While integrating to socio cultural environment such person’s features like ability to watch, analyze, interpret and estimate the qualities of motion, language (intonation), sound and view. This trains communication culture in various social situations. The improvement of body movements opens the opportunity to experience the joy which comes from educated, strong, healthy organism, it creates preconditions of person’s self expression and self realization. However in various spheres of life and work it is often being hidden behind the stream of words, not emphasizing the plastic opportunities of person’s body. In the activity of sports body movements can be described by cultural point of view, the not verbal motion of the body is modernized which has some aesthetic value. Improving human’s body movements will get socio cultural quality which could be expressed by the unity of peculiarities using them as the means of self expression in the socio cultural activity. That is why movement culture and their plastic (aesthetic) expression is one of the person’s problems of the cultural upbringing. The object of the investigation is the importance of the aesthetic movement to person’s socio cultural integration. The aim of the investigation is to reveal the importance of the adult’s body movements improving to their socio cultural integration. The hypothesis of the investigation is that improving of the body movements (in the aesthetic point of view) to the adult’s socio cultural... [to full text]

Tyrimo objektas – mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai. Šio tyrimo tikslas – atskleisti mokytojų ir mokinių tarpusavio santykius ugdymo paradigmų kaitoje. Šiuo tyrimu siekiama išspręsti tokius uždavinius: 1.Aptarti tarpusavio santykių kaitą mokslinėje literatūroje ir švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose. 2.Išnagrinėti pedagogų požiūrį į mokytojų ir mokinių tarpusavio santykius. 3.Išsiaiškinti mokinių santykių su mokytojais problemas. 4.Atskleisti mokytojų ir mokinių tarpusavio santykių kaitą. Tyrimo metodai: 1.Teoriniai: filosofinės, socialinės, psichologinės, pedagoginės literatūros analizė, švietimo sistemos dokumentų bei duomenų apie ugdymo proceso kaitą studijavimas pasirinkto tyrimo aspektu. 2.Empiriniai – respondentų nuomonių išsiaiškinimas anketine apklausa. Skaičiuoti procentiniai dažniai, tikrintos neparametrinės hipotezės, siekiant įvertinti skirtumų tarp tiriamųjų grupių požymių statistinį reikšmingumą. Statistinei analizei buvo naudojamas statistinės analizės programinis paketas SPSS 12. Tyrimo imtis. Siekiant ištirti kokie mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai buvo tarpukario Lietuvoje (nuo 1918 iki 1940 metų), Lietuvai esant Tarybų Sąjungos sudėtyje (nuo 1940 iki 1990 metų) ir atstačius Lietuvos nepriklausomybę (nuo 1990 iki 2008 metų) atlikta Dusetų seniūnijos gyventojų anketinė apklausa. Apklausoje dalyvavo 339 respondentai, iš jų 51 Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokytojas, 197 gimnazijos VIII-XII klasių mokiniai ir 91... [toliau žr. visą tekstą] / In the Master‘s Final Theses problems of teachers‘ and pupils‘ relationship, emerging in the upbringing paradigms shift during different periods of the 20th century in Lithuania, are formulated. Performed scientific researches, seeking to ascertain what influence the changes of the socio-pedagogic environment, society and education make for the teachers‘ and pupils‘ relationship, for the development of values, attitudes, etc. The Object of the Research is teachers‘ and pupils‘ relationship. The Aim of the Research is to reveal the teachers‘ and pupils‘ relationship in the upbringing paradigm shift. The following objectives are pursued to solve by this research: 1. To consider the relationship shift in the scientific references. 2. To analyze the educationalists‘attitude towards the teachers‘ and pupils‘ relationship. 3. To clarify issues of pupils‘ relations with teachers. 4. To reveal the shift of teachers‘ and pupils‘ relationship. Methods of the research are as follows: 1. Theoretical: analysis of philosophical, social psychological, educational references, studying of education system documents and data about the upbringing process shift in the aspect of the chosen research aspect. 2. Empirical: clarification of the respondents’ opinions by the questionnaire survey. The Sample of the Research. 339 respondents participated in the survey, 51 of them were teachers and 197 pupils (of 8-12 forms) of Dusetos Kazimieras Būga Gymnasia, 91 resident of Dusetos Neighbourhood (... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti ryšį tarp tėvų auklėjimo stiliaus ir paauglių emocinių bei elgesio sunkumų. Tyrime dalyvavo 270 (152 merginos ir 118 vaikinų) Šakių „Žiburio“ gimnazijos, Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos ir Lukšių V.Grybo vidurinės mokyklos moksleiviai. Jų amžius – 16 – 17 metų. Paauglių nusikalstamumas, savižudybės, pasitraukimas iš mokyklos ir dar eilė problemų tampriai siejasi su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais. Manoma, kad emociniai ir elgesio sunkumai yra susiję su vaiko aplinka, tai yra, tėvų auklėjimo stiliumi. Todėl kyla klausimas, kiek ir koks tėvų auklėjimas padeda paaugliams išvengti ir susitvarkyti su gyvenimo sunkumais. Remiantis literatūros analize, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas atskleisti sąsajas tarp paauglių emocinių ir elgesio sunkumų bei paauglių suvokiamo tėvų auklėjimo stiliaus. Tyrimas atliktas taikant “Jaunimo klausimyną” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) ir EMBU klausimyną (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Siekiant nustatyti, kaip tėvų auklėjimo stiliai susiję su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais buvo naudota daugialypė tiesinė regresija. Iš daugialypės tiesinės regresinės analizės rezultatų matyti, paaugliams vaikinams, kurie suvokia tėvo ir motinos auklėjimo stilių kaip atstūmimo ir emosinės šilumos bei globos trūkumą yra labiau išreikštas nusišalinimas / depresiškumas bei somatiniai simptomai. Nerimui / depresiškumui įtakos turi paauglių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: define the connection between the style of parental upbringing and emotional and behavioural difficulties of teenagers. 270 students (152 girls and 118 boys) of Šakiai „Žiburys“ gymnasium, Šakiai „Varpas“ and Lukšiai V. Grybas secondary schools participated in the research. Their age rage is 16-17 years. Criminality, suicides, absences from school and a lot of other problems are closely connected with emotional and behavioural difficulties of teenagers. It is thought that emotional and behavioural difficulties are in close relationship with their environment, i.e. the style of parental upbringing. Therefore the question is raised how and what style of parental upbringing helps teenagers to avoid and deal with difficulties in their lives. According to the literature analysis a research was carried out aiming to detect relation between emotional and behavioural difficulties of teenagers and the style of parental upbringing perceived by teenagers. The research was carried out using “Youth Self-Report” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) and EMBU questionnaire (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Multiple linear regression was used in order to define how the style of parental upbringing is related to emotional and behavioural difficulties. It can be seen from the result analysis of the multiple linear regression that teenage boys who understand the style of parental upbringing as alienation... [to full text]

Atlikta teisinių dokumentų ir mokslinės literatūros analizė. Atliktas empyrinis tyrimas. Peteiktos išvados. / The paper presents a theoretical analysis based on research of legal documents and academic literature and empirical research based on quantitative research strategy.

XXI a. iššūkiai - gilėjanti globalizacija, kultūrinė integracija bei ekonominė emigracija. Šie reiškiniai stipriai veikia ir Lietuvos gyvenimą, kurį pradėta sieti su ryšių Vakaruose stiprinimu, net tapatumo siekimu. Tai skatina domėtis kosmopolitizmu, atitolina nuo savosios tautos šaknų. Gimtoji kalba laikoma svarbiausiu tautinės individualybės simboliu, nebetenka savo vaidmens, nes stiprėja mokinių abejingumas lietuvių kalbai, o angliškos leksemos tampa tautos žmonių kultūrine siekiamybe. Tai stiprina tautinio ugdymo poreikį mokyklose, tačiau, visų pirma, reikia išsiaiškinti, kokie veiksniai gali daryti palankų poveikį jo tobulinimui. Todėl šio darbo tikslas - ištirti V klasių mokinių nuostatą į gimtąją kalbą kaip tautinio susipratimo veiksnį. Tyrimo objektas − V klasių mokinių nuostata į gimtąją kalbą ir kitus tautinio susipratimo komponentus. Nuostatą į gimtąją kalbą atskleidžiantys rezultatai rodo, kad tautiškumo lygmenyje išryškėja žinios apie lietuvių kalbos turtingumą. Tiriant patriotiškumą, nustatyta, kad pusė respondentų brangina gimtąją kalbą, o beveik visų mokinių išryškėja stiprus nacionalinis susipratimas, nes jie žino istorinį ir gramatinį lietuvių kalbos savitumą. Nuostata į kitus tautinės kultūros dalykus išryškėja tautiškumo lygmenyje, kai mokiniai labiausia norėtų dalyvauti istorinėse ekskursijose. Taip