Gintarė Čepulienė. Magistro darbo tema – Mokyklos bendruomenės mikroklimatas. Mokslinis vadovas Doc. dr. V. Senkus. Darbo tikslas - išnagrinėti mokyklos bendruomenę mikroklimato ir bendradarbiavimo aspektais. Darbo hipotezės : · Mokyklos mikroklimatą didele dalimi lemia pedagogų - moksleivių santykiai ir bendradarbiavimas. · Klasės auklėtojas imasi tarpininko vaidmens ir tokiu būdu padeda mokiniams spręsti iškilusias problemas. · Moksleivių bendruomenės vienijančioji grandis yra moksleivių savivaldos institucija, kurioje lavinami moksleivių tikslingos veiklos gebėjimai, įtvirtinama asmeninė atsakomybė. · Bendradarbiavimą mokykloje lemia mokyklos vadovo, kuris yra ir mokyklos bendruomenės vadovas, bendruomenės organizavimo stilius. Tyrimo objektas - mokyklos bendruomenės mikroklimatas. Tyrimo problema - išnagrinėti mokyklos bendruomenę mikroklimato ir bendradarbiavimo aspektais. Tyrimo metu naudota: - literatūros šaltinių analizė ir anketinė apklausa. Duomenų analizės metodas – statistinis – aprašomasis. Informacija grupuojama, pateikiama lentelėse, vaizduojama diagramomis, grafikais. Atliktas kiekybinis tyrimas. Apklausoje dalyvavo Šviesos vid. m-klos (10 -12 kl.) moksleiviai , atrinkti atsitiktiniu būdu pasirenkant klases. Anketas užpildė (39) pedagogai, tarp kurių buvo (23) mokytojai ir (16) klasės auklėtojų. Jų tarpe (36) moterys ir (3) vyrai . ( 60 anketų) užpildė mokinių tėvai . Mokiniai užpildė ( 108 ) anketas. / Gintare Čepulienė. Master's thesis topic - the school community microclimate. Supervisor Assoc. dr. V. Senk. The purpose of the work is to analyze microclimate and collaboration of school society. Hypothesis: · Most of all, schools microclimate is determined by teachers and students relations and collaboration. · Preceptor is intermediator between students; in that case he helps students to solve problems. · Students’ self-government institution is the rally link of students society, where students are educated in purposive activity ability, strengthened personal responsibility. · School collaboration depends of school heads society organization style. The object of investigation is the microclimate of schools society. Investigation problem is to analyze microclimate and collaboration of school society. The study used - analysis of literature and the questionnaire survey. The method of data analysis is statistical - descriptive. The information is grouped, binged in tables, images and graphs. The quantitative study is done. “Šviesos” secondary school (10-12 class) students where the participants of survey, the participants where selected randomly choosing classes. Completed the questionnaires (39) teachers, among which were (23) and teachers (16)-class educators. Among them (36) and women (3) men. (60 questionnaires) completed the parents of pupils.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami socialinio darbuotojo veiklos sąlygos kaimo bendruomenėje. Darbe aptariami ne tik bendri socialinio darbuotojo veiklos principai, žinios, įgūdžiai, funkcijos, veiklos sritys, bet ir nagrinėjami kaimo bendruomenės bruožai, apibūdinama socialinio darbuotojo veiklos svarba bei vieta kaimo bendruomenėje. Siekiant atskleisti ir išnagrinėti socialinio darbuotojo veiklos sąlygas kaimo bendruomenėje bei ištirti sunkumus su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, magistro darbe atliekama mokslinės literatūros analizė ir tyrimo analitinė apžvalga, pateikiamai tyrimo duomenys apie socialinių darbuotojų materialines darbo sąlygas kaime, saugumą, santykius su klientais ir darbo organizavimą. Justina Lenkevič Socialinio darbuotojo veiklos sąlygos kaimo bendruomenėje: socialinio darbo magistro studijų baigiamasis darbas / mokslinis vadovas: prof. Habil. Dr. M. Taljūnaitė Vilniaus pedagoginis universitetas, Socialinės komunikacijos institutas, Socialinės sanglaudos katedra. – Vilnius, 2009. – p. 75. / In Master’s final work the circumstances of social worker’s activities in terms of rural communities are being analyzed. Final work includes not only the description of general principles of a social worker’s activities, knowledge, skills, functions, activities’ fields, but also of characteristics of rural communities. Social worker’s activity’s importance as well as workers role in rural communities is being described too. In order to identify and examine the social worker’s activities circumstances in the rural community and to explore the difficulties faced by social workers, in the Master’s final work analysis of scientific literature and analytical review of the investigation is being carried out; research data on social workers work’s material conditions in rural areas, safety, relations with clients and work’s organization is being presented. Justina Lenkevič Circumstances of social worker work in the rural community: Master’s studies final work in Social work / Scientific supervisor: prof. hab. dc. M. Taljūnaitė. – Vilnius Pedagogical University, Social communication institute, Department of Social Cohesion. – Vilnius, 2009. – p. 75.

