Tirti Vilniaus universiteto Onkologijos institute gydyti ligoniai (vyrai), kuriems 2003 – 2004 metais diagnozuotas prostatos vėžys. Tyrimo tikslas: nustatyti prostatos vėžiu sergančių pacientų naviko išplitimo ir piktybiškumo priklausomybę nuo amžiaus diagnozės nustatymo metu tarp Vilniaus Universiteto Onkologijos institute gydytų ligonių. Uždaviniai: 1) įvertinti prostatos vėžio diferenciacijos laipsnio (pagal Gleason‘ą) ir paciento amžiaus priklausomybę; 2) įvertinti prostatos vėžio stadijos (pagal TNM klasifikaciją) ir paciento amžiaus priklausomybę; 3) įvertinti prostatos specifinio antigeno koncentracijos kraujo serume ir paciento amžiaus priklausomybę. Medžiaga ir metodai: naudotasi VU Onkologijos instituto ligos istorijose esančių klinikinių, radiologinių (kaulinė scintigrafija, rentgenografija, kompiuterinė tomografija), patologoanatominių (morfologinis naviko bioptato ištyrimas) bei laboratorinių (prostatos specifinio antigeno kocentracija) tyrimų duomenimis – iš viso 383 pacientų ligos istorijomis. Duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 11.0 versijos statistiniu duomenų analizės paketu. Skirtumui tarp grupių įvertinti taikytas &#61539;2 (Chi-kvadrato) metodas. Hipotezių apie vidurkių lygybę patikrinimui naudota paprasta dispersinė analizė ANOVA arba Kruscal‘o ir Wallis H-testas. Visoms hipotezėms tikrinti taikytas reikšmingumo lygmuo 0,05. Rezultatai: Pacientams prostatos vėžys, visose amžiaus grupėse, dažniau (69,2 proc.) verifikuojamas su vidutinės... [toliau žr. visą tekstą] / Men with newly diagnosed prostate cancer in 2003 and 2004 at the Institute of Oncology of Vilnius University were explored on this study. Aim: to investigate the relationships between prostate cancer malignancy, outspread and the patient age (at the time of diagnosis) at the Institute of Oncology of Vilnius University. Goals: 1) to evaluate the relationship between Gleason score and patient age at the time of diagnosis; 2) to evaluate the relationship between prostate cancer stage (according to TNM classification) and patient age at the time of diagnosis; 3) to evaluate the relationship between prostate-specific antigen (PSA) concentration level and patient age at the time of diagnosis. Materials and Methods: Clinical, radiological and pathological data were obtained from the clinical records of 383 patients (at the Institute of Oncology of Vilnius University) with newly diagnosed and histologically confirmed prostate cancer. Data were analyzed by SPSS statistical package (Version 11.0 for Windows). Statistical assessment and analysis were performed with the qui-square (&#967;2), ANOVA and Kruscal-Wallis H test with values of p < 0,05 being defined as significant. Results: For all age groups, a higher proportion of patients with prostate cancer had been verified with well differentiated (Gleason 6 or less) tumor (69,2 percent) (p<0,001). Men the age 76 and older with advanced (T3 or T4) prostate cancer (with penetration into neighbouring tissues or metastases to bones and... [to full text]

