Tyrimo problema. Žiniasklaida yra vienas galingiausių diskursų, konstruojančių bei reguliuojančių visuomenės žinojimą. Ji formuoja skonį, gyvenimo būdo ypatumus, pažiūras, vertybes, elgseną. Pastaruoju metu žiniasklaida vis dažniau nukrypsta nuo vykdomos tiesioginės visuomenės informavimo funkcijos, paremtos laisvo žodžio principu, dažniau ji įtakojama komercinių interesų, orientuojasi į bulvariškumą ar sensacijas. Tyrimo tikslas - išanalizuoti alkoholio kontrolės įstatymo pataisų diskursą šalies dienraščiuose. Tyrimo analizei buvo pasirinkti du Lietuvos dienraščiai: „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė dienraščių publikacijų alkoholio kontrolės įstatymo pataisos tema diskurso analiz��. Duomenų rinkimas buvo atliekamas 2008 vasario - balandžio mėnesiais. Rinktos publikacijos laikotarpio nuo 2007 06 08 iki 2008 04 26. Viso buvo surinkta 51 straipsnis, 4 viešieji kreipiniai į Lietuvos Respublikos Prezidentą, viena karikatūra. Atlikta kiekybinė bei kokybinė publikacijų alkoholio kontrolės įstatymo pataisų tema diskurso analizė atskleidė žiniasklaidos formuojamo diskurso galią. Ne tik dienraštis, žurnalistai turi galią savaip „konstruoti“ pranešimą, turima galia pasinaudoja ir įvairios interesų grupės. Analizė parodė, kad „Lietuvos rytas“ kur kas vienpusiškiau pateikė minėtas įstatymo pataisas, neskyrė dėmesio įstatymo pataisų šalininkų argumentams. Kritiškoji diskurso analizė padėjo atskleisti kalbėtojų ar teksto autorių sociokultūrinį pagrindą... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of investigation. Media is one of the most powerfull discourse that constructs and controls social knowing. It conditions taste, lifestyle, behavior, opinion and valuables of society. Recently media more and more often move from its direct function sustained by principle of free word. More often it is influenced by commercial interest. Purpose of investigation - to analyse the corrections of alcohol control legislation discourse in Lithuanian media. For the analysis of investigation there were chosen two popular Lithuania’s newspapers: “Lietuvos rytas“ and “Respublika“. There was investigated quantitative and qualitative discourse analysis of the publications on the corrections of alcohol control legislation. Data collection was executed in 2008 from february to april. Publications collected from 2007 06 08 till 2008 04 26. There were collected 51 publication, 4 open appeal to the President of Lithuania Respublic, 1 cartoon. Investigation in quantitative and qualitative discourse analysis of the publications on the corrections of alcohol control legislation detected the power of discourse which is formed by media. Not only newsletter, its journalists have their power to construct the article in their way but also various all concerned. The analysis shows that “Lietuvos rytas” was much more jug-hendled than “Respublika”, didin’t give enough attention for legislation supporters‘ arguments. Critical discourse analysis helped to show speakers’, authors’ of texts and... [to full text]

Kiekvienos įmonės tikslas yra uždirbti pinigus dabar ir ateityje, pilnai tenkinant klientų (rinkos) poreikius, generuojant didėjančią pridėtinę vertę ir adekvačiai ją paskirstant. Įmonėms vykdant veiklą rinkos ekonomikos sąlygomis, konkurencinė kova tarp įmonių nuolatos stiprėja, taigi norėdamos išlikti rinkoje įmonės taiko įvairius metodus ir priemones savo tikslams pasiekti. Vis dėl to siekdamos pelningumo didinimo įmonės privalo nuolatos ieškoti rezervų vykdomai veiklai gerinti, plėsti siūlomų produktų ir paslaugų asortimentą, diegti inovacijas ir žinoma, tobulinti valdymo metodiką. Siekiant įvertinti UAB „X“ veiklos pelningumo didinimo galimybes, buvo pasirinkta įmonės veiklos valdymo analizė, kurios metu buvo atskleisti vidaus ir išorės rezervai, leidžiantys didinti įmonės efektyvumą ir pelningumą. Darbo tikslas: Atlikti UAB „X“ veiklos analizę ir pateikti siūlymus kaip įmonei uždirbti pinigus dabar ir ateityje, pilniau tenkinant klientų (rinkos) poreikius, generuojant didėjančią pridėtinę vertę ir adekvačiai ją paskirstant. Darbo objektas: UAB „X“ 2004 – 2007 metų veikla. Darbo uždaviniai: 6. Atskleisti įmonės veiklos analizės reikšmę ir vietą valdymo sistemoje. 