Nepilnamečių nusikalstamumas pasireiškia įvairiose visuomenės srityse. Viena iš jų bendrojo lavinimo mokykla. Smurtas prieš pedagogus ir mokykla yra nesuderinami dalykai. Mokykla, tai institucija, kur vyksta ugdymo procesas, kur mokinys mokomas laikytis elgesio taisyklių, priimti visuomenėje egzistuojančias vertybes, kaip doro elgesio pagrindą. Darbo tema – moksleivių smurtas prieš pedagogus mokyklose. Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti, moksleivių naudojamo smurto apraiškas mokyklose pedagogų atžvilgiu, atskleidžiant pagalbos galimybes smurtą patyrusiems pedagogams. Uždaviniai: 1. Įvertinti vertybių ir socializacijos veiksnių svarbą bei įtaką žmogui 2. Aptarti smurto atsiradimo ir naudojimo problemą visuomenėje 3. Atskleisti mokyklose dirbančių pedagogų patiriamą smurtą ir jo tipus 4. Išanalizuoti ir apibendrinti pedagogų nurodomus smurto atsiradimo veiksnius bei patirto smurto sukeliamas pasekmes. 5. Nustatyti ir aptarti pagalbos galimybes, smurtą patiriantiems pedagogams. Literatūros apžvalgos dalyje pristatomas požiūris į žmogaus vertybes, agresiją aiškinančias teorijas bei išskiriami ir aptariami svarbiausi agresyvios moksleivio asmenybės formavimąsi įtakojantys veiksniai. Taip pat literatūrinėje dalyje aptariama: komunikacija ir bendradarbiavimas tarp pedagogo ir mokinio, pagalbos galimybės smurtą patyrusiam pedagogui. Tyrime dalyvavo 76 Druskininkų miesto bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai. Darbe buvo naudojamas kiekybinis aprašomasis tyrimo tipas. Tyrimui buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Adolescence delinquency is present in all spheres of society life. One of these spheres is a Secondary school. The violence against teachers and education in school are two incompatible objects. A school is an institution where education processes take place, where a student is taught to behave according to certain rules of behavior and to accept values existing in a society as fundamentals of moral behavior. The subject- matter of the work is the violence of students against teachers in Secondary schools. The aim of the work is to evaluate a phenomenon of the violence of students against teachers and to disclose possibilities of helping teachers suffering from violence of adolescences. Tasks of the work: 1) To assess the importance and intense of values and socialization factors to human. 2) To discuss violence origin and use problem in the society 3) To reveal violence, that secondary school working teacher suffered and identity it’s types. 4) To analyze and summarize violence origin factors that teacher indicated and outcomes that caused suffered violence. 5) To establish and discuss possibilities of helping teachers suffering from violence. In the part of survey of theoretic literature, a point of view on human values, theories on aggression presented are presented, and the most important factors influencing formation of aggressive student’s personality are pointed out and discussed. Moreover, in the part of theoretic literature are described: communication and... [to full text]

Scientific Problem Health care is the underlying value for a society aspiring after quality of life. This is a field where the quality of services is assessed by experts, not by service receivers. For this reason, results can be visible after quite a long time when it is too late to correct them. The inherent human right to have better health, a healthy environment and acceptable, accessible and appropriate health care is defined in the Health System Legislation of the Lithuanian Republic (1994). The main goal of the entire health care system is to assure this inherent human right. Health policy began to take shape in 1990, at the restoration of independence in Lithuania. Financing according to the rigid articles of financial estimates, extensive increase in the number of stationary services and health care specialists, passive policy, oriented only to the treatment of diseases, and a biomedical attitude towards health were all gradually replaced. Attention has been focussed on the creation of active policy. One of the main orientations of health system development has been the reorganization of training for health care specialists – nurses – in accordance with EU standards, especially to ensure that practising nurses have the opportunity for professional expression. The reform of the health care system has also created more tasks – planning of nursing staff demand, licensing of specialists, their motivation, etc. The reform of nursing science, training of general care... [to full text] / Mokslinė problema LR Sveikatos sistemos įstatyme (1994) apibrėžta prigimtinė žmogaus teisė turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą. Visos sveikatos priežiūros sistemos pagrindinis tikslas – užtikrinti šią žmogaus prigimtinę teisę. 