Praktinį problemos aktualumą nulemia dabartinė Lietuvos situacija: jos ūkiui perėjus į rinkos ekonomiką, kurioje nuolatinis lavinimasis ir ugdymasis yra vertinamas kaip priemonė, padedanti darbuotojui išlikti konkurencingu bei efektyviu siekiant tikslų ir panaudojant turimus išteklius. Didėjanti jaunimo migracija į užsienio šalis, tame tarpe aukščiausios kvalifikacijos specialistų emigracija rodo, kad didelė dalis darbuotojų Lietuvoje nėra pasirengę įsidarbinti bei dirbti. Tokiu būdu, vis aktualesne tampa įsidarbinamumo kompetencijos ugdymo bei ugdymosi problema. Profesinis rengimas orientuotas į asmens įsidarbinamumą, apimtų ir subjektyvių veiklos lygmenį tam tikro mokymosi/studijų dalyko/programos rėmuose, bei laiduotų tam tikrų socialinės ir profesinės veiklos formų įvaldymą įvairiose darbinėse, socialinėse ir kultūrinėse situacijose. Disertacinio tyrimo mokslinis naujumas - pagrįsta įsidarbinamumo kompetencijos reikšmė analizuojant veiklos sistemos bei profesinio rengimo požiūrius. Susisteminta mokslinė medžiaga pagrindžianti įsidarbinamumo kompetencijos struktūrą. Įsidarbinamumo kompetencija profesiniame rengime suvokiama bei kompetencijos ugdymas modeliuojamas, analizuojant įsidarbinamumo kompetencijos turinį bei raišką. Taip papildoma įsidarbinamumo kompetencijos samprata. Sukurtas įsidarbinamumo kompetencijos ugdymo profesiniame rengime modelis, grindžiamas profesinio rengimo ugdymo proceso veikėjų bei ugdymo turinio veiksnių sąveikos rezultatais. Disertacinio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The practical relevance of the problem is determined by the current situation of the Republic of Lithuania which has become market economy where lifelong training and learning are considered the means of helping employees stay competitive and effective in pursuing their objectives and using available resources. Increasing migration of young people – including top qualification specialists – to other countries shows that most of the employees in Lithuania are not prepared for employment and work. Thus, the problem of training and learning employability competency becomes more and more relevant. The scientific novelty of the study: The importance of the employability competency has been grounded through the analysis of approaches of the activity system and vocational training. Scientific data grounding the structure of the employability competency has been organised. The employability competency in vocational training has been perceived and development of competency modelled through the analysis of content and expression of employability competency. Theoretical impact of the study: supplemented concept of employability competency. Grounding of the place of the employability competency in the context of professional and general competences. Description of employability competency content. Revelation of the interaction between this competency and professional activity. Creation of a model of employability competency development in vocational training.

Administracinių teismų sistema Lietuvoje gana neseniai susiformavo. Administraciniai teismai Lietuvoje įsteigti 1999 metais. Nuo 2001 metų administraciniai teismai sudaro savarankišką teismų sistemą. Iki administracinių teismų sistemos susikūrimo Lietuvoje visi teisiniai ginčai, taip pat ir kylantys iš administracinių teisinių santykių, buvo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Dabar Teismingumo kolegija sprendžia bylų priskirtinumo klausimą. Administraciniai teismai nagrinėja ginčus viešojo administravimo srityje. Į administracinius teismus kreipiamasi, kai valdžios institucija ar pareigūnas, vykdydami jiems pavestas funkcijas arba neteisėtai jų nevykdydami, pažeidžia privataus asmens ar asmenų grupės teises. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas apsunkina tikrąjį administracinių teismų įsteigimo tikslą, todėl šios bylos turi būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, taip bus pilnai apgintos pagrindinės asmens, padariusio pažeidimą teisės. Administraciniai teismai nagrinėja norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, t.y. vykdo tam tikrą vykdomosios valdžios kontrolę. Administracinių teismų sistema Lietuvos Respublikoje yra dvipakopė. Joje, skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teismų nėra kasacijos instituto. Kaip matyti iš specializuotiems administraciniams teismas priskirtų funkcijų ir išnagrinėtų bylų statistikos, kasmet administracinių bylų skaičius vis didėja Administraciniai teismai formuoja vienodą teismų praktiką, taip jie... [toliau žr. visą tekstą] / The system of administrative courts was formed in Lithuania not long ago. Administrative courts were established in Lithuania in the year 1999. Since the year 2001, the administrative courts were united into an independent system of courts. Before the establishment of the system of administrative courts in Lithuania, all legal disputes, including those arising from administrative legal relations were settled by courts of general competence. Now decisions on the classification of cases are passed by the Board of Justice. Administrative courts examine disputes in the sphere of public administration. If a state institution or officer violates rights of a private person or a group of persons in course of fulfilling the functions entrusted to such an institution or officer or failure to fulfil them, the person or the group of person can apply to an administrative court. Examination of cases related to violations of the administrative law aggravates the activities of administrative courts bound with the goal of their establishment, so such cases should be examined by courts of general competence that fully protect the principal rights of the person having committed the violation. Administrative courts are engaged in examining a legitimacy of acts of administrative law, i.e. in controlling the activities of executive authorities to a certain extent. The system of administrative courts in Lithuania is many-stage. In contradistinction to courts of general competence, it does not... [to full text]