Pasirinkta baigiamojo darbo tema yra atsakas į analitinėje dalyje aptariamą fizinės erdvės nuosavybės monopolijos problemą šiandieniniuose miestuose, dėl kurios nyksta žmonių gebėjimas natūraliai formuoti bendruomenes. Bendruomenės centru Vilniaus mieste siekiama sukurti laisvos prieigos erdvių laboratoriją, kurioje žmonės galėtų laisvai ir nevaržomai užsiiminėti įvairaus spektro fizine ir intelektualine veikla, ją reprezentuoti kitiems centro lankytojams ir tokiu metodu kurti tarpusavio socialinius bendruomeninius ryšius. Pasirinktame gamyklos pastate, konversijos metu, įrengiama bendruomeninių erdvių tipologijos struktūra leidžianti lankytojams pasirinkti iš viešųjų arba privačiųjų erdvių. Industrinis pastato karkasas pritaikomas modulinės architektūros elementams: konvertuoti jūriniai konteineriai arba naujos statybos moduliniai namai. Jie skirti individualių bendruomenės narių gyvenimui ir veiklai. Gamyklos vidinis kiemas pritaikomas įvairios paskirties masinių bendruomeninių renginių organizavimui, o jo centre projektuojamas naujos statybos transformuojamas salės tūris. / The subject of this work is a response to a particular problem of ownership monopoly for social space in a modern city that damages human ability to create a network of community social interactions. The goal of Social Center in Vilnius Naujamiestis is to create a free access community lab space in which people could perform various types of physical and intellectual work as well as showcasing it to the other people without financial constraints or official obligation in response generating natural community interactions. A typology of community spaces is created in a chosen industrial object allowing people to choose between public and private working environments. Industrial framework of the building adapts to fit shipping containers and newly built modular architecture units where main living and working spaces are situated. The inner courtyard is shaped to accommodate various large scale social activities with newly built hall volume in its center.

Lietuvoje nuo 1996 m. birželio 7 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 8 patvirtinta bendrojo lavinimo mokyklos programa, kurioje drama (teatras) įtraukta į mokymo planą kaip atskiras mokomasis dalykas. Nuo 2000 m. bendrojo lavinimo mokyklose įvedus profilinį mokymą, teatras pradėtas dėstyti kaip pamoka, kurios tikslas – moksleivių užimtumas, ugdant mokinius per teatro raiška, padedant formuoti vidinį pasaulį. Teatrinis ugdymas – labai plati sąvoka. Jis jungia tris glaudžiai tarpusavyje susijusias ugdymo sritis: kūrybos, vertinimo ir dabarties bei praeities kontekstų pažinimą. Šiame darbe nagrinėjamas mokyklos bendruomenės požiūris į mokyklinio teatro kūrimo poreikį Utenos rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo tikslas – išanalizuoti mokyklos bendruomenės požiūrį į mokyklinio teatro kūrimo poreikį. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės formavimo specifiškumą, kaip prielaidą puoselėjant mokyklinio teatro tradicijas. 2. Apžvelgti neformalaus ugdymo sąlygas, kuriant mokyklinį teatrą bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenėje. 3. Ištirti Utenos rajono bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenių požiūrį apie mokyklinio teatro kūrimo galimybes. Teorinėje dalyje apžvelgiama mokyklos bendruomenės samprata, sociokultūrinis ugdymas bendruomenėje, mokyklinio teatro kūrimo prielaidos mokyklai, kūrybiškumo problemos, neformalaus ugdymo sąlygos – ugdymo teatru Utenos rajono bendrojo lavinimo mokyklose remiantis darbo vadovų ir moksleivių apklausos... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, the order No 8 of the Minister of Science and Education dated 7th June, 1996 approved the curriculum of general education where drama (theatre) was already included as a separate subject. Since 2000 after the profile education had been introduced in the schools of general education drama was started to be taught as a subject that aimed at keeping children occupied by educating them through the expression of drama, by helping to form their inner world. Drama education is a very wide concept. It unites three closely interrelated areas of education: creation, evaluation and the learning of the present and the past contexts. This thesis addresses the attitude of the school community towards the need for the establishment of a school theatre in the schools of general education in Utena district. The aim of the research is to analyze the attitude of a school community towards the need for the establishment of a school theatre. The following are the objectives of the thesis: 1. To reveal the peculiarity of the general school community formation as the prerequisite for the development of theatre traditions at school. 2. To make an overview of the conditions of non-formal education while establishing a school theatre in a community of a general school. 3. To explore the attitude of the communities of general schools in Utena district towards the possibilities to establish a school theatre. The theoretical part of the thesis makes an overview of the concept of a... [to full text]

Socialinio darbo paslaugos Lietuvoje atsirado visai neseniai, kaip ir profesionalus darbas.Vyriausybės įstaigos ir organizacijos stengiasi gerinti žmonių, priklausančių rizikos grupėms, gyvenimo kokybę. Tokių socialinių paslaugų poreikis yra didelis, valstybinės socialinės tarnybos nepajėgia tenkinti esamus reikalavimus. Kaip tik dėl to nevyriausybinių organizacijų reikšmė socialinių paslaugų srityje ypač padidėjo. Savanoriškos organizacijos veikia įvairiose socialinės gerovės ir socialinių paslaugų srityse. Vis didesnis vaidmuo tenka vietos bendruomenei, kaip paslaugų organizatorei. Darbe pateikiamas ir analizuojamas socialinis Katalikų Bažnyčios mokymas, teisiniai, teoriniai ir praktiniai „trečiojo sektoriaus“ organizacijų aspektai Lietuvoje, socialinis darbas ir socialinės veiklos savitumai parapijos Carito organizacijoje, dalyvių (darbuotojų ir klientų) lūkesčiai, tyrimas buvo atliekamas 2007 metais, Šv. Vincento Pauliečio parapijoje. Socialins darbas – tai profesija, kurios atstovai padeda probleminėje situacijoje atsidūrusiems žmonėms, teikia paramą ieškant jų vietos bendruomenėje. Šie darbuotojai yra mokomi siekti teigiamų pokyčių asmeniniame, organizacijų ir bendruomenės lygmenyje. Apie žinių ir savanorystės esmę, žmonių krizių suvokimą, poreikius, vystymosi galimybes, apie Carito organizacijos misiją ir viziją, mokymą, socialinę ir karitatyvinę veiklą, bei tokių specialistų kaip psichologų, medikų, socialinių ir kitų darbuotojų konsultavimą. Carito... [toliau žr. visą tekstą] / There are widely spreadvoluntary organizations proceeding social work and social facilities spheres. Community occupies a considerable degree in the sphere of social facilities. Therefore, the work describes and analyses Catholic Church teaching, description of legal status of the third sector in Lithuania and discussion about theoretical and practicak problematique of the NGOs. Social work and social work specificallys of Charity in parish, xpectations of participans ( workers and clients), presentation and interpretation of the reseerch data on Charitas in St. Vincenta's Paolo parish, 2007. At the same time, social work is a profession that helps people in problematic situations and gives support in finding their personal attitude towards their way of life. And, by finding their way in community and giving attention to how we organize community, so working on changes is a substantial part of this profession. Social workers are educated to work on changes on personal level, on changes in organizations, and in relation to the community. Including knowledges and value based understanding of human crises, needs and possibility for implementation, about Charitas organization mission and vision, educational, social and charity, counseling of specialists, such as psychologist, medical, social workers and etc. Charity programs oriented to community help and community relations building, increasing professional, social personal competencies, the solidarity and subsidiary... [to full text]

