Bakalauro darbe analizuojamas socialinio pedagogo kaip konsultanto asmeninių savybių vertinimas. Konsultavimas yra viena iš socialinio pedagogo veiklos funkcijų. Įvairių mokslininkų atlikti tyrimai skelbia, kad efektyviam konsultavimui turi įtakos konsultanto asmeninės savybės. Šio bakalauro darbo objektas - socialinio pedagogo kaip konsultanto asmeninių savybių vertinimas. Tyrimo tikslas - atskleisti socialinio pedagogo kaip konsultanto asmeninių savybių vertinimą. Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant apklausos raštu metodą (anketą). Anketa sudaryta iš uždaro ir atviro tipo klausimų. Tyrimo duomenys apdoroti taikant aprašomąją statistiką (vidurkių, standartinių nuokrypių analizė ir neparametrinius testus (Kruskal-Wallis). Tyrime dalyvavo 40 Šiaulių universiteto bakalauro pakopos trečio ir ketvirto kurso socialinės pedagogikos studentai ir 64 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miesto ir rajono socialiniai pedagogai. Tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad socialinis pedagogas kaip konsultantas pasižymi tam tikromis asmeninėmis savybėmis. Jam būdingos psichologinės savybės: empatija, savęs pažinimas, savo darbo ir konsultacinės veiklos prasmės ir veiksmingumo suvokimas, kitokių žmonių vengimas bei kitų asmenų kritikavimas už nepriimtinus veiksmus. Asmeninės savybės išryškėjusios iš socialinių kompetencijų bloko: pareigos ir atsakomybės jausmas kokybiškai dirbti, komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, konfliktų sprendimo įgūdžiai bei uždarumas, santūrumas, problemų... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor thesis analyzes the social educator as consultant personal assessment. Consulting is one of the social educators operating functions. Scientific studies have proved that effective counseling is affected by the counselors’ personal characteristics. This bachelor’s object is the evaluation of social educators’ as consultant’s personal characteristics. This study is to reveal social educators as consultant’s characteristics evaluation. Survey data was collected by using a written survey method (questionnaire). Questionnaire was based on open and closed questions. Survey data was analyzed by using descriptive statistics (averages, standard deviations, and analysis of nonparametric tests (Kruskal-Wallis)). Survey involved 40 Siauliai University undergraduate third and fourth-year students of social pedagogy and 64 in Vilnius, Kaunas, Klaipeda, Siauliai city and district social workers. Survey data revealed that social educator as a consultant has certain personal qualities. Social educator has psychological qualities: empathy, self-knowledge, their work and consulting activities meaning and effectiveness of the perception of other people, criticism of others for the unacceptable actions. Personal qualities emerged from the social competency unit: a sense of duty and responsibility to deliver quality work, communication skills, teamwork, conflict resolution skills and reticence, postponement of the solutions for the next day, and conflicting in order to express their... [to full text]