Nors per pastaruosius pora metų Lietuvoje ir kitose šalyse padaugėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų populiacinių tyrimų, tačiau emocinių vaikų sunkumų raiška yra iki šiol nepakankamai ištirta sritis. Šio tyrimo tikslas buvo panagrinėti ikimokyklinio amžiaus (3 – 5 metų) vaikų emocinių sunkumų raišką pagal tėvų ir auklėtojų vertinimus, taikant taip vadinamąsias sindromų ir DSM diagnostiniais kriterijais paremtas skales. Buvo siekiama paanalizuoti emocinių sunkumų paplitimą apskritai ir atskirai pagal vaiko lytį ir amžių, internaliųjų problemų komorbidiškumą, kaip ir patyrinėti emocinių sunkumų sąsajas su galimais rizikos veiksniais – artimiausiomis vaiko aplinkos šeimos ir socialinėmis charakteristikomis bei įvairiais vaiko patirtais stresiniais įvykiais. Buvo išskirta probleminė imtis, taigi tie patys veiksniai analizuoti tiek bendros, tiek probleminės imties atžvilgiu. Tyrime analizuojami 594 vaikų, apie kurių emocinius ir elgesio sunkumus informaciją pateikė ir tėvai, ir auklėtojai, duomenys. Naudoti CBCL/1½-5 ir C-TRF klausimynai (Achenbach, Rescorla, 2000) bei pusiau struktūruotas Vaiko aplinkos klausimynas, sukurtas mokslininkų grupės, vadovaujamos R. Jusienės. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad skirtingų vertintojų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus vaikai turi maždaug 6 – 8 % emocinių sunkumų tiek bendrai, tiek pagal atskiras emocinius sunkumus nurodančias skales. Emocinių sunkumų raiška probleminėse imtyse nesiskiria, priklausomai nuo vaiko lyties ar amžiaus, tačiau bendroje... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this work was to analyze the expression of preschool children (3 – 5 years old) emotional problems according to parents‘ and caregivers‘ ratings on syndrome and DSM-oriented scales. It aimed to examine the prevalence of emotional problems – in general and separately by the gender and age of the child, the comorbidity of internalizing problems, as well as to search for the relation of emotional problems and various characteristics of child‘s nearest family and social environment and different stressful events, experienced by the child. The problematic group was separated, so the same elements were analyzed in regard to the common and problematic samples. The research analyzed the data of 594 children, the information about their emotional and behavioral problems was received by parents and caregivers. CBCL/1½-5 and C-TRF were used (Achenbach, Rescorla, 2000), as well as semi-structured Child‘s Environment‘s Questionnaire, created by the group of scientists, guided by R. Jusienė. The results revealed that preschool children have around 6 – 8 % emotional problems, in general and up to different emotional problems’ scales. The are no emotional problems’ distribution’s differences in regard of child’s gender or age in the problematic sample, however in the general sample it can be seen that girls have higher scores on the somatic complaints’ scale. Besides, according to caregivers assessment, 3-year-olds have higher scores on emotional reactivity’s and anxieties... [to full text]

Paslaugų, teikiamų senyvo amžiaus kurtiesiems Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre, pokyčio analizė SANTRAUKA Šio darbo tikslas – apžvelgti teorinę klausos sutrikimo sampratą, aptarti nagrinėjamo amžiaus ypatybes bei supažindinti su Lietuvoje esančia kurčiųjų reabilitacijos sistema. Pagrindinis tyrimo tikslas – išanalizuoti paslaugų, teikiamų senyvo amžiaus kurtiesiems Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre, pokytį per pastaruosius trejus metus. Iškelti tokie tyrimo uždaviniai: nustatyti senyvo amžiaus (55 - 76 m.) Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro (Toliau &#8722; VKRC) lankytojų demografines charakteristikas; išsiaiškinti senyvo amžiaus kurčiųjų, besilankančių VKRC, socialinius poreikius; nustatyti Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre teikiamų paslaugų rūšis; išsiaiškinti Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre dirbančių specialistų vaidmenį kurtiesiems integruojantis į visuomenę; ištirti senyvo amžiaus kurčiųjų socialinį aktyvumą VKRC kurčiųjų bendruomenėje; įvertinti VKRC klientų demografinių charakteristikų, socialinių poreikių bei socialinio aktyvumo pokytį per pastaruosius trejus metus; ištirti VKRC bendruomenei teikiamų paslaugų bei specialistų vaidmens pokytį aukščiau nurodytais aspektais. Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre teikiamų paslaugų bei senyvo amžiaus kurčiųjų poreikių pokyčiui įvertinti buvo pasirinktas longitudinis – tendencijų tyrimo būdas. Atliekant tyrimą anketavimo būdu buvo apklausti 2006 m. – 42, o 2009 m. – 48 respondentai. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of Alteration of services for elderly deaf people provided by Vilnius Deaf Rehabilitation Center ABSTRACT The purpose of this Master‘s Thesis is to overview the theoretical perception of hearing disorder, to discuss certain features of the researched age group of people and to present rehabilitation system of deaf people in Lithuania. The main target of research is to analyze the alteration of services, which are provided for elderly deaf people in Vilnius Deaf Rehabilitation Center, during the past three years. To achieve main target, following tasks where raised: to determine demographic characteristics of elderly people (55 - 76 years), who are members of Vilnius Deaf Rehabilitation Center; to identify social needs of the members of Vilnius Deaf Rehabilitation Center; to make a comprehensive list of services, which are provided in Vilnius Deaf Rehabilitation Center; to identify the role of specialists, who are working in Vilnius Deaf Rehabilitation Center, in the process of deaf people integration to society; to research the level of social activity of the members of Vilnius Deaf Rehabilitation Center; to measure the alteration of demographic characteristics, social needs and social activity during the past three years; determine the alteration of services provided for the community of Vilnius Deaf Rehabilitation Center and the alteration of specialists‘ role in the aforementioned aspects. The longitudinal – tendency method of research was chosen for determining... [to full text]