7. Aptarti pagrindinius įmonės veiklos analizės metodus, tyrimo būdus ir analizės rūšis. 8. Atlikti UAB „X“ 2004 – 2007 metų laikotarpio pagrindinės (gamybinės) ir finansinės veiklos analizes. 9. Atlikti biuro reikmenų rinkos tyrimą, atskleidžiant įmonės pagrindinę veiklą įtakojančius aplinkos veiksnius. 10... [toliau žr. visą tekstą] / The general purpose of every company is to earn money today and sustain the constant cash flow grow in the future, through overall customer (market) needs satisfaction and reasonable usage of company’s resources and competences. Doing business in today‘s market-based economy companies usually faces a lot of difficulties related with generating sustained economic growth, which requires increase in productivity and insists for significant investments in human and physical capital and accelerating technological change. The general solution, willing to survive, sustain competitive advantage and insist profit growth is to search for alternative solutions increasing work efficiency, products and services assortment enlargement, spread of innovations and company management improvement. Willing to evaluate joint stock Company “X” profit growth possibilities, it was decided to carry out activity analysis as a mean to identify and describe practical activities implemented by organization and evaluate their impact on its operations efficiency and overall results. The purpose of work is to carry joint stock Company “X” 2004-2007 year period activity analysis. The object of work is to conduct joint stick Company “X” activity analysis by searching for an optimal solution, how to earn money today and sustain the constant grow in the future. The tasks of work: 1. Disclose the theoretical background of activity analysis and emphasize its significance for company management. 2. Exclude... [to full text]

Šešėlinę ekonomiką daug kas supranta kaip nelegalų verslą ar kontrabandą. Tai nėra tik vogtų daiktų realizavimas, prostitucija ar narkotikai, kuriuos privalo kontroliuoti policija ir kitos valstybės institucijos. Tačiau ir legalus verslas taip pat tampa šešėlinės ekonomikos dalimi, kai jos veiklos rezultatai falsifikuojami siekiant išvengti mokesčių. Tai neteisėti sandoriai, nerealios jų vertės ir panašiai. Iš tiesų, tai sudėtingas reiškinys, iškreipiantis oficialiąją statistiką, stabdantis ekonomikos augimą. Šio darbo tikslas nustatyti ekonominius faktorius, reikšmingai įtakoja Lietuvos šešėlinę ekonomiką. Darbo eigoje apibrėžiama šešėlinė ekonomika, jos sudedamosios dalys bei vertinimo metodikos. Tyrimo metu sudaromas Lietuvos šešėlinės ekonomikos MIMIC (Multiple Indicator Multiple Causal) modelis. Tikrinamas jo suderinamumas su turimais statistiniais duomenimis. Taip pat pateikiamos trys skirtingos MIMIC modelio specifikacijos, remiantis statistiniais kriterijais jos palyginamos ir randama priimtiniausia. / There is considerable agreement internationally about the factors that determine the relative size of the underground economy and that evidence of underground activity will be captured in several economic indicators. Until recently, however, the methods that have been employed to measure the underground economy focused on only a few causal factors, one indicator, and only produced an estimate for one particular point in time. This paper presents the modeling technique that threats the underground economy as an unobservable or latent variable and incorporates multiple indicator and multiple causal variables – MIMIC model. Moreover this technique allows us to estimate the significance of each causal variable as well as each indicator. First of all the theoretical definition of the shadow economy is proposed. Further the MIMIC modeling technique is described and the emphasis is laid on the most common variables used for latter method. Subsequently, the model is defined and the corresponding economical variables of Lithuanian are chosen. Whereupon the model is estimated and respecified while nonsignificant variables and relations been removed. Finally the conclusions about the most suitable model and statistically significant variables are maid.