1990 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pradėta formuoti sveikatos politika. Dėmesys koncentruojamas į aktyvios politikos kūrimą. Viena iš pagrindinių sveikatos sistemos plėtotės krypčių - tai sveikatos priežiūros specialistų - slaugytojų - profesinio rengimo pertvarka pagal ES standartus, ypač dirbančių slaugytojų profesinės raiškos galimybių užtikrinimas. Sveikatos priežiūros sistemos reforma iškėlė ir daugiau uždavinių, t.y. slaugos personalo poreikio planavimas, specialistų licencijavimas, jų motyvavimas ir kt. Slaugos mokslo reforma, bendrosios praktikos slaugytojų rengimas, teisinės bazės, reglamentuojančios specialistų teises, pareigas, atsakomybę, sukūrimas liudija, kad sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių vystymui skiriamas pakankamas dėmesys, tačiau menkas sveikatos sektoriaus finansavimas, netolygus žmogiškųjų išteklių pasiskirstymas, mažėjantis slaugytojų skaičius, didėjanti emigracijos tendencija išlieka aktualūs Lietuvos sveikatos politikos formuotojų darbotvarkės klausimai. Slaugos specialistai - skaitlingiausia sveikatos priežiūros specialistų grupė. Tai savarankiški specialistai, lygiaverčiai asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos nariai, gebantys vykdyti... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo aktualumas Gyvenimo kokybės siekiančiai visuomenei sveikatos priežiūra yra pamatinė vertybė. Tai sritis, kur paslaugų kokybę dažniausiai vertina ekspertai, o ne paslaugų gavėjai, taigi, rezultatai gali būti matomi gana po ilgo laiko, kuriuos koreguoti būna per vėlu (Lane, 2001). Prigimtinė žmogaus teisė yra turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą (LR Sveikatos sistemos įstatymas, 1994). Visos sveikatos priežiūros sistemos pagrindinis tikslas – užtikrinti šią žmogaus prigimtinę teisę. 1990 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pradėta formuoti sveikatos politika - pamažu atsisakyta finansavimo pagal griežtus sąmatos straipsnius, ekstensyvaus stacionarių paslaugų, sveikatos priežiūros specialistų skaičiaus augimo, pasyvios politikos, orientuotos tik į ligų gydymą, biomedicininio požiūrio į sveikatą. Dėmesys koncentruojamas į aktyvios politikos kūrimą. Į šį procesą aktyviai įtraukiamas pacientas/klientas, formuojamas holistinis, visa apimantis požiūris į sveikatą, jos tausojimą, išsaugojimą, užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teisumas, saugumas, kokybė, prieinamumas ir kt. (Sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo strategija, 2004). Šios nuostatos priimtos 1991 m. patvirtintoje Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje, kurioje taip pat numatytos sveikatos sistemos plėtojimo kryptys bei išskirti prioritetai: Lietuvos žmonių sveikatos tausojimas bei stiprinimas, ligų profilaktika, valdymo... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific Problem Health care is the underlying value for a society aspiring after quality of life. This is a field where the quality of services is assessed by experts, not by service receivers. For this reason, results can be visible after quite a long time when it is too late to correct them. The inherent human right to have better health, a healthy environment and acceptable, accessible and appropriate health care is defined in the Health System Legislation of the Lithuanian Republic (1994). The main goal of the entire health care system is to assure this inherent human right. Health policy began to take shape in 1990, at the restoration of independence in Lithuania. Financing according to the rigid articles of financial estimates, extensive increase in the number of stationary services and health care specialists, passive policy, oriented only to the treatment of diseases, and a biomedical attitude towards health were all gradually replaced. Attention has been focussed on the creation of active policy. One of the main orientations of health system development has been the reorganization of training for health care specialists – nurses – in accordance with EU standards, especially to ensure that practising nurses have the opportunity for professional expression. The reform of the health care system has also created more tasks – planning of nursing staff demand, licensing of specialists, their motivation, etc. The reform of nursing science, training of general care... [to full text]

