Darbą atliko Jurgita Zenevičienė, VPU antro kurso politinės sociologijos magistrantė. Tyrimo tikslas:. išsiaiškinti kaip jaunimas vertina e-paslaugas, kokius teikia prioritetus, kokie veiksniai skatina naudotis jomis, kokie trukdo. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti e-paslaugų sampratą ir raidą, pagrindinius bruožus; 2. Išanalizuoti e-paslaugas reglamentuojančią teisinę bazę Lietuvoje; 3. Apibendrinti e-paslaugas, jų pritaikomumą Lietuvoje Europos Sąjungos kontekste, naudojimosi e-paslaugų galimybes; 4. Išskirti e-paslaugų įvairovę bei veiksnius, skatinančius ir trukdančius jaunimui naudotis e-paslaugomis; 5. Remiantis VPU atliktu tyrimu, išanalizuoti kaip jaunimas vertina e-paslaugas, jų kokybę, kokie, jų nuomone, veiksniai skatina naudotis e-paslaugomis ir kokie trukdo. Tyrimo objektas: išsiaiškinti kaip jaunimas vertina e-paslaugas, kokius teikia prioritetus, kokie veiksniai skatina naudotis jomis, kokie trukdo. Tyrimo hipotezės: 1. Studentai, kurie mokykloje kreipė didesnį dėmesį į kompiuterinio raštingumo pamokas, lengviau naudojasi e-paslaugomis; 2. Dirbantys studentai žymiai daugiau naudojasi e-paslaugomis, negu tie studentai, kurie nedirba; 3. Tiksliuosius mokslus studijuojantys studentai daugiau naudojasi e-paslaugomis, negu studentai studijuojantys humanitarinius bei socialinius mokslus; 4. Vyrai yra labiau patenkinti teikiamų e-paslaugų kokybe nei moterys; 5. Viena iš perspektyviausių e-pasaugų jaunimas laiko pajamų ir turto deklaravimą. Tyrimo metodai: mokslinės... [toliau žr. visą tekstą] / The work was written by Jurgita Zenevičienė, student of Sociology and polithology cathedral of Social sciences faculty of Vilnius pedagogical university. The purpose of the investigation is to analyse the rendering of public e-services and its acceptability in youth view. Tasks of the work: 1. To represent the conception, evolution and the main features of the e-services; 2. To analyse the law basis that regulates e-services in Lithuania; 3. To summarize the e-services, their adaptability in Lithuania in the European Union context, the possibilities of using e-services; 4. To accentuate variety of e-services and factors that motivate and impede fr youth to use e-services; 5. With reference to the investigation made by VPU, to analyse how youth evaluate e-services, their quality, which of them, according to youth opinion, motivate to use e-services and which impede. The object of investigation: specialties of youth using public e-services. Hypotheses of the investigation: 1. Students that paid a lot of attention to the lessons of computer-based literacy, use e-services easier. 2. Working students use e-services much more than students that do not work 3. Students that study exact sciences use e-services more than students that study liberal arts and social sciences. 4. Men are more satisfied about e-services quality than women. 5. One of the most perspective e-services youth consider the declaration of incomes and capital. The work methods: the analysis of scientific and... [to full text]

Lyčių vaidmenys yra svarbiausi kiekvieno žmogaus per gyvenimą atliekami vaidmenys. Jų yra mokomasi socializacijos proceso metu, kai veikiamas įvairių veiksnių individas suvokia, kas yra vyriška, o kas moteriška. Tai suvokdamas, individas suformuoja savo savivoką, kuri plečiant savo jau turimų žinių ribas keičiasi. Savivoką gali keisti daugelis veiksnių, tarp jų ir televizija. Darbo tikslas – išanalizuoti televizijos serialuose pateikiamų lyčių vaidmenų poveikį auditorijos lyčių savivokai. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą darbo tikslą, išsikeliami šie pagrindiniai uždaviniai: apibrėžti žmogaus savivokos sąvoką; atlikti procesų ir veiksnių, kurie formuoja lyčių vaidmenis analizę; išanalizuoti televizijos serialų paskirtį bei jų poveikį auditorijai; išanalizuoti televizijos serialuose pateikiamus lyčių vaidmenis; ištirti televizijos serialuose pateikiamų lyčių vaidmenų poveikį auditorijos savivokai. Naudojama literatūra, kuri skiriama į šias grupes: medžiaga, kurioje analizuojamas socializacijos procesas bei individo tapatybės formavimasis; lyčių vaidmenų analizei skirtos publikacijos bei tyrimai ir literatūra, kurioje analizuojamas televizijos serialų atsiradimas ir jų tolimesnis plitimas bei populiarumo priežastys. Išanalizavus literatūrą, atlikus televizijos serialų turinio analizę bei apklausą, prieita prie šių pagrindinių išvadų. Pirma: savivoka yra žmogaus