Šiame darbe aptartas vaikų nerimastingumas (nerimo bruožas būti pastoviu), jo priežastys, tipai. Taip pat aptarti vaikų miego sutrikimai, jų simptomai, priežastys. Darbe aptartos vaikų nerimastingumo ir miego sutrikimų sąsajos. Šio darbo tikslas - įvertinti vaikų, lankančių priešmokyklinio ugdymo grupę nerimastingumo lygmenį, bei nustatyti tų vaikų miego sutrikimus (nemigą, lunatizmą, bruksizmą, naktinius košmarus, naktinį siaubą, neramių kojų sindromą bei enurezę) apklausiant jų tėvus. Nustatyti ar vaikams yra įvesta miego rutina ir miego higiena. Taip pat ieškoti sąsajų tarp vaikų nerimastingumo ir miego sutrikimų. Atliktas tyrimas, kurio metu buvo ištirti 108 priešmokyklinę ugdymo grupę darželyje lankantys vaikai (amžiaus vidurkis mėnesiais: 80  4). Iš jų 56 berniukai (51,9 %) (amžiaus vidurkis mėnesiais: 80  4) ir 52 mergaitės (48,1 %) (amžiaus vidurkis mėnesiais: 81  4). Taip pat į anketos klausimus apie vaikų miego sutrikimus atsakinėjo jų tėveliai. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad miego sutrikimai (nemiga, naktiniai košmarai, naktinis siaubas, lunatizmas, bruksizmas, šlapinimasis į lovą, neramių kojų sindromas, nesuformuota miego higiena ir rutina) yra vienodai išreikšti berniukų ir mergaičių grupėse. Vaikų nerimastingumas nepriklauso nuo vaikų lyties ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį. Tačiau vaikai miegantys darbo savaitę darželyje pasižymi didesniu nerimastingumu nei vaikai, kurie darbo savaitę miega namuose. Taip pat nerimastingumas yra... [toliau žr. visą tekstą] / There is discussed preschooler trait-anxiety and sleep disorders and their correlations in this work. The aim of this work is to rate preschooler trait-anxiety level and to assess children sleep disorders (insomnia, sleepwalking, bruxism, naightmares, night terror, periodic limb movement and enuresis) by questioning their parents. To determine whether there is sleep routine and sleep hygiene institued in familys of participants. Also to establish correlations of preschooler trait-anxiety link with sleep disorders. Participants of the research were 108 preschoolers (age mean 80  4 months). 56 boys (51,9 %) and 52 girls (48,1 %). Parents of particiapants were asked to fill in the form about children sleep disorders and some socio-demographic information. When the achieved data were analysed, it was determined that sleep disoreders such as insomnia, sleepwalking, bruxism, naightmares, night terror, periodic limb movement, enuresis and sleep routine with sleep hygiene has no diferences in groups of boys and girls. Trait-anxiety is not issued by gender and by incomes of parents. Children who sleep at night in kindergarden all work week has higher trait-anxiety level than children who sleep at home. Children who live in familys, where parents are arguing are rated as higher trait-anxiety level, than those, whose parents are not arguing. There are established sleepwalking, naightmares, night terror, periodic limb movement and enuresis and no sleep hygiene for children with... [to full text]

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių sparčiai vyksta gyventojų senėjimo procesas. Todėl yra labai svarbios įvairios socialinės pagalbos rūšys pagyvenusiems žmonėms, o ypatingai pagalba namuose, tam, kad senyvas žmogus galėtų kuo ilgiau gyventi jam įprastoje pažįstamoje aplinkoje. Šis tyrimas yra skirtas atskleisti pagalbą namuose gaunančių pagyvenusių asmenų socialinį tinklą ir tinklo funkcijas. Darbe analizuojamos socialinės politikos pagyvenusiems žmonėms prielaidos ir asmens senėjimo procesų poveikis pagyvenusio žmogaus socialiniam tinklui. Buvo iškelta hipotezė, kad, kuo senyvo žmogaus socialinis tinklas siauresnis, tuo svarbesnė tampa formalių teikėjų socialinė parama. Darbo tikslas - analizuoti pagyvenusių žmonių socialinio tinklo platumo ir