Founding the society of knowledge Lithuanian educational system changes in essence. The ways of content conveyance are changing, the active learning methods that induce independence and collaboration are ingrafted. The system for especially talented children and young people is being established and developed. The practice of independent development and possibilities to educate students of different abilities and needs are effectively improving. The new goals for teachers are determined. A teacher should be a coordinator of education, a creator of new possibilities in education system, an adviser, a partner, a mediator between students and modern sources of information. The teachers have to develop their competence using learning resources at their workplace and perceive learning possibilities in everyday situations. The teachers who are working at the modern school should be able to work as a team learning and working together, looking for new decisions, causing the interest in work of their colleagues, making an atmosphere of learning and collaborating, looking for more effective teaching and learning ways. The competence becomes more relevant for teachers on solving questions of education management and changing. The modern teacher needs new abilities. The improvement of teaching is very often related to teacher’s knowledge, to the application of innovations in teaching practice, to the improvement of teaching methods aiming producing optimal school subject results... [to full text]

The paper “The social aspect of the selection of civil servants” fills in the gap in a certain sphere of scientific works on social administration. The problems of shaping of the professional competence of civil servants that are analyzed in the paper were never ever investigated before. They are even more urgent now when Lithuania is a fully entitled member of the European Union and the civil service doesn’t confirm to the expectations of the society so often. The paper consists of two parts – theoretical and practical. In the first part of this paper the most important spheres of the professional competence of civil servants, preconditions of its shaping and the specification of the selection to the post of a civil servant is discussed in detail. Present Lithuanian legal acts; the works of Lithuanian, European and USA scientists’ are analyzed comprehensively in this work as well as the concepts of professionalism, qualification and competence. As it is seen from the given examples, those concepts are not defined in the same way now- slightly different issues are raised. In this aspect it makes the characteristics of a civil servant quite indefinite. Taking into account that most often the requirement for professionalism is usually connected with special preparation, it is suggested that at least in scientific literature it would be purposeful to describe a civil servant as a person, who acts in civil service and has got an adequate preparation to fulfill certain... [to full text]

Nuolat atsinaujinančioje, tobulinamoje Lietuvos švietimo sistemoje ypač aktualus kokybiško ugdymo klausimas, o veiksmingo vadovavimo problema tampa vis aktualesnė. Mokyklos vadovai turi gebėti profesionaliai valdyti mokyklą, užtikrindami sėkmingą jos veiklą bei veiksmingą tobulinimą, nukreiptą į mokinio kokybišką ugdymąsi. Tyrimo tikslas yra įvertinti mokyklų vadovų vadovavimo stiliaus įtaką pradinių klasių mokytojų profesinės ir vadybinės kompetencijos kokybei. Atlikus pedagogų apklausą, buvo nustatytas pačių pedagogų socialinės, informacijos valdymo, efektyvios veiklos, pokyčių valdymo ir edukacinės kompetencijos lygis, kuris pagal gautus rezultatus visose kompetencijose yra geras, o gebėjimų objektyvus pagrindimas pakankamas. Atlikus vadovų apklausą interviu metodu, nustatyta, kad siekdami įgyvendinti švietimo politikos uždavinius ir pasiekti ugdymo kokybės, vadovai derina vadovavimo stilius. Švietimo įstaigų vystymasis, novatoriškumas ir ugdymosi kokybė tiesiogiai priklauso nuo vadovo ir jo vadovavimo kokybės, jo komandos kompetencijos – intelektualinių ir pragmatinių administravimo mokėjimų ir įgūdžių – sąmoningos plėtotės. Tyrimo rezultatai parodė, kad ryškios pedagogų kompetencijų kokybės priklausomybės nuo vadovavimo stiliaus nepastebėta. / The topical issue of effective teaching has gained much importance in the constantly developing and reformative education system in Lithuania, while the question of efficient management is becoming more significant nowadays. It is within the competences of school managers to professionally govern the school in ensuring its successful management as well as effective improvement oriented towards the students’ potent education. On carrying out a survey of managers, it has been established that the managers shall coordinate styles of management in seeking to implement the objectives of the education policy and improve the process of teaching. The present paper aims at evaluating the impact of management style of school managers on the quality of lower class teachers’ occupational and managerial competences. Having performed the teachers’ questionnaire, the level of teachers’ social, educational, information management competences as well as the competences of effective activities and the ability to cope with unexpected changes was established. The said level is satisfactory according to the results obtained during the research, while an impartial substantiation of abilities is sufficient. The development of educational institutions, innovations and the quality of education depend mainly on the manager and his/her managerial skills, as well as on the sustainable development of his/her team’s competence, i.e. the knowledge and pragmatic skills of school administration. The... [to full text]

