Šiame darbe nagrinėjama mokyklos bendruomenė ir jos bendradarbiavimas su vietos teritorine bendruomene. Ugdydama asmenybę, mokykla pirmiausia turi padėti kiekvienam suprasti save, suvokti savo tapatybę, rasti gyvenimo tikslą. Šio tikslo galima sėkmingai siekti, kai gyvuoja mokyklos bendruomenė, aktyviai ir veiksmingai dirba visi bendruomenės nariai. Magistro baigiamąjį darbą sudaro 3 dalys. Pirmoje dalyje pateikiama bendruomenės, teritorinės bendruomenės, mokyklos bendruomenės sampratos, jų bendradarbiavimo galimybės, būdai. Šio darbo tikslas - įvertinti teritorinės bendruomenės ir bendrojo lavinimo mokyklos sąsajas, būklę ir rezervus. Antroje dalyje pateikiama mokyklos ir teritorinės bendruomenės ryšio svarba vykdant administravimą. Trečioje magistro darbo dalyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai. Tyrimas atliktas Vilniaus rajono Pagirių gyvenvietėje, jame dalyvauja bendrojo lavinimo mokyklos mokytojai, moksleiviai, jų tėvai, administravimo institucijų atstovai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Apibendrinant, galima sakyti, kad mokyklos ir vietos bendruomenės ryšys yra svarbus tiek pačiai mokyklai, tiek visai bendruomenei. Bendruomenės gyventojai mokosi bendradarbiauti, įgyja reikalingų žinių ir patirties, tobulėja. Taip pat keliamas gyventojų kultūrinis lygis. O mokyklai naujų gyventojų įtraukimas į bendrą veiklą, padeda siekti ugdomųjų tikslų ir viešojo administravimo vykdymo. / This study is analysis of community of schools, their relations and cooperation with local communities. First of all developing personality school should help everyone to realize themselves, to comprehend sameness and individuality, to clarify personal objections of life. This goal is achieved more easily when schools and local communities are working efficiently and actively together and everyone is involved personally. This study consists of three parts. In the first part are given conceptions of community, schools community, local community, communication methods and cooperation possibilities. The goal of this study – evaluate connections, conditions and reserves of local and schools communities. In the second part of this study is shown the importance of cooperation between school and local communities during implementation of administration. The results of empirical research are shown in the third part of this study. The research has been done in Pagiriai, which is suburb of Vilnius city. The participants of this research are teachers, school children, their parents and representatives of administration offices. All conclusions and proposals are given in the end of this study. We conclude that link between schools and local communities is important to both sides. Members of local community learn to cooperate, acquire knowledge and experience also improve themselves. This leads to the rising standards of culture of local community. Involvement of new local community... [to full text]

The studies of emigrant associations abroad and the development of migrant organizations in the world in historical perspective are very important in the present context of Lithuania. One of the most important émigré organisations is the Lithuanian World Community (Pasaulio lietuvių bendruomenė), which was established by political refugees with the goal of uniting all the dispersed Lithuanians over the world. This dissertation presents the organizational and political development aspects of the Lithuanian World Community in the 1940s – 1970s. The first chapter features the lessons of the migration policy in the first Republic of Lithuania and the ideas of mobilizing Lithuanians over the world. Colonization’s plans and impact of civic associations to mobilize Lithuanians abroad are explored. In the second chapter it is analysed how the policy of the Western countries influenced Lithuanian mobilization after the Second World War. Secondly, the establishment of the Lithuanian World Community is reconstructed. The third chapter describes the conditions and explains how the Lithuanian communities were established in the countries of immigration. The organizational structure of the Lithuanian World Community board and the development of its relationship with Lithuanian communities are analyzed. The mobilization of the second generation of Lithuanians in the world is investigated. The development of the relations between the Lithuanian World Community and the World Lithuanian Youth... [to full text] / Gausi emigracija ir naujų lietuvių bendruomenių formavimasis užsienio šalyse sudaro prielaidas tyrinėti ir migrantų draugijų bruožus, ir jų raidą istorinėje perspektyvoje. Svarbią reikšmę turi Pasaulio lietuvių bendruomenė, įsteigta Antrojo pasaulinio karo politinių pabėgėlių bangos atstovų, siekiant suvienyti pasaulyje pasklidusius lietuvius. Disertacijos tikslas rekonstruoti Pasaulio lietuvių bendruomenės organizacinius ir politinius raidos aspektus XX a. 5–8 dešimtmečiuose. Pirmoji dalis skirta apžvelgti Pirmosios Lietuvos Respublikos migracijos politikos pamokas, sprendžiant pasaulyje pasklidusių lietuvių telkimo problemas. Antrojoje dalyje aptariama Vakarų šalių politika sprendžiant politinių pabėgėlių likimą po Antrojo pasaulinio karo ir su tuo susijusi pasaulio lietuvių telkimo idėjų raida nuo kompaktinio emigravimo galimybės iki naujos, visai lietuvių išeivijai skirtos organizacijos (Pasaulio lietuvių bendruomenės) sukūrimo. Trečiojoje dalyje aprašomos Lietuvių bendruomenių steigimo atskiruose kraštuose sąlygos ir ypatumai; pristatomi PLB institucionalizavimo aspektai, rekonstruojamas PLB vaidmuo formuojant santykius su atskirų kraštų Lietuvių bendruomenėmis, apžvelgiama tų santykių raida; analizuojamas jaunosios išeivijos kartos telkimo klausimas, pristatoma PLB ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos bendradarbiavimo raida. Ketvirtojoje dalyje rekonstruojama ir analizuojama PLB veikla sprendžiant lietuvių išeivijos reprezentavimo ir politinio susiorganizavimo... [toliau žr. visą tekstą]