Vaikų globos įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai kasdien susiduria su įvairiausiomis vaikų sociaizacijos problemomis. Vis daugiau pedagogų, ugdančių socialinės rizikos vaikus supranta, kad kai kuriose situacijose nebeužtenka studijų, seminarų ar kursų metu įgytų kompetencijų minėtoms problemoms išspręsti. Susidariusios situacijos ir nuolat kylančios naujos problemos reikalauja nuolatinio kompetencijų atnaujinimo, tobulinimo, naujų gebėjimų bei įgūdžių įgijimo. Taigi, daugelis socialinių pedagogų yra susirūpinę savo profesinio tobulėjimo bei kompetencijų ugdymo būtinybe, tačiau ne visada turi realias galimybes šiam siekiui įgyvendinti. / Social educators working in child care institutions encounter a wide variety of socialization problems for children every day. More and more teachers educating children who belong to social risk groups perceive that in some cases the competences acquired at university studies, seminars or courses are not enough to solve the aforementioned problems. The emerging situations and continually rising new problems require constant update and development of competences, as well as acquisition of new abilities and skills. So, many social educators are concerned about the necessity of developing their professional competences, but they do not always have opportunities to reach the objective. The object of the research is opportunities for social educators to develop competences in child care institutions.

Dėl socialinės bei kultūrinės kaitos sąlygojamų uždavinių, visuomenėje įsitvirtina nauji paradigminiai požiūriai: mokymasis visą gyvenimą, novatoriškos mokymosi aplinkos ir kt. Tokiomis sąlygomis mokytojas, rūpindamasis jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiko kompetencijų ugdymu kaip autonomiškumo pagrindu B. Bitino teigimu (2005) turėtų suprasti, kad asmenybės raidą lemia ne tik visuomenė ir nuo jos nepriklausančios jėgos, bet ir ugdytinio vidinių galių skatinimas ir plėtojimas, grindžiamas pedagogo profesinėmis kompetencijomis. / Due to the tasks influenced by the social and cultural change in the society, new paradigmatic view such as life long learning, innovative teaching and learning environment , etc. are becomig stronger. As s result, the teacher taking care of the development of the primary school pupil`s skills as autonomuos basic (according to B. Bitinas statement (2005)) has to understand that the maturity of a person is determined not only by the society or independed powers but also by encouragement and broadening person`s inner stregth, which is based on the teacher`s personal competences.

Mokslinėje, metodinėje dirigavimo literatūroje aprašomos dirigentui reikalingos asmens savybės, gabumai ir įgūdžiai, tačiau palyginti nedaug literatūros, kur atkreipiamas dėmesys į dirigento pedagoginę veiklą. Dėl šios priežasties ir buvo atliktas šis dirigento veiklos tyrimas. Tyrimo objektas – dirigento veikla. Tyrimo tikslas – pabrėžti dirigento pedagoginės kompetencijos svarbą. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: išryškinti ir teoriškai pagrįsti dirigento vaidmenį muzikos atlikimo procese, atskleisti dirigentų požiūrį į pedagoginę kompetenciją, lyginant su kitomis kompetencijomis, apžvelgti dirigento dirigavimo technikos ryšį su pedagogine veikla ir išsiaiškinti, kurios specifinės pedagoginės kompetencijos yra svarbiausios. Tyrimo metodai: mokslinės ir metodinės dirigavimo bei pedagoginės literatūros sisteminė analizė, anketa, pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo imtis 31 dirigentas ir 3 dirigavimo ekspertai iš įvairių šalių. Apžvelgus dirigento vaidmenį mokslinėje metodinėje muzikos literatūroje, galima teigti, kad dirigento veikla muzikos atlikimo procese su laiku darosi vis įvairiapusiškesnė. Dirigentas atsiskleidžia ne tik kaip individualus atlikėjas, bet ir muzikos kolektyvo vadovas bei pedagogas. Atliktos apklausos rezultatai leidžia iš esmės pakeisti nuomonę apie dirigavimą pedagoginės kompetencijos aspektu. Dirigavimo procesą, kuris lietuviškoje muzikinėje literatūroje dažniausia vienpusiškai apibrėžiamas kaip menas, dirigentai vertina nevienprasmiškai... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific and methodological literature on conducting describes in great detail personal characteristics, talents and skills expected of a conductor. Yet relatively few literature sources mention the importance of conductor’s teaching competences. The peculiar scarcity of existing literature on the topic of conductor’s pedagogic competences gives rise to this research. Research subject: pedagogic competence of conductor. Research objective: to highlight the importance pedagogic competence of conductor. Goals necessary to reach the objective: highlight and theoretically prove the importance of conductor’s role in the process of music performance; reveal conductors opinions on pedagogic competence as compared to the others; review the relationship between conductor‘s technique and his pedagogic activity; determine which specific pedagogic competences are most important. Research methods: scientific and methodological literature analysis in field of pedagogy and conducting, a survey, a semi-structured interview. Research extent: 31 conductors and 3 conducting experts from various countries. Literature review shows that conductor role has grown over time. Conductor is no longer viewed as an individual performer, but also as a musical group leader and a teacher. Conducted survey results allow us to challenge the existing opinion on conducting as it relates to the aspect of pedagogic competences. In particular, the conducted research reveals that the process of conducting... [to full text]