gaunamos socialinės paramos sąryšį. Uždaviniai: analizuoti senyvo žmogaus socialinės paramos tinklo ypatumus socialinės politikos kontekste; identifikuoti senyvo žmogaus socialinio tinklo platumą; identifikuoti senyvo žmogaus gaunamą socialinę paramą. Pagalbą namuose gaunančių pagyvenusių asmenų socialinio tinklo analizei atlikti buvo taikomas kiekybinis tyrimo metodas. Siekiant atsakyti į tyrimo tikslą, tyrimo respondentais buvo pasirinkti pagyvenę, vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės, kurie gauna pagalbos namuose paslaugas X rajono savivaldybės teritorijoje. Tyrimo tikslui pasiekti buvo sudarytas klausimynas. Jame pateiktas 51 klausimas. Tyrimas atliktas 2008 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais X socialinių paslaugų centre... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania and also in many other world countries the population is rapidly aging. Therefore it is important to provide various kinds of social care services for elderly, in particular homecare, so that the senior could as long as possible live his/her life in familiar surroundings. This investigation aims to reveal the social network of elderly receiving homecare and its functions. The thesis analyses assumptions of social policy for elderly and influence of problems related to person aging to the social network of the senior. Hypothesis was formulated: the narrower social network of the senior is the more important formal social care becomes. The purpose of the thesis is to analyze the relationship between the broadness of social network of the elderly and received social care. The objectives are: to analyze peculiarities of the social care network of the senior in the context of the social policy; identify broadness of the social network of the senior; identify social care received by the senior in the network. Social network of the elderly receiving homecare services was analyzed using quantitative research method. To respond the goal of the research the respondents were older than 60 years, who receive homecare services in the area of municipality of X region. Questionnaire was used to achieve the research goal. It consists of 51 questions. The survey was carried out in since August to September, 2008 in X social services centre. 80 women and 20 men were questioned... [to full text]

Dorinis ugdymas yra sudėtingas procesas, nes dorovė neturi vienos reiškimosi sferos ir vienos ugdymo srities. Mokiniai ugdomi visose gyvenimo ir ugdymo srityse atskleidžiant žmogiškąsias vertybes ir vertybinius santykius. Sėkmė priklauso nuo to, kaip šios vertybės įsisąmoninamos, kiek jos tampa asmenybės savastimi (Girdzijauskas, 2004). Mokytojo pareiga – padėti mokiniams suprasti dorinę visuomenei reikšmingos veiklos prasmę, suvokti, kad žmonės vieni kitiems turi daryti gera pirmiausia nuoširdžiai veikdami bendram labui. Darbo tikslas yra aprašyti dorinio ugdymo organizavimą pradinėse klasėse. Tyrimo uždaviniai: - atskleisti dorinio ugdymo paskirtį pradiniame ugdyme; - atrinkti dorinio ugdymo formas ir metodus, taikytinus pradiniame ugdyme; - išskirti dorinio ugdymo aplinkas, kuriose gali vykti dorinis ugdymas; - aprašyti dorinio ugdymo organizavimą pradinio ugdymo institucijose; - aprašyti dorinį ugdymą Marijampolės savivaldybės pradinėse klasėse. Tyrimo tipas aprašomasis. Darbe derinama kokybinė ir kiekybinė metodologijos. Tyrimo metodai: teoriniai - mokslinės, metodinės literatūros analizė taikoma, atskleidžiant dorinio ugdymo paskirtį pradiniame ugdyme, apibūdinant dorinio ugdymo formas ir metodus, aprašant dorinio ugdymo aplinkas; empiriniai – Marijampolės savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, dirbančių pradinėse klasėse, anketinė apklausa raštu (anketavimas) ir mokyklos direktorių pavaduotojų, kuruojančių dorinį ugdymą, atviro pobūdžio... [toliau