Egzistuoja barjeras tarp asmenų, grįžusiųjų iš laisvės atėmimo vietų ir visuomenės. Tokie asmenys dažnai palūžta, pradeda svaigintis ir vėl nusikalsta. Reikalingas socialinis, dvasinis palaikymas, suteikiantis tikėjimo savo jėgomis, pasitikėjimo aplinka. Resocializacijos procese įgalinimas, pasitelkiant bendruomenę, yra efektyvus ir sėkmingas būdas padėti šiems asmenims. / There is a barrier between imprisonment returnees and society, therefore such persons often fall apart, start self intoxication and reoffends, therefore, on purpose to help imprisonment returnees, it is needed to support them spiritually, to stimulate self-confidence and belief in their inner power. During resocialization process, empowerment, invoking community, is an effective and successful way to help those people.

Self – government is a very important part of all educational institution including creativity at school. While developing the democratic life’s experience of students, teachers and parents, the self – government at the same time can raise possibilities for school as for the organisation, which is in the process of learning. Self – government helps to create democratic and humanistic life for the school community. The self – government areas should be concrete; its functions should be fixed in the structure of school – government and statute. The concrete activities form traditions of self – government as a school life’s standard. On reality self – government exists only if students are the organisers of the school life, fell and act as the hosts of the institution. Students themselves plan, organise, have an idea of the perspective, estimate activities and the results. They are the subjects of activities; they themselves create and rule their life. Teacher’s responsibility is to organise these activities systematically, actively, paying attention to the aims. They also have to improve the relationship between students and teachers. However nowadays students self – government as the mean of democratic bringing up is rarely explored.

Šiame darbe nagrinėjamas informacinių technologijų vaidmuo, siekiant tolygaus visuomenės vystymosi ir plėtros. Lietuvoje kompiuterių ir internetinio ryšio naudojimo srityje kaimo bendruomenės atsilieka nuo miestų, todėl technologiniam jų vystymuisi yra svarbus tiek informacinių technologijų turėjimas, tiek bendruomenės narių mokėjimas bei norėjimas jomis naudotis. Darbe tirtas Gruzdžių bendruomenės narių naudojimasis kompiuteriais ir internetiniu ryšiu darbinėje veikloje ir asmeniniais tikslais. Taip pat tirtas Gruzdžių bendruomenės narių naudojimasis viešos prieigos kompiuteriais ir kompiuterinio raštingumo kursais, organizuotais Europos Sąjungos lėšomis. Raktiniai žodžiai: vietos bendruomenė, kompiuterizavimas, internetinis ryšys, informacinė visuomenė. / Information technologies are very important for the equal development of society. Rural communities are still behind in using computers and internet compare to the cities in Lithuania. The possession of information technologies in rural communities, understanding and willing of community members to use computers and internet is very important for the technological development of rural communities. This work is committed to study how the members of Gruzdziai community use computers and internet for their working and individual purposes, how do they attend computer curses organized by European Union and use computers situated in Gruzdziai library. Key words: local community, computerization, internet, information society.

Sociality, and especially sociocultural activities in the community are very important when experiencing the value and meaning of the person’s life, developing such qualities as friendship, spirituality, mutual understanding, responsibility and self-help, preserving traditions and national culture, feeling secure and satisfied. The aim of this thesis is to discuss senior pupils’ participation peciliarities in useful social activities considering territorial community. Pupils’ useful social activities in the territorial community is one of the innovations which appeared when implementing education reform. Social (useful for the society) activities are the civil, ecological and other activities offered or chosen by the pupils themselves and performed at a suitable time. The aim of these activities is to develop pupils’ understanding of values, personal, social, communication and work skills, which are called general personal skills in the General Syllabus. The research has shown that school’s openness to the local community’s social, cultural and civil needs establishing partnership with various institutions determines the peculiarities of the useful social activities. It was also observed that pupils, who live in the city, have greater possibilities to choose useful social activities than the ones who live in the region. However, region school pupils have taken more active part in useful social activities in the recent years than the city pupils.