pat atskleista, kad daugiau nei pusė mokinių brangina tautos kultūrą ir mato šviesią Lietuvos ateitį. Ugdymo projektas rodo, kad labai pasikeitė penktos... [toliau žr. visą tekstą] / Such phenomena as challenges of the XXI 21st century, deepening globalisation, cultural integration and economic emigration deeply influence Lithuanian life which is to be associated with strengthening ties in the West, even seeking for identity. This encourages us to concern with cosmopolitanism and makes a distance from the roots of your mother-tongue. Mother-tongue which is regarded as the most important symbol of national individuality is no longer important because of strengthening pupils' indifference to Lithuanian language. Moreover, English lexemes are becoming a national cultural aspiration. This reinforces the need of national upbringing in schools; however firstly let us reveal factors having favourable influence on school improvement. Therefore the aim of the work is to examine 5th year school children' attitude towards mother-tongue as a subject of national consciousness. The object of this research is 5th year school children' attitude towards mother-tongue and other components of national consciousness. Research data shows that in the level of nationality pupils' knowledge of the richness of Lithuanian language develops. Regarding language patriotism it turned out that half of respondents appreciate mother-tongue and almost all of them are national conscious because they know historical and grammatical peculiarities of Lithuanian language. Attitude to other objects of national culture develops in the national level when pupils mostly would like to go on... [to full text]

Sparčiai besikeičianti pasaulio ekonomika ir naujosios technologijos keičia žmonių tarpusavio socialinius santykius. Šiuo metu visuomenės poreikis ekonominėms ir verslo žinioms yra gana didelis. Tad švietimo sistemoje iškyla uždavinys – padėti šį poreikį efektyviai ir užtikrintai patenkinti, kad ateityje turėtume verslią visuomenę. Mokinių verslumo kompetencijos ugdymas orientuotas į iniciatyvaus asmens ugdymą, plėtojant jo gebėjimus, reikšmingus verslumui. L. Mincienė (2007) teigia, kad tai „verslui pradėti ir jam tvarkyti reikalingi ypatingi asmeniniai ir dalykiniai žmogaus sugebėjimai: vaizduotė, kūrybiškumas, rizikingas veiklumas, iniciatyva, naujoviškumas, intuicija, vadybos įgūdžiai ir kiti išskirtiniai bei unikalūs sugebėjimai“. Darbo mokslinis naujumas. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad nemažai mokslininkų gilinasi į mokinių verslumo ugdymo galimybes, metodus, tačiau pats mokinių požiūris į verslumą ir jo ugdymą dar mažai tyrinėtas. Tyrimo objektas: mokinių požiūris į verslumą ir jo ugdymą. Tyrimo tikslas – atskleisti 10–12 klasių mokinių požiūrį į verslumą ir jo ugdymą. Tyrimo uždaviniai: 1) apibendrinti verslumo ugdymo sampratą, pateikiamą mokslinėje literatūroje, 2) atskleisti verslumo ugdymo situaciją užsienio ir Lietuvos švietimo sistemose, 3) išanalizuoti 10–12 klasių mokinių požiūrį į verslumą ir jo ugdymą, 4) palyginti 10–12 klasių vaikinų ir merginų požiūrį į verslumą ir jo ugdymą. Tyrimo metodai: teorinis: mokslinės literatūros ir švietimą... [toliau žr. visą tekstą] / Booming world economy and new technologies change people`s interplay social relationship. Nowadays the need of society for economic and business knowledge is rather great. There we have a purpose in educational system to satisfy this need effectively in order to have business society in the future. Education of students` business competence is oriented to upbringing of iniative person, improving his skills for business. L. Minciene points out “if one starts business the latter needs special personal and professional skills: imagination, creativity, risky activity, iniative novelty, intuition, management skills and other extreme and unique skills”. Novelty of work. The analyses of scientific literature revealed that a great number of scientists deepen to possibilities of education of student`s business, methods but the attitude itself to business and its education is little investigated. The object of research: students` attitude to enterprising and its education. The aim of research: to reveal the attitude of 10-12 classes towards enterprising and its education. Tasks of research: 1) to summarise the definition of enterprising education presented in scientific literature; 2) reveal situation of enterprise education in foreign and Lithuanian educational systems; 3) analyze student`s of 10-12 classes attitude to enterprise and its education; 4) make a comparison of enterprising attitude and its education between young men and women. Methods of research: Theoretical: analyses... [to full text]