Darbo problema: Kokie pagrindiniai socialinių pedagogų raiškos Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje ypatumai, veikiant skirtingose socialinėse terpėse? Darbo objektas: Socialinių pedagogų raiška Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Darbo tikslas – atkleisti socialinių pedagogų raiškos Lietuvoje Ir Jungtinėje Karalystėje ypatumus. Baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Ištirti veiksnius ir motyvus, įtakojusius socialinio pedagogo profesijos pasirinkimą Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje socialinių pedagogų tarpe. 2. Nustatyti socialiniams pedagogams Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje svarbius ir būdingus gebėjimus bei savybes. 3. Atskleisti kokias esmines kompetencijas ir/ar kvalifikacijos dalis labiausiai įgalina iš(si)ugdyti socialinių pedagogų studijų programos Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Išvados: 1. Lietuvos socialiniai pedagogai dažniausiai savo specialybę pasirinko po 12 klasės egzaminų, o Jungtinės Karalystės socialiniai pedagogai dažniausiai apsisprendė 11-12 klasėje (p<0,05). Lietuvos ir Jungtinės Karalystės respondentų profesijos pasirinkimą dažniausiai įtakojo pašaukimas, pasiekimai artimoje pasirinktai profesijai veikloje, polinkiai ir interesai, mokėjimai ir įgūdžiai, noras padėti socialinės rizikos vaikams, likusiems be tėvų globos, noras padėti asmenims, turintiems socialinių problemų, noras padėti asmenims, negalintiems pasirūpinti savimi, bet nuomonių pasiskirstymas skiriasi (p<0,05). Lietuvoje dažniau nei Jungtinėje Karalystėje trūksta socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / Work Problem: What are the main expression of social educators in Lithuania and the United Kingdom, in different social media? Object: Expression of social educators in Lithuania and the United Kingdom. Aim : to discovery the characteristics of expressions of social educators in Lithuania and the United Kingdom. Tasks: 1. Explore the factors and considerations influencing the choice of the social educator professions in Lithuania and the United Kingdom. 2. Set up the social educators in Lithuania and the United Kingdom, the relevant and specific skills and qualities. 3. The disclosure of the essential competencies and/or qualifying part of most of the social educators study programme enables you to bring up in Lithuania and the United Kingdom. Conclusions. 1. Lithuanian social educators often chose their profession after the 12th grade exams, and the United Kingdom social educators often decide in class 11- 12 (p < 0.05). Lithuania and the United Kingdom respondents choice of profession is mostly influenced by calling, progress in the activity close to his profession, in clinations and interests, abilities and skills, and desire to help the children at risk which grow without parental care, the desire to help people which have social problems, a desire to help people who are unable to take care of themselves, but the distribution of opinions differ (p < 0,05). Lithuania lack social educators more often(p < 0.05) than the United Kingdom, the lack of social educators. The... [to full text]

No description available.

No description available.

Bakalauro darbe analizuojama IV klas÷s nedidelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokykloje, tekstinių matematikos uždavinių sprendimo ypatumai. Suformuluota hipotez÷, jog tik÷tina, kad mokiniai, turintys nedidelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, geba taikyti turimas žinias spręsdami paprastuosius ir sud÷tinius tekstinius uždavinius. Tyrime dalyvavo 100 IV klas÷s nedidelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokyklose, kuriems taikoma švietimo (specialiojo pedagogo, mokytojo) pagalba per matematikos pamokas. / This bachelor thesis contains an analysis of the peculiarities in solution of the textual mathematical tasks by 4th grade mainstream school pupils with mild special educational needs. The formulated hypothesis admits that it is very likely that pupils with special educational needs are able to apply knowledge, which they possess, solving simple and complex textual tasks.

Bakalauro darbe buvo tiriami nesportuojančių ir aktyviai sportuojančių studentų mitybos ypatumai. Suformuluota hipotezė, kad aktyviai sportuojantys studentai labiau rūpinasi sveikos mitybos įpročiais nei nesportuojantys studentai. Tyrimo tikslas buvo ištirti nesportuojančių ir aktyviai sportuojančių studentų mitybos ypatumus. Suformuluoti uždaviniai: išsiaiškinti studentų savo sveikatos ir fizinio pasiruošimo vertinimą, nustatyti aktyviai sportuojančių studentų sportavimo pobūdį, o taip pat nustatyti nesportuojančių ir aktyviai sportuojančių studentų mitybos ypatumus bei juos palyginti. / The Bachelor Thesis researched eating habits of students actively involved in sports and students who do not participate in sports. The hypothesis that students actively involved in sports are more concerned about healthy eating habits than students who do not participate in sports has been brought forward. The aim of the survey was to investigate eating habits of students actively involved in sports and students who do not participate in sports. The following tasks have been formulated: to find out students’ own assessment of their health and fitness, to identify the nature of sports in which students are actively involved, as well as to determine and compare eating habits between students actively involved in sports and students who do not participate in sports.