Pagrindiniai tyrimo rezultatai: specialiųjų poreikių vaikų integracijos į bendrojo lavinimo mokyklas teorines prielaidas sudaro Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie užtikrina neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustato neįgaliųjų socialinės integracijos principus, sudaro palankias sąlygas kurtis ir veikti specialiųjų poreikių vaikų visuomeninėms organizacijoms, leidžia tėvams dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymo(si) poreikius ir gauti išsamią informaciją apie įvertinimo rezultatus bei dalyvauti vaiko ugdymo procese, spręsti socialinės integracijos problemas (mažiau galimybių turinčių vaikų integravimas į visuomeninį gyvenimą), įtraukti specialiųjų poreikių vaikus į neformalaus ugdymo organizavimo sistemą; bendrojo lavinimo mokyklos vykdo įvairaus pobūdžio ugdymą. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų integracija į bendrojo lavinimo mokyklą vykdoma dvejopai: vaikai ugdomi būreliuose, kurie skirti tik specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams (specialusis ugdymas) bei vaikai ugdomi integruotuose būreliuose, įtraukiant SUP mokinius su kitais mokiniais (neformalus ugdymas); tėvai pastebi įtaką vaikui specialiame/neformaliame ugdyme tiek asmeninėje, tiek edukacinėje, tiek ir socialinėje srityse. Specialiojo ugdymo nauda specialiųjų poreikių vaikų integracijai į bendrojo lavinimo mokyklas (tėvų požiūriu) yra ta, jog vaikas individualių būrelių metu atsipalaiduoja, vystosi komunikaciniai gebėjimai, lavina motoriką, ugdo mąstymą, pagalbą sau ir... [toliau žr. visą tekstą] / During this work the conclusions were made as follow: the integration‘s of CwSN into secondary schools preconditions mainly contains from Lithuanian Republic laws which assure CwSN equal rights and opportunities in public society; the integration of CwSN into secondary school are held in two ways: children are being developed in clusters for CwSN only and in ordinary clusters where they are integrated among „usual“ ones; as a consequense of special and non-formal education parents see a possitive impact to their children in personal, educational and social ranges. According to parents opinion, the benefit of special education to CwSN integration into secondary schools is that children during sessions in clusters for CwSN only can relax, the communicative skills and thinking are developing including help for himself and others. On the other hand, the benefit of non-formal education to CwSN integration into secondary schools is that are not isolated from ordinary life, develope social skills, become more confident and independent person, feel safer not only during sessions but between and after them also.

A major challenge facing parent educators and professionals who provide prevention and early intervention programs/services for people of colour, specifically Black families in Halifax Regional Municipality (HRM), is the lack of culturally relevant programs. An Afrocentric approach that incorporates concepts from the Empowerment and Ecological Systems theories will bridge this gap because it provides a framework for examining the impact of culture and race on Black family life and parenting. Reflecting on the African proverb, "it takes a village to raise a child", the study emphasizes the role of Black communities in supporting families for enhancing the healthy development of their children. The study examines Black parents' beliefs and goals about using racial socialization as a parenting strategy to address issues of race and discrimination that impact Black parenting. Findings indicate that parents in HRM are currently practicing some form of racial socialization, and are receptive to this model.