Temos aktualumas: Šiais laikais, kuomet gyvenimo kokybė išreiškiama ekonominiu efektyvumu, besaikiu vartojimu, kuomet pagrindu tampa fizinis grožis bei malonumai, tokiame pasaulyje jauni žmonės dažnai jie jaučiasi nesaugūs, neramūs. Tame nerime ir nesaugume pulsuoja tai, kas giliausiai žmogiška, tai tiesos ieškojimas, nepasotinamas poreikis gėrio, laimės, laisvės alkis, grožio ilgesys, sąžinės balsas. Todėl vis svarbesniu ir aktualesniu tampa krikščioniškas mokymas apie gailestingumą.Darbo tikslas yra atskleisti gailestingumo dorybės sampratą Jono Pauliaus II mokyme bei nustatyti jos aktualumą X ir Y mokyklų 14 – 15 metų amžiaus mokiniams. Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti gailestingumo dorybės sampratą Jono Pauliaus II raštuose. 2. Apibūdinti Jono Pauliaus II ir šv. Faustinos Kovalskos mokymų apie gailestingumo dorybę sąsajas. 3. Atskleisti Dievo gailestingumo Bažnyčios misijoje būtinumą. 4. Įvertinti 14 -15 metų amžiaus mokinių žinias apie gailestingumo dorybę. 5. Nustatyti šiandieninių mokinių požiūrį į gailestingumo dorybės aktualumą. / Relevance of the Theme: Nowadays when the quality of life is expressed in economic efficiency and inordinate consumerism, when physical beauty and pleasure becomes a background, young people often feel insecure and anxious in such a world. Seeking for truth, insatiable need of goodness and happiness, hunger for freedom, longing for beauty, voice of conscience, which all are in the depth of a human being, pulsate in this anxiety and insecurity. Therefore Christian teaching about mercy is emerging with more importance and relevance.Relevance of the Theme: Nowadays when the quality of life is expressed in economic efficiency and inordinate consumerism, when physical beauty and pleasure becomes a background, young people often feel insecure and anxious in such a world. Seeking for truth, insatiable need of goodness and happiness, hunger for freedom, longing for beauty, voice of conscience, which all are in the depth of a human being, pulsate in this anxiety and insecurity. Therefore Christian teaching about mercy is emerging with more importance and relevance.The aim of the research: To reveal the concept of the virtue of mercy in the teaching of John Paul II and to determine its relevance to the 14 - 15 years old pupils from X and Y schools. Objectives of the study: 1) To define the concept of the virtue of mercy in John Paul’s II writings. 2) To describe connection between the teachings on the virtue of mercy by John Paul II and St. Faustina Kowalska. 3) Reveal the necessity of... [to full text]

The thesis analyses phenomenon of catholic upbringing in the foster family. The foster family is spouses who, successfully growing or having grown their children, accept to foster from 6 to 12 children who have lost parents’ care. The main feature of foster family as foster care institution is created family environment which is necessary for the child’s cohesive and versatile development. The cohesive development of foster children is disturbed by loss that is caused by unwanted pregnancy, deprivation, violence, finally by lost of parents (together family and home). The consequences of that lost appear as destroyed relations with surroundings, oneself and life. The coping with consequences of loss requires strong measures, which are given by Catholic upbringing, which in its essence is orientated to reconstruction and perfection of relations. So, there are discussed the peculiarities of the foster family as a structure that is close to the family environment, presented the characteristics of social pedagogical work with non-parental children of this structure, reviewed theoretical foundations of children’s upbringing in the foster family, identified problems of Catholic upbringing in the foster family, emphasized the role of the foster family as a poly-functional social community, upbringing children in a Catholic way in the theses. / Disertacijoje nagrinėjamas katalikiško auklėjimo šeimynose reiškinys. Lietuvoje sukurtos šeimynos – tai sutuoktiniai, į savo šeimą priėmę nuo 6 iki 12 tėvų globos netekusių vaikų. Skiriamasis šeimynos, kaip globos institucijos, bruožas – šeiminė aplinka, būtina visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi. Šeimynoje augančių vaikų harmoningas vystymasis būna sutrikdytas netekties: nepageidaujamo nėštumo; deprivacijos, smurto, asocialios aplinkos gimus; galiausiai - tėvų (šeimos, namų) praradimo tėvams atėmus tėvystės teises ar, rečiau, mirties, ligos, emigracijos