žr. visą tekstą] / Moral education is a complicated process as morality has no single sphere of expression or single field of education. Education of children covers all aspects of life and education by revealing human values and value relations. Success depends on how these values are realized, how much they become the self of a person (Girdzijauskas, 2004). Duty of the teacher is to help schoolchildren to understand the moral meaning of an activity meaningful for the society and to realize that people must be good to each other by, first and foremost, making sincere actions for the common welfare. The aim of the thesis was to describe the organization of moral education in primary classes. The goals of the research: - to reveal the purpose of the moral education in primary education; - to select forms and methods of the moral education applicable in primary education; - to distinguish the environment of the moral education; - to describe the organization of moral education in the primary education institutions; - to describe the moral education in primary classes of Marijampolė municipality. Type of research – descriptive. Qualitative and quantitative methodologies were used. Research method: theoretical – analysis of scientific and methodological literature, revealing the purpose of moral education in primary education, describing forms and methods of moral education and its environment; empirical – written questionnaire for the teachers of schools of Marijampolė municipality working in... [to full text]

Lietuvių kalbotyroje yra tyrimų, skirtų vaikiškajai kalbai, tačiau dažniausiai dėmesys skiriamas motinos bendravimui su vaiku. Šiame darbe analizuojamas vaikiškosios kalbos registras amžiaus ir lyties požiūriu. 7 mėnesius buvo įrašinėjamas vienos šeimos bendravimas su mergaite – užfiksuoti tėvų ir senelių pokalbiai. Įsisavinant kalbą, leksika yra laikoma pirmine. Su žodyno vartojimu glaudžiai susijusi ir morfologija, todėl šiame darbe yra aptariamas kalbos dalių vartojimas, žodingumas, dažniausiai vaikui skirtoje kalboje vartojamos žodžių formos. Tėvų ir senelių pokalbiai su vaiku teikia medžiagos daiktavardžių, veiksmažodžių, būdvardžių, įvardžių, prieveiksmių ir jaustukų bei ištiktukų leksinių semantinių grupių analizei. Kaip specifiniai vaikui skirtos kalbos reiškiniai darbe analizuojami deminutyvai, kreipiniai, draudimai (neigiama liepiamoji nuosaka arba forma negalima), autoįvardijimai (savęs nurodymas vardu). Gauti rezultatai yra nauji ir svarbūs kalbos raidos tyrimams, nes atskleidžia ne tik vaikų kalbos formavimosi aplinką, bet parodo vaikiškosios kalbos registro ypatybes, nulemtas lyties ir amžiaus. / In Lithuanian linguistics there are many studies, doing research on Baby Talk, however, the most attention is often given to the communication between mother and her child. This work analyses the register of Baby Talk in terms of age and sex. For 7 months the communication of one familly with their little girl was being recorded. Conversations of parents and grandparents were captured. While mastering the language, lexicon is reputed as one the most important. The usage of vocabulary has tight relation with morphology, that is why this work presents the usage of parts of the speech and word form, that are mostly used in Baby Talk. Conversations of parents and grandparents with a child give material for analysing nouns, verbs, adverbs, interjections of lexical semantics. As a specific expressions of Baby Talk here are analysed diminutives, address forms, injunctions (negative imperative form or form cannot), self-reference. The results are new and important for the analysis of language asquisition, because they reveal not only the setting of the formation of child language, but also, show the importance Baby Talk register, determined by age and sex.