This study profiled the mental health needs of youth incarcerated in southern Ontario. The objectives were three-fold. 1) To demonstrate that incarcerated youth endorsed more externalizing than internalizing difficulties on a self-report measure of psychopathology. 2) To demonstrate that incarcerated youth had cognitive vulnerabilities consistent with anxiety and depression, despite their general lack of overt endorsement of internalizing symptoms. 3) To demonstrate that socialization practices in the home and community predicted the endorsement of psychopathology, and to provide a possible explanation for this relationship by considering alexithymia as a mediating variable. The Adolescent Psychopathology Scale – Short Form, Mill Hill Vocabulary Scale, Toronto Alexithymia Scale, Family Expressiveness Questionnaire, Street Codes Questionnaire, Cultural Mistrust Inventory, and a Dot Probe task were administered to 91 adolescents incarcerated in Southern Ontario. Results indicated that incarcerated youth endorsed significantly greater externalizing than internalizing symptoms. Youth demonstrated significant attentional biases toward threatening, but not depressive faces. Negative dominant socialization practices in the home predicted the endorsement of both externalizing and internalizing symptoms, and there was partial support for alexithymia mediating these relationships. Youth who embraced community practices that socialized violence endorsed externalizing but not internalizing difficulties. These results challenge clinicians to consider the internalizing difficulties of incarcerated youth more carefully during assessment.

L'éducation à la citoyenneté comme forme de socialisation juridique est un moyen parmi d'autres qui nous permet de concevoir un possible dépassement de la «raison paresseuse» dans laquelle sont engagés les modèles politiques occidentaux. Les bases d'un nouveau code moral proposant à la fois une identité individuelle et collective pour le citoyen sont nécessaires. Ainsi, les énergies consacrées à la meilleure formation possible des futurs acteurs de la société québécoise, au partage d'idées et de perceptions dans une perspective contemporaine, ne peuvent être que bénéfiques pour l'avancement et l'avènement d'une société où l'équité coexiste avec la différence. C'est en réfléchissant et en échangeant sur le sujet avec notre entourage que nous avons décidé de concentrer nos recherches dans le domaine de 1'« éducation à la citoyenneté» avec comme contenu le droit. Naturellement, l'analyse à proprement positiviste du droit est ici mise de côté. Comme nous le verrons plus loin, une étude qui aborde la vision que se font les jeunes de l'univers juridique qui les entoure commande plutôt une approche sociologique. Les conclusions tirées de notre projet de recherche contribueront au débat entourant les concepts de citoyenneté, de droits fondamentaux et de responsabilités sociales dans une dynamique d'apprentissage. En tenant compte de la dimension culturelle de la citoyenneté, nous décrirons les différences d'interprétation et de représentation des droits fondamentaux et des responsabilités sociales dans la conscience d'« initiés» et de « non initiés» à une activité de socialisation juridique organisée par le Centre de développement pour l'exercice de la citoyenneté (CDEC), Débats de citoyens. Ce n'est qu'une fois cet exercice complété que nous tenterons d'évaluer le bienfondé et la validité d'une telle approche pédagogique. Mots clés: Éducation, citoyenneté, droits, responsabilités, socialisation, culture, débat, différence. / Citizenship education as a form of legal socialization is a way to conceive a possible overtaking of the «lazy reason » that embodies western political paradigms. The basis of a new moral code proposing an individual and collective identity for each citizen is necessary. Thus, the efforts invested in the best possible development of future actors in the province of Québec, in the sharing of ideas and views in a contemporary perspective, can only benefit the promotion and the upcoming of a society where equity coexists with difference. It is through reflection and while exchanging on the subject with others that we decided to concentrate our research on citizenship education with law as its content. Naturally, a positivistic analysis of the law is absent in such work. As we will see, a study that tackles young individuals' view of the legal universe they live in, rather commands a sociological approach. The conclusions we reached will contribute to the debate on the concepts of citizenship, fundamental rights and social responsibilities in a learning environment. Taking into account the cultural dimension of citizenship, we describe the differences in the interpretation and the representation of fundamental rights and social responsibilities in the conscience of "initiated" and "non-initiated" to a legal socialization activity organized by the Centre de développement pour l'exercice de la citoyenneté (CDEC). This activity is called Débats de citoyens, which translates to Citizens' debate. Only once this work is done will we attempt to evaluate the value and worth of such a pedagogical approach.