Santrauka: Teminėje kartografijoje Lietuvos kultūros paveldo vertybių kartografavimas retas reiškinys. Teminių žemėlapių pastarąja tematika išleidžiama vienetai. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių kartografinė raiška dažnai tampa tam tikrų žemėlapių turinio kompleksine dalimi, tačiau ne esmine informacija. Lietuvoje gausu išlikusių įvairaus tipo ir paskirties kultūros paveldo objektų (siekia keliolika tūkstančių). Nauji moksliniai tyrimai didina ir taip gausų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių skaičių. Atsiranda poreikis informaciją pristatyti visuomenei tiek pažintiniais, tiek mokslo tikslais, bei siekiant plėtoti kultūrinį turizmą. Todėl darbo tema „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vaizdavimo ypatumai teminėje kartografijoje“ – aktuali šių laikų realijoms. Mokslinio darbo tikslas – atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vaizdavimo teminiuose žemėlapiuose analizę ir įvertinti šios informacijos kartografinės raiškos galimybes teminių žemėlapių sudaryme ir leidyboje. Analizę sudarė paveldosaugos raidos etapų apžvalga, egzistuojančios kultūros paveldo vertybių informacinės sistemos vertinimas (neigiami ir teigiami jos aspektai), kartografinių leidinių, kuriuose kartografuojamos kultūros paveldo vertybės apžvalga, kultūros paveldo objektų kartografinės raiškos įvertinimas (ženklų sudarymo principai, stilistiniai ypatumai, būdingos sudarymo klaidos, ženklų atpažinimo vertinimas ir t.t.), teminio kultūros paveldo žemėlapio sudarymo tyrimas (kultūros paveldo... [toliau žr. visą tekstą] / Summary: The cartography of objects of the immovable culture heritage in the thematic cartography is a rare phenomenon. Very few thematic maps on the latter topic have been issued. The cartographic expression of the immovable culture heritage often becomes a complex part of content of particular maps, yet not an essential piece of information. There is quite a few different type and purpose cultural heritage objects (their amount reaches several thousand). New scientific research increases the plentiful number of valuables of the immovable culture heritage. A need arises to introduce the information to society both, for educational and scientific purpose, seeking to develop cultural tourism. Therefore the topic of the paper “The peculiarities of presentment of objects of the immovable culture heritage in the thematic cartography” remains relevant for the realities of the present times. The goal of the scientific paper is to carry out an analysis of the presentment of objects of the immovable culture heritage in the thematic maps. The analysis consisted of an overview of stages of the heritage protection process, the assessment of existing information system of valuables of the cultural heritage, the assessment of cartographic presentment of objects of the cultural heritage (principles for forming signs, stylistic peculiarities, characteristic mistakes, assessment of the recognition of signs, etc.), an investigation into the formation of a thematic map of the cultural heritage... [to full text]

Regioninė politika šiandienos demokratinių Europos valstybių gyvenime tampa svarbiausia ir patikimiausia priemone siekiant visuotinės žmonių gerovės. Lietuvos regionų plėtros problematika susilaukia menko ne tik politikų, bet ir tyrėjų dėmesio, todėl siekiant efektyvesnio regioninės politikos funkcionavimo būtina Lietuvos regionų ekonominių netolygumų analizė, juos nulemiančių priežasčių įvertinimas. Šio darbo tikslas – įvertinti Lietuvos regionų ekonominio išsivystymo netolygumus. