Darbe atlikta teorinė vaikų ir paauglių delinkventinio elgesio ir socialinių pedagogų veiklos turinio analizė. Iškelta hipotezė, kad bendruomenės nariai turi mažai informacijos apie vaikų delinkventinį elgesį ir socialinių pedagogų veiklos turinio metodus, struktūrą dirbant su delinkventinio elgesio vaikais. Anketinės apklausos būdu atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti bendruomenės požiūrį į socialinių pedagogų veiklos turinį su delinkventinio elgesio vaikais bendruomenės narių nuomonės aspektu. Nagrinėjant ir analizuojant vaikų ir paauglių delinkventinio elgesio ir socialinių pedagogų veiklos turinį naudota mokslinės literatūros sisteminė, lyginamoji, loginė analizė ir sintezė. Tyrimo duomenys surinkti anketinės apklausos ir interviu metodais. Atliekant tyrimų duomenų analizę, taikyta respondentų nuomonės sisteminė, lyginamoji, loginė analizė ir sintezė, lentelių sudarymo ir grafinio vaizdavimo bei statistiniai metodai. Kiekybiniame tyrime dalyvavo 217 respondentų, mokyklose besimokančių vaikų tėvai ir 4 socialiniai pedagogai, dirbantys mokyklose, buvo apklausti interviu metodu. Svarbiausios empirinių tyrimų išvados: 1. Tyrimo metu vykdytoje apklausoje, nustatyta, kad besimokančių mokinių tėvai žino tik pagrindinius veiksnius lemiančius delinkventinio elgesio paplitimą. Neturi pakankamai informacijos apie šio elgesio reiškimosi motyvus, formas, aplinkybes ir kartais delinkventinis elgesys painiojamas su kriminaliniu, nusikalstamu elgesiu. 2. Apibendrinant galima teigti... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis analyses delinquent behaviour of children and teenagers and the content of the activity of social pedagogues. The hypothesis proposed in this thesis is that the members of society have little information about delinquent behaviour of children and content methods of the activity of social pedagogues as well as the structure of their work with delinquent children. A questionnaire has been used, the purpose of which is to analyse community approach to the content of the activity of social pedagogues who work with delinquent children from the perspective of the community members. Analysis of delinquent behaviour of children and teenagers and the content of the activity of social pedagogues includes systemic, comparative and logical analysis and synthesis of scientific literature. The data of research is collected via questionnaires and interviews. When analysing the data, the opinion of respondents is analysed using systemic, comparative and logic analysis and synthesis, conclusion of tables and graphic representation as well as statistical methods. There were 217 participants in the quantitative research, parents of children attending school and 4 social pedagogues, who work in school and were questioned on the interview. The most important conclusions of empirical research: 1. The survey conducted during the research determined that parents of children who attend school know the main factors determining the prevalence of delinquent behaviour. They, however... [to full text]

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir vyraujančią doktriną savininko teisių turinį sudaro trys pagrindinės teisių grupės: 1. Valdymas (ius posidendi)- teisė turėti daiktą savo žinioje, daryti daiktui fizinį ir ūkinį poveikį; 2. Naudojimas (ius utendi et fruendi) - teisė pritaikyti daikto naudingas savybes savininko poreikiams tenkinti, teisė gauti iš daikto pajamas ir produkciją; 3. Disponavimas (ius disponendi) - teisė nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę, pavyzdžiui perleisti dalį ar visas nuosavybės teises į daiktą, išnuomoti, perduoti daiktą valdyti kitam asmeniui, atsisakyti daikto nuosavybės ar netgi jį sunaikinti. Šių savininko teisių įgyvendinimo būdai priklauso nuo nuosavybės rūšies, formos, bei paties nuosavybės objekto, todėl jų įgyvendinimo ypatumai yra atskleidžiami tiek civiliniame kodekse, tiek kituose įstatymuose, reguliuojančiuose atskiras nuosavybės rūšis. Nors savininkas savo teises į nuosavybės teise priklausantį turtą gali įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau savininko teisių negalima suabsoliutinti ir laikyti nevaržomomis. Civilinis kodeksas numato, kad savininkas valdydamas, naudodamas bei disponuodamas nuosavybės teisės objektu privalo nepažeisti įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, jog savininkas įgyvendindamas savo teises į nuosavybės objektą privalo pasirinkti tokį įgyvendinimo būdą, kuris nekeltų grėsmės ar nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Civiliniame kodekse numatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The laws and the doctrine distinguish the following three basic elements of the ownership right as the most extensive of all other real rights: 1. the right of possessing (ius posidendi) – the legal right to actually have the property at one’s disposal, exercise actual physical or economical control over it; 2. the right of use (ius utendi et fruendi) – the right to use the useful features of the property in order to satisfy the owner’s needs and obtain any