Magistro darbe iškelta, skirtingą darbo patirtį turinčių banko darbuotojų socializaciją įtakojančių veiksnių, problema. Išanalizuoti ir susisteminti įvairių, tiek Lietuvos, tiek ir užsienio, autorių teoriniai ir praktiniai darbuotojų socializacijos organizacijoje tyrimai, apimantys darbuotojų socializacijos organizacijoje esmę, procesą, veiksnius bei pagrindinius rodiklius. Atliktas tyrimas, susijęs su skirtingą darbo patirtį turinčių darbuotojų socializaciją įtakojančiais veiksniais. Patvirtinta darbo autorės iškelta hipotezė, kad tiek ir organizacijos, tiek ir individualūs veiksniai daro tiesioginę įtaką skirtingą darbo patirtį turinčių darbuotojų socializacijai banke. / In the master’s thesis the problem of factors influencing socialization of bank employees having different work experience is risen. Theoretical and practical researches of staff socialization in an organization of both Lithuanian and foreign authors are analyses and systematized, including the essence of staff socialization in organization , its process, factors and main indices. The research, related with the factors influencing socialization of employees with different experience is carried our. Hypothesis, set by the author, was confirmed: both organizational and individual factors make a direct impact on socialization of the employees with different work experience in bank.

Temos problema, aktualumas ir naujumas. Mes gyvename vartotojiškoje visuomenėje kurioje tobulo kūno kultas labai svarbus. Čia dominuoja kūno, kaip simbolių sistemos versija: kūnas, išvaizda, yra patraukli rinkos prekė, o nuo to neretai priklauso mums įdiegtos vertybės, kuriomis tame vartotojiškame pasaulyje mes vadovaujamės. Nuo kūno išvaizdos priklauso ir mūsų sėkmė įvairiuose gyvenimo patyrimuose. Sėkmė ir gyvenimo prasmė jaunimo tarpe dažniausiai yra suvokiama tik turint tobulą kūną, ir jaunimas stengiasi bet kokia kaina tai pasiekti, tas neretai priveda ir iki mirties. Lietuvoje apie jaunimo nuostatas į kūną kaip sekmės veiksnį nebuvo atlikta sociologinių tyrimų. Darbo tikslas. Išanalizuoti moksleivių, moksleivių tėvų, mokytojų, darbdavių, gyvenimo poziciją ir ištirti jų nuostatas į kūną kaip vertybę bei sėkmės veiksnį jaunimo socializacijos procese. Šiame darbe bus analizuojama, kaip jaunimo grupėje paplitęs tobulo kūno kultas ir kaip jis siejamas su sėkme socializacijos procese, t.y. bendraujant su kitais jaunuoliais, kuriant savo vaizdą bei vietą visuomenėje. Ginamieji teiginiai: 1. Pagrindiniai kūno kaip sėkmės veiksnio jaunimo grupėje vertinimo skirtumai išryškėja pagal respondentų santykį su jaunimu. Moksleiviai, tėvai ir mokytojai bei darbdaviai turi skirtingas nuostatatas tobulo kūno ir sėkmės sąsajos atžvilgiu. Tėvai ir mokytojai mano, jog kiekvienas kūnas yra gražus ir nereikia laikytis visuomenės suformuoto stereotipo. Tuo tarpu moksleiviai ir darbdaviai... [toliau žr. visą tekstą] / Topic question, relevance and novelty: We live in a consumer society where the "perfect" body worship is very important. There are dominating the body as a system of symbolic version: the body, the good looking, is the attractive product of the market and our life values often dependant on those and we follow such values in the surrounding consuming world. Body appearance is successive factor in various life experiences. The fortune and meaning of life among young people are usually seen only with respect to a perfect body, and young people try at any price to achieve it, and that often leads to death. About young generation attitude “the body as a factor of success”, there haven’t been conducted any sociological studies in Lithuania. Objective of thesis. To analyze pupils’, pupil parents’, teachers’, employers’, life position