Integracija į bendrojo lavinimo mokyklas gana ilgas ir sudėtingas procesas, susilaukiantis skirtingų požiūrių ir vertinimų. Vis dar išsakomos išankstinės neigiamos nuostatos, nenoras bendrauti su turinčiais specialiojo ugdymosi poreikių vaikais. Todėl svarbu pabrėžti, kad kaip tik nuo visuomenės, mokyklos bendruomenės požiūrio į šiuos vaikus priklauso tokių vaikų adaptacija, ugdymo sėkmė į bendrojo lavinimo mokyklas. Tai priklauso nuo kiekvienos mokyklos bendruomenės savitumo, individualumo ir požiūrio. Tyrimo objektas: mokyklos bendruomenės požiūris į turinčių specialiųjų poreikių mokinių integruotą ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo tikslas: atskleisti mokyklos bendruomenės požiūrį į turinčių specialiųjų poreikių mokinių integruotą ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti įvairią pedagoginę, psichologinę literatūrą nagrinėjamą problematikos aspektu. 2. Atskleisti mokyklos pedagogų požiūrį į integraciją. 3. Išaiškinti mokinių požiūrį į turinčius specialiųjų poreikių mokinius. 4. Aptarti tėvų požiūrį į integruotą turinčių specialiųjų ugdymo poreikių mokinių ugdymą. 5. Palyginti mokyklos bendruomenės požiūrį į integruotą specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymą. Tyrimo metodai: 1. Teoriniai: pedagoginės, psichologinės literatūros bei mokslinių šaltinių analizė; dokumentų analizė. 2. Diagnostiniai: individualios anoniminės anketinės (kiekybinės) apklausos metodas. 3. Matematinės statistikos metodai: tikslinės grupės (bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Integration to general education schools is a rather long and complicated process, which receives different attitudes and evaluations. There is still being expressed preconceived opinions, unwillingness to communicate with children, having special educations needs. That is why it is important to highlight that just from attitude of society and school community to these children depend adaptation of these children and success of education to general educations schools. It depends on peculiarity, individuality and attitude of each school community. Object of research: attitude of school community to the integrated education of students, having special education needs, in general education schools. Goal of research: to reveal the attitude of school community to the integrated education of students, having special education needs, in general education schools. Tasks of research: 1. To study various pedagogic and psychological literatures that is being analyzed in the aspect of topics. 2. To reveal attitude of school pedagogues to integration. 3. To find out attitude of students to students, having special needs. 4. To discuss parents’ attitude to the integrated education of students, having special education needs. 5. To compare the attitude of school community to the integrated education of students, having special needs. Methods of research: 1. Theoretical: analysis of pedagogic, psychological literature and science sources; analysis of documents. 2. Diagnostic:... [to full text]

Lietuvos valstybės politika įgyvendinant socialinės atskirties prevenciją akcentuoja būtinybę garantuoti socialinės atskirties grupėms priklausantiems asmenims ne tik visas reikalingas materialines gėrybes ar socialines paslaugas, bet ir galimybes įgyti tinkamą išsilavinimą. Neformalusis ugdymas, organizuotas atsižvelgiant į vaiko interesus, gali prisidėti prie bendro ugdymo tikslo - savarankiškos ir kūribingos, maksimaliai jau mokykloje savo gebėjimus išskleidžiančios asmenybės ugdymo. Tyrimo objektas - išanalizuoti neformaliojo ugdymo formos ir teikiamos galimybės socialiniame darbe. Darbo tikslas - išanalizuoti neformaliojo ugdymosi galimybes ir įvertinti šio ugdymo įtaką mažinant ugdytinių socialinę atskirtį. Darbe keliama hipotezė, jog optimali neformaliojo ugdymo formų dermė bendruomenėje gali prisidėti prie vaikų socialinės atskirties mažinimo. Tyrimas buvo atliekamas Kazlų Rūdos miestelio bendruomenėje naudojant šiuos metodus: 1)socialinių institucijų veiklos bendruomenėje organizuojant neformalųjį ugdymą analizė;2)kokybinis tyrimo metodas