Magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti kaip darbinio streso raišką veikia tokie sociodemografiniai rodikliai kaip amžius ir lytis. Darbo konceptualioje dalyje atskleidžiami darbinio streso raiškos ypatumai bei darbinio streso sąryšiai su amžiumi ir lytiškumu. Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad lytiškumo aspektu darbinio streso raiškos skirtumai labiausiai pasireiškia per menką profesinę savivertę; blogą sveikatą; psichosomatinius simptomus bei diskomfortą dėl menko profesijos prestižo. Amžiaus aspektu darbinio streso raiškos skirtumai labiausiai pasireiškia per netinkamą darbo aplinką ir darbinės aplinkos aprūpinimą; sudėtingą, nemalonų atvykimą į darbą; blogą sveikatą bei menką profesinę savivertę. / The aim of this master work is to explore how job stress expression is affected by sociodemographic characteristics such as age and gender. In the conceptual part of the work are the expression of job stress and correlation between job stress and age and gender relationship revealed. Analysis of survey data shows that the gender aspects of job stress expression occur in low professional self-esteem; poor health; psychosomatic symptoms and discomfort due to the low prestige of the profession. The age aspects of job stress expression occur in inappropriate working environment and working environment provision, difficult, unpleasant arrival to work, poor health and low professional self-esteem.

Darbo objektas: mokytojų darbe patiriamo streso sąsaja su nutukimu ir fiziniu aktyvumu. Tikslas:ištirti mokytojų darbe patiriamo streso, nutukimo ir fizinio aktyvumo sąsajas. Uždaviniai: 1. Palyginti kūno masės indeksą jaunesnių ir vyresnių mokytojų bei vyrų ir moterų grupėse. 2. Palyginti mokytojų fizinį aktyvumą turinčių ir neturinčių antsvorio grupėse. 3. Įvertinti mokytojų darbe patiriamo streso, nutukimo ir fizinio aktyvumo sąsajas. Tyrimo metodai: 1. Literatūros apžvalga. 2. Anketinė apklausa. Karasek ir kt. (1985) darbo klausimynu (angl. The job content Questionnaire (JCQ)) stresui įvertinti ir Godin, G. ir R. J. Shephard (1985) laisvalaikio klausimynu (Angl. Godin Leisure – Time exercise Questionnaire) fizinio aktyvumo įvertinimui. 3. Tyrimo duomenims apdoroti buvo taikoma statistinė duomenų analizė naudojant programų paketą SPSS 20.0 for Windows. Tyrimo organizavimas: Anketinė apklausa atlikta 2014 metų sausio mėnesį. Buvo apklausta 125 Plungės miesto mokytojų (moterų 101, vyrų 24) iš Plungės Senamiesčio mokyklos, Plungės Ryto pagrindinės mokyklos ir Plungės Saulės gimnazijos. Anonimines anketas mokytojai gavo elektroniniu paštu. Išvados: 1. Vyresnių mokytojų grupėje kūno masės indeksas yra didesnis nei jaunesnių, vyrų kūno masės indeksas yra šiek tiek didesnis nei moterų. 2. Didesnis kūno masės indeksas vyresniame amžiuje siejasi su mažesniu fiziniu aktyvumu. 3. Tarpmokytojų darbe patiriamo streso, fizinio aktyvumo ir nutukimo reikšmingų sąsajų nėra. Pasiūlymai... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective: the interrelation between obesity and physical activity in a teacher‘s work. Aim: to research how the stress teachers experience at work, obesity and physical activity are interrelated. Tasks: 1. To compare the body weight index in groups of junior and senior, male and female teachers. 2. To compare physical activity in groups of overweight teachers and those having normal weight. 3. To investigate how stress, physical activity and obesity are interrelated. Methods of interview: 1. Literature review. 2. Questionare review. Karasek and other, the job content questionaire to value the stress (JCQ)) and Godin, Leisure – Time exercise Questionnaire to value pshysical active. Research organisaton The questionaire review was accomplished on January , 2014. Were interviewed 125 teachers of Plungė (womens 101, mens 24) from Plungės Senamiesčio school, Plungės Ryto basic school and Plungės Solar gymnasium. The questionaire was anonymous. Conclusions: 1. The body weight index in groups of older teachers is higher than that of younger male teachers and a little bigger than the body weight index among females. 2. A bigger body weight index in older age associates with less physical activity. 3. Stress that teachers experience at work, physical activity and obesity are not interrelated. Suggestions and recommendations: 1. Leaflets describing positive effects of physical activity could be distributed in schools. They could also offer information about interrelation... [to full text]