Draugystė yra abipusis, savanoriškas ryšys, iš kurio nariai tikisi intymumo, draugijos ir jautrumo (Kenny, 1994). Draugystės kokybė yra pagrindinis elementas apibūdinantis draugystę ir jį lengva empiriškai įvertinti. M. J. Mendelson ir F.E. Aboud (1999) tai apibūdina kaip draugystės funkcijas, kurias turi atlikti draugas. Yra šešios draugystės funkcijos: įkvepianti draugija, pagalba, intymumas, patikima sąjunga, savęs patvirtinimas ir emocinis saugumas. Pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas pozityviais psichologinio funkcionavimo aspektais, taip pat ir psichologine gerove. Viena iš naujausių psichologinės gerovės sampratų yra daugiaaspektis modelis, kurį sukūrė C. Ryff su kolegomis. Jie išskyrė šešis psichologinės gerovės aspektus: savęs priėmimas, teigiami santykiai su kitais, savarankiškumas, aplinkos valdymas, gyvenimo tikslas ir asmenybės augimas (Lindfors et. al., 2006a). Tarpasmeniniai santykiai daro įtaką suaugusiųjų psichologinei gerovei (Ryff, Heidrich, 1997), bet dar mažai žinoma, kaip ją veikia draugystės kokybė. Šio darbo tyrimo tikslas – išanalizuoti draugystės kokybės ir psichologinės gerovės ypatumus ankstyvame ir vidutiniame brandžiame amžiuje. Tyrime dalyvavo 128 ankstyvojo (amžiaus vidurkis 25,53 metų) ir vidutinio (amžiaus vidurkis 45,04 metų) brandaus amžiaus tiriamieji. Visi tiriamieji atsakė į klausimus apie save ir savo geriausią draugą/draugę, užpildė McGill draugystės klausimyną-draugo funkcijos, McGill draugystės klausimyną-respondento palankumas... [toliau žr. visą tekstą] / Friendship is a mutual, voluntary relationship from which members expect intimacy, companionship, and responsiveness (Kenny, 1994). Friendship quality is considered as an essential element that describes friendship and it is easy to assess empirically. According to M. J. Mendelson and F.E. Aboud (1999) it is defined as friendship functions that the friend should to fulfill. There are six friendship functions: stimulating companionship, help, intimacy, reliable alliance, self-validation and emotional security. In the last few years there has been an increasing interest in the positive aspects of psychological functioning, including psychological well-being. A recent conceptualization of psychological well-being is the multidimensional model proposed by C. Ryff and coworkers. They distinguished six core dimensions of psychological well-being: self-acceptance, positive relations with others, autonomy, environmental mastery, purpose in life, and personal growth (Lindfors et. al., 2006a). Interpersonal relationships contribute to adult’s psychological well-being (Ryff, Heidrich, 1997), but yet little is known about how friendship quality affects the psychological well-being. The aim of the study presented in this work was to examine the different aspects of friendship quality and psychological well-being in early and middle adulthood. The sample consisted of 75 young adults (average age 25,53 years) and 53 middle age adults (average age 45,04 years). All respondents completed... [to full text]