apklausiant socialinę atskirtį patiriančius vaikus ir socialinius darbuotojus, kurie tiesiogiai dalyvauja sprendžiant socialinės atskirties mažinimo problemas. Apklausta dešimt socialinę atskirtį patiriančių vaikų ir keturi socialiniai darbuotojai. Nustatyta, kad Kazlų Rūdos bendruomenėje yra platus socialinių institucijų, potencialiai pajėgių dalyvauti neformalaus ugdymo organizavime, tinklas, tačiau bendradarbiavimo ryšiai šiuo... [toliau žr. visą tekstą] / Realizing prevention of social disjuncture, the policy of the state of Lihuania emphasizes the necessity to ensure all necessary worldly goods or social service as well as possibility to get proper education for the people who belong to the groups of social disjuncture. Informal education that is organized in consideration of child interests can also contribute to the general purpose of education which consists of forming an independent and creative personality able to reveal his capabilities already at school. The object of the research is forms of informal education and possibilities that are offered by social work. The objective of the work is to analyse possibilities of informal education and evaluate the impact of this education on reduction of pupils’ social disjuncture. The hypothesis of the work is that optimal tune of informal education forms in community can contribute reducing social disjuncture of children. The research was carried out in Kazlu Ruda community using these methods: 1) analysing activities of social institutions that organize informal education; 2) qualitative analysis method questioning children who experience social disjuncture and social workers who participate directly solving problems related with reducing social disjuncture. It was questioned ten children experiencing social disjuncture and four social workers. It is defined that Kazlu Ruda community has a wide network of social institutions that are potentially able to participate in... [to full text]

Kaimo bendruomenių plėtros nuostatos kinta vis labiau ryškėjant tendencijoms kuo racionaliau panaudoti vietinius gamtos ir kultūros išteklius. Todėl atliktas tyrimas Plungės rajono kaimo vietovėje padėjo identifikuoti svarbiausius vietos gyventojų poreikius, atsižvelgiant į ekonominius, gamtinius ir kultūrinius faktorius. Respondentai pažymi, kad turi bendravimo problemų, dažnai būna neįdomus, neįvairus kultūrinis gyvenimas, nedraugiški žmonių tarpusavio santykiai. Šios problemos labai įtakoja visą kaimo kultūrą ir jo dvasinį paveldą. Magistro darbe pateikiamas kaimo aplinkos, paslaugų, kaimo problemų įvertinimas, gamtos ir kultūros paveldo Plungės rajone apžvalga ir jų panaudojimo galimybės kaimo bendruomenių plėtrai, bendruomenių projektiniai sumanymai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, kuriose pabrėžiama projektų, integruojančių įvairius kaimo bendruomenių poreikius, tinkamai panaudojant gamtos ir kultūros išteklius, įgyvendinimo svarba. Kaimo bendruomenių plėtra priklauso nuo tinkamo gamtos ir kultūros išteklių panaudojimo. / Attitudes towards rural communities development have been experiencing changes, which reveal a tendency of using local natural and cultural resources more effectively. For this purpose a research carried out in a settlement in Plungė district helped the authors of the paper identify the main needs of the local residents in terms of economic, natural and cultural factors. Respondents stressed that it is difficult to come into social contacts, often cultural life is uneventful and monotonous, relations among the people lack friendliness. The evaluation of the rural environment, services and problems is given in the master’s work, the natural and cultural heritage in Plungė district has been overviewed and plans for future undertakings by local community have been outlined. Provided conclusions stress the importance of the implementation of such projects which integrate different needs of rural communities and integrate natural and cultural resources. Development of the rural communities depend on the best using of the natural and cultural resources.