and explore their attitudes to the body as an asset and success factor in the socialization process of young people. This paper will analyze how within a group of young people the cult of the perfect body spreads and how it relates to the success of the socialization process, i.e. communicating with other young people, developing their image and position in society. Defense claims: 1. The main body evaluation differences as the factor of success within the youth group reveal according to respondent relation and position to young people. Pupils, parents, teachers and employers have different attitudes to perfect body and the view of it to the common... [to full text]

Darbo tema. Akademinio jaunimo socialinių ryšių įtaka socializacijai (LEU atvejis). Darbo aktualumas Ar dažnai susimąstome, kaip save suvokiame mus supančioje aplinkoje, kaip suvokiame kitus ir kaip kiti mato mus? Kaip pritampame mus supančioje visuomenėje, ar skiriamės savo individualumu ir nebijome būti kitokie, turėti savąjį „aš“, ar pataikaujame nerašytiems visuomenės dėsniams, norėdami pritapti, neišsiskirti, gal taip matome didesnę naudą? Manome, kiekvienas turėtų savo nuomonę tokiais klausimais, jei juos išgirstų, tik patys sau ne taip dažnai tokius užduodame. Kas yra bendravimas, socialumas, buvimas visuomenės dalimi, ko iš mūsų pareikalauja priklausymas jai? Ar rūpinamės savimi, ar nepamirštame kitų? Kodėl kiti mums reikalingi ir neįsivaizduojame savo aplinkos, tikslų, siekių be aplinkinių, be jų daromos įtakos mūsų gyvenimui. Poreikis bendrauti, užmegzti ryšius, palaikyti juos toks pat prigimtinis, kaip ir biologiniai ar fiziologiniai poreikiai. Neturėdami su kuo bendrauti, į ką orientuotis, ar net konkuruoti, nesulaukdami palaikymo ar kritikos, mes galime suvokti, kiek daug dalykų praranda vertę, prasmę, tikslus. Šie laikai ypač daug reikalauja iš žmogaus žinių, tobulėjimo, atradimo savęs tarp kitų, savęs suvokimo, sugebėjimo save pateikti, realizuoti savo poreikius, ieškoti galimybių bei būti reikalingais kitiems. Todėl bendravimas ir ryšių palaikymas vyksta įvairiausiais būdais – nuo tiesioginio, artimo iki bendravimo virtualioje erdvėje, siekiant užmegzti... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of the topic. How often do we think about the surrounding and our place there? How do we see others and how they see us? How do we fit in the surrounding society? Do we differ from others? Are we not afraid to be different and keep our own attitude towards lots of things? Do we accept “unwritten” society’s laws as we do not want to differ from others or we see more benefits while doing that? We are sure that everyone would have his own answers to these questions just if he had an ability to listen to them. We do not often give such questions to ourselves as well. What is communication, sociability, being a part of the society, what demands does it have? Do we take care about ourselves, don’t we forget others? Why are other people necessary for us? Why cannot we imagine our surrounding, aims, targets without other people, without their influence to our lives? The need to communicate, get into relations, be involved into them are as inborn as biological and physiological needs. If we do not have anyone to communicate with, orient to or even compete with, if none supports or critizes us, many things are likely to loose their importance, value, meaning and purpose. Nowadays people must have a lot of knowledge and have to think about its improvement all the time. Human beings must try to find themselves between others, try to understand themselves and be able to present themselves, make their needs come true, to look for opportunities and be important to others. As... [to full text]