Summary Mental health – it is mental and social wealth of person, that ensures proper physical, intellectual and emotional communication which doesn’t prevent the development of other people (Dictionary of Sport Terms, 2002). Mental health is defined by three fundamental components: sense of harmony, self-control, and stress level. Problem in question: Whether instruments of psychological influence are efficient to the development of students’ mental health while exercising? Hypothesis: we presume that instruments of psychological influence positively affect the students’, who play basketball, mental health. Object: Peculiarities of thirteen-year-old students’ who play basketball, mental health training using instruments of psychological influence. Goal of research: Identify the peculiarities of thirteen-year-old students’ who play basketball, mental health training using instruments of psychological influence. Tasks: Disclose the mental health of thirteen-year-old students, who play basketball, before the experiment and after its completion; evaluate the students’ sense of harmony before the experiment and after its completion; evaluate the level of students’ self-control before the experiment and after its completion; define the level of students’ stress before the experiment and after its completion. Results and findings: Results of mental health in control and experimental students’ groups statistically didn’t differ significantly (p>0.05) before experiment. Level of... [to full text]

Goal of the paper: examine and evaluate stress and stressors of the senior pupils (that attend the 11th-12th forms). Objectives: Identify stressors of the urban and regional pupils and evaluate possible territorial differences. Learn about pupils’ subjective evaluation of their health state. Set recommendations for the prophylaxis of pupils’ stress. Research material and methods: 521 senior pupils - 286 from Kaunas and 235 from Birzai - were selected at random and questioned. The stress-evaluating questionnaire covered two parts: scale of subjectively perceived stress (10 points) and stress-evaluating scale for the juvenile. The pupils were also questioned about the issues of smoking, use of strong drinks. They were asked to mark all the symptoms that bothered them through the past 12 months. The statistical data analysis was performed by means of a statistical package “SSPS 11.5”. Results: 29.9% out of 521 pupils that were questioned experience slight stress, 46.3 % - great stress, and 23.8%- enormous stress. The major stressors of the aforementioned pupils are lack of sleep (70.6%), arguments with family and friends (62.2%), problems at school (39.0%), use of alcohol and drugs (36.5%). Girls usually pinpoint arguments with family and friends, separation, alteration of living conditions. Boys distinguish more often the use of strong drinks and drugs or a misdemeanor. It has been noticed that the more pupils use strong drinks (starting with abstinence and continuing with... [to full text]

Background. There are a number of studies showing that general practice is one of the most stressful workplaces for health care workers. Since the Baltic States regained independence in 1990, a reform of the health care systems took place in which a new role and more responsibilities were allocated to general practitioners. This study aimed to explore the psychosocial stress level among Lithuanian general practitioners (GPs) and examine the relationship between their psychosocial stress and work characteristics. Methods. A cross-sectional study was made of 300 Lithuanian general practitioners. Psychosocial stress was investigated with a questionnaire based on the Reeder scale. Job demands were investigated with the Karasek scale. The analyses included descriptive statistics, interrelationship analysis between the different characteristics, and multivariate logistic regression to estimate odd ratios for each of the independent variables in the model. Results. The study shows that 48% of the respondents could be classified as suffering from work related psychosocial stress by the Reeder scale. The highest job strain prevalence was among widowed, single and female GPs. The lowest job strain prevalence was among males and GPs of older age. Job strain occurs when job demands are high and job decision latitude is low. Conclusions. The greatest risk to physical and mental health from stress occurs to general practitioners facing high psychological workload demands combined with... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami asmenybės bruožų, pasitenkinimo gyvenimu ir sveikatos rodiklių sąsajos Airijoje gyvenančių lietuvių imtyje. Atliktu tyrimu siekiama nustatyti, ar Airijoje gyvenantys lietuviai skiriasi asmenybės bruožais, pasitenkinimo gyvenimo lygiu, rūkymo ir gėrimo paplitimu, nusiskundimų sveikata dažnumu, patiriamo psichosocialinio streso lygiu nuo Lietuvoje gyvenančių lietuvių. Tyrimas padės atskleisti, ar egzistuoja sąsajos tarp asmenybės bruožų, pasitenkinimo gyvenimu ir sveikatos rodiklių. Gauti rezultatai rodo, kad Airijoje gyvenantiems lietuviams yra būdinga labiau išreikšta ekstraversija ir atvirumas patyrimui. Taip pat Airijoje gyvenantys lietuviai pasižymi žemesniu neurotškumo lygiu. Nustatyta, kad Airijoje gyvenantys lietviai yra labiau patenkinti gyvenimu ir jų patiriamo psichosocialinio streso lygis žemesnis, jie turi mažiau nusiskundimų psichine ir fizine sveikata nei Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Rūkymo ir gėrimo paplitimas didesnis Airijoje gyvenančių lietuvių tarpe. Tyrimo rezultatai leido atskleisti ir patvirtino užsienio autorių tyrimo rezultatus, kad pasitenkinimas gyvenimu susijęs su asmenybės bruožais. Patikimiausiai su pasitenkinimu gyvenimu susiję šie bruožai: ekstraversija ir sutariamumas. Neurotizmas susijęs su patiriamo psichosocialinio streso lygiu, ir bendru sveikatos vertinimu. / The purpose of this stydy is to investigate correlates of personality traits, satisfaction with life and health in the sample of Lithuanians living in Ireland. This research will allow to determine whether Lithuanians living in Ireland differ in personality traits, satisfaction with life level, smoking and drinking habbits, psychosocial stress level, satisfaction with health and health complaints from lithuanians living in Lithuania. Although it will be examined if there is correlates between personality traits, satisfaction with life and health. The results show that Lithuanians living in Ireland have higher levels of extraversion and openness to experience. Lithuanians living in Ireland have lower level of neuroticizm. Although Lithuanians living in Ireland are more satisfied with life, have lower levels of psychosocial stress, are more satisfied with their health and have less complaints about physical and mental health then Lithuanians living in Ireland. Lithuanians in Ireland drink and smoke more then lithuanians in Lithuania. Research results confirmed that satisfaction with life correlates with personality traits: extraversion and agreebleness. Neuroticizm correlates with psychosocial stress and health satisfaction.

Tyrimo tikslas - nustatyti, X ir Y organizacijų darbuotojų prisitaikymo organizacijoje, saviveiksmingumo bei darbe patiriamo streso sąsajas. Naudoti metodai: Darbiniui stresui įvertinti naudotas Amerikos Streso Instituto darbinio streso klausimynas, sudarytas iš 10 klausimų. Prisitaikymui organizacijoje naudotas Prisitaikymo organizacijoje klausimynas (Morton, 1993), sudarytas iš 4 subskalių (darbinių žinių subskalės, santykių su kolegomis subskalės, akultūrizacijos subskalės, pasitenkinimo darbu subskalės). Šį klausimyną sudaro 22 teiginiai, vertinami Likerto skalėje, nuo 1 iki 5. Saviveiksmingumas matuojamas 16 teiginių Noe, Wilk (1993) Požiūrio į mokymus klausimyno viena subskale (saviveiksmingumo subskale), kuri buvo naudojama ir A. Skrydailaitės magistriniame darbe – „Požiūrio į profesinį tobulėjimą sąsajos su psichologinėmis charakteristikomis tarp darbuotojų dirbančių nevyriausybinėse ir vyriausybinėse įstaigose”. Tiriamąją imtį sudarė dviejų organizacijų darbuotojai. Pirmoji organizacija X – 62 darbuotojai, antroji – Y organizacija – 205 darbuotojai. Iš viso – 267 respondentai. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad saviveiksmingumas siejasi su prisitaikymu organizacijoje, o prisitaikymas organizacijoje su patiriamu darbiniu stresu. Apdorojus respondentų duomenis galima teigti, kad nuo sociodemografinių rodiklių labiausiai priklauso darbinis stresas. Saviveiksmingumo lygmuo taip pat priklauso nuo šių rodiklių, išskyrus amžiaus grupes. O su prisitaikymu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study to asses the the connection between adjustment in organization, self-eficacy and work stress in X organization and in Y organization”. Methods. To asses the work stress in organizations was used American Institute of Stress questionare – Job stress. It compound from 10 propositions. Them employers should evaluate from 1 „absolutely agree” to 10 – „absolutely disagree”. 10 points mean that responder have no work stress at all. To asses adjustment in organization was used Workplace adaptation questionare (Morton, 1993), which is compouned from 4 suscales – job knowledge, relations between colleques, job satisfaction and aculturization subscale. Responders shold evaluate propositions in Likert scale from 1 to 5. Self-eficacy was evaluated by Wilk‘s (1993) questionare Attitude to education one of 13 subscales (self-eficasy subscale). The subjects of the study were 267 employers from both organizations: 62 from X organization and 205 responders from Y organization. The results of the study showed that self – efficacy is connected with adjustment in organization, and adjustment in organization is connected with work stress. Affter analysing empoyeers answers we can say that the hardest connection of sociodemographic statistic‘s is with work stress. Self – efficacy is connected with sociodemographic statistic‘s as well, but there is no significant difference with age groups. And with adjustment in organization there is no significant difference between... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) sergančių asmenų savigarbos, agresyvumo ir streso įveikos sąsajas. Tyrime dalyvavo 161 asmuo – 86 vyrai (53,4 proc.) ir 75 moterys (46,6 proc.). Tiriamąją grupę sudarė 78 reabilitacijoje besigydantys pacientai. Palyginamąją grupę sudarė 83 sveiki asmenys. Tiriamųjų amžiaus svyravo nuo 19 iki 75 metų (50,81 ± 12,75). Tyrimo metu išanalizuotos streso įveikos, savigarbos ir agresyvumo charakteristikos bei sąsajos abejose grupėse. Tiriamųjų streso įveikos strategijų įvertinimui naudota Ž. Grakausko ir G. Valicko sudaryta streso įveikos vertinimo metodika. Tiriamųjų savigarbai nagrinėti naudota M. Rosenberg savigarbos skalė (The Rosenberg Self-Esteem Scale). Agresyvumo analizei tiriamiesiems buvo pateiktas A. Bass - Darki klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamųjų, sergančių ŠKL, savigarbos rodikliai žemesni nei sveikų respondentų. Nėra skirtumo tarp sergančių ŠKL ir sveikų tiriamųjų fizinės ir verbalinės agresijos charakteristikų. Sergantieji ŠKL ir sveiki tyrimo dalyviai vienodai dažnai naudoja vengimo ir su socialine parama susijusias streso įveikos strategijas. Tiriamųjų, sergančių ŠKL, į problemą orientuotų streso įveikos strategijų naudojimas nesusijęs su savigarbos rodikliais. Moterų, sergančių ŠKL, žemesni fizinės ir verbalinės agresijos rodikliai susiję su aukštesniais savigarbos rodikliais. Vyrų, sergančių ŠKL, savigarba ir verbalinės agresijos lygis nesusiję. Sergančių ŠKL vyrų aukštesni... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to evaluate the connection between self-esteem, aggression and stress coping of cardiovascular patients. 161 people participated in the research: 86 men (53.4%) and 75 women (46.6%). 78 patients in rehabilitation formed the experimental group. The control group was formed from 83 healthy people. The age of the participants ranged from 19 to 75 (50,81 ± 12,75). During the research, the characteristics and connection between self-esteem, stress coping and agression were analysed in both groups. For evaluating stress coping strategies, the methodology for evaluation of stress coping by Ž. Grakauskas and G. Valickas was used. For self-esteem, The Rosenberg Self-Esteem Scale was applied, while Bass-Darky questionnaire was employed in order to analyse aggressiveness. The research results have demonstrated that self-esteem indicators were lower for the cardio-vascular patients than for healthy respondents. Besides, there is no difference between physical and verbal aggression characteristics of cardiovascular patients and healthy people. Both, the experimental group and the control group, use the avoidance strategy and the strategies related to social support in coping with stress. The usage of problem-oriented stress coping strategies of cardiovascular patients is not related to self-esteem indicators. Female cardiovascular patients exhibit lower physical and verbal aggression indicators, which are associated to higher self-esteem indicators... [to full text]

Tyrimo problema. Lietuvoje socialinį darbą dirbantys sosialiniai darbuotojai savo darbe kylančiam stresui bei kitoms psichosocialinėms grėsmėms skiria mažiau dėmesio, palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiu. Tai rodo preliminarūs apklausos apie sveikatą, kylančius stresus, saugą taikant socialines paslaugas duomenys (Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, 2012). Nors stresą išsamiai tyrinėja daugelis mokslo srities specialistų, bet ši problema toli gražu nėra nuodugniai ištirta ir juo labiau nėra išspręsta. Lietuvoje trūksta tyrimų, kurie nagrinėtų pačių socialinių darbuotojų patirtis patiriant stresą ir įtampas dirbant socialinį darbą. Tyrimo tikslas – Atskleisti socialinių darbuotojų patirtis, kaip profesinės krizės ir patiriamo streso pasekmę socialinio darbo kontekste. Tyrimo objektas – Socialinių darbuotojų patiriamo streso ir profesinių krizių patirtys. Tyrimo imtis. 5 socialiniai darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip dviejų metų patirtį ir dirbantys įvairiose socialinio darbo srityse. Tyrimo medodai. Duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas individualus interviu. Duomenų analizės metodas – turinio aprašomoji analizė, remiantis grindžiamąja teorija. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė jog socialinių darbuotojų patiriamas stresas darbe formuojasi labai panašiose kontekstuose, stresą formuoja tam tikri individualūs ir situaciniai rizikos veiksniai. Kurie ilgainiui tampa profesinės krizės pasekmė. Tyrimo išvados. Dažnas susidūrimas su... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem. Social workers in Lithuania pay much less attention to stress at work and other psychosocial threats compared to the European Union average. This is proved by preliminary survey data on health, stress and safety of social service appliance (European workers safety and health agency, 2012). Though stress is being studied by scientists of various sciences it is far from being fully examined, not to mention being solved. Lithuania lacks research which would examine social workers experience of stress and tension while performing social work. Research objective – To disclose social workers experience as a consequence of professional crisis and endured stress in the context of social work. Research object – Social workers stress and professional crisis experience. Research sample. 5 social workers with work experience no less than 2 years, currently employed in various social work spheres. Research methods. Data collection method – semi structured individual interview. Data analysis method – Descriptive content analysis based on grounded theory. Research results. Research results have shown that stress experienced by social workers forms in similar contexts. Stress is formed by certain individual and situational risk factors, which eventually become consequences of professional crisis. Research conclusions. Frequent exposure to negative phenomenon of life, difficulties that must be faced to provide real help to the client and low social prestige level of... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti pedagogų streso įveikos, sveikatai palankaus elgesio ir pasitenkinimo darbu ypatumus bei jų tarpusavio ryšį. Tyrime dalyvavo 128 pedagogai. Apklausa vykdyta Prienų rajono mokyklose gavus šių mokyklų vadovų leidimus ir tiriamųjų sutikimus. Tyrime apklausti 29 vyrai, kurie sudarė 28 proc. tiriamųjų, bei 76 moterys, kurios sudarė 72 proc. visų tyrimo dalyvių. Kiekvienas tiriamasis turėjo užpildyti tris klausimynus: Rūpinimosi savimi ir gyvenimo būdo pusiausvyros klausimyną, Streso įveikos klausimyną bei Pasitenkinimo darbu klausimyną. Tiriamųjų sveikatai palankiam elgesiui įvertinti buvo naudojamas Headingtono instituto (JAV) mokslininkės Lisa McKay 2004 m. sukurtas Rūpinimosi savimi ir gyvenimo stiliaus pusiausvyros klausimynas (angl. Self Care and Lifestyle Balance Inventory), skirtas bendram sveikatai palankaus elgesio fizinių, psichologinių, dvasinių aspektų įvertinimui (Headington Insitute, 2004). Tiriamųjų streso įveikai tirti buvo naudojama lietuviška streso įveikos vertinimo metodika. Jos autoriai – Ž. Grakauskas ir G. Valickas (2006). Tiriamųjų pasitenkinimui darbu tirti buvo naudojamas P. E. Spector Pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. The Job Satisfaction Survey (JSS)), skirtas matuoti bendrajam pasitenkinimui darbu ir taip pat devyniems pasitenkinimo darbu aspektams (Spector, 1997). Tyrimo rezultatai parodė, kad pedagogų streso įveikos strategijos, sveikatai palankus elgesys bei pasitenkinimas darbu skiriasi demografinių kintamųjų grupėse... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to disclose the relations and features among teacher’s stress coping, health-related behaviour and job satisfaction. The respondents were 128 teachers: 29 man ( 28 %) and 76 women ( 72% ) from the schools of Prienai district. The survey was conducted by the lisences of schools’ headmasters. The respondents had to fill up 3 questionairies: Stress Coping Inventory ( authors Grakauskas Ž. and Valickas G., 2006 ), Self Care and Lifestyle Balance Inventory ( author Lisa McKay, 2004 ) and Job Satisfaction Survey ( author P.E. Spector, 1997 ). To disclose a health-related behaviour was used Self Care and Lifestyle Balance Inventory ( auth.Lisa McKay, 2004 ), which assess the overall physical, psychological and spiritual aspects of health-related behaviour. To assess stress coping strategies was used the lithuanian Stress Coping Inventory (auth.Grakauskas Ž. and Valickas G., 200 ). To assess teachers’ job satisfaction was used The Job Satisfaction Survey ( auth. P.E. Spector, 2006 ), which is designed to measure the overall job satisfaction as well as satisfaction with nine aspects of the work. The results have shown that the teacher‘s stress coping strategies, the health-related behaviour and the job satisfaction have different results on demographic groups. Stress coping strategies have a statistical relation with the health-related behaviour. The problem solving and emotional release stress coping strategies are in relation with... [to full text]