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, buvo iškelti uždaviniai: išnagrinėti regioninės ekonomikos plėtros teorijas, išanalizuoti Lietuvos Respublikos regionų ekonominius netolygumus, juos lemiančias priežastis, regionų konvergencijos galimybes. Tyrimo tikslą ir uždavinius siekiama realizuoti pasitelkiant šiuos tyrimo metodus: mokslinės literatūros, spaudos publikacijų, elektroninės informacijos ir statistinę duomenų bei regresinę analizę. Nustatyta, kad tiek trumpu, tiek ilgu laikotarpiu išsiskiria didėjanti diferenciacija tarp regionų. Vertinant regionų BVP vienam gyventojui komponentus, matyti, jog BVP vienam gyventojui augimą teigiamai įtakojo produktyvumo ir užimtumo augimas, o neigiamą įtaką darė darbo jėgos mažėjimas. Beta-konvergencija tiriamuoju 1995 – 2006 m. laikotarpiu vyko, tačiau stebimas reikšmingas beta-konvergencijos lėtėjimas nuo 2000 m. Sigma-konvergencijos matavimas tiriamu laikotarpiu rodo, kad šiuo periodu vyko sigma-divergencija. Taigi beta-konvergencija nebūtinai reiškia... [toliau žr. visą tekstą] / The regional policy in life of the nowadays democratic European states becomes the most important and the most reliable tool, seeking for the people’s overall welfare. The topic of Lithuanian regional development is not properly studied. That is why there is a need of analysis for economic disparities between the regions of Lithuania. The present thesis aims at analyzing regional economic disparities in Lithuania. Seeking for implementing of this goal, the following tasks were set: to investigate the regional development policies, to estimate regional disparities between Lithuanian regions and the potential of convergence. Seeking to fulfill the tasks of investigation the following methods of analysis were used: nonfiction, press publication, electronic information, statistical data and regression analysis. The author ascertained that certain regions, contribute more and more to the economic development of the country and recede from the other regions. The analysis of GDP per head components showed that growth of labor productivity and employment rate had positive impact on GDP per head growth and demographic dividend had negative impact. We say that there is beta-convergence over the period 1995-2006, but it is getting much lower since 2000. Also there is sigma-divergence among Lithuanian regions. In purpose to increase labor productivity growth in different regions and at the same to reduce backwardness, to stimulate convergence it is essential to stimulate growth of... [to full text]

Pateikiama kodavimo-dekodavimo schema, veikianti uždaros kilpos principu, kaip informacinis gyvųjų sistemų funkcinės organizacijos pamatas. Ji pagrįsta teoriniais ir eksperimentiniais tyrimais. Ši kodavimo-dekodavimo schema naudojama sisteminiu ir bioinformatikos požiūriu paaiškinti 1) biogenezę – genotipo ir fenotipo dinaminės dvejybės atsiradimą, 2) žinduolių, ypač žmogaus, smegenų žievės (neocortex) funkcinę organizaciją. Teigiama, kad suvokimo bei mąstymo funkcinis pamatas - analizė per sintezę - yra labiausiai išvystyta gyvųjų sistemų kodavimo-dekodavimo procedūra. Tai ypatinga problemų sprendimo technologija, sugebanti individualiai gaminti informaciją. Pagrindinis dėmesys skiriamas neuronų tinklų funkcinei veiklai aiškinti taikant neurosluoksnių, kurie atlieka daugiamačių (erdvės ir laiko) signalų filtro funkcijas vykdydami integralines transformacijas, sąvoką bei miglotosios (fuzzy) logikos principus – daugiau-mažiau-lygu logiką. Pateikiamas galimas atminties mechanizmų neurochaoso principas bei hipotetinė schema, kaip yra sudarytos regos analizatoriaus neurosluoksninės struktūros, vykdančios kvaziortogonalines vaizdų kodavimo-dekodavimo procedūras, artimas Ermito-Lagero bei kvaziholografinėms transformacijoms. / The concept of closed-loop coding-decoding as the informational