Darbe išanalizuotas periodinių leidinių poveikis ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijai. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti periodinių leidinių, skirtų vaikams poveikį ikimokyklinuko socializacijai. Hipotezė: periodiniai leidiniai įtakoja ikimokyklinio amžiaus vaikų socializaciją. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie žiniasklaidos poveikį ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijai. 2. Įvertinti periodinių leidinių paklausą įvairaus ikimokyklinio amžiaus grupėse. 3. Išsiaiškinti pedagogų nuomonę apie veiklose naudojamų periodinių leidinių įtaką vaikų socializacijai. 4. Ištirti tėvų požiūrį į periodinių leidinių daromą poveikį ikimokyklinio amžiaus vaikams. 5. Atskleisti pedagogų nuomonę apie vaikams skirtų žiniasklaidos priemonių, poveikio valdymą ir jo valdymo būdus. Tyrime dalyvavo: Tyrime dalyvavo 430 Vilniaus, Utenos ir Visagino ikimokyklines įstaigas lankantys vaikai, vaikų tėvai ir pedagogai. Imtis: 100 ikimokyklinio amžiaus vaikų, 180 vaikų tėvų, 150 ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Raktiniai žodžiai: Žiniasklaida, periodiniai leidiniai, socializacija, ikimokyklinis ugdymas, ikimokyklinis amžius. Tyrimo duomenys parodė, kad žiniasklaida svarbus šiuolaikinis auklėjimo veiksnys, formuojantis visuomenę, tautinę, tarptautinę, valstybinę sąmonę, požiūrius į žmonių bendravimą ir t.t., tėvai ir pedagogai pripažįsta žiniasklaidos poveikį, tačiau mano, jog jį valdyti galima ne visada. / The paper analyzed the effects of periodical publications in preschool children's socialization. Goal of study – theoretical and empirical base of socialization effects of magazines for pre-school children. Hypothesis: periodicals affect preschool children's socialization. Tasks of the study: To analyze the scientific literature on media effects on preschool children's socialization. To assess the demand for various periodicals in the pre-school age groups. To find the opinion of teachers on the effects of periodicals used in activities for the socialization of children. To find out teachers' views on the influence of various magazines to the children's socialization. To investigate parental attitudes on the management of the exposure of pre-school age children to media and ways of its control. Participants of the survey: The study included 430 children attending Vilnius, Utena and Visaginas pre-school institutions, their parents and teachers. Sample: preschool children and 180 parents of children, 150 pre-school teachers. Key words: media, periodicals, socialization, preschool education, preschool age. The results of the research demonstrated that the media is an important factor in modern education, participating in the formation of society, national, international, national consciousness and approaches to human interaction, etc. Parents and educators recognize the impact of mass media, but believe that it can not always be controlled.

Perception of a performance is an active process which allows to set important education aims even for the smallest ones the children of pre-school age. So it is very important to develop ability to comprehend a play, not only to be able to empathize emotionally but to reason the actions and share the impressions of the experience and sense them in their own artistic activities. This work tries to deduce how the children of 5-6 years old are able to comprehend the plot and esthetical aspects of a play as well as express their impressions and comprehension through the verbal language and painted pictures. In order to sort out these things, the children of the pre-school age were observed during the performances and after them they were interviewed and open type of questions were given to randomly chosen children. After analyzing and interpretation of the received information, it was revealed that investigative were able to understand the plot of the play, were able to express what they liked in the play most, they even comprehended the main idea of the plays. But it was too difficult to generalize the plot and comprehend the continuity of the development of the plot. The children used laconic, not full sentences and stray thoughts. That means that it is difficult for children of 5-6 years old to express their impressions in concrete words. While evaluating the esthetical aspects of the play they drew attention to components of the play as scenery... [to full text]