Aplinkos ministerijos kompetencijos ribų nustatymas teisės aktuose nėra lengva užduotis. Tai kelia problemų Aplinkos ministerijai įgyvendinant savo, kaip pagrindinės vykdomosios valdžios institucijos valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistemoje, vaidmenį. Aplinkos ministerijos kompetencija gali būti analizuojama keliais lygmenimis. Nagrinėjant Aplinkos ministerijos kompetenciją pirmuoju – vertikaliuoju – lygmeniu, Aplinkos ministerijos kompetencija gali būti tyrinėjama ją lyginant su kitų valstybinių institucijų, taip pat įgyvendinančių valstybinį aplinkos apsaugos valdymą, kompetencija bei į Aplinkos ministerijos kompetenciją žvelgiant kaip į jos, kaip valstybinės institucijos, struktūroje, išskaidytą visumą, įskaitant ir Aplinkos ministerijai pavaldžias institucijas. Taip pat Aplinkos ministerijos kompetencija gali būti analizuojama ir vertikaliuoju lygmeniu – išskaidant Aplinkos ministerijos kompetenciją atsižvelgiant į tai, kaip ji panaudojama kiekvieno iš Aplinkos ministerijos funkcijų ir tikslų įgyvendinimo procese. Šiuo atveju Aplinkos ministerijos kompetencija didesne dalimi analizuojama vertikaliuoju lygmeniu, tačiau atsižvelgiama ir į horizontalųjį lygmenį. Aplinkos ministerijos veiklos praktika analizuojama kaip procesas, kurio metu įgyvendinama Aplinkos ministerijos kompetencija. Tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad Aplinkos ministerijos, kaip valstybinės institucijos, sistemą sudaro daugybė vienetų – ne tik departamentų, bet ir jai pavaldžių institucijų... [toliau žr. visą tekstą] / It seems difficult to define competence of Ministry of Environment. Ambiguity when defining the idea of competence in legal base brings many questions into the process of implementation of environmental protection, where Ministry of Environment is the main managing Government authority of the Republic of Lithuania. Idea of competence of Ministry of Environment can be researched in two main levels. The first one is where idea of competence is analysed vertically, it means in proportion with other authorities of the Republic of Lithuania, in proportion with other institutions, also proceeding in process of environmental protection and in wiew of system of Ministry of Environment, including subordinate institutions of Ministry of Environment. Idea of competence also can be researched horizontally, resolving it into competence which is used during process of each Ministry‘s of Environment function and goal implementation. Idea of competence is being analysed more in first – vertical level, but horizontal level is also considered. Practice of Mnistry of Environment is also analysed as a process, whereas the competence of Ministry of Environment is implemented during this process. It is more importantly that the system of Ministry of Environment as a whole consists of many parts – not only departaments, but subordinate institutions also. That is where the problem of allocation of its competence is glaring. On purpose to solve these problems, the competence in system of Ministry of... [to full text]