principle of funcional organization of living systems is presented. It is based on theory and experimental research. The scheme of coding-decoding is applied to interpret 1) the biogenesis as the dynamic duality of genotype and phenotype, and 2) the functional organization of the mammalian, especialy, human neocortex. It is stated that analysis by synthesis as the functional base of perception and thinking is the most developed coding-decoding procedure of living systems. It is the special technology of problems solving, that is able to produce information individually. The main attention is payed to the interpretation of functioning of the neuronets by the principles of fuzzy logics (more-less-equal logics) and the concept of neurolayers, that function as the multidimensional (space and time) signal filters carrying out the integral transformations. The hypothetic scheme of the functional organization of the neurolayer structures of the visual analyzer is presented. It interprets the quasi-orthogonal procedures similar to Hermite-Lagger transformations, and the quasi-holographic ones. The possible neurochaotic principle of the memory mechanisms is discussed.

Baigiamajame magistro darbe analizuojama paskolų Lietuvos namų ūkiams rinka. Atsižvelgiant į praktikoje paplitusius paskolų rinkų analizavimo metodus, vertinami ilgalaikiai ir trumpalaikiai ryšiai tarp paskolų Lietuvos namų ūkiams ir kitų ekonominių veiksnių. Taikant laiko eilučių metodus yra atliekamos paskolų sandorių prognoz÷s. Atsižvelgiant į spartų paskolų Lietuvos namų ūkiams rinkos augimą pastaraisiais metais, darbe vertinamas išorinių impulsų, ateinančių per paskolų rinką, poveikis šalies ekonomikai. Nagrin÷jami pagrindiniai paskolų namų ūkiams rinkai būdingi bruožai ir priežastingumo ryšiai. Analizei atlikti taikomi įvairūs ekonometriniai metodai ir modeliai: ne stacionarių laiko eilučių modelis (ARIMA), Johanseno kointegruotumo nustatymo procedūra, Grangerio priežastingumo tikrinimo procedūra, regresin÷ ir daugiamat÷ laiko eilučių analiz÷. Išnagrin÷jus gautus rezultatus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 8 dalys: įvadas, literatūros apžvalga, Lietuvos paskolų rinkos apžvalga, statistiniai rodikliai, taikomi modeliai ir metodai, duomenų analiz÷ ir prognozavimas, kointegruotumo tyrimas, regresin÷ ir daugiamat÷ laiko eilučių analiz÷, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. / At this final master’s work the market of loans to Lithuanian households is analyzed. Given the methods applied to analyze credit markets in practice, the long-term and short-term relations between loans to Lithuanian households and other economic factors are evaluated. Non-stationary time series methods (ARIMA) are applied to perform forecasts of loan transactions. Given the rapid growth of loans to Lithuanian households in recent years, the effect of external impulses coming through the loan market to the economy of the country is evaluated. The main characteristics of loans to households and causality relations are analyzed. Various econometric methods and models are applied: non-stationary time series model (ARIMA), Johansen cointegration procedure, the Granger causality test, the regression and multivariate time series analysis. After the examination of the results obtained, the final conclusions and suggestions are presented. Structure: introduction, literature review, Lithuanian credit market overview, statistical indicators, models and methods applied, data analysis and forecasting, cointegration analysis, regression and multivariate time series analysis, conclusions and suggestions, references. Thesis consists of: 72 p. text without appendixes, 41 pictures, 41 tables, 9 bibliographical entries.