Magistriniame darbe buvo išanalizuota socialinio pedagogo sociokultūrinė veikla vietos bendruomenėje, išryškinti pagrindiniai mokyklos ir vietos bendruomenės ypatumai, atlikta Užupio bendruomenės atvejo analizė, atliktas metodologinis tyrimas, kuriuo metu, buvo išsiaikintos mokinių ir tėvų nuomonės apie socialinio pedagogo veiklos galimybės stiprinant vietos bendruomenę. Edukacinių literatūros šaltinių analizė atskleidė, kad šiuolaikinė bendruomenė - tai grupė žmonių, kuriuos sieja įsipareigojimai vienas kitam, pasitikėjimas vienas kitu, emociniai ryšiai, identifikavimasis su visa grupe, bendrų tikslų kėlimas ir jų siekimas. Vietos bendruomenė – tai grupė žmonių, gyvenančių ir veikiančių apibrėžtoje teritorijoje, susijusių bendru interesu ir tos vietovės identitetu. Empirinio tyrimo rezultatai rodo, kad socialiniam pedagogui keliami ypatingi lūkesčiai, stiprinant vietos bendruomenę, skatinant mokyklos ir vietos bendruomenės bendradarbiavimą. / Socio-cultural activity of a social pedagogue in the local community is widely discussed in this MA paper. The following researches have been carried out while writing the paper: analysis of a social pedagogue‘s socio-cultural activity in the local community, analysis of the peculiarities of the local community and school, case analysis of the local community, analysis of methodological research reflecting opinions of parents and students on the social pedagogue‘s possibilities to strengthen the local community. The analysis of the educational literature has shown that contemporary community is a group of people, who are bound together by their liability for each other, as well as mutual trust, emotional bonds, and common objectives. The term ‘local community’ is used to speak about a group of people, who live and act in a particular territory and share common interests and identity that is common to the location.

In this master’s final paper are formulated the problems of very rapidly changeable social processes and created the country communities influence to the ability of community members to adapt for the new conditions; It analyzed and systematized the different Lithuania’s and foreign author’s theoretical and practical research into the country community and social tension. The paper presents a detailed analysis of legal acts of Lithuania which are forming the social policy of the country. The main purpose of this research is an analysis of country communities’ influence to the social tension through the peculiarity of building up Lithuania’s country communities now. In order to reach this objective it was used the quantitative research, closed type questionnaire. There were found-out the main, social tensions, taking part in the country and, also, the influence of country’s community reducing these tensions. Moreover the author’s formulated hypothesis was proved that activity of recently launched organizations in the country is pointed to concentrate communities’ population to reduce theirs tensions. However nowadays country’s communities do not have significant influence to the process of solving population’s social problems. The results and conclusions of this research present the fact that it is essential to enhance the proceeding of newly launched country’s communities in order to increase the life quality of all communities and to reduce their social tenses.

