Meno terapija – tai savęs pažinimo procesas bet kokia menine išraiška, kuri kyla iš emocinių gelmių. Meno terapija padeda mintis ir emocijas išreikšti vaizdais, muzikos garsais, šokio judesiais, o ne žodžiais. Svarbiausia – procesas ir žmogus. Menas naudojamas kaip priemonė komunikuoti, kaip būdas išsakyti nesuprastus jausmus. / Art therapy - this self-discovery process in any artistic expression that stems from the emotional depths. Art therapy helps to express the thoughts and emotions of images, sounds, music, dance moves, and not the words. The most important thing - the process and the person. Art is used as a means of communication, as a way to express feelings misunderstood.

Pedagogic folk-tale therapy at the lessons of informal education Summary One of he most urgent problem in the Lithuanian contemporary educational, basing itself on the humanist education principles, is the psychological climate at school, influencing pupils’ motivation to state of pupil. Supplementary education classes could have a large influence on the improvement of psychological climate. ,,The Supplementary Education Concept” is a list of the possibilities, grouped ant called functions, including: cognitive, communication, pragmatic and self-reakiztion. The mentioned concept does not include the innovative function of supplementary education, used to preserve emotional health and to improve the emotional state of a child. In essence this function is ,,social treatment” by art, also known as art therapy. ,, The Supplementary Education Concept” addresses the problems, arising in the course of after-class activity in a mainstream school. This is related to poor search for new working forms and methods, forgotten training and insufficient requalification tasks, and too little attention paid to the children’s socialization process, etc. We studied the documents, regulating supplementary education, articles of researchers and teachers on this work and formulated the problem for investigation, namely: too little attention is paid to the important issue for pupil’s socialization and creativity-planning, and organizing of systematical recreational work, used to eliminate... [to full text]

Ischemic heart disease (IHD) is one of leading morbidity and mortality caused worldwide. Along with medical treatment currently there are two main methods of coronary revascularisation – percutaneous coronary intervention (PCI) and aortocoronary bypass surgery (ACBS). New heart revascularisation methods are under development, which are to be applied for routine practice in the future. One of methods stimulating angiogenesis is cardiac shock wave therapy (CSWT). CSWT is new reconstructive / regeneration treatment method offering alternative for revascularisation, as use of steam cells for such purposes is still in the stage of trials. Low frequency mechanical waves are used for CSWT. Their effect results in improved heart perfusion and development of blood vessels' network. Such waves for the first time in medicine were applied about 20 years ago for renal stones fragmentation. This treatment method has been recently applied in clinics worldwide and only few of them obtained some experience in this area. CSWT, along with medical and invasive treatment methods for patients with severely advanced ischemic heart disease, in Santariškių Clinics of Vilnius University Hospital was introduced in 2008. / MSBT– tai naujas atkuriamojo/ regeneracinio gydymo būdas, galintis tapti revaskuliarizacijos alternatyva, nes kamieninių ląstelių pritaikymas tokiais tikslais tebėra tiriamas. MSBT metu naudojamos žemo dažnio mechaninės bangos, kurioms veikiant, pagerinama širdies perfuzija ir sukuriamas kraujagyslių tinklas. Tokios bangos pirmą kartą medicinoje buvo pritaikytos inkstų akmenims skaldyti maždaug prieš 20 metų . MSBT