savęs suvokimas ir turimos žinios apie save. Savivoka gali kisti priklausomai nuo to, kiek naujų žinių individas įgaus... [toliau žr. visą tekstą] / Gender roles are the most important roles in life of every human. They are learned in the socialization process under the influence of various factors which determine perception of what is masculine and what is feminine. In this way each individual forms his own self-perception, which is changing according boundaries of the knowledge. Self-percection can be alternated by a number of factors, including the television. Objective of this thesis- to analyze the impact of gender roles portrayed in television serials on gender perception of the audience. In order to achieve the stated objective, the following main tasks were set: to define the concept of human self-perception, to analyse the factors which influence gender roles, investigate television serials and their impact on the intended audience, explore gender role models portrayed in television serials and analyse their impact on gender perception of the audience. The literature used can be divided in the following categories: literature analyzing the process of socialization and formation of identity of the individual; research publications and literature analysing the occurrence and further spread of television serials and the reasons for their popularity. The analysis of literature, investigation of the television series and content analysis of the survey led to these conclusions. First: self-perception is self understanding of the humans and knowledge about themselves. Self-perception may alternate depending on the new... [to full text]

Tyrimo objektas – pradinių klasių mokinių fizinis aktyvumas ir socializacija. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti pradinių klasių mokinių fizinio aktyvumo, socializacijos ir jų tėvų fizinio aktyvumo ryšį. Hipotezė: Fizinis aktyvumas tiesiogiai teigiamai susijęs su pradinių klasių vaikų socializacija Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti pradinių klasių mokinių fizinį aktyvumą ir socializaciją. 2. Nustatyti ir įvertinti pradinių klasių mokinių tėvų fizinį aktyvumą. 3. Nustatyti pradinių klasių mokinių ir jų tėvų fizinio aktyvumo ryšį. 4. Nustatyti pradinių klasių mokinių fizinio aktyvumo ir socializacijos ryšį. Rezultatai: Biržų rajono ir Kauno rajono pradinių klasių mokinių organizuota fizinė veikla po pamokų vidutiniškai trunka 3,21 ± 7,2 val. per savaitę, pradinių klasių mokinių fiziškai aktyvus laisvalaikis vidutiniškai trunka 5,47 ± 5 val. Pradinių klasių mokiniai sėsliai laisvalaikį praleidžia vidutiniškai 27,5 ± 20,8 val. Išvados: 1. Tyrimo rezultatai parodė, kad pradinių klasių mokinių fizinis aktyvumas pagal rekomenduojamas PSO rekomendacijas nėra pakankamas. Biržų rajone fiziškai aktyvių tirtųjų pradinių klasių moksleivių buvo daugiau negu Kauno rajone. Tirtieji moksleiviai turėjo aukštą socialumo įvertį. 2. Mažiau nei puse tirtųjų pradinių klasių moksleivių tėvų buvo nepakankamai fiziškai aktyvūs. 3. Ryšio tarp pradinių klasių mokinių ir jų tėvų fizinio aktyvumo neaptikome. 4. Fizinis aktyvumas pradinių klasių moksleivių socialumui poveikio neturi. Pasiūlymai:... [toliau žr. visą tekstą] / Research objects: physical activity and socialization of primary school students and their parents physical activity relation. Research aim: estimate the bond between primaty school pupils physical activity, socialization and their parents physical activity Hypothesis: Physical activity is directly related with socialization of primary school students Objectives: 1. Identify and evaluate physical activity and socialization of primary school students. 2. Identify and evaluate physical activity of primary school parents. 3. Identify coherence of primary school students and their parents activity. 4. Identify connection between physical activity and socialization of primary school students. Results: Primary school pupils from Biržai and Kaunas region takes organized phisical activity after school approximately between 3,21 ± 7,2 hours per week. Moreover, primary school pupils leisure related with phisical activity approximately takes between 5,47 ± 5 hours per week. Primary school pupils spent their leisure sudentary approximately 27,5± 20,8 hour per week. Conclusions: 1. Research results show that physical activity of primary school students is not properly according to advised PSO recommendations. Physically active primary schools students are more in Biržų region than in Kaunas area. Tested sudents have high sociability level. 2. Less than half tested parents of primary school students have poor physical activity. 3. We do not identify coherence between physical activity of... [to full text]

