tekstą] / The cancer is usually associated with death. However, early diagnosis and new effective treatment methods created conditions for longer survival. But longer survival is not the main point recently. Recently more and more it is perceived that life quality is the essence, not only quantity of survived years. Here we aim to evaluate life quality of women who have cancer in regard to different cancer types (breast, gynaecological, other), different treatment methods (chemotherapy, other) and women marriage status (married, unmarried, other). Also for comparison purposes there is given life quality results of women who do not have cancer. It is thought that women with cancer have lower life quality comparing with women without cancer. Also it is thought that life quality is worse among women who are treated with chemotherapy, or among women who are unmarried. In order to evaluate life quality for the purposes of this research there was used life quality questionnaire of World Health Organization - WHOQOL-100. It was chosen because it is the one of more comprehensive tools for life quality evaluation. Also it is prepared for researches in Lithuania. Life quality questionnaire of World Health Organization - WHOQOL-100 allows to evaluate general life quality, 6 main factors and 24 subfactors. 6 main life quality factors are the following: physical health, psychological, level of independence, social relationships, environment, spirituality/religion/personal beliefs. It... [to full text]

The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities. / Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams.

Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams. / The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities.

In Lithuania, as well as in other countries, psychological studies on time perspective are still making their first steps. Currently, no theoretical paradigm is extensive enough to serve well as a basis for further fundamental and applied research in this field. The goal of this study was to explore the link between time perspective and personality traits in different gender and age groups. To analyse time perspective and personality traits, two independent studies were carried out (N=636 in Study 1, N=153 in Study 2, samples heterogeneous in terms of gender and age). The findings support the assumption that time perspective might be classified as a personality trait. Time perspective and personality traits were found to be closely related, moreover, the results have revealed certain characteristics of time perspective development. In addition, gender differences in time perspective were explored and, finally, an analysis of the relationship between time perspective and certain behavioural variables (alcohol use, smoking, subjective health rating, etc.) was conducted. / Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje psichologiniai laiko perspektyvos tyrimai tik prasideda, nėra nė vienos išbaigtos teorinės paradigmos, kuria remdamiesi šios problemos tyrėjai galėtų telktis fundamentaliems ir taikomiesiems tyrimams. Šio tyrimo tikslas: nustatyti vyrų ir moterų laiko perspektyvos sąsajas su asmenybės bruožais skirtingais amžiaus tarpsniais. Buvo atlikti du tyrimai, kuriuose dalyvavo 636 ir 153 žmonės (abiejų lyčių, įvairaus amžiaus), buvo tirta jų laiko perspektyva ir asmenybės bruožai. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad laiko perspektyva, tikėtina, yra asmenybės bruožas. Nustatytos tamprios sąsajos tarp laiko perspektyvos ir asmenybės bruožų, tyrimo rezultatai leidžia spręsti apie kai kuriuos laiko perspektyvos raidos ypatumus. Išnagrinėti laiko perspektyvos skirtumai vyrų ir moterų grupėse, taip pat laiko perspektyvos sąsajos su asmens elgesio kintamaisiais (alkoholio vartojimu, rūkymu, subjektyviu sveikatos vertinimu ir kt.).