Magistro darbo tikslas – išnagrinėti mokinių mokymosi motyvus ir mokyklinį nerimastingumą. Buvo iškelta hipotezė – egzistuoja ryšys tarp skirtingų mokymosi motyvų ir nevienodų mokyklinio nerimo apraiškų. Tikėtina, kad stipriausias ryšys yra tarp socialinio pripažinimo motyvo ir mokyklinio nerimastingumo apraiškų. Tyrimo metodika. Mokinių mokymosi motyvams tirti buvo naudojama E. Zambacevičienės, D. Janulytės anketa „Kodėl aš mokausi“. Mokinių nerimastingumo lygiui nustatyti buvo naudota B. Fillipso metodika „Mokyklinio nerimo diagnostinis įvertinimas“. Tyrime dalyvavo 200 respondentų: po 100 miesto ir kaimo mokyklose besimokančių 4 klasės mokinių. Tyrimo rezultatai. Atlikus jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių mokymosi motyvų tyrimą nustatyta, kad daugumai respondentų būdingesnis socialinio pripažinimo motyvas. Miesto mokyklose besimokančiųjų tarpe yra daugiau mokinių, kuriems būdingas vidinis mokymosi motyvas. Atskleisti nežymūs skirtumai lyčių atžvilgiu: yra daugiau berniukų, negu mergaičių, kuriems būdingas socialinio pripažinimo motyvas. Atlikus mokinių nerimastingumo lygio tyrimą nustatyta, jog tiriamiesiems yra būdingas padidėjęs arba aukštas mokyklinio nerimastingumo lygis. Atskleisti nedideli skirtumai lyčių atžvilgiu: mergaičių nerimastingumo lygis yra aukštesnis nei berniukų. Kaimo mokyklose ugdomų moksleivių nerimastingumo lygis yra žemesnis, nei besimokančiųjų mieste. Daugumai tiriamųjų būdinga aplinkinių lūkesčių nepateisinimo, saviraiškos, žinių... [toliau žr. visą tekstą] / Aim – to examine the reasons for student learning and school anxiety. Hypothesis – there is a link between learning motivation and different manifestations of anxiety at school. It is likely that the strongest link is between social recognition motif and school anxiety manifestations. Methods. There was used a questionnaire „Why I Teach“ made by E. Zambacevičienė and D. Janulytė to investigate the students‘ learning motives. The method „School anxiety diagnostic evaluation“made by B. Fillips was used to identify students‘anxiety level. The study included 200 respondents: 100 urban and 100 rural school pupils of class 4. Results. The study of the younger students found that most respondents are of typical social recognition motif. Among urban schools there are more students with a strong inner learning motivation. There were revealed slight differences between the sexes: there are more boys than girls with a strong social recognition motif. The study of students‘anxiety level found that students are characterized by enlarged or high school anxiety level. There were revealed small differences in gender: girls‘anxiety level is higher than boys‘. Anxiety level in rural schools is lower than in the urban ones. Most respondents are characterized by low expectation from the people around, self-expression and knowledge testing fear. The study hypothesis was confirmed, and the strongest relationship is between social recognition motif and school anxiety manifestations. The paper... [to full text]

Tirti pasirinktiniai 193 pacientai, gydyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Tyrime buvo nagrinėjami vyresnio amžiaus pacientų ūminio koronarinio sindromo klinikinės eigos ypatumai, ligonių išgyvenamumo ryšys su klinikinės eigos ypatumais bei gydymo būdais. Tuo tikslu buvo išanalizuotas vyresnio amžiaus pacientų, patyrusių ūminį koronarinį sindromą, išgyvenamumas bei didžiųjų nepageidaujamų kardiovaskulinių įvykių dažnis per 3 metus nuo ūminio koronarinio sindromo pasireiškimo pradžios. Buvo įvertintas pacientų grupių homogeniškumas pagal amžiaus grupes, ūminio koronarinio sindromo formas bei GRACE riziką. Buvo palyginti pacientų, kuriems taikytas ir netaikytas invazinis gydymas, ūminio koronarinio sindromo klinikinės eigos bei išeičių ypatumai. Tyrime buvo įvertintos išgyvenamumo sąsajos su pacientų anamnezės, klinikinės eigos bei gydymo veiksniais, taip pat bei palyginti išgyvenę ir neišgyvenę pacientai, patyrę ūminį koronarinį sindromą pagal anamnezės, klinikinės eigos bei gydymo veiksnius priklausomai nuo invazinio ar neinvazinio gydymo taikymo. Tokiu būdu buvo ieškoma veiksnių, kurie skirtingai reikšmingi pacientų, gydytų invaziniu ir neinvaziniu būdu, išgyvenamumui. / 193 consecutive patients older than 75 years with ACS were included in the study. Clinical process characteristics of acute coronary syndrome in elderly patients have been assessed in this study; the relation between patient survival and clinical process characteristics as well as treatment methods has been established. For this purpose the survival of elderly patients with acute coronary syndrome and, also, the frequency of MACE (major adverse cardiovascular events) during the 3 years after acute coronary syndrome has been analysed. The assessment of the patient group homogeneity according to the age group, acute coronary syndrome forms and GRACE risk has been performed. The analysis and comparison of the patients who received and those who did not receive invasive treatment, as well as the characteristics of their acute coronary syndrome clinical progress and outcomes have been presented in this study. The links between the patient survival and the factors of patient history, clinical progress and treatment have been established. The comparison of the patients with acute coronary syndrome who survived with the ones who did not survive based on the various factors of their history, clinical progress and treatment subject to the invasive or conservative treatment received has been provided. Thus, the study searched for the factors having various impacts on the patients survival depending on the treatment – invasive or conservative – received.