tyrimai pradėti atlikti su pacientais, kuriems diagnozuota labai pažengusi išeminė širdies liga, lydima III−IV klasės krūtinės anginos(KA) pagal Kanados klasifikaciją (CCS), yra trijų vainikinių arterijų liga, kartais su kairės vainikinės arterijos kamieno stenoze. Šiems pacientams anksčiau atliktos angioplastikos ir stentavimo procedūros arba viena ar kelios aortokoronarinių jungčių suformavimo operacijos, tačiau KA atsinaujino, todėl nuolatos skiriamos maksimalios toleruojamos nitratų dozės. Tačiau krūtinės anginos epizodai kartojasi kelis kartus per dieną minimalaus fizinio krūvio metu ar net ramybėje. Pasaulyje šis gydymo metodas tik pradedamas taikyti ir pirminės patirties sukaupta tik nedaugelyje klinikų. Iki 2008m. VUL Santariškių klinikose išemine širdies liga (IŠL) sergantys pacientai buvo gydomi standartiniais metodais: medikamentais, PKI ir vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacija. 2008 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose labai pažengusia išemine širdies liga sergančių pacientų gydymui, be medikamentinio ir... [toliau žr. visą tekstą]

MSBT– tai naujas atkuriamojo/ regeneracinio gydymo būdas, galintis tapti revaskuliarizacijos alternatyva, nes kamieninių ląstelių pritaikymas tokiais tikslais tebėra tiriamas. MSBT metu naudojamos žemo dažnio mechaninės bangos, kurioms veikiant, pagerinama širdies perfuzija ir sukuriamas kraujagyslių tinklas. Tokios bangos pirmą kartą medicinoje buvo pritaikytos inkstų akmenims skaldyti maždaug prieš 20 metų . MSBT tyrimai pradėti atlikti su pacientais, kuriems diagnozuota labai pažengusi išeminė širdies liga, lydima III−IV klasės krūtinės anginos(KA) pagal Kanados klasifikaciją (CCS), yra trijų vainikinių arterijų liga, kartais su kairės vainikinės arterijos kamieno stenoze. Šiems pacientams anksčiau atliktos angioplastikos ir stentavimo procedūros arba viena ar kelios aortokoronarinių jungčių suformavimo operacijos, tačiau KA atsinaujino, todėl nuolatos skiriamos maksimalios toleruojamos nitratų dozės. Tačiau krūtinės anginos epizodai kartojasi kelis kartus per dieną minimalaus fizinio krūvio metu ar net ramybėje. Pasaulyje šis gydymo metodas tik pradedamas taikyti ir pirminės patirties sukaupta tik nedaugelyje klinikų. Iki 2008m. VUL Santariškių klinikose išemine širdies liga (IŠL) sergantys pacientai buvo gydomi standartiniais metodais: medikamentais, PKI ir vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacija. 2008 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose labai pažengusia išemine širdies liga sergančių pacientų gydymui, be medikamentinio ir... [toliau žr. visą tekstą] / Ischemic heart disease (IHD) is one of leading morbidity and mortality caused worldwide. Along with medical treatment currently there are two main methods of coronary revascularisation – percutaneous coronary intervention (PCI) and aortocoronary bypass surgery (ACBS). New heart revascularisation methods are under development, which are to be applied for routine practice in the future. One of methods stimulating angiogenesis is cardiac shock wave therapy (CSWT). CSWT is new reconstructive / regeneration treatment method offering alternative for revascularisation, as use of steam cells for such purposes is still in the stage of trials. Low frequency mechanical waves are used for CSWT. Their effect results in improved heart perfusion and development of blood vessels' network. Such waves for the first time in medicine were applied about 20 years ago for renal stones fragmentation. This treatment method has been recently applied in clinics worldwide and only few of them obtained some experience in this area. CSWT, along with medical and invasive treatment methods for patients with severely advanced ischemic heart disease, in Santariškių Clinics of Vilnius University Hospital was introduced in 2008.