Šio darbo problema formuluojama klausimu – kodėl žmonės XXI a. pradžioje, šiuolaikinėje visuomenėje, laikosi konfesinio evangelikų reformatų tikėjimo? Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti evangelikų reformatų religinio-konfesinio tapatumo aspektus, sąlygojusius būtent šios protestantiškos konfesinės atšakos atgaivinimo ir kaitos procesus. Tikslas - tyrinėti konfesinio tapatumo aspektus, skatinančius žmones XXI a. pradžioje laikytis konfesinio evangelikų reformatų tikėjimo. Tiriamojo darbo objektas – Evangelikų reformatų bendruomenė Kaune ir jos ypatumai. Tyrime naudoti antropologiniai metodai: dalyvaujamasis stebėjimas, pusiau struktūruoti interviu bei neformalūs pokalbiai su evangelikų reformatų Kauno parapijos nariais, kasdieninis dienoraščio rašymas. Institucijos pavadinimas ir informantų vardai yra tikri, duomenys etiniais sumetimais atskleidžiami dalinai, apibūdinant amžiaus grupę bei kilmės geografinę vietovę. Pirmoje darbo dalyje atliekama tapatumą ir religiją tyrinėjusių autorių teorijų apžvalga - M. Castells, A. Giddens, Z. Baumann, P.L.Berger, D.Hervieu-Leger, E. Durheim, M. Weber, V. Čiubrinsko, R. Wuthow, Ž. Advilonienės. Smulkesnėse dalyse apžvelgiami religinio tapatumo konstravimo kaitos aspektai XX- XXI a. sandūroje, analizuojama tapatumo samprata šiuolaikinėje visuomenėje bei aptarimi evangelikų reformatų konfesinio tapatumo teoriniai aspektai. Antra darbo dalis skirta antropologinio tyrimo metodologijos ir tyrimo lauko pristatymui, aptariant tyrėjo... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of the work is formed in the way of a question - why do people at the beginning of the XXI century, in modern society, keep to the doctrines of the confession of Evangelicals Reformers. During the investigation it was tried to clear out the aspects of the confessional identity of Evangelicals Reformers that had determined the processes of revival and alternation of exactly this branch of protestant confession. The purpose – to study the aspects of confessional identity, stimulating people at the beginning of the XXI century to keep to the confessional faith of Evangelicals Reformers. The object of my research – the community of Evangelicals Reformers on Kaunas and its peculiarities. Anthropological methods were used in the study: participant observation, semi- structured interview, and non formal conversations with the members of the Evangelicals Reformers parish in Kaunas, daily writing of a diary. The name of the institution and the names of the informers are real, the data for the sake of ethical consideration are depicted partially, describing the group of age and the geographical position of the origin. In the first part of the work there is being performed the review of the theories of the authors who have investigated the identity and the religion – M. Castells, A. Giddens, Z. Baumann, P.L. Berger, D. Hervieu- Leger, E. Durheim, M. Weber, V. Čiubrinskas, R. Wuthow, Ž. Advilonienė. In the smaller parts there are reviewed the... [to full text]

Mokykla yra viena iš svarbiausių visuomenės ląstelių, kurianti ir koreguojanti vaiko asmenybę. Mokykla yra laikoma antrąja vaiko bendruomene. Šioje bendruomenėje vyksta beveik visi svarbiausi vaiko socializacijos proceso etapai, kurie veikia tolesnį jauno žmogaus psichologinį, socialinį, kultūrinį ir kitą vystymąsi. Šiame darbe yra analizuojamos teigiamo mikroklimato bendrojo lavinimo mokykloje 9-12 klasių mokinių socializacijai prielaidos. Teigiamo mikroklimato kūrimo bendrojo lavinimo mokykloje prielaidos daro didelę įtaką mokinių socializacijos procesui, adaptacijai naujoje mokykloje, jų bendravimui su mokytojais ir kitais mokyklos bendruomenės nariais, jų mokymosi motyvacijai ir kita. Mokyklos mikroklimatas suprantamas kaip tam tikra aplinka, kurioje kuriami ir įvertinami mokyklos bendruomenės tarpusavio santykiai, mokinių emociniai, fiziniai, socialiniai saugumo poreikiai, bendra mokyklos, klasės aplinka, psichologinė socialinė pagalba, psihologinis klimatas. Mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai, jų bendravimas ir bendradarbiavimas yra labai svarbūs vaiko socializacijos procesui, todėl mokyklos bendruomenei tenka sunkus uždavinys – užtikrinti pozityvų ir greitą vaiko socializacijos procesą. Atlikus mokslinės literatūros, dokumentų analizę ir empyrinį tyrimą, galima tvirtinti, kad iškelta hipotezė pasitvirtino: jei yra sukurtos teigiamo mikroklimato kūrimo bendrojo lavinimo mokykloje prielaidos, tai 9-12 klasių mokinių socializacija yra pozityvi ir greita. / School is one of most important cell of society, which develops and corrects a personality of a child. Almost all main stages of socialization of a child, which influence psychological, social, cultural and other development of a young person, take place in the society. A background of positive microclimate for socialization of schoolchildren of 9-12 grades of basic school is analyzed in the paper. The background of development of positive microclimate in basic school causes strong impact on socialization of schoolchildren. It influences adaptation at the new school, communication with teachers, others members of school society, motivation for learning and other. Microclimate of the school is considered as certain environment, in which development and evaluation of school society relations, emotional, physical, social and safety needs of schoolchildren, general school and class environment, psychological social help, psychological climate, take place. Teachers and schoolchildren relations and collaboration are very important for socialization of child. Therefore school society undertakes a difficult task, which is to ensure positive and quick socialization of a child. After analysis of scientific literature and documents, and after empiric research had been done, it may be stated that raised hypothesis has been proved. If the background of positive microclimate ensured, socialization of schoolchildren of 9-12 grades of basic school is affirmative and quick.