Lietuvoje ypač trūksta ankstyvos vaikų psichopatologijos įvertinimo diagnostiniais ir tyrimo tikslais metodikų. Vaikai su klausos sutrikimais Lietuvoje mažai tyrinėjami. Nors klausos sutrikimas yra „nematoma“ negalia, bet, be jokios abejonės, ji labai trukdo vaiko, kaip asmenybės, socialiniam vystimuisi. Klausos sutrikimas veikia žmogaus vystymąsi ir elgesio ypatumus. Anksčiau specialiojoje literatūroje buvo kalbama tik apie neigiamas kurčiųjų elgesio ir charakterio savybes. Pastaruoju metu pastebimos priešingos tendencijos: “Jeigu su kurčiuoju elgsimės švelniai, su didele meile, vengsime griežtumo ir bendrausime gestais, visos problemos spręsis savaime“. Norėdami pagrįstai ir tinkamai suskirstyti kurčiuosius į tam tikras grupes, privalome atsižvelgti į jų gyvenimo sąlygas, juos supančią aplinką. Objektyvios vystymosi sąlygos - šiuo atveju klausos sutrikimas - visada tiek teigiamai, tiek neigiamai veikia vaiką ir jo elgesį. Kokiomis sąlygomis gyvena kurčias vaikas? Vystymosi raidoje mažas kurčias žmogutis susiduria su begale sunkumų. Nereikia stengtis ką nors nuslėpti arba perdėti, nes kuo aiškiau matysime visus vaikui gresiančius pavojus, tuo sėkmingiau apsaugosime vaiką nuo jų. Savo darbe ikimokyklinio amžiaus vaikų su klausos sutrikimais elgesio ir emocijų ypatybėms vertinti pasirikom BASC-2 (vaikų elgesio vertinimo sistema) metodiką. Ši metodika leidžia tirti asmenybes skirtingais aspektais. Mūsų atveju vaikus su klausos sutrikimais vertino tėvai ir auklėtojos. Taip... [toliau žr. visą tekstą] / There are just a few studies about early childhood psychopathology in Lithuania. And there are few studies about children with a hearing disorder. The hearing disorder is “invisible” disability, and has very big influence for children’s personality and social development. The hearing disorders have influence for children’s development and behavior peculiarity. Previously in Lithuania in a special literature were produce just about negative behavior and emotional temper characteristics of children with hearing disorders. But now there noticed tendencies that children with behavior and emotions can be in normal level if these children will get tenderness and love. We have to pay attention to deaf people groups, living condition and surrounding for to bring under reasonably and properly. The children with hearing disorders development can have positive and negative side. In what condition children are living? Children with hearing disorders can have a lot of difficulties during development. The aim for these children normal development is to find out difficulties which these children can experience. For the preschool with hearing disorder behaviors and emotions investigation, we use BACS-2 (behavior Assessment System for Children, Second Edition) methodology. BASC-2 applies a triangulation method for gathering information. By analyzing the child’s behavior from three perspectives—Self, Teacher, and Parent—you get a more complete and balanced picture. In our case, we analyze... [to full text]

Eglė Meškauskaitė. Cognitive maturity for school of preschool-aged children with defective sight in the context of integrated education. Scientific adviser: prof. habil.dr. Vytautas Gudonis. Vilnius Pedagogical University, Faculty of Pedagogy and Psychology, Department of Pedagogy, Branch of special education. – Vilnius, 2005. In order to determine cognitive maturity for school of preschool-aged children with defective sight in the context of integrated education 50 children with defective sight from the kindergartens of Kaunas and Vilnius, in respect of whom integrated education is applied, and 50 children with good sight from the kindergartens of Kaunas, Kulautuva and Raudondvaris have been examined. The research is based on a questionnaire which has been developed in accordance with the “General Programmes and Education Standards. Preschool Education” (2003). The data processing has revealed that the maturity of children with defective sight for school in the context of having an interest in the self, the own body, adults, knowledge of the close natural environment and the world, performance of practical tasks is not only lower than the one of children with good sight, but even higher. No differences between children with good sight and children with defective sight have been established as regards other principal capacities connected with children’s cognitive maturity for school, as set out in the general programmes and education standards. It has been established that... [to full text]

Nowadays children’s intellectual education is in a rush, and education of feelings, culture, and willpower are forgotten. Parents and teachers hope, that child will go to school with elements of reading, writing and calculation. That held up research’s problem - “preparation” for school, the most parents and teachers understand it like possession of specific skills: reading, writing and calculation. Children’s individual exigency are depreciated, all are oriented to result, but not to process. If we can accept, that childhood’s artistic self-expression, drawing – that’s natural ways to recognize the world, children’s creation reflects various aspects of ripeness, the game, art develops self-image, drawing is one of the earlier communication’s forms, we can affirm, that children’s art can be analyzing as way of cognition, the spread of communicational and social skills, that is like education of essential competences. Object of research – education of preschoolers’ essential competences. Hypothesis of research – if we think, that education with art includes new forms of child’s activities, brings up new purposes, requirements, gives for child proper means to achieve these purposes, it is impossible, that in this way will be educated child’s essential competences. Purpose of research – to uncover possibilities of art activity in order to refine preschoolers’ essential competences (social, keeping health, communication, cognition, artistic). Problems of research: with help of... [to full text]

This work reviews factors influencing creativity, conception and purport of creativity of different authors features of creative personality and their development in junior school age. Creativity researches of children of special skills of junior school age are also discussed, which are composed of research parts of verbal and nonverbal abilities.