Skirtingai nei daugelyje ES šalių, Lietuvoje darbuotojų atstovavimas bei dalyvavimas priimant sprendimus iki šiol buvo itin žemas. 2004 metais priėmus Darbo tarybų įstatymą buvo sudarytos didesnės galimybės Lietuvos dirbančiųjų socializacijai todėl buvo svarbu įvertinti, kaip darbuotojai pasinaudojo jiems suteiktomis teisėmis. Šio magistro darbo objektas – darbo tarybos ir jų veikla Lietuvoje; hipotezė – darbo tarybos skatina darbuotojų socializaciją. Darbo tikslas – įvertinti darbo tarybų paplitimą Lietuvoje bei jų įtaką darbuotojų socializacijai. Siekiant užsibrėžto tikslo buvo atlikta teorinės literatūros analizė bei Lietuvos įmonių, kuriose yra išrinktos darbo tarybos, darbuotojų bei darbo tarybų narių apklausa. Gauti rezultatai leido patvirtinti iškeltą hipotezę - daugelyje įmonių, kuriose buvo išrinktos darbo tarybos, buvo pasirašytos kolektyvinės sutartys arba vyko derybos dėl jų pasirašymo. Šių įmonių darbuotojai gauna reikiamą informaciją, darbdavys konsultuojasi su jais priimant sprendimus. Pagrindiniai darbo siūlymai susijęs su didesnio informuotumo apie darbo tarybų veiklą poreikiu visais - visuomenės, įmonės, darbo tarybos - lygmenimis. / Differently than in other EU countries, the level of employees’ socialization, i.e. employees’ representation and participation in enterprise level decision-making, in Lithuania is exceptionally low. In 2004 the Law on Works Councils was adopted and therefore the conditions for better employees’ socialization were created. The aim of this work is to evaluate how employees used opportunities provided by the Law, i.e. to measure the prevalence of works councils in Lithuania as well as their impact for employees’ socialization. The object of this work is works councils and their activities in Lithuania, the main hypothesis – works councils foster employees’ socialization. In order to evaluate the influence of works councils on employees’ socialization the theoretical as well as historical aspects of employees’ participation were analysed and survey of Lithuanian enterprises, employees and works councils’ members were carried out. The results achieved showed that on average 4% of Lithuanian enterprises have works councils elected and this share increases with the size of enterprise. The hypothesis raised was confirmed – in the most enterprises with works councils the collective agreements were signed (or collective bargaining took place), employees are consulted and receive all the information necessary to participate in decision making. Main proposals are related to the campaigns intended to inform works councils members, employees and society as a whole about the activities of... [to full text]

Vis didėjantis nusikaltimų skaičius veda prie vienos labai svarbios išvados – per menkai sprendžiamos socialinės problemos, o teisės aktų taikymas turi rimtų spragų. Visuomenės palaikymas labai svarbus asmenų socialinei adaptacijai gr��žus iš įkalinimo vietų, tai padeda buvusio nuteistojo jaustis pilnateisiais piliečiais, turinčiais eilę teisių kaip ir kiekvienas mūsų: teisę i darbą, mokslą, būstą, socialinę apsaugą. Vykdant socialinės paramos, pagalbos ir paslaugų teikimą vietiniame lygyje plačiau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, siekti socialinių paslaugų įvairovės, įtraukti į bendrą socialinės paramos sistemą rizikos grupės asmenims, sustiprinti jų ryšius visuomenėje. / The constantly growing number of crimes leads to one highly important conclusion: social problems are being poorly solved and the application of legal acts has serious gaps in our country. Public support is of high importance for the social adaptation of persons returning from prisons. This helps former convicts to feel as full citizens, having the same rights as other people: a right for work, education, lodgment and social security. It is necessary to cooperate with nongovernmental organizations closer, to strive for the diversity of social services, to include the persons belonging to the group disposed to risk into the general social support systems and to consolidate their links with society when implementing social support, assistance and service provision on local level.