possible benefit from the property, including the right to obtain fruits, income (revenue) and production the property generates; 3. the right of disposing (ius disponendi) – the right to determine the legal fate and status of the property, e.g. alienate the property fully or partially, lease, transfer into another person’s possession, refuse from the property or even destroy it. The means of implementation of the ownership rights may depend on the various kinds of property and can be resulted in providing special conditions of possession, use or disposal of property, established by Civil Code or special laws. In spite of the facts, that the scope of the ownership rights is very wide, it should not be regarded as a fully absolute and unrestricted right. The Civil Code stipulates that while using, possessing and disposing of this property the owner should not violate the laws, rights and interests of other persons. This means that when using his property, the owner has to take due to account of various possibilities in... [to full text]

Šiuo metu plačiai diskutuojama apie ikimokyklinio ugdymo įstaigos pokyčius bei rezultatus. Didelė ugdymo programų įvairovė. Todėl didelis dėmesys skiriamas ugdymo kokybės užtikrinimui, diegiama patikima ugdymo turinio vertinimo sistema. Vis didesnis dėmesys skiriamas ugdymo programų kūrimui, netradiciniams ugdymo metodams, tame tarpe ir M. Montessori pedagoginei sistemai. Tačiau dar neatskleista priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės samprata M. Montessori pedagoginėje sistemoje. Šio baigiamojo darbo tikslas – atskleisti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės sampratą M. Montessori pedagoginėje sistemoje. Tyrimo objektas: Priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės samprata. Tyrimu siekta: 1. Apibrėžti priešmokyklinio ugdymo turinio sampratą remiantis „laisvojo ugdymo paradigma“. 2. Atskleisti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės ypatumus. 3. Išskirti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės kriterijus M. Montessori pedagoginėje sistemoje. 4. Identifikuoti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės kriterijų raišką M. Montessori pedagoginėje sistemoje. Tyrimo rezultatų pagrindu suformuluotos tyrimo išvados: Priešmokyklinio ugdymo turinio kokybei M. Montessori pedagoginėje sistemoje ypatingą reikšmę turi vaiko amžių atitinkanti ugdomoji aplinka ir priemonės. Priemonės skiriamos individualiems gebėjimams lavinti. Priešmokyklinio ugdymo turinio kokybę sąlygoja ugdytojo - santūraus stebėtojo, tyrinėtojo, kuris stengiasi nesikišti į vaiko veiklą samprata. Įgyvendinant ugdymo turinį... [toliau žr. visą tekstą] / The changes and the outcomes in the pre-school educational institutions are being widely discussed nowadays. The variety of the educational systems used is being of a wide scale. Therefore, a considerable attention is being admitted to the achievement of the educational quality and the introduction of the plausible evaluation system of the educational content. A growing attention is being paid to the development of the educational programs as well as to the unconventional educational methods and the Montessori education therein. The aim of this final paper: To define the conception of the quality of the pre-school educational content in the Montessori educational system. The object of the research: The conception of the quality of the pre-school educational content. The goals of the research: 1. To define the conception of the pre-school educational content on the basis of the “free education paradigm”. 2. To reveal the peculiarities of the pre-school educational content quality. 3. To exclude the criteria of the pre-school educational content quality in the Montessori education. 4. To identify the manifestation of the qualitative criteria in the Montessori pre-school education. The following conclusions of the research can be inferred on the basis of the results: The educational setting and means corresponding the child’s age have a particular significance for the qualitative educational content of the Montessori pre-school education. The means attributed to develop the... [to full text]

Darnaus vystymosi švietimas (DVŠ) – tai visą gyvenimą trunkantis procesas ir yra daug platesnis negu formalusis švietimas, apimantis formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą. Darnaus vystymo švietimas remiasi integraliu aplinkosaugos, ekonominės plėtros ir socialiniu visuomenės vystymosi požiūriu. Mokyklai tenka didelė atsakomybė parengti mokinius gyvenimui, suteikti jiems žinių, įgūdžių ir vertybių kurti darnią ateitį, išlaikant galimybę ir ateinančių kartų gerovei. Darbo tikslas – atskleisti darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo prielaidas Lietuvos švietime. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo prielaidas švietimui, sukuriant jų įgyvendinimo mokykloje modelį. 