Magistro darbe "Frazeologizmai lietuvių prozos autorių tekstuose ir žodynuose" analizuojami 14 lietuvių autorių 35 – prozos, eseistikos, kritikos – tekstų, kuriuose užfiksuoti 1074 frazeologizmai (3005 jų pavartojimo atvejai). Šio darbo tikslas – nustatyti, kokie frazeologizmų tipai vyrauja lietuvių autorių tekstuose, aptarti jiems būdingus sisteminius požymius (polisemiją, sinonimiją, antonimiją, variantų įvairovę, dažnumą bei sudaromąją leksiką), tuo tikslu lyginant autorių vartojamus frazeologizmus su specializuotuose frazeologizmų žodynuose pateiktais duomenimis. Magistro darbe aptariama autorių frazeologizmų semantinė klasifikacija, jų funkcijos, analizuojami sintaksinės frazeologizmų sandaros tipai ir modeliai, apžvelgiama kilmė. Pateikiamose išvadose teigiama, kad frazeologizmai yra moderniosios prozos autorių kalbinės raiškos sudedamoji dalis, tačiau ji nesudaro specifinio grožinės literatūros frazeologijos posistemio. / Master of Art thesis deals with Phraseological units in Lithuanian prose authors’ texts and dictionaries. There have been analysed 35 prose, essayist, and critics texts written by 14 Lithuanian authors. In the texts, 1074 phraseological units have been found (3005 cases of their usage). This paper aims at identifying the types of phraseological units used in the texts by Lithuanian authors, discussing the most typical systematic features (polysemy, synonymy, antonymy, diversity of variants, frequency, and lexis). In order to achieve this aim, the phraseological units used by the authors have been compared with the data found in specialised phraseology dictionaries. In this paper, the semantic classification of phraseological units and their functions are described, the types and models of syntactic structures of phraseological units are analysed, and their origin is discussed. The conclusion shows that phraseological units are the part of language expression used by modern prose writers. However, this part does not compose a specific subsystem.

Darbo objektas: ryšys tarp senjorų fizinio aktyvumo ir su juo susijusių veiksnių. Tyrimo tikslas: nustatyti senjorų fizinį aktyvumą ir su juo susijusius veiksnius. Uždaviniai: 1. Nustatyti senjorų demografinius rodiklius, fizinį aktyvumą, kūno masės indeksą, gaunamą informaciją apie fizinį aktyvumą, fizinio aktyvumo sąlygas, fizinio aktyvumo žinias, fizinio pasyvumo priežastis, savo sveikatos vertinimą. 2. Palyginti demografinius rodiklius, fizinį aktyvumą, kūno masės indeksą, gaunamą informaciją apie fizinį aktyvumą, fizinio aktyvumo sąlygas, fizinio aktyvumo žinias, fizinio pasyvumo priežastis, savo sveikatos vertinimą lyties ir KMI aspektu. 3. Fizinio aktyvumo aspektu palyginti senjorų demografinius rodiklius, informaciją, fizinio pasyvumo priežastis, savo sveikatos vertinimą. 4. Nustatyti sąsajas tarp senjorų fizinio aktyvumo ir turimų žinių apie fizinį aktyvumą bei fizinio aktyvumo sąlygų. Hipotezės: 1. Senjorai, kurie turi daugiau žinių apie fizinį aktyvumą, yra fiziškai aktyvesni. 2. Senjorai, kurie pripažįsta, kad fizinio aktyvumo sąlygos (fizinės ir finansinės) yra geresnės, yra fiziškai aktyvesni. Tyrimo rezultatai: Išanalizavus senjorų fizinį aktyvumą ir su juo susijusius veiksnius, mūsų iškelta hipotezė pasitvirtino, kad didesnio fizinio aktyvumo senjorai turi daugiau žinių apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, fizinis aktyvumas nebuvo susijęs su fizinio aktyvumo sąlygomis (fizinėmis ir finansinėmis). Taip pat tyrimas parodė, kad didžiajai daliai tiriamųjų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the thesis: the relationship between senior citizens‘ physical activity and factors related to it. The aim of the research: to determine senior citizens‘ physical activity and factors related to it. Goals: 1. To determine senior citizens‘ demographics, physical activity, body mass index, available information on physical activity, conditions of physical activity, knowledge about physical activity, causes of physical inactivity and their own health assessments. 5 2. To compare demographics, physical activity, body mass index, available information on physical activity, conditions of physical activity, knowledge about physical activity, causes of physical inactivity and their own health assessments on the aspects of sex and BMI. 3. To compare demographics, information, causes of physical inactivity and health assessments of senior citizens on the aspect of physical activity. 4. To establish links between the physical activity of senior citizens their prior knowledge about physical activity and physical activity conditions. Hypotheses: 1. Senior citizens who have more information and knowledge about physical activity are more physically active. 2. Senior citizens who acknowledge better conditions for physical activity (physical and financial) are more physically active. The results of the research: After analyzing senior citizens‘ physical activity and factors related to it, our hypothesis that senior citizens who have more information about physical activity‘s... [to full text]