The elemental composition of the samples of modern and archaeological ceramics was determined using the energy dispersive X-ray analysis, flame atomic absorption spectrometry, titrimetric and spectrophotometric analysis methods. It has been shown that the qualitative and quantitative composition of all the samples is different. It has been established that silicon and aluminium are the main elements in all the samples. SiO2 accounts for 46–60 % of the composition of the ceramics, Al2O3 – for some 17–33%. The amounts of Fe, Na, Mg, K, Ca and Ti discovered in the samples are several times lesser. EDX analysis can successfully be used in determining the main elements whose amounts exceed 0.5% of the overall elemental composition. In order to determine the exact composition of ceramics one has to employ the FAAS analysis method. To determine in a credible manner the amount of aluminium in ceramics, one can use the titrimetric method, and the amount of silicon and titanium – spectrophotometric methods. Upon examination of the modern and archaeological ceramics by diffraction analysis it has been established that the main phase of all the samples is the same – quartz SiO2, however their phase composition varies. In different samples the following phases have been discovered: calcite, dolomite, kaolinite, albite, microcline, muscovite, mullite, hematite, rutile, diopside, corundum, titanite, and sodium anorthite. Being aware of the phase composition, it has been established that the... [to full text] / Šioje daktaro disertacijoje pirmoje dalyje nustatyta šiuolaikinės, o antroje dalyje – archeologinės keramikos gaminių elementinė ir fazinė sudėtis, bei ištirta morfologija. Šiuolaikinės ir archeologinės keramikos pavyzdžių elementinė sudėtis nustatyta Rentgeno spindulių dispersinės analizės (EDX), liepsnos atominės absorbcinės spektrometrijos (LAAS), titrimetrinės ir spektrofotometrinės analizės metodais. Parodyta, kad visų keraminių pavyzdžių kokybinė bei kiekybinė sudėtis yra skirtinga Nustatyta, kad visuose keramikos mėginiuose pagrindiniai elementai yra silicis ir aliuminis. SiO2 sudaro 46 – 60% keramikos sudėties, Al2O3 – apie 17 – 33%. Fe, Na, Mg, K, Ca ir Ti mėginiuose rasta kelis kartus mažiau. EDX analizė gali būti sėkmingai naudojama nustatant pagrindinius elementus, kurių kiekiai viršija 0,5 % bendros elementinės sudėties. Norint nustatyti tikslią keramikos sudėtį ir pėdsakinius elementus reikia naudoti LAAS analizės metodą. Aliuminio kiekį keramikoje patikimai galima nustatyti titrimetriniu, o silicio ir titano kiekį – spektrofotometriniais metodais. Ištyrus šiuolaikę ir archeologinę keramiką Rentgeno spindulių difrakcine analize (XRD), nustatyta, kad visų keramikų pagrindinė fazė yra vienoda – silicio dioksidas SiO2, tačiau jų bendra fazinė sudėtis skiriasi. Skirtinguose kermikos pavyzdžiuose buvo aptikos šios fazės: kvarcas, dolomitas, kaolinas, albitas, mikroklinas, muskovitas, mulitas, hematitas, rutilas, diopsidas, korundas, titanitas, natrio anortitas... [toliau žr. visą tekstą]

Nuotolinių aplinkų duomenų bazėse kaupiamas didelis kiekis informacijos apie studentus ir jų veiksmus nuotolinėje aplinkoje. Kad būtų paprasčiau analizuoti šiuos duomenis į pagalbą pasitelkiama duomenų gavyba. Darbo tikslas - sudaryti sistemą, skirtą duomenų, gautų iš virtualios nuotolinio mokymo aplinkos Moodle, pirminiam apdorojimui ir duomenų gavybai. Gautus duomenis ištirti pritaikant programinės įrangos paketo StatSoft STATISTICA 7 duomenų gavybos algoritmus besimokančiųjų mokymosi intensyvumo duomenų analizei. Įvertinus gautus rezultatus parengtos rekomendacijos tolimesnei duomenų analizei. Duomenų analizei pritaikyta klasterinė k-vidurkių analizė. / The databases of virtual learning environments store large quantity of information about students and theirs activity. The data mining is usable to easer analysis of these information. The object of work is to make a system for preprocessing and data mining of data, obtained from virtual learning environment Moodle. The historical learning data can be analysed after preprocessing to study learners learning intensity with data mining algorithms by StatSoft STATISTICA 7 software. k-means cluster analysis was applied as example of data mining of learning data. Recommendations to further application of data mining of learning activities are given, too.