2. Išanalizuoti ir palyginti vidurinės mokyklos pedagogų ir švietimo ekspertų požiūrį ir pasirengimą įgyvendinti darnaus vystymosi strategijos nuostatas. Tyrimo metodai: darnaus vystymosi strateginių dokumentų analizė, mokslinės literatūros analizė, švietimo dokumentų analizė, anketinė apklausa, interviu, statistinė duomenų analizė. Tyrime remiamasi darnaus vystymosi strateginėmis nuostatomis „Darbotvarkė 21“ ir Rio deklaracija (1992), Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komiteto Darnaus vystymosi švietimo strategija (2005), Nacionaline darnaus vystymosi strategija (2003). Šiame kontekste analizuojama darnaus vystymosi koncepcija. / Education for sustainable development (ESD) becomes a lifelong learning process which continues all the lifetime and incorporates formal, non-formal education and informal learning. Education oriented to sustainable development is grounded by integral attitute to social and economic development as well as environment. A huge responsibility goes to school and teachers who have to prepare the pupils for life increasing their awareness, knowledge, skills and values needed to create sustainable future and well-being for the future generations. The principal purpose of this paper is to reveal the preconditions of Sustainable Development strategy implementation in Lithuanian school. The main research tasks are: • To carry out the analysis of the concept of Sustainable development on the basis of ES and Lithuanian strategical documents study. • To determine teachers’ point of view on SD, their readiness and competence to apply SD ideas into the curriculum. Later the points of view of teachers’ and the experts of education were compared. The following methods were applied in this paper: • Literature and document analysis; • Empirical survey; • Theoretical modelling. The paper is based on the scientific literature analysis, main strategical documents of ES and Lithuania analysis as well as documents of Lithuania’s Education analysis. On this basis a questionnaire of research is being modelled. The empirical research is carried out to determine the teachers’ point of view on SD and... [to full text]

Šio darbo tikslas – kompleksiškai išanalizuoti ir palyginti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką pagal Lietuvos ir Austrijos civilinio proceso įstatymus. Abiejose šalyse konstituciniu lygmeniu įtvirtintą teisę kreiptis į teismą detalizuoja civilinio proceso įstatymuose nustatyta šios teisės įgyvendinimo tvarka. Darbe teorinių ir empirinių metodų pagalba yra analizuojama teisė kreiptis į teismą, jos turinys, teisės kreiptis į teismą prielaidos ir sąlygos, nustatytos atsisakymo priimti ieškinį pagrinduose, įtvirtintuose Lietuvos ir Austrijos civilinio proceso įstatymuose. Remiantis moksline literatūra, teisės aktais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Austrijos Aukščiausiojo Teismo (Oberster Gerichtshof) praktika atskiruose baigiamojo darbo skyriuose analizuojami Lietuvos ir Austrijos civilinio proceso kodeksuose numatyti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai. Atlikus lyginamąją Lietuvos ir Austrijos civilinio proceso įstatymų analizę, prieinama išvados, kad abiejų valstybių civilinio proceso įstatymuose įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai yra beveik identiški, teisė kreiptis į teismą yra tinkamai reglamentuota ir įgyvendinama nepažeidžiant įstatymuose numatytų reikalavimų. Tiek Lietuvoje, tiek Austrijoje įtvirtinti baigtiniai atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašai nesudaro kliūčių asmenims pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Taip pat darbe pateikiami pasiūlymai Lietuvos įstatymų leidėjui dėl kai kurių civilinio proceso įstatymų nuostatų... [toliau žr. visą tekstą] / In dieser Magistrusarbeit analysiert man die Ordnung der Verwirklichung des Justizgewährungsanspruchs anhand der Gesetze des Zivilprozesses in Litauen und Österreich. Den Justizgewärungsanspruch, den die Verfassungen der beiden Ländern durchsetzen, detailisiert die Ordnung der Verwirklichung dieses Rechts in den Gesetzen des Zivilprozesses. In der Arbeit analysiert man den Justizgewärungsanspruch, Inhalt des Justizgewährungsanspruchs (die Prozessvoraussetzungen und die Rechtszugvoraussetzungen sind in den Gesetzen des Zivilprozesses verwirklicht, die in den Gründen der Zurückweisung der Klage festgesstelt sind). Hier werden auch die Werke der Rechtswissenshaftler in Litauen und Österreich besprochen. In einzelnen Teilen dieser Arbeit werden die Gründen der Zurückweisung der Klage besprochen. Diese Gründe analysiert man anhand der Gesetze, der Rechtsprechung, der Wissenschaft des Zivilprozessrechtes. Nach der vergleichenden Analyse der Gesetze des Zivilprozesses in Litauen und Österreich kann man die Schlussfolderung ziehen, das die Gründen der Zurückweisung der Klage fast identisch sind. Der Justizgewährungsanspruch ist ausführlich reglementiert und verwirklicht man ohne Verletzungen der Gesetze. Sowohl in Litauen als auch in Österreich ist die Endliste der Gründen der Zurückweisung der Klage verwirklicht, die keine Hindernisse der Personen, die den Justizgewährungsanspruch nutzen wollen, machen. In der Arbeit werden auch die Vorschläge für den Gesetzgeber Litauens wegen... [to full text]