Magistrantūros studijose yra ugdomi pirmieji mokslinio darbo įgūdžiai ir išryškėja būsimųjų tyrėjų gebėjimai savarankiškai tęsti, gilinti bei skleisti įgytas žinias. Vienas pagrindinių antrosios studijų pakopos siekių – išugdyti kompetentingą tyrėją bei suinteresuoti jį tęsti studijas doktorantūroje, tad magistrantai – tai mokslininkų gretų papildymo rezervas. Tyrimo objektas. Edukologijos krypties Švietimo vadybos specialybės magistrantai. Tyrimo tikslas. Ištirti Edukologijos krypties Švietimo vadybos specialybės magistrantų studijų metu įgytas tyrimines kompetencijas, orientuojantis į magistro baigiamųjų darbų rengimo procesą. Tyrimo metodai. Teoriniai: su tyrimo problema susijusios literatūros analizė; empiriniai: turinio (content) analizė, anketinė apklausa; duomenų analizės metodai: programos Windows Microsoft Exel ir SPSS. 17.0 (Statistical package For Social Science). Tyrime dalyvavo 41 Edukologijos krypties Švietimo vadybos specialybės magistrantūros absolventas bei 17 pirmo kurso magistrantų iš ŠU, KU, VPU, VDU. Metodologiniu tyrimo pagrindu laikytini humanistinės filosofinės teorijos principai. Tyrimo hipotezė. Tikėtina, kad Edukologijos krypties Švietimo vadybos specialybės magistrantūros absolventai studijų metu yra įgiję tyriminių kompetencijų, būtinų baigiamojo darbo rengimui. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai iš dalies patvirtino hipotezę – magistrantūros absolventai yra įgiję tyriminių kompetencijų, būtinų baigiamojo darbo rengimui, tačiau jos yra... [toliau žr. visą tekstą] / In Master's program students are developing their skills needed to continue, deepen and disseminate knowledge. One of the main aims of the second cycle - educate competent researchers, and interested them to continue his doctoral studies. Master`s is the addition of reserve armies of scientists. Object of the research. Master's students of Educational Management speciality Aim of the research. To investigate gained research competencies of Educational Management speciality on the Master's thesis preparation process. Research methods. Theory: literature analysis witch associated with research problem; empirical: content analysis, questionnaire survey, data analysis methods: programs Windows Microsoft Exel ir SPSS. 17.0 (Statistical package For Social Science). The research includes 41 Master's student of Educational Management speciality and 17 first course Master`s from ŠU, KU, VPU, VDU. Hypothesis of the research. Students of Educational Management speciality have gained research competencies necessary for the preparation of the final thesis. Results. Results of research partially confirmed the hypothesis that Master's graduates students have gained research competences, needed for the final thesis preparation, but those are not sufficiently developed. Main part in witch students lack of research competences are conclusions and recommendations.