atvejais. Netekties pasekmės - pažeisti santykiai su aplinka (jaučiamas nesaugumas, nepasitikėjimas kitais, negebėjimas prisirišti ir palaikyti nuoširdžius santykius su kitu asmeniu, negebėjimas pritapti), savimi (pasireiškia žema saviverte, nepasitikėjimu savimi, bejėgiškumo, nevykėlio jausmais, negebėjimu suprasti savo emocijų, autoagresija), gyvenimu (pesimizmas, suicidinės mintys). Šių pasekmių įveikai reikalingos stiprios priemonės, kurias, teikia katalikiškas auklėjimas, savo esme orientuotas į santykių atkūrimą. Taigi, disertacijoje aptariami šeimynos kaip šeimos aplinkoje tėvų globos netekusius vaikus globojančios bendrijos struktūros ypatumai, pateikiama šios struktūros socialinio pedagoginio darbo su bešeimiais vaikais charakteristika, apžvelgiami vaikų auklėjimo šeimynoje teoriniai pagrindai, nustatomas katalikiško auklėjimo šeimynoje problemiškumas, pabrėžiamas šeimynos kaip įvairialypės ir polifunkcinės... [toliau žr. visą tekstą]

Anorexi nervosa är ett globalt problem men förekommer främst i Västvärlden. Det är en komplex sjukdom som orsakas av biologiska, psykologiska och sociokulturella faktorer som många gånger samverkar med varandra. Syftet med denna fenomenologiska studie är att få en större förståelse för hur friskförklarade kvinnor fann mening i sitt insjuknande och om det finns gemensamma nämnare i deras livshistorier. Särskilt fokus har lagts vid familjemönster och kommunikationen inom familjen. Vi har utgått ifrån symbolisk interaktionism som teoretiskt perspektiv. Studien är av kvalitativt slag där vi använde oss av semistrukturerade intervjuer som sedan tolkades utifrån en hermeneutisk fenomenologisk ansats. I vårt resultat kunde vi se att meningsskapandet kring sjukdomens olika stadier var centralt och tog sig i uttryck på olika sätt hos respondenterna. Tio teman kunde urskiljas och de viktigaste fynden var att sjukdomen på olika sätt var en aktiv handling och att den är ett uttryck för ett självhat och låg självkänsla. Vi kunde även se brist på känslouttryck inom familjen och att inte bli emotionellt erkänd av sina föräldrar var en viktig faktor. Det mest vitala resultatet var respondenternas egna uppfattningar om att anorexin var en symboliserande handling och att den handlar om så mycket mer än vikt och utseende. / Anorexia is a global issue but occurs mainly in the Western world. Anorexia nervosa is a complex disease caused by biological, psychological, and sociocultural factors which often interacts with each other. The purpose of this phenomenological study is to gain a greater understanding of how recovered women created meaning in their illness and if there are mutual factors in their life-stories. We have especially focused on family patterns and the communication within the family. We have based our study on symbolic interactionism as our theoretical perspective. The study is of a qualitative nature and we used semi structured interviews which later were interpreted from a hermeneutic phenomenological approach. In our result we could see that creating meaning was central throughout the disease and was expressed in different ways by our respondents. Ten themes appeared and the most vital findings were that anorexia was an active action and that it is an expression for self-hatred and low self-esteem. We could also see that lack of expression regarding emotions within the families and not being emotionally recognized by their parents were crucial factors. The most important result was the respondents own perception of anorexia as a symbolizing action and the content of the disease is about so much more than weight and looks.

The purpose of this study is to understand how a children's village in Israel is working to secure children's basic needs. Studies of the Israeli case give increased knowledge about children's villages as out–of–home care. Through a case study, material in the form of interviews and observations has been collected. The study has an ethnographic approach and is based on the result from five semi–structured interviews with a social worker, a children's group leader, teachers and a contact person for the children's village. The material is also based on the authors' observations. The result shows that there are different approaches to secure children's basic needs in a children's village, that every profession has an important role in each method and that stability is the most important need for a child regardless of the form of care. The result also shows that a children's village in relation to other intervention is a quick way to secure children's needs in terms of housing, food and education.