Darbe remiamasi metodiniais teoriniais G.Allport, B.G.Ananjev‘o, E.Aronson‘o, M.Betensky, L.I.Božovič, U.Džeims‘o, A.Maslow, D.G.Myers, V.V.Stolin‘o savęs vertinimo ir Dž.Allan‘o, R.Buckland, S.Ignatjev‘o, K.G.Jung‘o, M.Kiseliov‘os, A.Kopytin‘o, L.Lebedev‘os, A.Piličiausko, N.O.Sučkov‘os ir A.Vaitkevičienės dailės terapijos pagrindais. Savęs vertinimo mokslinės literatūros analizė parodė, jog dėl paauglystę lydinčių fizinių ir emocinių organizmo pasikeitimų kyla įvairių psichologinių problemų, tarp jų - savęs vertinimo sutrikimų. Savęs vertinimas tuo metu yra ne iki galo suvoktas ir labai prieštaringas. Jį sąlygoja savo, kaip mokinio, veiklos ir rezultatų suvokimas bei aplinkinių vertinimas. Kadangi didžiąją laiko dalį paaugliai praleidžia grupėje, savęs vertinimui daug reikšmės turi ir socialinis statusas klasėje. Dėl šių priežasčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys mokiniai, kurie nuolat patiria mokymosi problemų ir socialinę atskirtį klasėje, dažnai vertina save neadekvačiai ar turi žemą savęs vertinimą. Tiriant, kaip dailės terapija veikia 5-6 klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, savęs vertinimą, buvo atlikti kiekybinis ir kokybinis tyrimai. Kiekybinio tyrimo metu nustatytas 5-6 klasių mokinių globalaus, diferencijuoto bei konkrečių veiksmų lygių požiūrio į save ir savęs vertinimo laipsnių vidurkiai. Po to jie palyginti su atitinkamais dailės terapijos grupės narių požiūrio į save bei savęs vertinimo parametrais. Taikant įvairius... [toliau žr. visą tekstą] / The work is based on methodical theoretical ideas of self-appraisal by G.Allporty, B.G.Ananjev, E.Aronson, M.Betensky, L.I.Božovič, U.Džeims, A.Maslow, D.G.Myers, V.V.Stolin and on the art therapy‘s background by Dž.Allan, R.Buckland, S.Ignatjev, K,G.Jung, M.Kiseliov, A.Kopytin, L.Lebedev, A.Piličiausko, N.O.Sučkov, A.Vaitkevičienės. The analysis of the scientific literature of the self-esteem elicited a fact that physical and emotional changes at the age of adolescence cause the variety of psycological problems including the self-appraisal‘s disbalance. The sense of the self-appraisal at that period of life is not completely recognised and is quite controversial. It is conditioned by the self-evaluating his/her success being a student and the evaluation of their results and abilities by their associates.( the assessment made by adults and by children of his/her own age ) Seeing that teenagers spend most time in a group, the social status in the class plays the major role in the self-assesment. For these reasons the students with special needs, that permanently experience learning problems and feel socially isolated, often evaluate themselves unequal or have the low sense of self-esteem. To find how the art therapy affects the self-esteem of the students with special needs in year 5-6 there was carried out the qualitative and quantitative research. During the quantitative research fulfilled with the students in year 5-6 there were measured the averages of a global and... [to full text]

Darbe atlikta teorinė globos namuose augančių ugdytinių asmens savivertės formavimo(si) ir ugdomojo dailės terapijos užsiėmimų poveikio analizė. Atliktas Dailės terapijos ugdomųjų užsiėmimų tyrimas, kurio tikslas – atskleisti vaikų globos namų auklėtinių savivertės kitimą per dailės terapijos užsiėmimus. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas – atvejo analizė, jo instrumentai – interviu, stebėjimas, piešinių analizė. Empirinėje dalyje nagrinėjami vaikų globos namų auklėtinių savivertės pokyčiai DT užsiėmimų įtakoje analizuojant pirmame ir paskutiniame kiekvieno vaiko piešinyje pavaizduotus simbolius. Išanalizuoti vaikų atvejai atskleidė neigiamą savivertę, negalėjimą apibūdinti savęs žodžiais. Iš piešinių simbolių galima numanyti, kad tai ilgalaikių nesėkmių, aplinkinių neigiamų reakcijų, pasmerkimo ir atstūmimo pasekmė. Lyginant pirmąjį ir paskutinįjį DT užsiėmimų metu sukurtus piešinius, atsiskleidžia neigiama savivertė, noras ignoruoti save DT užsiėmimų pradžioje, o jų eigoje ir pabaigoje pastebimi pokyčiai nuo visiško savęs ignoravimo iki pradėjimo save priimti, nuo vaizdavimo savęs drambliu iki vaizdavimo karalaite, nuo uždarumo iki noro bendrauti, nuo priešiškumo iki smalsumo ir entuziazmo. / The work discusses theoretical analysis of self–esteem formation of persons brought up at the Orphanage. The analysis of impact of educational art therapy is also taken into consideration. The research of Art Therapy lessons has been implemented. The aim of it was to disclose the change of self–esteem of youngsters from the Orphanage during the lessons of Art Therapy. Quality Research Method has been chosen. That is the analysis of a certain case. An interview, observation, the analysis of drawings has been chosen as instruments. The Empiric part analyses the changes of self–esteem of children from the Orphanage during the lessons of Art Therapy by analysing the symbols in the first and the last drawing of a child. The analysed cases of children showed a negative self–esteem. They were not able to describe themselves by words. The symbols of drawings may present that this is the result of long–term failures, negative reactions from surrounding people and repulse. In comparing the first and the last drawing from the lessons of Art Therapy a negative self– esteem is disclosed, a wish to ignore oneself in the beginning of Art Therapy lessons. The start of self–recognition was observed. The self–picturing from an elephant to a princess, from closing oneself to a wish of communication, from being against everything to curiosity and enthusiasm was also seen.