Globalizacijos proceso, mokyklos decentralizacijos, šalies švietimo integracijos į Europos Sąjungos švietimo erdvę, mokslo standartizacijos kontekste šiandien Lietuvos švietimo įstaigų vadovai - aukščiausios kvalifikacijos vadybos specialistai: kompetentingi, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių, nuolat tobulinantys savo kvalifikaciją bei vadybinius gebėjimus, galintys daryti įtaką. Mokyklų vadovai šiandien turi spręsti įvairias problemas. Jie turi užtikrinti mokyklos veiklos efektyvumą. Norint pasiekti šį tikslą, mokyklų vadovai turi derinti savo profesinę kompetenciją su lyderių ir vadovų kompetencijomis. Daugelis mokyklos direktorių neturi pakankamai sėkmingam švietimo įstaigos valdymui būtinų įgūdžių, todėl jie privalo tobulinti turimus ir įgyti naujų. Darbo tikslas: ištirti bendrojo lavinimo mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo procesą ir jo valdymą. Darbo objektas: bendrojo lavinimo mokyklos vadovų kompetencijų ugdymas. Darbo hipotezė: bendrojo lavinimo mokyklų vadovams sudarytos palankios sąlygos kompetencijų ugdymui. Darbo uždaviniai: 1) Remiantis moksline literatūra, apibrėžti kompetencijos sampratą ir ištirti mokyklos vadovo kompetencijos struktūrą; 2) Išryškinti būtinas sėkmingam vadovavimui kompetencijas ir išnagrinėti mokyklos vadovo kompetencijų vaidmenį mokyklos valdyme; 3) Išnagrinėti mokyklos vadovo kompetencijų ugdymo galimybes, išteklius ir formas bei aptarti problemas, su kuriomis susiduriama; 4) Išsiaiškinti mokyklos vadovų požiūrį į švietimo įstaigos... [toliau žr. visą tekstą] / Work for Master’s Diploma. Competencies development of secondary school headmaster. The headmasters of the school have to deal with various problems. They have to reinsure the effectiveness of the school’s activity. In order to achieve this aim, the managers of the schools have to combine their professional competencies with leaders’ and managers’ competencies. Many headmasters of the school have no management skills, therefore they are obliged to develop them. The purpose of this work is to investigate the secondary school principals' competency development process and its management. The object if this work is general school management competencies. The hypothesis of this work is: there are good conditions for schools headmasters to learn competencies. The main objectives of this work are: 1) to define the concept and structure of school managers‘ competence; 2) to define the core competencies of successful leadership and to analyze the role of competencies for school management; 3) to analyze the opportunities and forms of competencies and to discuss the main problems; 4) to analyze the schools’ headmasters’ opinion about competencies learning system; 5) to evaluate the approach of governors; 6) to make conclusions and recommendations. The research methods and contents. The work consists of three main parts. In the first part the management competencies are discussed, in the second part the competency developing system is analyzed and in the third part the schools’... [to full text]

Realizuojant integruoto ugdymo, mokyklos visiems idėją, specialioji pedagoginė pagalba specialiųjų poreikių turintiems vaikams teikiama ne tik specialiosiose, bet ir bendrojo ugdymo įstaigose. Todėl itin aktualu specialiųjų pedagogų rengimo kokybės tobulinimas, pertvarkant studijų turinį, pritaikant jį besikeičiančiai situacijai ugdymo įstaigose. Šio darbo tikslas - nustatyti, kaip specialieji pedagogai vertina savo kompetenciją ugdyti specialiųjų poreikių turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje. Teorinėje darbo dalyje aptariami LR teisės aktai, reglamentuojantys specialųjį ugdymą, pedagogų rengimą ir veiklą norminantys dokumentai, aprašomos švietimo sistemos kaitos problemos, profesinių kompetencijų samprata bei konkretūs reikalavimai pedagogų kompetencijoms integruoto ugdymo erdvėje. Siekiant išsiaiškinti specialiųjų pedagogų kompetencijų turinį ir kokybę, atliktas tyrimas, kuriame naudojant anketinės apklausos metodą, apklausta 80 specialiųjų pedagogų dirbančių Vilniaus, Šiaulių miestų, Utenos ir Telšių rajonų bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo rezultatai parodė, kad specialiųjų pedagogų nuomone jiems stinga kompetencijų kūrybiškai parinkti ir taikyti mokymo metodus, remiantis vaiko poreikiais ir stiprybėmis; skatinti mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą heterogeninėje grupėje; bendradarbiauti su specialiųjų poreikių turinčių mokinių tėvais. Specialieji pedagogai labai gerai vertina šias savo kompetencijas - formuoti ugdymo turinį, derinant švietimo reikalavimus... [toliau žr. visą tekstą] / Many children with learning difficulties are integrated into ordinary secondary schools in order to provide a successful education. So it is very important to improve education and training of special pedagogues, reorganize the curriculum and adapt it to a changing situation of educational institutions. The aim of this work is to find out how special teachers evaluate their competence to educate pupils with special needs at secondary schools. In the theoretical part of the work LR law acts, regulating special education, the preparation of pedagogues and their activity normative documents, the educational system problems, the concept of professional competencies and the concrete integrated educational requirements for competencies in the space of integrated education are discussed. A special research was done to find out the content and quality of special pedagogues’ competencies. A survey was conducted among the special pedagogues working at secondary schools of Vilnius, Šiauliai, Utena and Telšiai. The results of the research showed that according to the opinion of the special pedagogues they lack competencies to choose and adapt educational methods creatively referring to a child’s needs and strengths, to encourage pupils’ communication and collaboration in a heterogeneous group, to communicate with parents who have children with special needs. However there are competences which special pedagogues evaluate very well: to form the educational content, to coordinate the... [to full text]