Lietuvoje nuolat vykstantys socioekonominiai, kultūriniai, politiniai ir kitokie pokyčiai, tapę įprastu ir nuolatiniu reiškiniu, turi įtakos ir ugdymo sistemos kaitai. Pokyčiai tampa gyvenimo norma ir darosi vis spartesni. Ugdymo institucijai lemta veikti esant nuolatinei kaitai. Itin sparčioje kaitoje yra nepakankamas skirtingų visuomenės grupių lūkesčių tyrimas. Jų identifikavimas sudaro prielaidas mažinti atotrūkį tarp visuomenėje vykstančių procesų ir vaiką supančios aplinkos. Dėl nuolatinės kaitos ugdymo institucijai būtina strategija, kuri sudaro galimybę optimizuoti organizacijos elgseną, tobulinti vaiko socializacijos procesą, kuriuos įtakoja visuomenės grupių lūkesčiai ir jų realizavimo būdų bei galimybių paieška. Tyrimo tikslas. Identifikuoti įvairių visuomenės grupių lūkesčius ikimokyklinei įstaigai tobulinant vaiko socializacijos procesą. Tyrimo uždaviniai. 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą, dokumentus apie pagrindinių socializacijos institucijų svarbą vaiko socializacijai. 2. Išsiaiškinti skirtingų visuomenės grupių lūkesčius ikimokyklinei įstaigai vaiko socializacijos aspektu. 3. Nustatyti ryškiausius skirtingų visuomenės grupių lūkesčių skirtumus. 4. Nustatyti visuomenės grupių lūkesčių įtaką ikimokyklinės įstaigos strategijos kaitai. Tyrime dalyvavo 390 skirtingo amžiaus bei išsilavinimo, priklausančių skirtingoms socialinėms grupėms asmenų. Tiriamieji turėjo atsakyti į 20 (neskaitant klausimų apie lytį, amžių, išsilavinimą... [toliau žr. visą tekstą] / The socio-economical, cultural, political and other changes that are constantly going on in Lithuania became a usual and constant phenomenon and have an influence on the changing of development system. The changes are becoming the standard of life and they are going speedy. An education institution is conditioned by permanent alternation. In the very big interchange is an insufficient survey of different society groups’ expectations. Their identification makes preconditions to narrow the gap among the processes in the society and environment of child. Because of the permanent alternation an educational institution needs the strategy that gives the possibility to optimize the behavior of organization, to improve the process of child socialization and they are influenced by the intentions of society groups and the ways of their realization as well as the search of possibilities. The purpose of survey. To identify the intentions of different society groups in preschool institution improving the process of child socialization. The goals of survey. 1. To analyze the scientific literature, documents about the importance of essential institutions of socialization for the socialization of child. 2. To clear up the expectations of different society groups from preschool institution in the aspect of child socialization. 3. To determine the strongest differences of intentions of various society groups. 4. To identify the influence of intentions of society groups on the... [to full text]

ĮVADAS I. Socialinių paslaugų teikimas Lietuvoje 1. Socialinių paslaugų ugdymo institucijose būtinumas 2. Socialinių paslaugų realizavimo būklė ir perspektyvos 3. Socialinių paslaugų teikimo ikimokyklinėje ugdymo institucijose tradicinis modelis II. Empirinio tyrimo metodika ir organizavimas 1. Tyrimo metodologinės nuostatos 2. Tyrimo instrumentai 3. Tyrimo imtis ir procedūra 4. Tyrimo duomenų analizės metodai III. Empirinio tyrimo analizė ir apibendrinimas 1. Socialinių paslaugų teikimo ikimokyklinukams tradicinis vadybinis modelis 2. Ikimokyklinių ugdymo institucijų socialiniai poreikiai ir jų tenkinimas 3. Socialinių paslaugų teikimo ikimokyklinukams naujas modelis IŠVADOS SUMMARY LITERATŪRA PRIEDAI. / The present work with preschool education show us the previous and present structure of education favour effecting. Like I have presented it in my work Social worker’s part in preschool education institution – modeling social favour rendering. The one education system purpose is that prospect pedagogical community needing to analyze social work changing nowadays education dimension contest. One of topicality is that in XXI age progressive pedagogical study like the education system outlasts new time and also has the new theoretical and practical point. The one leading purpose – universal person’s can development reformatted education accommodation: The elevating person, who can tune to him, surrounding social ambient, moral, graft for children demanding social lineament and internal. At the country where is social, economical and cultural changing just showing us the social and educated favour development. Considering market – led term and competition the new technologies chance must be quit good seeing at all that and actually the person’s mutability and public social needed and them do.