Darbe atlikta teorinė elgesio ir emocijų sunkumų turinčių vaikų samprata, sutrikimų atsiradimo priežastys, dailės terapijos galimybės bendravimo įgūdžių plėtojimui, analizė. Kvazieksperimento metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti dailės terapijos poveikį bendravimo įgūdžių plėtojimui, ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų. Atlikta matematinė aprašomoji duomenų analizė, pateikta naudojant atvejo analizės metodą. Tyrime dalyvavo patogiuoju būdu atrinkti 9 priešmokyklinio amžiaus vaikai, turintys elgesio ir emocijų sunkumų, kurie sudarė tikslinę grupę. Empirinėje dalyje analizuoti stebėjimo protokoluose užfiksuoti duomenys apie bendravimo įgūdžių raišką, dinamiką dailės terapijos sesijos metu, stebėtas poveikis. Diagnostinių piešinių testais analizuota ugdytinių bendravimo įgūdžių požymių kaita. Ieškota bendravimo įgūdžių požymių piešiniuose bei bendravimo įgūdžių duomenų, fiksuotų stebėjimo protokoluose, sąsajos. Atlikus tyrimo duomenų analizę, suformuluotos pagrindinės išvados: • Stebėjimo protokolų duomenys parodė tendenciją dailės terapijos sesijų metu pasireikšti pozityviai bendravimo raiškai. • pirminio ir baigiamojo diagnostinių H-T-P piešinių rezultatai atskleidė bendravimo požymių piešiniuose kitimą teigiama linkme. Žemos savivertės, agresyvumo, depresyvumo požymių, įtakojančių žemą bendravimo poreikį ar neigiamą bendravimo raišką, sumažėjo, o bendravimo poreikio požymių padaugėjo. / The paper deals with theoretical analysis of children with emotional and behavioral difficulties and opportunities of art therapy in developing communication skills. The purpose of investigation was to find out whether art therapy has a positive effect on the development of communication skills of preschool children with emotional and behavioral difficulties. Quasi-experimental method was used to investigate art therapy effect. The mathematical descriptive analysis of the data was presented using the case study method. The study included 9 preschool children with behavioral and emotional difficulties, target group was selected using convenient way. In empirical part were analyzed data, about resolution skills and dynamics of the art therapy in sessions. By the help of diagnostic drawing tests attributes of communication skills were analyzed and captured in monitoring protocols. After the data analysis, the most important empirical conclusions that were drawn are: 1. Performed experiment revealed positive effect of art therapy on the development of social and communication skills. 2. Monitoring protocols showed a tendency to unfold the expression of positive communication 3. H-T-P drawing test results revealed positive direction. Low self-esteem, aggression, depressive symptoms, affecting the low need for communication or expression of negative communication decreased after experiment.