Pagrindinis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje – požeminis vanduo. Geros kokybės geriamasis vanduo yra svarbus veiksnys kiekvieno žmogaus gyvenime. Šio darbo tikslas – išanalizuoti Kelmės rajono vandenviečių tiekiamo geriamojo vandens kokybę ir jo tinkamumą vartoti 2004–2010 metais. Šiame darbe nagrinėjami Kelmės rajono vandenviečių tiekiamo geriamojo vandens toksiniai (cheminiai) (fluoridai, nitratai, nitritai), indikatoriniai (bendroji geležis, manganas, permanganato indeksas) ir mikrobiologiniai (kolonijas sudarantys vienetai, žarniniai enterokokai, žarninės lazdelės (E. coli)) kokybės rodikliai 2004–2010 m. laikotarpiu. Kai kurių analizuojamų vandenviečių vandens kokybė neatitinka normų dėl per didelio fluoridų bei bendrosios geležies kiekio. Nustatyta fluoridų koncentracija 2004–2010 metais DLK (DLK=1,5 mg/l) viršijo Gailių, Kelmės, Kukečių, Šedbarų ir Verpenos vandenvietėse. Bendrosios geležies koncentracija DLK (DLK=0,2) viršijo Budraičių, Gailių, Kukečių, Liolių, Maironių, Pagryžuvio, Šedbarų, Tytuvėnų vandenviečių vandenyje. Mangano koncentracija DLK (DLK=0,05 mg/l) viršijo tik Gailių vandenvietės vandenyje. Nitratų ir nitritų vidutinė koncentracija analizuojamu laikotarpiu DLK neviršija nei vienoje vandenvietėje. Analizuojamu 2004–2010 metų laikotarpiu vidutinės permanganato indekso vertės Kelmės rajono vandenvietėse DLK neviršijo (DLK=5 mg/l). Vandens kokybė Pagal mikrobiologinius rodiklius analizuojamose Kelmės rajono neatitiko reikalavimų pagal KSV... [toliau žr. visą tekstą] / The main source of drinking water in Lithuania is the groundwater. Quality of drinking water and harmful substances in drinking water is an important factor in everyone‘s life. The aim of this Diploma paper – to analyze quality of drinking water in watering–places in Kelmė district and its suitability for consumption in 2004–2010. In many watering–places of Kelmė district in drinking water was found to much fluoride and iron. Average concentration of fluoride in 2004–2010 exceeded MAC (Maximum Acceptable Concentration) in Gailiai, Kelmė, Kukečiai, Šedbarai and Verpena watering–places. Average concentration of iron exceeded MAC in Budraičiai, Gailiai, Kukečiai, Lioliai, Maironiai, Pagryžuvys, Šedbarai, Tytuvėnai watering–places. Average concentration of manganese in 2004 – 2010 exceeded MAC in Gailiai watering–place. Average concentration of organic matter (permanganate index), nitrate and nitrite did not exceeded MAC. In some watering–places was found temporary microbiological pollution. In water found colony–forming units. The survey in Kelmė district towns showed that most respondents water quality regarded as good. However, information about the quality of drinking water and its changes is inadequate. Sediments are the worst characteristic of drinking water in Kelmė district watering–places. Concentration of nitrate in Kelmė district wells in most cases exceeded MAC. In many wells of Kelmė district water was very hard (°d–>21) and hard (°d–>14).