Tyrimas atskleidė, kad gydytojų požiūris į vyresnio amžiaus asmenis- stereotipizuotas, gydytojai senyvo amžiaus asmenims priskiria daugiau neigiamų nei teigiamų stereotipų. Bendrosios praktikos gydytojai vadovaujasi nuostatomis, kurios sudaro prielaidą diskriminuoti vyresnio amžiaus pacientus dėl per didelių jų lūkesčių sveikatai; dauguma gydytojų sutapatina senėjimo procesą su liga. Gydytojai, aptarnaujantys daugiau pacientų, turi mažiau diskriminuojantį ir humaniškesnį požiūrį į senyvo amžiaus pacientus.Senyvo amžiaus žmonių diskriminacijos apraiškų pirminėje sveikatos priežiūroje pasitaiko. / The empirical research led to revelation of the attitude of Lithuanian doctors towards older patients: a) the attitude of doctors towards older adults can be categorized as stereotypical; people attribute more negative stereotypes to older adults than positive ones; b) because of their expectations for health common practice doctors and therapists follow the norms which lead to discrimination of older patients; majority of doctors compare aging process with a disease; c) doctors who service many patients have less discriminatory and more humanistic attitude towards older patients.

Tyrimo objektas – pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų požiūris į fizinės veiklos prieinamumą. Temos aktualumas - Teigiama, kad sveikata priklauso ne tik nuo asmens gyvensenos, tačiau yra lemiama ir aplinkos sąlygų. Lietuvoje aplinkos sąlygos neplėtojamos, 2005 m. 1 000 gyventojų vidutiniškai teko 1,71 sporto infrastruktūros objekto. Per paskutinius 20 metų Lietuvoje buvo pastatytas vos vienas universalus, daugiafunkcinis ir tarptautinius reikalavimus atitinkantis sporto objektas. Fizinis aktyvumas priklauso ne vien tik nuo aplinkos, tačiau ir nuo biologinių, socialinių, psichologinių ir ekonominių veiksnių. Lietuvoje stokojama tyrimų nagrinėjančių fizinio pasyvumo priežastis vyresniame amžiuje. Tyrimai apie vyresnio amžiaus gyventojų nuomonę į fizinės veiklos prieinamumą ir pasyvumo priežastis padėtų įvertinti realias fizinio aktyvumo kliūtis ir nustatyti tam tikrus lietuvių mankštinimosi motyvacijos aspektus. Tyrimo tikslas – Išanalizuoti pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų požiūrį į fizinės veiklos prieinamumą. Uždaviniai: 1. Apibendrinti pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų nuomonę į pasirinktos fizinės veiklos prieinamumą, privalumus bei trūkumus 2. Nustatyti pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų pagrindines fizinio pasyvumo priežastis. 3. Ištirti pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų fizinės veiklos vietos pasirinkimo kriterijus gyvenamosios vietos, pajamų, amžiaus ir lyties aspektais. 4. Išsiaiškinti ar pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenys taptų fiziškai aktyvesni... [toliau žr. visą tekstą] / Research object – elderly and aged people's attitude towards accessibility to physical activities. Topic relevance – it is stated that health depends not only from personal life-style, but it is also influenced by the environment conditions. The environment conditions have not been developed in Lithuania as only 1.71 sport infrastructure was accounted for 1,000 people in 2005. During the last 20 years only one universal, multi-functional and international requirements corresponding sort facility has been built in Lithuania. Physical activity depends upon not only the environment, but on biological, social, psychological and economic factors. There is a lack of researches regarding physical inactivity reasons at the older age in Lithuania. Researches about elderly people's opinion to accessibility of physical activity and passivity reasons would help assessing the real physical activity barriers and identify certain Lithuanian exercising motivation aspects. Research goal – analyze elderly and aged people's attitude towards accessibility to physical activities. Tasks: 1. Generalize the elderly and aged people's attitude to the accessibility, advantages and shortages of selected physical activities 2. Determine the elderly and aged people's main physical inactivity reasons. 3. Investigate elderly and aged people's physical activity location selection criteria in residential location, income, age and sex aspects. 4. Clear out whether elderly and aged people would become... [to full text]

Baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo proceso efektyvinimo, panaudojant muzikinį žaidimą, galimybes. Objektas – muzikinių žaidimų panaudojimas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo procese. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo ypatumus Lietuvoje, atskleisti muzikinio ugdymo ypatumus darželyje ir šeimoje, išsiaiškinti žaidimų reikšmę vaikų muzikiniame ugdyme, literatūros analizės pagrindu parengti tyrimo instrumentą, leidžiantį nustatyti pedagogų ir ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų požiūrį į muzikinių žaidimų panaudojimą ugdymo procese. / Purpose of finishing work – to find out preschool age children education effective of process include musician games opportunities. The object – musician game use of preschool age children in the process of education. For work purpose reach was asking for these objects: to make analyze preschool education particularity in Lithuania, - to make analyze the conception of musician particularity disclose musician education particularity in kindergarten and families, and find out the value of games in children education of music, the analyze of literature. make test instrument who could diagnose teachers and parents of preschool age children opinion about musician games uses effective in education process. To make analyze of literature and done of questionnaire in the kindergarten of.

Bakalauro baigiamajame darbe analizuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinių įgūdžių ugdymas Radviliškio vaikų lopšelyje – darželyje. Tyrimui atlikti pasirinkta neatsitiktinė, netikimybinė tikslinė informantų – vaikų lopšelio –darželio auklėtojų bei priešmokyklinės grupės pedagogų – imtis. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinių įgūdžių ugdymo tyrimas grindžiamas respondentų savanoriškumo ir perduodamos informacijos objektyvumo principais. Apklausos interviu metodu metu stengtasi atsakyti į tokius probleminius klausimus: Ar darželyje skatinamas ikimokyklinio amžiaus vaikų savęs pažinimas? Kaip darželyje sukuriamos sąlygos ikimokyklinio amžiaus vaikams įgyti ir plėtoti bendravimo gebėjimus? Kokiais metodais darželyje ugdomi vaikų socialiniai įgūdžiai? Ar į ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinių įgūdžių ugdymą įtraukiami ir vaikų šeimos nariai? Tyrimo metu nustatyta, kad Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinių įgūdžių ugdymui lopšelyje –darželyje skiriamas didelis dėmesys. Socialinių įgūdžių ugdymas šioje įstaigoje diferencijuojamas atsižvelgiant į vaikų amžių, vaikų turimus socialinius įgūdžius ir kitas aplinkybes. Į ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinių įgūdžių ugdymą įtraukiami vaikų tėvai ir kiti šeimų nariai, šioje srityje bendradarbiaujama ir su vietiniais partneriais, ir su partneriais iš užsienio valstybių, konsultuojamasi su reikalingais specialistais. / The research work analyzes the formation of the social abilities of the preschool children in Radviliškis nursery-school. Not fortuitous and probabilistic objective informant sample – the educators and preschool teachers of Radviliškis nursery–school is chosen for the research. The research of the formation of the social abilities of the preschool children is based on the principles of voluntariness of the respondents and the objectivity of the information transferred. The method of interview enabled to answer the following questions. Is self–cognition stimulated in the nursery–school? What methods help gain and develop communicative skills of the preschool children in the nursery–school? What methods help form the social abilities of the children? Are the members of the families are involved in the formation of the social abilities of the preschool children? The research showed that a great importance to the formation of the social abilities of the preschool children is attached in the nursery–school. The formation of the social abilities is differentiated according to the age, the available social abilities and other factors. Parents and other family members are involved in the formation of the social abilities. Local and foreign partners collaborate. Professional recommendations are used in this sphere too.