Perspektyvinio atsitiktinių imčių tyrimo tikslas – palyginti II–III stadijos rezektabilaus tiesiosios žarnos vėžio chirurginio gydymo rezultatus po priešoperacinės smulkiafrakcijinės spindulinės terapijos ir chemoterapijos ar priešoperacinės stambiafrakcijinės spindulinės terapijos. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti sisteminės literatūros apžvalgos metu gautų duomenų matematinę analizę, tikslu palyginti smulkiafrakcijinės spindulinės tarapijos su chemoterapija ir stambiafrakcijinės spindulinės terapijos poveikį ir galimus skirtumus. 2. Nustatyti ir palyginti radikalių operacijų dažnį chST ir tST grupėse. 3. Nustatyti ar chemospindulinis gydymas padidina sfinkterį išsaugančių operacijų dažnį lyginant su stambiafrakcijine spinduline terapija ir atidėtu chirurginiu gydymu. 4. Nustatyti kaip taikytas priešoperacinis gydymas įtakojo artimuosius pooperacinius rezultatus, palyginti komplikacijų dažnį tiriamosiose grupėse. 5. Nustatyti ir palyginti histologinio „pilno pasveikimo“ ir „stadijos sumažėjimo“ (downstaging) dažnį abejose grupėse. 6. Įvertinti priešoperacinio chemospindulinio gydymo ir stambiafrakcijinės spindulinės terapijos įtaką bendram limfmazgių skaičių preparate ir metastatinių limfmazgių skaičių randamų pašalintame tiesiosios žarnos preparate. Grupės: 1. smulkiafrakcijinės spindulinės terapijos (50Gy) ir chemoterapijos 5-Fu/Lv (po 6–7 sav. operacinis gydymas). 2. stambiafrakcijinės spindulinės terapijos (5x5Gy, per 5 dienas, po 6–7 sav. operacija). Įtraukimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the randomized controlled trial was to compare the results of two different treatment options for stage II and III resectable rectal cancer: preoperative chemoradiotherapy and short term radiotherapy with delayed surgery (6 weeks). The objectives of the study were as follows: 1. to perform systematic literature review and meta-analysis comparing preoperative chemoradiotherapy with short-term radiotherapy 2. to compare radical resection rates between the groups; 3. to compare sphincter saving procedure rates; 4. to compare morbidity and mortality rates; 5. to evaluate the rates of downstaging and the rates of complete response; 6. to assess the role of preoperative treatment on the number of lymph nodes and the number of metastatic lymph nodes detected in the tumor bearing specimen. Arms 1. chemoradiotherapy arm - radiotherapy 50Gy/25fr, 1.8-2Gy per fraction over 5 weeks with chemotherapy 5-Fu/Lv ( 400mg/m² 5-Fluouracil, 20mg/m² Leucovorine) during first and last week of radiotherapy ( surgery after 6-7 weeks). 2. short-term radiotherapy with delayed surgery arm – radiotherapy 25Gy/5fr, 5Gy per fraction over 5 days (surgery after 6-7 weeks). preoperative short term radiation group 5x5 Gy during 5 days and surgery after 6 weeks Inclusion Criteria: • histologically confirmed stage II and III rectal cancer less than 15 cm from anal verge • less than 80 years old • no other cancer during 5 years period • compensate cardiovascular, pulmonary, hepatic and renal... [to full text]

Disertacijoje „Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui“ pateikta transformuojančio mokymosi teorijomis pagrįsta suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimo koncepcija. Ugdomosios poetikos terapijos teorinis modelis yra išryškintas, vadovaujantis grindžiamosios teorijos strategija: analizuojama dešimties metų praktinė poetikos terapijos taikymo patirtis, tyrėjos įžvalgos lyginamos su transformuojančio mokymosi teorijų (Freire, 1970, Tisdell, 2003 Mezirov, 1997) teiginiais; su ligonių mokymo, padedančio įveikti krizes, efektyvumo tyrimo duomenimis (Rindner, 2004, Fulton, 1997, Hage, 1997); su sergančiųjų gebėjimo savarankiškai būti ir gyventi visuomenėje analizės įžvalgomis (Barker 2001, Johansson, 2002, Coggins, Fox, 2009, Hayne, 2003); su sergančiųjų šizofrenija gebėjimo papasakoti socialiai reikšmingą savo gyvenimo istoriją (Lysaker, 2005) tyrimo įžvalgomis. Modelis grindžiamas socialiniu emancipaciniu ir kultūriniu dvasiniu požiūriu į transformuojantį mokymąsi. Vadovaujantis šiuo modeliu sukurta Ugdomosios poetikos terapijos metodika suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui yra nauja tarptautiniame mokslo kontekste. Pirmą kartą Lietuvoje išanalizuotos ugdomosios poetikos terapijos taikymo galimybės – atlikta atvejų analizė. Įžvelgta, kad menine kalba perteikta asmens autentiška istorija pozityviai transformuoja asmens savęs vertinimą ir rekonstruoja socialinį bendravimą. / In the the dissertation “Educational poetic therapy as a tool for empowerment of adults ill with schizophrenia or depression“ conception of empowerment of individuals ill with schizophrenia and depression is presented, conception is based on tranformative learning theories. Theoretical model of educational poetic therapy was developed using the strategy of grounded theory: the practical 10 years poetic therapy experience is analysed, insights of the researcher are compared with stadpoints of transformative learning theories (Freire, 1970, Tisdell, 2003 Mezirov, 1997); with data of effectivness of patients‘ teaching (Rindner, 2004, Fulton, 1997, Hage, 1997), with insights of analysis of schizophrenic patients‘ abilities to live in society self dependendly (Barker 2001, Johansson, 2002, Coggins, Fox, 2009, Hayne, 2003); with insights of analysis of schizophrenic patients‘ skills to tell one‘s own socialy meanigful life story (Lysaker, 2005). Model is grounded with social emancipation and cultural spiritual standpoints to transformative learning. Constructed methodic of educational poetic therapy, based on that model, is new in international context of science. In Lithuania first time are analysed possibilities of application of educational poetic therapy: case analyses are presented. It is disclosed, that authentic story of personality, expressed in artistic language positively transformes self evaluation and reconstructs social behavior.