Siekimas užtikrinti geresnį mokinių mokymąsi tapo pagrindiniu Lietuvos švietimo sistemos iššukiu. Mokėjimo mokytis kompetencija apima mokymosi kaip vertingo ir visą gyvenimą trunkančio proceso sampratą, mokėjimą kelti ir įgyvendinti mokymosi tikslus bei būti atsakingu už savo mokymosi rezultatus. Vis dažniau yra vartojama kompetencijos samprata švietimo kontekste, pateikiamos įvairios šios sąvokos interpretacijos Lietuvos ir užsienio mokslininkų. Tyrimo tikslas: Atskleisti mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo vadybinus aspektus pagrindinėje mokykloje. Tyrimo uždaviniai: 1.Atlikti mokslinės literatūros analizę apie mokėjimo mokytis kompetenciją, išryškinant konstruktyvistinį jos pobūdį. 2. Atskleisti mokytojų požiūrį į metodologines ir metodines mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo prielaidas.3.Ištirti mokyklos vadovų požiūrį į planavimo vaidmenį ugdant mokinių mokėjimo mokytis kompetencijas. 4.Atskleisti mokytojų ir mokyklos vadovų požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą . Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų analizė; Ankėtinė mokytojų ir vadovų apklausa; Interviu su mokyklos vadovu; Statistinė empirinių duomenų analizė. Tyrimo imtis. 162 respondentai: 60 vadovų ir 102 Vilniaus miesto pagrindinių mokyklų mokytojai. Išvados: 1.Teorinės mokslinės literatūros įžvalgos parodė, kad šiuolaikinėje didaktikoje, vis labiau įsigalint konstruktivystinei paradigmai, keičiasi požiūris į... [toliau žr. visą tekstą] / Striving for better learning for all pupils and doing it in the most effective and efficient way has become a priority for Lithuania’s educational system. The learning to learn competence is considered to be the most important and valuable concept in today‘s education. The present school headmaster, managers and all the teachers are facing high demands in today‘s education for they are responsible for the crucial aspects improving students’ competence of learning abilities to learn i. e planning, organizing, staffing, leading, and controlling the whole domain. The Aim: To investigate the managerial aspects of learning to learn competence at secondary school. Objectives: 1. To analyze the learning to learn competence in scientific literature, highlightning its constructivist features .2. To investigate teachers' methodical and methodological attitudes to the development of learning to learn competence 3. To investigate the school principals‘ attitude to planning as one of the aspects to develop students‘ learning to learn competence. 4. To reveal teachers‘ and school principals‘ approach to learning to learn competence educational assumptions. Methods used: The analysis of science literature and the survey of standard acts; questionnairing teachers and school principals‘ , statistic analysis of empiric data. Sampling:162 respondents (102 teachers and 60 school principals) from schools in Vilnius... [to full text]

Darbo objektas – komunikacinės kompetencijos vertinimas. Darbo tikslas – įvertinti sporto klubo darbuotojų komunikacinę kompetenciją. Darbo problema – kokia komunikacine kompetencija pasiţymi sporto klubo darbuotojai? Darbo uţdaviniai : 1. Atskleisti komunikacijos svarbą darbuotojo profesinei veiklai. 2. Apibrėţti darbuotojų komunikacinės kompetencijos gebėjimus. 3. Nustatyti sporto klubo darbuotojų komunikacinės kompetencijos gebėjimus Darbo išvados ir svarbiausi rezultatai: Dauguma apklaustųjų turintys aukštąjį išsilavinimą mano, kad studijų metu įgytų gebėjimų pakanka ir kvalifikacijos nauda yra teigiama, nors ne visi dirba pagal įgytą specialybę. Darbuotojai pasitiki savimi, savo kompetencija ir asmeniniais gebėjimais. Nustatyta, kad reikalingiausios asmeninės kompetencijos yra šios: pasitikėjimas savimi, komunikavimo sugebėjimai, stabilumas, sugebėjimas prisiderinti ir lankstumas. Tiriant darbuotojų socialines kompetencijas nurodomos šios reikalingiausios savybės: sugebėjimas klausytis, atsakomybės jausmas, mokėjimas save pateikti, sugebėjimas įtikinti ir kontaktuoti. Profesinės kompetencijos svarba taip pat akivaizdi. Respondentai svarbiausią gebėjimą įvardijo informacijos pateikimą klientams bei gebėjimą juos konsultuoti. Taip pat tinkamai ir tiksliai įvertinti kliento problemas. Siekiant pagerinti kompetencijos lygį organizacijoje, reikėtų paskatinti vis tobulinti turimas kompetencijas. Kaip geriausius gebėjimus respondentai išskiria darbą kompiuteriu, gebėjimą... [toliau žr. visą tekstą] / The object of: assessment of communication competence. The aim of: To rate communicative competence of sports club employees. Research problem: What communication competence reveal employees of sports club? Objectives of the: 1. To reveal communcation importance of employee professional activity. 2. To define communication competence skills of employees. 3. To set communication competence skills of sports club employees. Conclusion of reasearch paper and the most important results: The majority of respondents with higher education think, that the skills acquired during studies is sufficient and qualified benefits are positive, although not all work in the profession. Employees trust them selves, their competence and pesonal skills. It was found that the most necessary competences are: self trust, communication skills, stability, ability and flexibility to adapt. Researching social competences of employees specified the most necessary features are: the ability to listen, a sense of responsibility, ability to present themselves, the ability to persuade and contact. Importance of professional competence is obvious too. Respondents as the most important ability identified information to client and the ability to advise. Also properly and accurate assesment of client problems. In oder to improve the level of competence in the organization should be encouraged to improve exsting comptences. As the best abilityes respondents exclude work with computer, listening others, achieve good... [to full text]