Demografinių tyrimų rezultatai rodo, kad sparčiai mažėjant santuokų ir didėjant ištuokų skaičiui, daugėjant nesantuokinių vaikų bei populiarėjant naujoms partnerystės formoms Lietuvoje gausėja nepilnų šeimų, kurių galva – moteris. Tokios šeimos dažniau patiria skurdą, susiduria su socialinėmis – psichologinėmis problemomis. Šeimos, gyvenančios kaime, situacija dar sudėtingesnė dėl ribotų socialinės raidos galimybių ir nepakankamos socialinių paslaugų pasiūlos. Tyrimo problema apima šiuos klausimus: kokia vienišų motinų situacija ir pagalbos galimybės gyvenant kaime, kokia natūrali pagalbos sistema, kokie jų lūkesčiai? Tyrimo objektas: socialinė pagalba vienišai motinai, auginančiai vaikus kaime. Tyrimo tikslas: atskleisti socialinės pagalbos vienišai motinai, auginančiai vaikus kaime, ypatumus ir išryškinti šios pagalbos tikslus bei metodus. Uždaviniai: 1. Aptarti vienišą motinystę, kaip psichosocialinį reiškinį. 2. Išryškinti socialinės pagalbos ypatumus teikiant paslaugas vienišai motinai kaime. 3. Apžvelgti juridines prielaidas nustatant, kokią pagalbą vienišai motinai jos užtikrina. 4. Atskleisti vienišos motinos situaciją, pagalbos galimybes, tikslus bei metodus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų, statistinių duomenų analizė, giluminis nestruktūruotas interviu ir kontent analizė, naudojama kokybiniame aprašomajame tyrime. Tyrimo metu buvo naudojama atranka pagal prieinamumą. Tyrime dalyvavo 8 vienišos motinos, įtrauktos į seniūnijos socialinės... [toliau žr. visą tekstą] / The facts of demographics and results of special research suggest that, as since the beginning of 1990 the number of marriages has been decreasing, the number of divorces has been increasing, the number of irregular children has been growing and the new forms of partnership has been popularized, the number of one-parent families, where a householder is a woman, has been spread in Lithuania. Such families are more often inscribed in the category of low-income families or even those who live below the poverty. level dealing with social – psychological problems. Research problem involves the following issues: the situation and problems of single mother families in rural areas, their expectations and environment. Target group: social assistance to the single mother raising children in rural areas. Research objectives: to establish opportunities of social assistance to a single mother; to highlight objectives and methods. Goals: • to discuss the reasons that determine single motherhood as psychological phenomenon. • to highlight the peculiarities of social support rendering assistance to single mothers in rural areas. • to view legal suggestions rendering assistance to single mother families. • to establish single mothers‘ expectations, support opportunities, objectives and methods Research methods: analysis of scientific literature, documents and statistics; a profound non-structural interview. The cross-section was applied in the research work in accordance to accessibility... [to full text]

Tyrimo tikslas: Nustatyti 13–18 metų našlaičių, gyvenančių globos įstaigoje ir pas globėjus, socializacijos ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti našlaičių, gyvenančių globos įstaigoje ir pas globėjus, socialinės adaptacijos ypatumus 2006 ir 2008 metais. 2. Išryškinti našlaičių, gyvenančių globos įstaigoje ir pas globėjus, vidinės būsenos ypatumus 2006 ir 2008 metais. 3. Išsiaiškinti našlaičių, gyvenančių globos įstaigoje ir pas globėjus, ateities perspektyvos suvokimo ypatumus 2006 ir 2008 metais. Išvados 1. Nustatyta, kad respondentų, gyvenančių globos įstaigoje ir pas globėjus, socialinė adaptacija yra skirtinga. Išryšk��jo, jog didžioji dauguma našlaičių, gyvenančių globos namuose pagalbos prašo draugų (2006 m.– 50 proc., 2008 m.– 40 proc.), tuo tarpu, pas globėjus gyvenantys našlaičiai dažniausiai pagalbos prašo pas savo giminaičius (2006 m.– 41 proc., 2008 m.– 43 proc.). Pastebėta, jog 2006 metais 25 proc. globos namuose gyvenančių našlaičių pagalbos prašė auklėtojų, tačiau 2008 metais tokių buvo tik 7 proc. (p<0,05). Paaiškėjo, jog 2006 metais globos namuose gyvenančius respondentus įžeidinėjo pažįstami asmenys – 25 proc., vyresni– 19 proc., aplinkiniai – 13 proc. Tuo tarpu, 2008 metais juos jau labiausiai įžeidinėjo klasiokai ir vyresni žmonės – 13 proc. Pastebėta, kad pas globėjus gyvenančius našlaičius 2006 metais įžeidinėjo klasiokai – 12 proc., o 2008 metais jau labiau įžeidinėjo aplinkiniai žmonės – 23 proc., klasiokai – 17 proc. (p<0,05). Pastebėta... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of the Study: to determine the specifics of socialization processes observed in the 13-18-year-old orphan children who live in foster homes or with foster parents. Objectives of the Study: 1. To determine the specifics of social adaptation processes observed in the orphans who live in foster homes or with foster parents in the year 2006 and 2008. 2. To emphasize the specifics of the inner state observed in the orphans who live in foster homes or with foster parents in the year 2006 and 2008. 3. To reveal the specifics of the future perspective perception in the orphans who live in foster homes or with foster parents in the year 2006 and 2008. Conclusions 1. It was determined the respondents who live in foster homes and those who stay with foster parents differ in terms of social adaptation. The study suggested that the majority of the orphans living in foster homes look for help among their friends in case of need (50% in 2006; 40% in 2008), whereas the orphans who stay with foster parents usually ask their relatives for help (41% in 2006; 43% in 2008). It was noticed that in 2006, 25% of the orphans living in the foster home approached the teachers of the institution when they needed help, however, in 2008 the number of such children dropped down to 7% (p <0.05). It turned out that during 2006, 25% of the respondents who lived in foster homes were offended by the familiar people, 19% were offended by elder people and 13% of the respondents experienced offence from... [to full text]

Socializacijos metu kiekvienas vaikas formuojasi ir kaip visuomeninis žmogus, kaip savita asmenybė, kuri ateityje turės susiformavusias nuostatas bei įsitikinimus ir lyčių vaidmenų klausimais. Ikimokyklinio amžiaus tarpsnio svarbą tolimesniam žmogaus gyvenimui, savęs vertinimui akcentuoja sociologai, psichologai, pedagogai. Temos aktualumą įrodo ir tai, kad socializacijos vaikystėje metu atsiradus abejonėms dėl savo jėgų, sugebėjimų, atsiranda natūrali konfrontacija tarp būvimo „teisingu“ savo lyties atstovu ir būvimo savimi. Žvelgiant istorinėje perspektyvoje, liberalesnis požiūris į daugelį visuomeninio gyvenimo klausimų, keičia ir lyčių vaidmenų apibrėžtumą. Lietuvoje pastebima tradicinio požiūrio į lyčių vaidmenis bruožai, kur tradiciškai vis dar skirtinga lyčių padėtis tiek šeimyninių vaidmenų pasidalinimo, tiek darbo srityse. Jeigu stereotipinis požiūris į vyriškumą ir moteriškumą bei lyčių vaidmenis visuomenėje diegiamas nuo pat vaikystės, ilgainiui tampa sunku kovoti su įvairiomis socialinėmis problemomis: smurtas prieš moteris, seksualinis išnaudojimas, skurdo feminizacija, nelygybė darbo rinkoje, profesinio ir šeimos derinimo klausimų, vaikų auginimo sferoje. Šeimos vaidmuo tebelaikomas svarbiausiu socializacijos institutu, tačiau vis didesnę reikšmę įgauna ikimokyklinės įstaigos, žiniasklaidos vaidmuo. Nemažai atliktų tyrimų apie moters padėtį darbo rinkoje išryškina moters diskriminacijos apraiškas, kalbama apie ryškiausiai matomus lyčių vaidmenų... [toliau žr. visą tekstą] / In the process of socialization every child develops into a social person and individual who will have attitude towards the gender roles in the future. The importance of the preschool period for the person’s further life is emphasized by sociologists, psychologists and pedagogues. The relevance of this topic is proved by the idea that if the child has doubts about his abilities, the natural confrontation between being the “correct” representative of his gender and being him self will emerge. In the historical perspective, more liberal attitude towards many social topics changes the characterization of the gender roles. In Lithuania the traditional attitude towards the gender roles is noticed that is why the different gender positions in family and job levels are apparent. If the stereotypical opinion about femininity, masculinity and gender roles is inculcated from the childhood, eventually it becomes difficult to stem social problems: violence against women, sex abuse, poverty feminization, inequality in employment system, career and family questions. Family still plays the main role in the process of socialization, but at the same time preschool institution and mass media become more powerful. The number of researches concerning labour system show examples of woman discrimination, the most frequent gender role stereotypes in mass media, especially in the groups of teenagers and youth. But still we feel lack of thorough analysis of the prime socialization process and how the... [to full text]