Šiandieninėje visuomenėje yra publikuojama, kad reguliarus fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių dalykų, stiprinančių sveikatą bei palaikančių fizinį pajėgumą, mažina stresą, gerina nuotaiką, bei savijautą tiek įgaliems žmonėms, tiek turintiems negalią. Vienas iš gerų fizinio aktyvumo aspektų yra šokio terapija. Tačiau tyrimai nagrinėjantys šokio terapijos poveikį sutrikusio intelekto asmenims egzistuoja tik užsienio šalyse. Todėl ieškant mokslinių darbų, neradau nieko kad Lietuvoje būtu atliekami panašus tyrimai apie šokio terapijos poveikį sutrikusio intelekto asmenims, jų nuotaikos kaitai. Tas ir paskatino imtis šios srities tyrimo. Hipotezė- Šokio terapija gali pagerinti paauglių su sutrikusiu intelektu nuotaiką Tikslas- nustatyti šokio terapijos poveikį sutrikusio intelekto paauglių nuotaikos kaitai. Uždaviniai: 1 Nustatyti sutrikusio intelekto paauglių nuotaiką prieš šokio terapiją. 2.Nustatyti sutrikusio intelekto paauglių nuotaiką po šokio terapijos. 3.Palyginti sutrikusio intelekto paauglių nuotaikos kaitą prieš ir po šokio terapijos. Tyrimo objektas- sutrikusio intelekto paauglių nuotaikos kaita. Išvados: Tyrimo rezultatai parodė, kad daugumai tiriamųjų paauglių prieš šokio terapiją nuotaika buvo bloga, jie jautėsi pikti, irzlūs, nepatenkinti. Po šokių terapijos užsiėmimo, daugumai tirtų paauglių, nuotaika buvo žymiai geresnė, jie jautėsi laimingesni, daugiau šypsojosi, draugiškai bendravo su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / The importance is recognized in society. A lot of researchers concluded that regular physical activity is one of the most important things which is promoting health and supporting the physical capacity, reduces stress, improves mood, and well-being for people without disability and people with disability. One of the best examples of successful implementation of physical activity is a dance therapy. However a lot of researchers exploring the effects of dance therapy with intellectual disabilities exists only in foreign countries. Therefore, there is the lack number of investigations in this field in Lithuania. There is important to carry out research about an effect of dance therapy on mood changes of people with intellectual disabilities. Because of that the hypothesis was formulated. Hypothesis- Dance therapy can enhance teenagers’ with intellectual disabilities mood. The main aim - To evaluate an effect of dance therapy for teenagers with intellectual disability moods change. The goals of the research were: 1. To establish the teenagers with intellectual disability mood before of dance therapy 2. To establish the teenagers with intellectual disability mood after of dance therapy 3. Compare the teenagers with intellectual disability mood before and after dance therapy. Conclusions of the study: The results showed that most of the subjects were in a bad mood, they felt angry, irritable and unhappy before dance therapy. After dance therapy most of the subjects felt much... [to full text]