Socialinio darbo tikslas optimizuoti kliento santykius su aplinka. Pokyčiai, vykstantys visuomenėje, politiniame, ekonominiame, socialiniame gyvenime, turi įtakos socialinio darbo proceso kaitai bei socialinių darbuotojų gebėjimams keliamiems reikalavimams. Socialinio darbo organizavimas atsiskleidžia koordinuojant pagalbos ir paramos teikimo bei gavimo sistemos dalyvių veiksmus. Sprendžiant kliento problemas svarbu ne tik turėti praktinių įgūdžių ir teorinių žinių, bet ir būti kompetentingu vadybininku. Prisitaikant prie besikeičiančios socialinės aplinkos, svarbus tampa socialinio darbo organizatorių kompetencijų vystymas, nuolatinė kaita ir tobulėjimas. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti socialinio darbo organizatorių vadybinių kompetencijų vystymo poreikį socialinio darbo kaitos kontekste. Tyrimo uždaviniai: apibūdinti socialinio darbo organizavimo Lietuvoje ypatumus socialinio darbo kaitos kontekste; apibrėžti kompetencijos sampratą bei struktūrą ir išskirti bendrąsias socialinių darbuotojų kompetencijas; aptarti vadybinių kompetencijų raišką socialiniame darbe ir jų vystymo galimybes; išanalizuoti socialinio darbo organizatorių vadybinių kompetencijų vystymo praktinius aspektus. Siekiant išsiaiškinti socialinio darbo organizatorių vadybinių kompetencijų vystymo poreikį socialinio darbo kaitos kontekste, pasirinktas kokybinio tyrimo metodas, tyrimo duomenys renkami naudojant nestruktūruotą interviu, vadovaujamasi konstruktyvistiniu požiūriu. Tyrimo dalyviai - aštuoni... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of social work is to optimize the client‘s relationships with his environment. The changes in political, economic and social life, affects the changes in social work and the requirements for social workers skills. Social work organizing reveals in coordinating the actions of social support system participants and services recipients. It is very important to have practical skills, theoretical knowledge and managerial competences. The development of social work organizers managerial competences, continuous change and improvement is very important adjusting to the changing social environment. The main goal of the work is to reveal the need for development of social work organizers managerial competences in the context of the social work changes. The objectives of the research are: to describe the peculiarities of the social work organizing in Lithuania in the context of social work changing; to define the conception of the competence and it‘s structured and to discern the common competences of the social workers; to discuss the expression of the managerial competences in social work and possibilities of their development; to analyse the practical aspects of the social work organizers managerial competences development. Trying to reveal the need for development of social work organizers managerial competences in the context of social work changing, the qualitative research was taken. The unstructured interview was used to pick data for the research. The research was... [to full text]

The conclusive scientific work of master of science consist of introduction, two chapters, conclusions, list of literature and additions. In the introduction is analysed social and academic urgency of the research, are discussed problematical questions, isintroduced hypothesis of research, the object, the purpose and tasks, methods of research, information summary methods and the sequence of research. In the first chapter of conclusive scientific work are discussed the competence and ability of secondary school teachers: is presented correlation of competence and qualification, the general influence of ability to develop teachers competence. Are discussed demands for teachers qualification, the matter of competence is opened for a special teaching. Also are presented possibilities to improve teachers qualification in a sphere of work with students of special demands. The first chapter is concluded with analysis about done researches where is included the teachers competence to satisfy teaching request for students with special demands. In the second chapter of conclusive scientific work is presented practical part of work the type of research, task, main questions and answers, group for study, the instrument to complete data, research urgency, its practical and theoretical meaning, research field, analysis the data research. At the time of research were questioned 238 teachers from Kaunas secondary schools. They are teaching students with special demands. Was... [to full text]