Empirical research provides evidence of strong interaction between cognitive and affective processes in the human mind. Education research proposes a model of constructive learning that relates cognitive and affective processes in an evolving cycle of affective states. Intelligent Tutoring Systems (ITSs) are capable of providing comprehensive cognitive support. Affective support in ITSs, however, is lagging behind; the in-depth exploration of cognitive and affective processes in ITSs is yet to be seen. Our research focuses on the integration of affective support in an ITS enhanced with an affective pedagogical agent. In our work we adopt the dimensional (versus categorical) view of emotions for modelling affective states of the agent and the ITSs users. In two stages we develop and evaluate an affective pedagogical agent. The affective response of the first agent version is based on the appraisal of the interaction state; this agent's affective response is displayed as affective facial expressions. The pilot study at the end of the first stage of the project confirms the viability of our approach which combines the dimensional view of emotions with the appraisal of interaction state. In the second stage of the project we develop a facial feature tracking application for real-time emotion recognition in a video-stream. Affective awareness of the second version of the agent is based on the output from the facial feature tracking application and the appraisal of the interaction state. This agent's response takes the form of affectoriented messages designed to interrupt the state of negative flow. The evaluation of the affect-aware agent against an unemotional affect-unaware agent provides positive results, thus confirming the superiority of the affect-aware agent. Although the uptake of the agent was not unanimous, the agent established and maintained good rapport with the users in a role of a caring tutor. The results of the pilot study and the final evaluation validate our choices in the design of affective interaction. In both experiments, the participants appreciated the addition of audible feedback messages, describing it as an enhancement which helped them save time and maintain their focus. Finally, we offer directions for future research on affective support which can be conducted within the framework developed in the course of this project.

Borderline personality disorder (BPD) is characterized by patterns of intense negative affect, interpersonal difficulties, and maladaptive impulsive behaviors, and is associated with impairments in social and occupational functioning. Rumination is a maladaptive form of repetitive thought that maintains and intensifies emotional disturbance and is associated with behavioral dysregulation. This study tested several hypotheses about relationships between rumination and borderline personality features. This study included 117 college student participants, 88 female students and 29 male students, most of whom (84%) identified themselves as Caucasian. Participants completed a series of measures which included a writing sample to sample repetitive thought. Findings consistently suggested that rumination accounts for significant incremental variance in BPD features after controlling for various facets of neuroticism, which suggests that individuals with BPD features are probably engaging in high levels of multiple types of rumination. However, scores derived from the On Your Mind writing sample did not predict severity of borderline features after controlling for the NEO-neuroticism domain. Implications for these findings and limitations to this study are also discussed.