Magistro darbe išskirtos svarbiausios Plungės rajono kaimo bendruomenių plėtros galimybės ir prioritetai bei numatytos priemonės jų įgyvendinimui. Išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai kaimo bendruomenių plėtros tyrimai. Identifikuotos Plungės rajono kaimo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes bei gyventojų poreikiai. Išanalizuota Plungės rajone registruotų kaimo bendruomenių veikla, jų problemos ir galimybės. Patvirtinama autoriaus suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad kaimo bendruomenės plečia savo veiklą, siekia gerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę, įtakoja paslaugų teikimą, tačiau plėtros procesą lėtina gyventojų pasyvumas, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nesugebėjimas sutelkti žmogiškąjį ir socialinį kapitalą. / In this master’s final paper have been distinguished possibilities and priorities of the development of rural communities in Plunge area and have been formulated the means for their implementation. The theoretical aspects of the development of rural communities of different Lithuanian and foreign authors was analyzed and systematized in the Master’s Paper. After identification of needs and problems of rural areas of Plungė, analysis of strengths, weaknesses, opportunities and threats was prepared. The activity of rural communities in Plungė area, their possibilities and problems was analyzed. The hypothesis formulated by the author is confirmed: rural communities expand their activity, aim to improve the quality of life of local inhabitants, influence services, however, the passivity, the distrust in their capabilities have been noticed in the activity of rural communities.

Aukštasis mokslas yra neatsiejama visuomenės kultūros dalis. Poreikis įgyti aukštąjį išsilavinimą, skatina kalbėti apie jo kokybę. Neatsiejamas dalykas nuo aukštojo mokslo kokybės yra dėstytojų – studentų santykiai. Taigi šio darbo objektas yra Lietuvos švietimo sistemos atstovų (studentų ir dėstytojų) santykiai ir jų įtaka aukštojo mokslo kokybei. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti studentų - dėstytojų santykiu ypatumus ir jų įtaką aukštojo mokslo kokybei Lietuvos kultūriniame kontekste. Reikėtų tikėtis, jog po nepriklausomybės ir 2003-ųjų gegužės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Vakaru Europos įtakos sandūroje formuojasi nauja akademinė kultūra, turint omeny dėstytojų ir studentų elgesį, normas, etiketą, ir jų sąveikos formas. Be to, sovietmečiu vyravusi monologinė paskaitos vedimo forma perauga į intensyvesnį dialogą su studentais paskaitų metu. Todėl įdomu pažiūrėti, ar santykiai tarp dėstytojų ir studentų turi įtakos kokybiškesniam mokymuisi. Todėl, pagrinde remiantis edukologijos atstovo Barnett‘o teorinėmis knygomis, šiame darbe bandoma apibrėžti „aukštojo mokslo kokybės“ sąvoką, bei empirinėje dalyje išryškinti studentų - dėstytojų santykių bendravimo ypatumus Lietuvoje, remiantis studentų ir dėstytojų požiūriais. Antropologija, kaip mokslas, ugdymo mokslų atžvilgiu, gali padėti suprasti žmogaus elgesį edukacinėse situacijose. Antropologai, studijuojantys skirtingas kultūras, bei matantys edukacinius procesus labiau negu formalus mokslas, gali padaryti ypač aktualių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Higher education is an integral part of public culture. The widespread demand for higher education raises questions about its quality. Of direct consequence to the quality of higher education is the relationship between students and their professors. Thus, the purpose of this research project is to investigate particulars of the student-professor relations and their impact on the quality of education in the Lithuanian cultural context. It is to be expected that after independence and subsequently, after joining the EU in May, 2003, a significantly new classroom culture has emerged - in terms of expectations, teaching styles, and relationships between student and professor, the norms and etiquette, that shapes their interaction. In addition, the prevailing lecture by monologue in the time of Soviet union, took the form of guidance to intensify dialogue with the students during lecture. It is therefore interesting to see whether the relationships between teachers and students have an affect to better quality learning. On the theoretical side, this paper mainly utilizes the work of R. Barnett to define the concept of "quality of higher education", and the empirical part is meant to explore the relationship between students and professors as they manifest themselves in Lithuania, based on the opinions revealed by students and professors. The discipline of anthropology can aid us in understanding human behavior in the educational sphere. Anthropologists, who study different... [to full text]