Šio darbo tikslas – atskleisti Šiaulių universiteto dėstytojų tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą ir raišką bei patiriamas problemas dėl tarpkultūrinės kompetencijos stokos, dalyvaujant SOCRATES ERASMUS mobilumo programoje. Tyrimo instrumentas – autorės sukurtas pusiau struktūrizuotas interviu klausimynas. Magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros bei dokumentų analize, atskleista sąvokų kompetencija, kultūra ir tarpkultūrinė kompetencija tarpusavio sąsajos bei šių sąvokų aiškinimo tradicijos; sukurtas bendrasis tarpkultūrinės kompetencijos teorinis-hipotetinis modelis, atskleidžiantis tarpkultūrinės kompetencijos sampratą, struktūrą, dimensijas. Tyrimas patvirtina autorės suformuluotą mokslinio tyrimo hipotezę, kad dėstytojo tarpkultūrinės kompetencijos modelio dimensijos turi specifinę raišką, atspindinčią aukštosios mokyklos dėstytojo tarpkultūrinę kompetenciją akademinio mobilumo kontekste. / Structure and Expression of Intercultural Competencies of Siauliai University Lecturers while Participating in Academic Exchange Programmes.

Kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas daznai issaukiamas butinybe.Priezastis dazniausia yra priverstine situacija.Sparti darbo rinkos poreikiu kaita kelia naujus reikalavimus gebėjimams gauti tokiu ziniu, kurios leistu ne tik islikti, bet ir laimeti konkurencine kova. / Then it looks closely at improvement of qualification, conditions of doing that, opportunities and necessities for it in Lithuania. The common reason for professional re-skilling is a constrained situation. Fast change in requirements of labour market makes knowledge an essential condition in an extremely competitive market that raises new requirements for getting new knowledge that would allow not only to survive but to concur the battle of competition. / Kvalifikacijos k4limas ir perkvalifikavimas daznai issaukiamas butinybe.Priezastis dazniausia yra priverstine situacija.Sparti darbo rinkos poreikiu kaita kelia naujus reikalavimus geb4jimams gauti tokiu ziniu, kurios leistu ne tik islikti, bet ir laimeti konkurencine kova.

Šiame darbe nagrinėjama klasės auklėtojo vadybinė kompetencija ugdymo procese. Pagrindinis darbo tikslas- ištirti klasės auklėtojų vadybinės kompetencijos naudojimo ugdymo procese lygį. Teorinėje darbo dalyje pateikiama medžiaga apie kompetenciją, pedagogo kompetencijas, vadybą, pedagogo vadybinę kompetenciją bei klasės auklėtoją, apimant jo atliekamas funkcijas ir pareigas bei jas siejant su vadybine kompetencija. Praktinėje darbo dalyje pateikiami klasės auklėtojų ir mokinių apklausos rezultatai: teorinės klasės auklėtojų žinios apie vadybinę kompetenciją, vadybinės kompetencijos naudojimo ugdymo procese dažnumą bei kokybę bei vadovavimo klasei stilius. / The article provides management competence of classroom tutor and management competence using level and using rate in education process. This work concists of two parts: theoretical part in wich are introducing educator competences, educator management competence and classroom tutor and practical part in wich it is given four research work results evaluations: classroom tutor distribution af academic management competence knowledges; respondents (classroom tutor, pupil) assesment of management competence level; respondents (classroom tutor, pupil) assesment of management competence using rate and respondents assesment of mostly usable management style, wich is using in the classs.

Šio darbo autorės užsibrėžtas tikslas – ištirti mokytojų požiūrį į „eTwinning“ projekto naudingumą (teikiamas galimybes, panaudojimo galimybes) ugdant tarpkultūrines kompetencijas kaip profesinio tobulėjimo prielaidą. Magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros analize, išsiaiškinta kompetencijos sampratą, tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, vystymosi stadijos, bei projekto „eTwinning“ vaidmuo ugdymo procese . Tyrimas patvirtina autorės suformuluotą mokslinio tyrimo hipotezę, kad mokytojų tarptautinė projektinė patirtis yra veiksminga profesinio tobulėjimo sąlyga. / The author of the stated objective – to investigate teachers' attitudes to the „eTwinning“ project benefits (the opportunities offered by the use of options), developing intercultural competencies as professional growth assumption. Master at work, on the basis of Lithuanian and foreign scientific literature analysis, clarifying the concept of competence, intercultural competence structure, stage of development, and project „eTwinning“ role in the educational process. The study confirms the author formulated the research hypothesis that teachers' international experience in the design of effective professional advancement.